Šiuo reglamentu nustatomos galimybės naudotis genetiniais ištekliais¹ bei tradicinėmis žiniomis², susijusiomis su genetiniais ištekliais, ir juos naudojant gautos naudos pasidalijimo reikalavimų atitikties taisyklės, kaip išdėstyta Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokole dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo.

Nagojos protokolo galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo principo tikslas yra sąžiningai ir teisingai dalytis nauda, gauta naudojant genetinius išteklius, su šalimi, kuri teikia tuos genetinius išteklius. Gauta nauda turėtų prisidėti prie biologinės įvairovės tvaraus naudojimo ir išsaugojimo.

Pagrindinis reglamento tikslas yra užtikrinti, kad genetinių išteklių ir su jais susijusių tradicinių žinių naudotojai ES tai darytų pagal šalies teikėjos teisės aktus, kuriais reglamentuojama galimybė naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimas.

Genetiniai ištekliai yra naudojami komerciniais ir nekomerciniais tikslais daugelyje sektorių, kaip antai mokslinių tyrimų, augalų selekcijos, farmacijos, kosmetikos, maisto bei pašarų ir biotechnologijų. Universitetai ir įmonės juos naudoja mokslinių tyrimų ir (arba) mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje produktų komercinimo tikslais.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Visos šalys (įskaitant ES šalis) turi teisę į savo gamtos išteklius ir galią nustatyti galimybes naudotis joms priklausančiais genetiniais ištekliais.

Šalims teikėjoms kyla sunkumų, kai reikia stebėti savo genetinius išteklius jiems palikus šalį. Svarbi Nagojos protokolo pridėtinė vertė yra atitikties priemonių nustatymas. Šalys „naudotojos“ turi imtis priemonių užtikrinti, kad jų šalyje naudojami genetiniai ištekliai būtų prieinami pagal šalies teikėjos galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo taisykles (gaunant sutikimą, duodamą iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, ir nustatant abipusiai sutartas sąlygas). Tada ši informacija perduodama atgal šaliai teikėjai. Reglamente (ES) Nr. 511/2014 pateikiamos taisyklės dėl tokių atitikties priemonių.

Pagrindinis reglamentu nustatytas reikalavimas yra imtis tinkamų atsargumo priemonių. Genetinių išteklių naudotojai siekia gauti, saugo ir perduoda tolesniems naudotojams informaciją apie genetinius išteklius ir su jais susijusias tradicines žinias. Jei naudotojai neturi pakankamai informacijos apie galimybės naudotis ir naudojimo teisėtumą, naudotojai turėtų gauti leidimą, nustatyti abipusiai sutartas sąlygas arba nutraukti ištekliaus naudojimą.

Genetinių išteklių naudotojai taip pat turi pateikti pareiškimą dėl tinkamų atsargumo priemonių. ES pareiškimą dėl tinkamų atsargumo priemonių reikia pateikti dviejuose etapuose:

mokslinio tyrimo, kuriame naudojami genetiniai ištekliai ir susijusios tradicinės žinios, finansavimo etape;
galutiniame produkto kūrimo etape.

Tai reiškia, kad ES yra du kontrolės punktai. Informacija apie tokius kontrolės punktus perduodama Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo informacijos centrui (tai yra Nagojos protokolu sukurta tarptautinė IT priemonė, skirta keistis informacija tarp visų susijusių subjektų) ir šalims teikėjoms.

Naudotojai su galimybe naudotis ištekliu ir naudos pasidalijimu susijusią informaciją turi saugoti 20 metų po naudojimo laikotarpio pabaigos.

Kiekviena ES šalis turi paskirti bent vieną instituciją, atsakingą už šio reglamento įgyvendinimą. Ši institucija gauna pareiškimus dėl tinkamų atsargumo priemonių ir yra atsakinga už naudotojų patikrinimus.

Taip pat yra dvi savanoriškos priemonės, padedančios naudotojams laikytis reikalavimų: ES kolekcijų registras ir geriausios praktikos pavyzdžių pagal reglamento sąlygas registras.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2014 m. spalio 12 d., išskyrus kelis straipsnius, kurie taikomi nuo 2015 m. spalio 12 d.

KONTEKSTAS

1993 m. biologinės įvairovės konvencija (žr. santrauką) yra pagrindinė tarptautinė priemonė, kuria siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, ją tvariai naudoti ir sąžiningai bei teisingai pasidalyti naudojant genetinius išteklius gaunamą naudą.

2010 m. spalio mėn. priimtas Nagojos protokolas yra paremtas konvencijos taisyklėmis dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir piniginės bei nepiniginės naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimo.

Daugiau informacijos žr.:

Dalijimasis gamtos genetiniais ištekliais: galimybė naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimas (Europos Komisija);
Galimybė naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimas: ES reglamentas (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Genetinis išteklius – laukinės ir domestikuotos arba sukultūrintos rūšys, kurios vaidina svarbų vaidmenį daugelyje sektorių, kaip antai mokslinių tyrimų, maisto gamybos, sveikatos, vaistų, kosmetikos ir biologinių aplinkos tyrimų. Be to, genetiniai ištekliai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijas, skirtas pažeistoms ekosistemoms atkurti ir nykstančioms rūšims apsaugoti.
Tradicinės žinios – čiabuvių arba vietos bendruomenės turimos tradicinės žinios.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 511/2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje (OL L 150, 2014 5 20, p. 59–71)