25.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/54

1.1

Direktyvos 77/388/EEB 12 straipsnio 3 dalies a punkto 2 pastraipoje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai nustato standartinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą. 2003 m. sausio mėn. Komisija pateikė pasiūlymų dėl galutinės mokesčių derinimo schemos sukūrimo, tačiau Taryba negalėjo jų priimti, nes už juos nebuvo balsuota vienbalsiai, kaip reikalaujama.

1.2

Tačiau buvo susitarta derinti tarifus, Direktyvoje 92/77/EEB numatant minimalų 15 % dydžio tarifą. Šio sprendimo galiojimo terminas, kuris iš pradžių buvo nustatytas iki 1996 m. gruodžio 31 d., buvo pratęstas tris kartus. Šiuo metu jis galioja iki 2005 m. gruodžio 31 d.

2.1

Atsižvelgiant į tai, kad galiojimo terminas greitai baigsis, Komisija pateikė pasiūlymą pratęsti šiuo metu galiojančią Direktyvą iki 2010 m. gruodžio 31 d. Dabartinės nuostatos nesikeičia: standartinis tarifas negali būti mažesnis nei 15 %, o apmokestinimo bazė yra vienoda ir tiekiamoms prekėms, ir teikiamoms paslaugoms.

3.1

Atsižvelgiant į dabartinę padėtį valstybių narių mokesčių politikos srityje, ypač dėl PVM, Komitetas be abejonės sutinka su Komisijos iniciatyva, kuri praktiškai yra tinkamas atsakas į susidariusias aplinkybes.

3.2

Komitetas vis dėlto norėtų pareikšti keletą papildomų pastabų, tikėdamasis, kad į jas valstybės narės atkreips dėmesį.

3.3

Valstybių narių nesuderinami tikslai mokesčių srityje, ir ypač dėl PVM, be abejonės nėra naujas dalykas: tokia padėtis buvo nuo Europos Sąjungos įkūrimo pradžios, o vėlesni plėtros etapai nuo šešių pradinių narių iki dabartinių 25 narių tik paryškino skirtumus. Ilgus metus nebuvo galima susitarti netgi dėl Komisijos pasiūlymo dėl minimalios ir maksimalios mokesčio dydžio ribos, siekiančios nuo 15 iki 25 % (nors tokios ribos jau realiai egzistuoja); susitarimas dėl PVM mokėjimo principo vienodo taikymo kilmės šalyje pasirodė esantys dar sunkiau pasiekiamas, o argumentai, raginantys panaikinti daugybę lengvatų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios dėl įvairių priežasčių laikas nuo laiko yra suteikiamos kiekvienai valstybei narei, ir kurių galiojimo terminų — jeigu tokie yra nustatyti — retai kas laikosi, niekad nebuvo tinkamai aptarti.

3.4

Šiomis sąlygomis, kalbos apie „pereinamąją PVM sistemą“, kai turima omenyje ištisus dešimtmečius veikianti sistema belaukiant „nuolatinės sistemos“, taip pat sudėtingai pasiekiamos kaip ir ankščiau, yra mistifikacija, kuria EESRK nebenori tikėti. Taryba turėtų paskelbti, siekdama taip dažnai jos minimo skaidrumo piliečių atžvilgiu, kad ji ir toliau sieks strateginio PVM suderinimo tikslo, pripažindama, kad jis nėra realiai pasiekiamas trumpalaikėje ar vidutinio laikotarpio perspektyvoje. Tokiu būdu bus išvengta energijos ir išteklių švaistymo bevaisėms pastangoms pasiekti vieningumo srityse, kurios yra ypatingai svarbios kiekvienos valstybės narės mokesčių ir socialinei politikai, ir dėl kurių nė viena iš jų nėra pasirengusi nusileisti.