30.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/27

—

siūlo ETI valdymo struktūras vystyti išlaikant pusiausvyrą tarp ETI siekio nepriklausomai vystyti kasdienę veiklą ir valstybių narių bei ES institucijų siekio apsaugoti ES interesus, pavyzdžiui, reikalaujant pateikti valstybėje narėje įsteigtos kolegijos parengtą penkerių metų apžvalgą;

—

apgailestauja, kad naujame pasiūlyme dėl teisės akto pateikti nepakankami nauji mokslinių tyrimų finansavimo šaltiniai. Komitetas primygtinai reikalauja, kad ETI nebūtų finansuojamas iš moksliniams tyrimams skirtų lėšų, o būtų ieškoma papildomo privataus sektoriaus finansavimo ir jis užtikrinamas nustatant aiškius mechanizmus. Žinių ir naujovių bendrijos (ŽNB) turėtų būti skatinamos palaipsniui tapti tvariomis finansavimo srityje ir, atsižvelgiant į rezultatus, nuolat peržiūrėti biudžetą;

—

rekomenduoja, kad ETI pradiniuose etapuose neteiktų savo mokslo laipsnių, o sukurtų ženklą, kurį suteiktų žinių ir naujovių bendrijų universitetai partneriai;

—

rekomenduoja, kad ŽNB partnerysčių atrankos metu būtų atsižvelgta tiek į jų kompetenciją, tiek ir į įrodytą kompetencijos potencialą švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo srityje. Jis ragina Europos Komisiją nustatyti, kaip turėtų būti vertinami šie kriterijai;

—

rekomenduoja, atrenkant žinių ir naujovių bendrijas, nurodyti valdančiajai tarybai savo gairėse aukštesniais balais vertinti paraiškas, kurias teikia ŽNB, sudariusios tvirtas partnerystes su struktūruotomis mokslinių tyrimų bendrijomis, kuriose dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos. MVĮ turėtų būti aiškiai įvardintos kaip galimos organizacijos partnerės.

1.

atsižvelgiant į antrąjį Komisijos komunikatą ir į pasiūlymą priimti reglamentą sprendžiant Europos technologijos instituto įsteigimo klausimą, buvo imtasi konstruktyvių veiksmų;

2.

nors Europos technologijos instituto veikloje negalės tiesiogiai dalyvauti visi ES mokslinių tyrimų institutai, visų jų siekis per žinių ir naujovių bendriją tapti Europos technologijos instituto dalimi teigiamai pakeis mokslinių tyrimų aplinką, sustiprindamas žinių trikampį — švietimą, mokslinius tyrimus ir naujoves;

3.

žinių trikampio tobulinimas, o svarbiausia stiprių verslo ir mokslinių tyrimų sektorių partnerystės vystymas, svariai prisidės prie ES konkurencingumo didinimo;

4.

bus galima sustiprinti subalansuotą regioninę plėtrą, jei ETI žinių ir naujovių bendrijos, kurios sutelks geriausias su verslo subjektais dirbančias grupes, dirbs kartu, palaikydamos ryšius su vietos ir regionų ekonominį vystymą skatinančiomis institucijomis.

1.1

pritaria šiam antrajam komunikatui, konstruktyviai prisidedančiam prie diskusijos dėl Europos technologijos instituto (ETI) įsteigimo ir padedančiam įgyvendinti Lisabonos strategiją;

1.2

pritaria subalansuotam Komisijos požiūriui rengiant pasiūlymą dėl teisės akto ir naujam pavadinimui „žinių ir naujovių bendrija“ (vietoje „žinių bendruomenės“) bei su pasitenkinimu pastebi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra įtrauktos kaip galimos ŽNB „organizacijos partnerės“, nors kai kurie aspektai kelia abejonių;

1.3

remia iniciatyvą, kuri skirta žinių trikampio trijų ramsčių — švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių — tarpusavio ryšiams stiprinti, ir pasiūlymą atkreipti dėmesį į pripažintą naujovių atotrūkį Europoje;

1.4

dar kartą tvirtina, kad sėkmingų mokslinių tyrimų ir naujovių modelių negalima kopijuoti kaip patinka ir kad vietoje to ES turėtų stengtis ir remtis tvirtų švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių sąsajų Europos Sąjungoje geriausios praktikos modeliais;

1.5

pripažįsta ETI svarbą į žinių trikampį sutelkiant visus svarbiausius suinteresuotus subjektus, aukščiausio lygio mokslinių tyrimų grupes, pramonės ir valstybinių institucijų atstovus. Bet kokiu atveju reikėtų vengti dviejų pakopų sistemos;

1.6

pripažįsta, kad kai kurie klausimai dėl tam tikrų pasiūlymo aspektų tebėra problemiški;

1.7

apgailestauja, kad naujame pasiūlyme dėl teisės akto pateikti nepakankami nauji finansavimo šaltiniai ir kad jame nėra nurodyta aiškių mechanizmų, kaip pritraukti privataus sektoriaus lėšas;

1.8

primygtinai reikalauja, kad ETI nebūtų finansuojamas iš moksliniams tyrimams (FP ir CIP) skirtų lėšų, o būtų ieškoma papildomo privataus sektoriaus finansavimo;

1.9

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų įtaka, sudarant sąlygas naujovių diegimą skatinančiai sąveikai, yra labai svarbi;

1.10

primena Komisijai svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų, pirmiausia jų ekonominių partnerysčių, vaidmenį nustatant žinių trikampio trijų sudėtinių dalių sąveikos sąlygas, pavyzdžiui, skatinant branduolių (anlg. clusters) vystymą, kuriant verslo inkubatorių struktūrą, skatinant įmonių investicijas ir pan.;

1.11

taip pat primena Komisijai, kad regionų ir vietos valdžios institucijos gali geriausiai paskatinti MVĮ dirbti mokslinių tyrimų partnerystėje ir paremti tas pramonės įmonių ir universitetų partnerystes, kurios galėtų klestėti vietos ar regionų sąlygomis, atsižvelgiant į dabartines ir būsimas aplinkybes, politikos kryptis, pritraukiančius ir atstumiančius veiksnius ir kt.;

1.12

be to, pabrėžia, kad svarbiausi ETI tikslai turėtų būti naujovės, žinių perdavimas ir taikomųjų mokslinių tyrimų projektai.

2.1

rekomenduoja, kad ETI suvienytų puikių visame pasaulyje pripažintų universitetų, jų mokslinių tyrimų grupių ir įstaigų jėgas bei geriausias kitų ES universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų grupes, kurios turi potencialo siekti aukšto lygio;

2.2

todėl ragina Komisiją dirbti su universitetais ir mokslinių tyrimų įstaigomis, įgijusiomis didelę veikiančio žinių trikampio patirtį. Jeigu ETI nepavyktų dirbti su Europos aukščiausio lygio universitetais ir mokslinių tyrimų įstaigomis, tuomet tai turėtų įtakos ETI vertinimui pasauliniu mastu;

2.3

primygtinai reikalauja, kad kuriant žinių bendrijas būtų taikomas „iš apačios į viršų“ metodas, iš pradžių atrenkant geriausius esamus mokslinių tyrimų ir įmonių bendradarbiavimo pavyzdžius;

2.4

su pasitenkinimu pareiškia, kad žinių bendrijų atrankos procesas turėtų būti atviras, sudarant mokslinių tyrimų grupėms galimybę dirbti su ETI. Visi dideli ir maži universitetai bei mokslinių tyrimų įstaigos turėtų žinoti, kad geriausios jų tyrimų grupės ilgainiui galėtų aktyviai dalyvauti ETI veikloje, jei bus sukurtos tinkamos struktūros, partnerystės ir politikos kryptys. Vis dėlto apgailestauja, kad pagrindinis „kompetencijos mokslo bei naujovių diegimo srityse“ kriterijus nėra aiškiai siejamas ir su galima kompetencija, ir ragina Komisiją nustatyti, kaip turėtų būti vertinami šie du kriterijai.

2.5

mano, kad tinkamas būdas žinių bendrijoje stiprinti mokslinių tyrimų ir privataus sektoriaus ryšius yra skatinti ir pastūmėti žinių ir naujovių bendrijas palaipsniui tapti tvariomis finansavimo srityje ir ragina šio požiūrio laikytis pasiūlymo dėl teisės akto nuostatose;

2.6

nepritaria Komisijos pasiūlymui leisti ETI teikti savo mokslo laipsnius ir nagrinėjant mokslo laipsnių klausimą rekomenduoja, kad ETI pradiniuose etapuose neteiktų savo mokslo laipsnių, o sukurtų ženklą, kurį suteiktų žinių ir naujovių bendrijos universitetas partneris. Kitaip iškyla grėsmė, kad ETI mokslo laipsnis atitolins svarbiausius universitetus nuo ETI;

2.7

siūlo, kad ETI pirmaisiais metais tik suteiktų skiriamąjį ženklą magistro studijų programoms, turinčioms tam tikrus elementus, pavyzdžiui, įdarbinimo pramonės įmonėse programą, tarpdisciplinines studijas, verslininkystės mokymus ir kt.;

2.8

primygtinai reikalauja, kad valdančiojoje taryboje, kuriai būtų leista savarankiškai nustatyti strateginę ETI darbotvarkę, būtų užtikrintas tinkamas privataus sektoriaus atstovavimas;

2.9

siūlo ETI valdymo struktūras vystyti išlaikant pusiausvyrą tarp ETI siekio nepriklausomai vystyti kasdienę veiklą ir valstybių narių bei ES institucijų siekio apsaugoti ES interesus, pavyzdžiui, reikalaujant pateikti valstybėje narėje įsteigtos kolegijos parengtą penkerių metų apžvalgą;

2.10

ragina Komisiją, atrenkant ŽNB, nurodyti valdančiajai tarybai savo gairėse aukštesniais balais vertinti ŽNB paraiškas, kurias teikia partnerystės, sudarytos iš vietos ir regionų valdžios institucijų ir kurios turi struktūruotas mokslinių tyrimų bendrijas, dalyvaujančias universitetų, mokslinių tyrimų įstaigų ir bendrovių moksliniame ir technologiniame bendradarbiavime pagal vidutinės trukmės ir ilgalaikes mokslinių tyrimų darbotvarkes;

2.11

primena Komisijai lemiamą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį branduolių formavimui, kurį jos atlieka įgyvendindamos savo politiką ir investuodamos į infrastruktūrą, skatinančią glaudų universitetų ir pramonės įmonių bendradarbiavimą;

2.12

siūlo, kad, vertinant, ar ETI veikla yra sėkminga, valdančiajai tarybai būtų nustatyti tikslai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti jos strateginę kryptį. Vertinant, ar veikla yra sėkminga, galėtų būti pasitelkiami rodikliai, pagal kuriuos būtų vertinama, ar ETI gali pateikti konkrečių ir „paklausių“ pasiūlymų, kaip išspręsti MVĮ, įmonių ir pramonės problemas;

2.13

ragina Komisiją ir toliau skirti dėmesį Europos mokslinių tyrimų tarybos kūrimui, nes ji svarbiausia fundamentaliųjų mokslinių tyrimų varomoji jėga, susijusi su ETI įsteigimu. ETI valdančioji taryba turėtų užmegzti kuo tvirtesnius ryšius su Europos mokslinių tyrimų taryba ir sukurti struktūras, kurios užtikrintų veiklos papildymą ir padedančias išvengti nereikalingo ir dvigubo darbo;

2.14

siūlo ETI kurti žinių ir naujovių bendrijas palaipsniui, pasinaudojant visų sukaupta patirtimi ir deramai pritaikant struktūras kiekvieną kartą, kai formuojama nauja žinių ir naujovių bendrija, ir džiaugiasi Komisijos pasiūlymu iki 2013 m. sukurti 6 ŽNB;

2.15

mano, kad, kuriant ir administruojant žinių ir naujovių bendrijas, ypač svarbūs yra šie aspektai:

2.16

rekomenduoja personalo klausimą spręsti lanksčiai užtikrinant, kad ETI dalyvautų geriausių mokslo darbuotojų grupės. Manoma, kad sprendžiant personalo klausimą, priklausymas dviems institucijoms būtų vertinamas teigiamai;

2.17

siūlo ŽNB įdarbinti darbuotojus nustatytai jų laiko procentinei daliai, siekiant pritraukti aukščiausio lygio mokslo darbuotojų grupes ir išugdyti įsipareigojimą ETI. Maksimali ir minimali trukmė gali būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju ir koreguojama ŽNB veiklos laikotarpiu;

2.18

ragina Komisiją, rengiant pasiūlymą dėl teisės akto dėl ETI, pabrėžti svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kurios pirmiausia iš esmės parems ŽNB ir bendrai sumažins žinių trikampio atotrūkį.