C_2012143LT.01006901.xml

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu Europos Sąjungoje: galimybės ir problemos kuriant bendrąją skaitmeninę rinką

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. liepos 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu Europos Sąjungoje: galimybės ir problemos kuriant bendrąją skaitmeninę rinką

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. vasario 1 d. priėmė savo nuomonę.

478-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. vasario 22–23 d. (vasario 22 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 226 nariams balsavus už ir 10 susilaikius.

1.1 EESRK norėtų atkreipti dėmesį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią reikalaujama laikytis tam tikrų pagrindinių teisių pusiausvyros, kai keitimasis rinkmenomis internete yra susijęs su autoriaus teisėmis (1). Autorių teisės nėra absoliučios ir reikalavimas jų laikytis negali būti užtikrintas taikant interneto prieigos paslaugų teikėjų naudojamą bendrą filtravimo sistemą (ISP – žr. SABAM prieš Scarlet bylą). Daugelyje valstybių narių skaitmeninių laikmenų apmokestinimas negali būti taikomas laikmenoms, kurių paskirtis kita nei skaitmeninių audiovizualinio turinio kopijų, pavyzdžiui, įmonių valdymui naudojama skaitmeninė aparatinė įranga (žr. Padawan bylą). Kai kurių valstybių pernelyg griežti teisės aktai turėtų būti peržiūrėti atsižvelgiant į dabartinę Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kad jie netaptų kliūtimi vystyti audiovizualinių kūrinių platinimą internetu.

1.2 Kitas tokių kūrinių rinkos spartaus vystymosi veiksnys – patrauklūs ir prieinami verslo modeliai, kurie leidžia skaitmeninį audiovizualinį turinį platinti mažesnėmis sąnaudomis nei kompaktinių diskų (CD) ir skaitmeninių vaizdo diskų (DVD) platinimas. Tokia ekonomija platinimo sąnaudų sąskaita turėtų būti naudinga vartotojams ir turėtų užtikrinti pakankamą atlygį kūrėjams, kad jie galėtų toliau tęsti savo kūrybinę meninę ir literatūrinę veiklą. Autorių teisės taip pat turėtų būti pakoreguotos taip, kad atitiktų bendrus ir visuomenės interesus, pavyzdžiui, reikėtų numatyti reikalavimą užtikrinti prieinamumą prie turinio neįgaliesiems pernelyg nedidinant prieigos kainų. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybes peržiūrėti išimčių ir apribojimų taikymą siekiant sudaryti sąlygas labai nepalankioje padėtyje esantiems asmenims naudotis bibliotekų ir viešųjų kultūros centrų medžiaga, kaip Komitetas siūlė 2010 m. paskelbtoje nuomonėje (2).

1.3 Internetas tapo universalia elektroninio turinio platinimo priemone. Tam tikri techniniai ir teisiniai reikalavimai turėtų būti nustatyti pagal privalomus teisinius standartus, kad būtų užtikrinta turinio platintojų pagarba privatumui ir tinklo neutralumas: internete neturi būti naudojama bendra filtravimo sistema (3), kol teisėjas, turėdamas pakankamai įrodymų dėl kopijos nelegalumo, suteiks konkretų vardinį įgaliojimą ar bus pateiktas konkretus autorių ir gretutinių teisių turėtojo vardinis skundas.

1.4 Komitetas taip pat mano, kad už audiovizualinių kūrinių valdymą atsakingų institucijų ir bibliotekų veiksmai neturėtų būti varžomi pernelyg griežtais autorių teises ginančiais įstatymais. Šių institucijų ir bibliotekų vaidmuo – saugoti ir platinti kūrinius kultūriniais tikslais, siekiant menininkų ir kūrėjų populiarinimo ir ilgalaikės apsaugos, taip pat užtikrinti prieigą plačiajai visuomenei, visų pirma moksleiviams ir studentams, prie intelektinių kūrinių siekiant bendro intereso, t. y. sėkmingo strategijos „Europa 2020“, Skaitmeninės darbotvarkės ir kultūros strategijos (4) įgyvendinimo. Komiteto remiamas pasiūlymas dėl nenustatytų autorių kūrinių direktyvos (5) turėtų irgi prisidėti prie sklandaus Europos ir nacionalinių kultūros strategijų įgyvendinimo.

1.5 Tarpvalstybinė kūrinių platinimo internetu rinka nekelia ypatingų prieigos problemų trims svarbiausiems tarpvalstybiniams platintojams, kurie kontroliuoja tris ketvirtadalius rinkos ir turi visas finansines ir technologines priemones pateikti Europos ir pasaulio visuomenei savo katalogus.

1.6 Komitetas atkreipia dėmesį į kai kuriuos 2010 m. spalio mėn. KEA-Cema tyrime pateiktus pasiūlymus, pavyzdžiui, kurti bendrus katalogus ir taikyti vieno langelio principą platinant turinį Europos visuomenei (6). Be to, atlikti išsamūs ir svarbūs rinkos raidos tyrimai. Platinimo strategija, nauji verslo modeliai yra sukurti tam, kad skatintų legalų kūrinių platinimą ir užtikrintų didžiausią galimą atlygį visiems platinimo grandies dalyviams ir geresnį kūrinių panaudojimą. Be tradicinių rinkodaros priemonių, pasitelkiamos socialinės žiniasklaidos priemonės, kuriama taip vadinama „šurmulio rinkodara“ (angl. buzz marketing).

1.7 EESRK mano, kad Komisijos siūlomas sukurti bendras išsamus Europos autorių teisių kodeksas jį pateikiant kaip direktyvą gali padėti paspartinti būtiną valstybių narių teisės aktų suderinimą. Kodeksas pakeistų daugybę taikomų ES autorių teisių direktyvų ir valstybės narės reguliariai teiktų ataskaitas dėl jo veiksmingo įgyvendinimo. ES strategija „Europa 2020“ taip pat turėtų būti įtraukta į šį Europos autorių teisių kodeksą (7).

1.8 Komisijos kompetentingos tarnybos galimybę sukurti duomenų valdymo sistemas, susijusias su audiovizualinių kūrinių nuosavybės teisėmis (11), turėtų svarstyti, pagrindinį dėmesį skirdamos sektoriuje veikiančių MVĮ ir (arba) MVPĮ ypatumams ir poreikiams. Tai taikytina ir klausimui dėl licencijų platinti kūrinius daugelyje teritorijų sukūrimo, t. y. vienintelio dokumento galiojančio visoje Europos Sąjungos rinkoje. Reikėtų skatinti smulkiuosius Europos gamintojus ir suteikti jiems paramą (12) europeizuoti turimus kūrinių katalogus ir įtraukti į kūrinių identifikavimo sistemą nurodant (savanoriškai) informaciją apie autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojus ir išduoti daugelyje teritorijų galiojančias licencijas.

1.9 Teisių suteikimo sistema turėtų užtikrinti skaidrų ir teisingą atlygio paskirstymą teisių turėtojams (13). Būtina kiekvienais metais atlikti nepriklausomą kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijų patikrinimą, kurio duomenys būtų prieinami autoriams ir visuomenei, kad būtų užtikrinta demokratinė jų veiklos ir indėlio į kultūros vystymą kontrolė (14).

1.10 Komitetas mano, kad Komisija, remdamasi suinteresuotųjų subjektų atsakymais į žaliojoje knygoje pateiktus klausimus, antrąjį 2012 m. pusmetį, po pirmąjį pusmetį surengtos konferencijos su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant viešas organizacijas (15), taip pat ir Komitetą (atsižvelgiant į jo specifinį vaidmenį), profesines sąjungas ir europinio lygmens vartotojams atstovaujančias organizacijas, autorius ir platintojus, turėtų numatyti parengti baltąją knygą, kurioje būtų suformuluoti konkretesni pasiūlymai dėl galimų tolesnių veiksmų bendrajai audiovizualinių kūrinių rinkai sukurti nepaisant kalbinių barjerų. EESRK supranta, kad iškils teisinių ir techninių sunkumų siekiant šio plataus užmojo projekto pažangos, tačiau mano, kad jie yra įveikiami.

2.1 Komunikatas tiesiogiai susijęs su strategija „Europa 2020“, juo pratęsiamas Komisijos komunikatas „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“, kuriuo nustatoma intelektinės nuosavybės teisių (INT) strategija (16).

2.2 Audiovizualinis sektorius yra labai svarbus, jame dirba 6 milijonai darbuotojų, sukuriama apie 3 procentai ES BVP, jo rinkos vertė – 500 mlrd. eurų per metus. Dėl sparčios technologijų plėtros iš esmės keičiasi audiovizualinių kūrinių platinimas. Skaitmeninės technologijos, spartus ir itin spartus internetas, debesų kompiuterija, galimybė atsisiųsti audiovizualinius kūrinius į asmeninius kompiuterius ir mobiliuosius telefonus lemia esminius pokyčius įprastuose platinimo tinkluose.

2.3 Žaliojoje knygoje nurodomi įvairūs būdai rinkai sukurti, tačiau užtikrinama, kad bus skatinamas vienas autorių teisių valdymo modelis, kurių pagrindą sudarys tarpvalstybinės ir europinės licencijos.

2.4 Komisija mano, kad audiovizualinių kūrinių (filmų ir kt.) platinimo internetu ne pirminio transliavimo teritorijoje teisių suteikimo tvarka turi būti supaprastinta. Tas pats pasakytina ir apie užsakomąsias programas, kurioms platinti turi būti gautos kitos teisės nei tos, kurių reikia pirminiam transliavimui.

2.5 Žaliojoje knygoje patikslinama, kad vienalaikiam programos perdavimui reikia specialaus teisių turėtojų leidimo.

2.6 Kalbant apie tuo pačiu metu retransliuojamas programas iš kitų valstybių narių, Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvoje (17) reikalaujama, kad teises turi administruoti kolektyvinio teisių administravimo organizacija. Šios teisės papildo transliuotojo tiesiogiai suteiktas teises.

2.7 Kabelinio perdavimo klausimu Komisija atkreipia dėmesį, kad ne visos teisių turėtojams atstovaujančios organizacijos teisiškai įpareigotos licencijuoti tokias teises.

2.8 Galiausiai, pastaraisiais metais skaitmeninių abonento linijų (angl. Digital subscriber line, DSL), interneto protokolo televizijos (IPTV) ir skaitmeninės antžeminės televizijos (angl. Digital terrestrial television, DTT) ir naujųjų skaitmeninės platformų operatoriai taip pat teikia retransliavimo paslaugas, todėl tampa dar sunkiau užtikrinti šiuo metu galiojančių teisės aktų laikymąsi.

2.9 Verslo požiūriu 2009 m. ES sukurta beveik 1 200 filmų; jie sudaro 25 proc. ES kino teatrų repertuarų, o JAV filmams tenka 68 proc. rinkos. Tuo tarpu JAV ES sukurtiems filmams teko tik 7 proc. rinkos. Norėdami užtikrinti filmo platinimą Europos Sąjungoje, prodiuseriai ir platintojai nustato filmų pirmojo parodymo laikotarpius. Paprastai filmas pirmą kartą parodomas kine, po to patenka į vaizdo laikmenas, dar vėliau užsakomosiose ar iš anksto apmokamose televizijos programose ir, galiausiai – nemokamai transliuojamoje televizijoje. Užsakomųjų vaizdo programų paslaugų, teikiamų ne kūrinio gamybos šalyje, vystymas didina partnerių, taigi ir sutarčių skaičių.

Siekdama sumažinti procedūrų skaičių, Komisija siūlo kolektyvinį kūrinių administravimą ir sukurti kolektyvinį teisių licencijavimą, t. y. numatyti, kad audiovizualinius kūrinius licencijuoti tiesiogiai gali vienas asmuo (prodiuseris).

Daugelyje ES valstybių narių autoriui atlygį moka prodiuseris, išmokėdamas tam tikrą sumą pinigų arba mokestį už indėlį kuriant audiovizualinį kūrinį. Šiose valstybėse narėse autoriai negauna nuolatinio papildomo atlygio už kiekvieną jų kūrinių panaudojimą internete. Kitose valstybėse narėse autoriams atstovaujančios kolektyvinio teisių administravimo organizacijos gauna atlygį už kiekvieną kūrinių panaudojimą. Dar kitose valstybėse sumokėti atlygį autoriui už jo kūrinių panaudojimą įpareigotas galutinis platintojas.

Šiuo metu atlikėjų atlygis mokamas pagal sutartį, jam sumokama vienkartinė pinigų suma, kaip ir autorių atlygio atveju. Komisija siūlo sukurti teisingesnio atlygio sistemą, teisę į atlygį administruotų kolektyvinio teisių administravimo organizacijos. Tačiau žaliojoje knygoje nurodoma, kad dėl šių naujų teisių galėtų kilti ekonominių, taigi ir teisinių neaiškumų prodiuseriams ir trukdytų kūrinių platinimui internete.

3.1 Žaliąja knyga Komisija tęsia Europos bendros rinkos kūrimą, visų pirma siekiama suderinti nacionalines taisykles.

Knygoje minimas audiovizualinis sektorius yra susijęs su kultūra ir kultūrinio turinio skaitmeninio platinimo galimybėmis. Tai sudėtinga ir ypatingo dėmesio reikalaujanti sritis, kadangi ji prisideda prie šalies istorijos, kalbos, tradicijų, lūkesčių puoselėjimo. Audiovizualinio sektoriaus negalima vertinti tik kaip vieną iš tradicinių ekonomikos sektorių ar vieną iš visuotinės ekonominės svarbos sektorių. Gali pasirodyti, kad požiūris, kurio žaliojoje knygoje laikosi Komisija, pernelyg sutelktas į vartotojo interesus. Vis dėlto įvairių mechanizmų analizė yra labai gili ir galima teigti – pakankamai išsami.

3.2 Nors dokumentas glaustas ir jame aptariamos labai skirtingos temos, vis dėlto pagrindinis Komisijos tikslas – sukurti bendrąją skaitmeninę rinką.

3.3 Audiovizualinio turinio platinimo padėtis ir su tuo susijusios teisės. Komisijos poziciją grindžiantys teiginiai

Pirmasis teiginys: dabartinė sistema neveikia, ji yra sudėtinga ir daug kainuoja galutiniam vartotojui. Antrasis teiginys: nacionalinės produkcijos sutelkimas į vieną visumą turėtų leisti padidinti komercinį viso sektoriaus gyvybingumą. Didžiųjų prieigos paslaugų teikėjų nepriklausoma užsakomosios vaizdo programų paslaugos platforma arba iTunes susiduria su sunkumais įsigyjant išimtines teises platinti kūrinį tam tikrose teritorijose arba Europoje; šios teisės dažnai priklauso prodiuseriams, kurie siekia kuo didesnio atlygio platindami kūrinius kitais būdais (visų pirma, parduodami DVD).

3.4 Centralizuotai administruoti licencijavimą (sutelkti priemones ir informacijos išteklius sektoriaus vystymo tikslais)

Žaliojoje knygoje siūloma licencijuoti internetu įvairiose teritorijose teikiamas paslaugas ir pritariama įvairiose teritorijose teikiamų paslaugų autorių teisių licencijavimo internetu Europos sistemos sukūrimui.

EESRK mano, kad šis sprendimas galėtų būti naudingas konkrečios kalbos regionams.

3.5 Didelis platinimo kanalų ir interaktyvių priėmėjų skaičius, klientų judumas turi didelės įtakos platinimo tinklų verslo modeliams.

3.6 Šiuo metu leidimai ir licencijos paprastai išduodamos nacionaliniu lygmeniu sudarant kūrinio prodiuserio ir platintojo internetu sutartis. EESRK pripažįsta, kad Komisijos siūloma sistema turi neginčijamų privalumų, visų pirma ji sudaro sąlygas greičiau ir paprasčiau prieiti prie prodiuserių teikiamų duomenų. Tai gali būti papildomas veiksnys platinti nacionalinius kūrinius, kurie kitu atveju liktų šalyje.

3.7 Tačiau reikėtų pabrėžti, kad prieš penkiolika metų pradėta taikyti direktyva dėl palydovinio transliavimo nepaskatino vystyti palydovinio transliavimo paslaugų visoje Europoje.

3.8 Sukūrus Europos kūrinių registrą gali kilti pavojus, kurį būtų sunku įvertinti.

EESRK mano, kad tokia duomenų bazė turėtų būti išskirtinai informacinio pobūdžio.

Visų pirma, teisė į autorių teisių apsaugą neturi priklausyti nuo to, ar kūrinys įtrauktas į registrą, ar ne.

3.9 Tokia europinė sistema leistų suvienyti Europos prodiuserių ir platintojų jėgas ir padėtų konkuruoti su Europoje veikiančiomis stambiomis Holivudo bendrovėmis.

Tačiau įdomu tai, kad būtent didžiosios JAV kino studijos (Warner Bross, Disney ir kt.) deda pastangas sukurti tarptautinę audiovizualinių kūrinių identifikavimo registrą (Entertainment Identifier Registry).

3.10 Be kita ko, nuo 2004 m. Prancūzijos prodiuseriai savo ruožtu bando sukurti audiovizualinių kūrinių identifikavimo ir numeravimo sistemą ISAN (International Standard Audiovisual Number). Pirmiau pateikti skaičiai dėl Europoje ir JAV kuriamų filmų kelia nerimą. Priminsime, kad esant dabartinei sistemai, JAV sukurti filmai sudaro 75 proc. Europos kino teatrų repertuarų. Taigi, tokios sistemos valdymas yra esminis klausimas.

3.11 Be to, svarbu priminti, kad būtent prodiuseriai, derėdamiesi su platintojais, sudaro sutartį, kurioje nustato kūrinio autoriams arba autorių teisių turėtojams išmokėtiną vienkartinę pinigų sumą ir užtikrina, kad atlygis bus sumokėtas. Atlygio autorių teisių turėtojams problemą gali iš dalies padėti išspręsti centralizuotas licencijavimo administravimas. Beje, iš pažiūros patrauklus pasiūlymas mokėti atlygį pagal žiūrovų skaičių per tam tikrą keleto metų laikotarpį atrodo sunkiai įgyvendinamas.

3.12 Susiduriama su realiu filmo prodiuserių, platintojų ir dalyvaujančiųjų kuriant audiovizualinį kūrinį interesų konfliktu. Viena vertus, prodiuseriai siekdami kuo geresnės filmo reklamos, nori, kad filmai būtų visų pirma būtų rodomi kino salėse, kita vertus, platintojai reikalauja kuo greičiau įgyti teisę platinti kūrinius vaizdo laikmenose, užsakomosiose ar apmokamose televizijos programose.

3.13 EESRK mano, kad derybos dėl minėtų terminų yra būtinos atsižvelgiant į spartų interneto protokolo televizijos, asimetrinių skaitmeninių abonento linijų (ADSL) ir skaitmeninių platformų vystymąsi. Kalbant apie senesnius kūrinius, kuriems nebetaikomi jokie išskirtiniai susitarimai dėl platinimo, būtų labai įdomu sukurti kūrinių, įtrauktų į teisių nuosavybės duomenų bazę, identifikavimo ir registravimo sistemą.

3.14 Taigi, Komisija labai tikisi, kad kolektyvinis kūrinių (duomenų banko) licencijavimas paskatins pokyčius sektoriuje. Ar ES sugebės pasipriešinti galingoms tarptautinėms JAV bendrovėms? Būtų rizikinga skubiai atsisakyti dabartinių nacionalinių sistemų.

3.15 EESRK mano, kad prieš atsisakant nacionalinių sistemų ar apribojant jų veikimą, reikėtų atlikti išsamius vertinimus. Kaip Komitetas yra minėjęs anksčiau, JAV bendrovių interesus ginančios lobistų grupės veikia veiksmingai ir akivaizdžiai siekia šio pelningo sektoriaus liberalizavimo.

3.16 Komisija savo pasiūlymu siekia spartinti ES audiovizualinių kūrinių platinimą ir jį reguliuoti. Komisijos techninės ir reglamentavimo priemonės labai svarbios, kadangi gali paspartinti kitų subjektų jau pradėtus liberalizavimo procesus.

3.17 Komitetas be jokios abejonės remia visas Komisijos pastangas supaprastinti audiovizualinių kūrinių prieinamumą piliečiams internetu. Tokia prieiga už prieinamą kainą turi būti užtikrinta visoje ES teritorijoje. Prieinamumas prisidėtų prie valstybių narių kultūros sklaidos ir jaunųjų europiečių švietimo. Be to, EESRK nuomone, kai kurios platinamos kūrinių „versijos“ (pvz., kūrinį rodyti su reklaminiais intarpais, nors autentiškoje jo versijoje to nebuvo numatyta) gali tapti kliūtimi įgyvendinti audiovizualinių kūrinių platinimo internetu kultūrinius tikslus, net jei šios blogesnės kokybės „sukarpytos“ versijos galėtų būti platinamos nemokamai ar už labai mažą kainą. Į šiuos aspektus galėtų būti atsižvelgta savanoriškame kokybės kodekse, skirtame kūrinių platintojams internetu, kabelinio ryšio priemonėmis arba bevieliu ryšiu, kurie turėtų įsipareigoti gerbti originalius kūrinius.

3.18 EESRK nuomonėje dėl Komisijos komunikato „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“ (18) atkreipiamas dėmesys į nacionalinių modelių įvairovę ir į prieštaringus autorių teisių kultūros srityje administravimo būdus. EESRK supranta, kad diskusija dar nėra baigta, todėl mano, kad pirmas žingsnis turėtų būti – apibrėžti Europos kodekso principus. Pirmajame kodekso, pagrįsto pagarba kiekvienos šalies kultūros ypatumams, rengimo etape reikėtų apibrėžti svarbiausius privalomus principus, kurių turėtų laikytis visos šalys išduodamos licencijas.

3.19 EESRK nuomone, nereikėtų išplėsti kilmės šalies principo taikymo, kadangi paslaugą teikianti įmonė pasirinkdama įsisteigimo šalį galėtų apeiti šį iš esmės teigiamą principą. Komisija taip pat pradėjo kitas iniciatyvas ir konsultacijas, kurių tikslas paskatinti duomenų perdavimo operatorius investuoti į naujus tinklus, galinčius kokybiškai ir už prieinamą kainą prižiūrėti šiuos duomenų srautus.

3.20 Žaliojoje knygoje Komisija teigia, kad kolektyvinis teisių administravimas paspartins skaitmeninių tinklų vystymąsi. Tačiau reikėtų atsakyti į klausimą, ar tinklų operatoriai bus finansiškai pajėgūs modernizuoti ir padidinti transliavimo pajėgumus. Turint omenyje kai kuriuos žaliojoje knygoje pateiktus pasiūlymus, labai svarbus EESRK nuomonės „Atviras internetas ir tinklo neutralumas Europoje“ (19) indėlis.

3.21 Kalbant apie tuo pačiu metu retransliuojamas programas iš kitų valstybių narių, Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvoje reikalaujama, kad teises turi administruoti kolektyvinio teisių administravimo organizacija. Šios teisės papildo transliuotojo tiesiogiai suteiktas teises. Tokia dvejopa, galinti pasirodyti gremėzdiška procedūra yra būtina siekiant išvengti, kad transliuojamoje programoje nebūtų tuščių tarpų (pvz., dėl kitoms programoms naudojamų prietaisų).

3.22 Komisija mano, kad audiovizualinio sektoriaus vystymui labai svarbus nacionalinis finansavimas, ir remia programą MEDIA, kuri skirta audiovizualinių kūrinių sklaidai įvairiose teritorijose padidinti. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, tačiau atkreipia dėmesį, kad sumažėjo subsidijos filmams kurti, tuo tarpu pastebimas masinis rėmėjų pajėgų sutelkimas, kai reikia finansuoti filmo kūrimą.

2012 m. vasario 22 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(6) „Audiovizualinių kūrinių licencijavimas daugelyje teritorijų Europos Sąjungoje“, nepriklausomas Europos Komisijos visuomenės ir žiniasklaidos GD tyrimas, 2010 m. spalio mėn. Taip pat žr. komunikatą „Kūrinių platinimas prijungties režimu bendrojoje rinkoje“, COM(2007) 836 final.

(8) Komitetas jau yra pateikęs pasiūlymą dėl 28-ojo režimo Europos sutarčių teisės srityje, OL C 21, 2011 1 21, p. 26.

(11) Audiovizualinio turinio prodiuseriai bando sukurti tarptautinę audiovizualinių kūrinių identifikavimo ir numeravimo sistemą (angl. ISAN International Standard Audiovisual Number). Tačiau ISAN neapima informacijos apie teisių priklausymą nuosavybės teise, o dalyvavimas yra savanoriškas. Kai kurios JAV filmų studijos siūlo panašią sistemą, pramoginės medžiagos identifikavimo registrą (angl. Entertainment Identifier Registry, EIDR, eidr.org/how-eidr-works). Pagal šią sistemą suteikiamas kodas, kurį programų kūrėjams nurodo API (Aplikacijų programavimo sąsaja), tačiau nenurodo, kam priklauso teisės į kūrinį.

(12) Pavyzdžiui, iki 2013 m. bus įgyvendinam programa MEDIA, kuria toliau galėtų pakeisti kita paramos programa.

(15) Valstybinės filmų finansavimo įstaigos, bibliotekos ir kultūros centrai.