22.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 143/141

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės vaidmens plėtojant Europos Sąjungos ir Čilės santykius

2012/C 143/29

Pranešėjas Filip HAMRO-DROTZ

Bendrapranešėjis Francisco SILVA

Europos Parlamentas, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. rugpjūčio 1 d. raštu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti nuomonę dėl

Pilietinės visuomenės vaidmens plėtojant Europos Sąjungos ir Čilės santykius.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo mėn. suorganizavo tiriamąjį vizitą Čilėje ir … priėmė savo nuomonę.

478-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. vasario 22–23 d. (2012 m. vasario 22 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 138 nariams balsavus už ir 7 susilaikius.

1.   Rekomendacijos

1.1   Europos Parlamentas paprašė EESRK parengti šią nuomonę siekiant išanalizuoti, kokį vaidmenį Čilės pilietinė visuomenė atlieka plėtojant ES ir Čilės santykius ir kaip įgyvendinamas 2002 m. pasirašyto ES ir Čilės asociacijos susitarimo 10 straipsnis. Šiame straipsnyje numatyta, kad turi būti įsteigtas EESRK ir Čilės pilietinės visuomenės jungtinis konsultacinis komitetas (JKK), tačiau jis taip ir nebuvo įsteigtas, kadangi Čilėje nėra analogiškos institucijos.

1.2   EESRK džiaugiasi gerais politiniais ES ir Čilės santykiais, kuriuos, be abejonės, palengvina asociacijos susitarimas. EESRK pritaria tam, kad asociacijos susitarimas būtų persvarstytas ir į jį įtrauktos nuostatos dėl tvaraus vystymosi, paramos priemonių pagrindinių TDO konvencijų veiksmingam pripažinimui ir įgyvendinimui, bendradarbiavimo perorientavimo siekiant sustiprint pilietinę visuomenę ir visuomeninės svarbos projektus, pavyzdžiui, inovacijų, tvaraus vystymosi, vartotojų apsaugos ir mokymo srityse.

1.3   EESRK prašo asociacijos susitarimą pasirašiusių šalių ir Čilėje įsikūrusių kompetentingų tarptautinių organizacijų suteikti reikiamą visapusišką institucinę, politinę, funkcinę ir ekonominę paramą Čilės pilietinės visuomenės organizacijoms siekiant sustiprinti jas pačias ir jų pajėgumus, kad jos taptų tinkamais partneriais plėtojant tiek socialinį, tiek pilietinį dialogą nacionaliniu lygmeniu ir Europos pilietinės visuomenės partneriais dvišaliu lygmeniu.

1.4   EESRK pabrėžia, kad labai svarbu plėtoti darbdavių ir profesinių sąjungų socialinį dialogą kaip pagrindą ekonominiam ir socialiniam sutarimui, kuris būtinas nuo socialinės sanglaudos neatsiejamam vystymuisi, ir kaip atspirties tašką platesniam pilietiniam politinių valdžios institucijų ir ekonominių bei socialinių subjektų dialogui. Visa tai turėtų lemti teisingesnį turto paskirstymą, atviresnę politiką ir svarbesnį socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį.

1.5   EESRK pabrėžia, kad svarbu Čilėje įkurti Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą (ESRT) arba jai lygiavertę instituciją. Tai suteiktų daugiau galimybių paskatinti įvairių pilietinės visuomenės subjektų dialogą, taip pat jų dialogą su atitinkamomis valdžios institucijomis, ir kartu sudarytų sąlygas kuo greičiau praktiškai įgyvendinti asociacijos susitarimo 10 straipsnį. EESRK ketina prisidėti prie šių pastangų vadovaudamasis vykdant panašią veiklą su kitomis šalimis sukaupta patirtimi.

1.6   Kaip buvo susitarta su Čilės organizacijomis 2011 m. rugsėjo mėn. tiriamojo vizito Čilėje metu, EESRK su Čilės vyriausybės ir ES pagalba surengs seminarą, į kurį bus pakviesti reprezentatyviausi Čilės pilietinės visuomenės atstovai ir kuris sutaps su septintuoju ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių organizuotos pilietinės visuomenės susitikimu (2012 m. Santjagas, Čilė). Šiame seminare bus aiškinamasi, ar naudinga įkurti Čilės pilietinės visuomenės patariamąjį organą, kuris galėtų veikti kaip EESRK partneris pagal asociacijos susitarimo 10 straipsnį, ir kokiomis priemonėmis tai turi būti daroma.

1.7   Bus svarstomi ir kiti pilietinės visuomenės subjektams rūpimi klausimai: pajėgumų stiprinimo galimybės, būtinybė tęsti ir tobulinti keitimąsi informacija ir galimybė ateityje reguliariai organizuoti kitą bendrą veiklą. Šiam bendradarbiavimui reikalinga finansinė asociacijos susitarimą pasirašiusių šalių parama.

2.   Politinė, ekonominė ir socialinė padėtis Čilėje

2.1   Politinė padėtis

2.1.1

Čilė yra viena stabiliausių ir labiausiai klestinčių Pietų Amerikos šalių ir atskaitos taškas dėl jos tvaraus ekonomikos augimo, kurį paskatino žaliavų kainos, atstovaujamų politinių partijų atėjimas į valdžią, vis svarbesnis šalies vaidmuo tarptautinėje arenoje ir į Ramiojo vandenyno regiono šalis vis labiau orientuota prekyba.

2.1.2

Pasibaigus du dešimtmečius trukusiam demokratinės centro kairiųjų vyriausybės Concertación, kuriai nuo 2006 m. vadovavo Michelle Bachelet, valdymo laikotarpiui, 2010 m. kovo 11 d. prezidentu ir vyriausybės vadovu ketveriems metams buvo išrinktas centro dešiniųjų Coalición por el Cambio vadovas Sebastián Piñera.

2.1.3

Pastaraisiais mėnesiais Čilės politinę padėtį trikdė didelio masto socialiniai protesto judėjimai, kuriems vadovavo studentai ir kuriuos rėmė profesinės sąjungos. Iš kitų aktualių politinių klausimą galima paminėti socialinę nelygybę arba vyriausybės paramą prieštaringam projektui „HidroAysén“, pagal kurį Čilės Patagonijoje gali būti pastatytos penkios hidroelektrinių užtvankos. Ypač didelio dėmesio susilaukė į demonstracijos ir mokymo įstaigų blokavimas reikalaujant švietimo reformos, kuri suteiktų galimybę visoms socialinėms grupėms ir visuose šalies regionuose įgyti kokybišką išsilavinimą.

2.1.4

Čilės pilietinės visuomenės nuomone, šios protesto akcijos atspindi nepasitenkinimą piliečių, kurie reikalauja teisingesnio turto paskirstymo, aktyvesnio dalyvavimo visuomeniniame gyvenime ir didesnio politinio atvirumo. Visuomeninės organizacijos supranta dabartinio politinio momento Čilėje svarbą ir tikisi, kad ši padėtis lems konstitucijos, kuriai įtaką darė A. Pinočetas, rinkimų sistemos, kuri apsunkina politinį atsinaujinimą, ir dabartinės socialinės ir ekonominės sistemos, kuri skatina augimą, paremtą mažais žaliavų eksporto pajėgumais, o tai prisideda prie nepakankamo turto paskirstymo, reformą.

2.2   Ekonominė padėtis

2.2.1

Čilė yra vidutines pajamas gaunanti šalis. 2010 m. Čilės augimas siekė 5,2 proc.

2.2.2

Čilė yra akivaizdžiai didžiausia vario gamintoja pasaulyje. Varis sudaro 60 proc. viso Čilės eksporto. Bankų sektorius labai stiprus ir sukaupia didelį pelną, kurį, be kita ko, lemia labai aukštos palūkanų normos ir pensijų fondų valdymas. Nepaisant šio ir kitų ekonomikos sektorių stiprumo, spartus Čilės ekonomikos augimasneįveikė kitų gamybos sistemos sektorių, pavyzdžiui, maisto ir žuvininkystės pramonės, susiskaidymo. Kaip iš esmės visų Lotynų Amerikos šalių, taip ir Čilės ekonomiką 2008 m. paveikė pasaulio ekonomikos krizė, tačiau mažesniu mastu nei kitų šalių ekonomiką.

2.3   Socialinė padėtis

2.3.1

Čilė yra viena iš šalių, kuriai būdingi dideli skirtumai, susiję su pajamų vienam gyventojui lygiu. Remiantis 2010 m. viduryje paskelbtais duomenimis, 2006–2009 m. skurdas Čilėje išsaugo iki 15,1 proc., o ypač didelis skurdas – iki 3,7 proc., palyginti su atitinkamai 13,7 ir 3,2 proc. 2006 m.

2.3.2

2010 m. nedarbas išsaugo iki 9,6 proc. daugiausia dėl pasaulio krizės pasekmių, kurios palietė Čilę ankstesniais metais. Labiausiai nukentėjo jaunimas ir moterys. Pastaruoju metu daug darbo vietų sukurta paslaugų sektoriuje. Didelis neoficialaus darbo procentas.

2.3.3

Pagal JTVP Žmogaus socialinės raidos indeksą Čilė 2010 m. užėmė 45-ą vietą iš 169 ir pirmavo kitų Lotynų Amerikos šalių atžvilgiu. Šalis patobulino savo būsto, švietimo ir sveikatos standartus. Vis dėlto pajamų skirtumai padidėjo. 5 proc. turtingiausių namų ūkių tenka 830 kartų daugiau pajamų vienam gyventojui nei 5 proc. neturtingiausių namų ūkių. 75proc. darbuotojų uždirba maždaug 1 000 JAV dolerių, o BVP vienam gyventojui yra 16 000 JAV dolerių; kitaip tariant, darbo rinka neatlieka pajamų perskirstymo vaidmens. Pensijų sistemos – retas reiškinys. Vaikai, jaunimas, moterys ir vietos gyventojai (1) yra skurdą ir socialinę atskirtį dažniausiai patiriančios gyventojų grupės. Duomenys rodo, kad esama ryšio tarp skurdo ir besimokančiųjų skaičiaus, skurdo ir nedarbo, skurdo ir moterų nedarbo (2). Vyrauja didelė vyrų ir moterų nelygybė: Čilė užima 75-ą vietą iš 109 šalių pagal lyčių nelygybę. Apskritai darbo teisė yra silpna (ribojamos kolektyvinės derybos ir teisė streikuoti), pagal kolektyvinę sutartį dirbančių darbuotojų procentinė dalis neviršija 6 proc. ir nėra nacionalinio lygmens teisinių nuostatų, skatinančių kolektyvines derybas. Be to, mokesčių našta nedidelė ir jai taikomas proporcingas mažinimas.

2.3.4

Šiuo metu diskusijos dėl švietimo modelio yra nepaprastai svarbios padėčiai Čilėje. Ne tik todėl, kad daug šeimų yra labai įsiskolinusios dėl savo vaikų lavinimo išlaidų, bet ir todėl, kad pageidavimas, kad švietimas būtų suprantamas kaip teisė, kurią valstybė turi užtikrinti, kad suteiktų galimybių visiems, tapo pagrindiniu nacionaliniu lygmeniu svarstomu klausimu ir sutelkė visą Čilės visuomenę. Pagrindinė problema yra ta, kad švietimas administruojamas savivaldybių lygmeniu. Vyriausybė, atsižvelgdama į dabartinius protestus, pradėjo derybas su suinteresuotaisiais subjektais dėl švietimo sistemos reformos.

2.4   Čilė dabartiniame tarptautiniame kontekste

2.4.1

1990 m. atkūrus demokratiją, Čilė ėmėsi aktyviai plėtoti daugiašalius santykius, atliko konstruktyvų vaidmenį Jungtinių Tautų organizacijoje ir jos agentūrose, dalyvavo JTO ir ES taikos palaikymo veikloje. Čilė yra svarbių tarptautinių organizacijų – TDO, Consumers International, JT, Lotynų Amerikos ekonomikos komisijos – regioninė būstinė.

2.4.2

Tarptautiniu lygmeniu Čilė yra aktyvi ir konstruktyvi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos narė. 2009 m. Čilė patvirtino Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą ir Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo. Čiliečiai užima daug svarbių tarptautinių postų, pavyzdžiui, JT Moterys vykdomojo direktoriaus, TDO generalinio direktoriaus ir AVO generalinio sekretoriaus postus (3). 2010 m. sausio mėn. Čilė tapo pirmąja Pietų Amerikos šalimi, įstojusia į OECD.

2.4.3

Čilė yra Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo narė ir Mercosur ir Andų bendrijos asocijuota narė. Šiuo metu Čilė pirmininkauja Rio grupei ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių grupei, taip pat kartu su Venesuela bendrai pirmininkauja Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių bendrijai.

2.4.4

Čilės prekybos politika tradiciškai orientuota į tai, kad būtų pasirašyta kuo daugiau laisvosios prekybos susitarimų. Energetikos srityje Čilė yra priklausoma nuo importo, kad patenkintų tris ketvirčius savo energijos poreikių. Ji stokoja branduolinės energijos ir perka suskystintas dujas iš Ramiojo vandenyno ir Šiaurės jūros regiono šalių. Čilės iškastiniai energijos ištekliai riboti ir energetikos politika grindžiama anglimi su atitinkamomis pasekmėmis aplinkai. Strateginiu požiūriu Čilės energetikos politikos ilgalaikė vizija turėtų būti sustiprinta ir paįvairinta.

2.4.5

Palyginti su dauguma kitų Lotynų Amerikos šalių, Čilė šiuo metu turi išvystytą infrastruktūrą, įskaitant naujas technologijas.

3.   ES ir Čilės santykiai

3.1   ES ir Čilės santykiai, kurie grindžiami 2002 m. pasirašytu asociacijos susitarimu, apskritai yra puikūs ir apima daug ryšių ir koordinavimo veiksmų politikos, prekybos ir bendradarbiavimo srityse. Šiuo metu vyksta ES ir Čilės sektorių dialogai šiomis temomis: regioninė politika, pasirengimas nelaimės atvejams, dvišalis bendradarbiavimas, užimtumo politika ir žmogaus teisės.

3.2   ES yra viena pagrindinių Čilės prekybos partnerių ir pagrindinis tiesioginių užsienio investicijų šaltinis. ES ir Čilės laisvosios prekybos susitarimas, pastarąjį dešimtmetį paskatinęs didesnius dvišalius prekybos srautus, apima prekybą prekėmis ir paslaugomis, investicijas, viešuosius pirkimus ir konkurenciją. ES yra pagrindinė Čilės eksporto paskirties šalis ir prekybos balansas yra Čilės naudai: užfiksuotas 45 000 mln. eurų perteklius. Tačiau asociacijos susitarimas nepateisino lūkesčių, susijusių su užimtumu, bendradarbiavimu ir tvariu vystymusi.

3.3   Europos rinka absorbuoja didelį kiekį žemės ūkio maisto produktų, vyno ir tabako, medienos ar vario pramonės ir kitų sektorių eksportuojamų produktų. Europa yra pagrindinis Čilės ekonomikai reikalingų tarpinių produktų ir gamybos priemonių šaltinis. Susitarime numatyta, kad abi šalys turi siekti žemės ūkio produktų ir paslaugų prekybos liberalizavimo.

3.4   2007–2013 m. laikotarpiu ES bendradarbiavimui su Čile iš viso skirs 41 mln. eurų. Vidurio laikotarpio apžvalga, kuri buvo baigta 2010 m. liepos mėn., patvirtino, kad naudinga išlaikyti pagrindinius prioritetinius sektorius, t. y. socialinės sanglaudos, inovacijų ir konkurencingumo, aukštojo mokslo ir aplinkos sektorius. Tačiau, atsižvelgiant į tvirtą Čilės ekonominį pagrindą, plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą turėtų būti siekiama kitų tikslų. Pati Čilė ragina dėti pastangas, kad būtų užmegzta strateginė partnerystė, labiau orientuota į visuotinės svarbos klausimus. Be to, ES nagrinėja galimybę 2012 m. persvarstant susitarimą į jį įtraukti į bendras vertybes labiau nukreiptus aspektus.

3.5   Čilės pilietinė visuomenė asociacijos susitarimo rezultatus vertina ne itin teigiamai. Profesinės sąjungos, MVĮ, NVO ir trečiojo sektoriaus bei vartotojų organizacijos asociacijos susitarimą vertina beveik kaip laisvosios prekybos susitarimą ir apgailestauja, kad negavo iš jo naudos netgi bendradarbiavimo projektų srityje, taip pat smerkia vyriausybę, kad ši vykdė tiesioginius veiksmus prieš tai nepasikonsultavusi su organizacijomis, kurioms buvo numatoma suteikti pagalbą. Šios organizacijos reikalauja didesnio dėmesio ilgalaikiams projektams, susijusiems su pilietinės visuomenės stiprinimu, kova su nelygybe, socialine sanglauda ir vartojimu, asociacijų tame pačiame veiklos sektoriuje skatinimu (12 000 įmonių profesinių sąjungų, 39 000 darbdavių transporto sektoriuje). Be to, būtų pageidautina, kad Europos lėšos būtų skiriamos ne tik NVO, bet ir trečiojo sektoriaus organizacijoms, pavyzdžiui, vartotojams ir mažosioms įmonėms. Be 10 straipsnio asociacijos susitarime yra ir kitų bendradarbiavimui skirtų straipsnių, pavyzdžiui, 41 ir 48, prie kurių turinio pilietinės visuomenės subjektai gali konstruktyviai prisidėti.

3.6   Vadovaudamasi 11 straipsniu, ES konsultavosi su Čilės pilietine visuomene dėl susitarimo įgyvendinimo, pavyzdžiui, 2006 m. vykstant pirmajam socialiniam forumui ir 2011 m. rugsėjo mėn. vykstant antrajam socialiniam forumui. Čilės suinteresuotieji subjektai parodė didelį susidomėjimą aktyvesniais informacijos mainais su Europos suinteresuotaisiais subjektais ir asociacijos susitarimo 10 straipsnio praktiniu įgyvendinimu. Europos Komisija ir EIVT ketina ryžtingai tęsti konsultacijas ir pirmenybę teikti pilietinės visuomenės vaidmeniui.

4.   Čilės pilietinė visuomenė: dabartinė padėtis ir bendradarbiavimo perspektyvos

4.1   Čilės pilietinės visuomenės organizacijos dialogą ir dalyvavimą vertina ne itin palankiai. Jų nuomone, Čilėje trūksta politinės valios, kad būtų sukurtas pilietinės visuomenės patariamasis organas. Iš dalies taip yra dėl politinių ir ideologinių priežasčių, iš dalies dėl baimės, kad šis organas taps trečiaisiais įstatymų leidybos rūmais, besivaržančiais su dabartiniais. Nors rengiant naujus teisės aktus su pilietinės visuomenės subjektais palaikomi įvairaus lygio ir pobūdžio ryšiai, jie, atrodo, nėra labai struktūruoti. Apskritai nacionaliniu lygmeniu trūksta piliečių dalyvavimo mechanizmų, kurie suteiktų galimybę numalšinti socialinį konfliktą ir išvengti tokių socialinių protrūkių, kokie vyksta šiuo metu. Reikia pažymėti, kad regionų ir vietos lygmeniu regionų ir savivaldos institucijos nepakankamai atstovaujamos, kadangi jas tiesiogiai skiria centrinė vyriausybė.

4.2   Čilėje veikia trys pagrindinės profesinių sąjungų konfederacijos. Didžiausia yra Jungtinė darbuotojų federacija (Central Unitaria de Trabajadores, CUT), nuo kurios atsiskyrė Nepriklausoma darbuotojų federacija (Central Autónoma de Trabajadores, CAT) ir Nacionalinė darbuotojų sąjunga (Unión Nacional de Trabajadores, UNT). Vidaus nesutarimai trukdo plėtoti darnų jų tarpusavio dialogą ir visų jų dialogą su darbdaviais. Vis dėlto visos jos sutinka, kad Čilėje vyksta nepakankamas socialinis dialogas, pritaria, kad Čilėje reikia sukurti veiksmingus socialinio dialogo mechanizmus ir įsteigti ESRT, taip pat asociacijos susitarime numatyti dialogo su Europos pilietine visuomene mechanizmą.

4.3   Čilėje narystė profesinėse sąjungose sudaro 12–13 proc., labai didelis narių skaičius yra anglies kasybos, bankų ir prekybos sektoriuose, ir veikia labai daug profesinių sąjungų organizacijų (maždaug 12 000), daugiausia įmonių lygmeniu. Taigi socialinis dialogas Čilėje labai susiskaidęs. Profesinėms sąjungoms trūksta derybinių pajėgumų, visų pirma sektorių lygmeniu, o nepakankamas profesinių sąjungų konfederacijų vieningumas trukdo užtikrinti dialogui būtiną koordinavimą. TDO inicijuoti du CUT ir CPC dialogai nepadėjo užtikrinti pakankamo pasitikėjimo, kad taptų tvariu procesu.

4.4   Pagrindinė Čilės įmonių federacija yra Gamybos ir prekybos konfederacija (Confederación de la Producción y el Comercio, CPC), kuri apima visus didžiuosius Čilės ekonomikos sektorius. CPC bendradarbiauja su profesinėmis sąjungomis, užmegzdama vienkartinius dialogus, ir su TDO, trišalėje įstaigoje aptardama tinkamo darbo klausimus. Tačiau ji su profesinėmis sąjungomis nė karto nesvarstė galimybės įsteigti ESRT, nei užmegzti struktūruoto dialogo dėl darbo santykių. Čilės mažosioms ir vidutinėms įmonėms atstovauja organizacija CONUPIA.

4.5   Čilės mažoji pramonė yra nepakankamai išvystyta ir menkai organizuota, nekonkurencinga ir netvirta, joje mokami maži atlyginimai ir ji yra išskirta iš eksporto sektoriaus. Tačiau užimtumas šiame sektoriuje sudaro 80 proc., įskaitant oficialų ir neoficialų darbą. Priešingai, Čilė pasižymi didele nedaugelio stambių ir menkai reguliuojamų ekonominių subjektų (pavyzdžiui, bankai), darančių įtaką piliečių gyvenimui, koncentracija.

4.6   Pagrindinės vartotojų organizacijos yra CONADECUS ir ODECU, tačiau jų vaidmuo ir poveikis visuomenei labai riboti. Abi šios organizacijos norėtų aktyviau dalyvauti pagal asociacijos susitarimą vykdomuose ES bendradarbiavimo projektuose.

5.   Išvados

5.1   EESRK mano, kad, nors dėl asociacijos susitarimo įgyvendinimo nekyla didesnių problemų, jis turėtų būti atnaujintas ir į jo prekybai skirtą skyrių, be kita ko, turėtų būti įtrauktas tvaraus vystymosi klausimas atsižvelgiant į naujausius prekybos susitarimus. Pilietinės visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus toliau plėtojant santykius, pagrįstus pagarba ekonominėmis, socialinėmis, darbo, aplinkos ir vartotojų teisėmis. Bendradarbiavimui skirtas skyrius turėtų padėti sustiprinti socialinius ir ekonominius subjektus, užtikrinti jų dalyvavimą ir perorientuoti tikslus nuo vystomojo bendradarbiavimo į kitas svarbesnes abipusių interesų sritis, pavyzdžiui, švietimą, inovacijas ar gamybos struktūros vystymą. EESRK mano, kad Čilės pilietinės visuomenės organizacijas reikia įtraukti į asociacijos susitarimo vertinimo procesus.

5.2   EESRK yra pasirengęs bendradarbiauti su ES plėtojant sektorių dialogus su Čile šiais visiems rūpimais klausimais: švietimas, įmonių socialinė atsakomybė, tvarus vystymasis, socialinis dialogas ir užimtumas, vartotojų apsauga ir informavimas, socialinė sanglauda ir kt.

5.3   EESRK palankiai vertina tai, kad Čilės valdžios institucijos, tiek vyriausybė, tiek parlamentas, pripažino neįgyvendinę asociacijos susitarimo 10 straipsnio ir viešai išreiškė ketinimą tą padaryti. Be to, Komitetas susipažino su naujausiais Čilės vyriausybės planais sistemingai kurti pilietinės visuomenės informavimo ir konsultavimo mechanizmus visose valdymo srityse. EESRK palankiai vertina šiuos ketinimus, tačiau su tam tikru atsargumu, kadangi jam abejonių kelia kai kurie pasiūlymai, kurie, atrodo, skatina kurti ad hoc ir pavienius mechanizmus atskiriems klausimams ar sektoriams, o ne sukurti integruotą ir bendrą konsultacinį organą, kuris papildytų dalinius mechanizmus.

5.4   EESRK mano, kad Čilės pilietinei visuomenei reikalinga didelė politinė parama ir vidaus darbas siekiant sustiprinti atitinkamas organizacijas ir padidinti jų pajėgumus, kad jos būtų pripažintos konstruktyviais partneriais tiek vykstant bendroms institucijų konsultacijoms (pilietinis dialogas), tiek plėtojant darbo santykius (socialinis dialogas).

5.5   EESRK pritaria tam, kad Čilėje būtų sukurtas patariamasis organas, kuriame dalyvautų pilietinė visuomenė ir kuris atspindėtų įvairialypę Čilės visuomenę. Kaip ir EESRK, jis turėtų vadovautis jame veikiančių organizacijų atstovaujamumo, nepriklausomumo ir teisėtumo principais. EESRK patirtis rodo, kad, norint įkurti tokio pobūdžio instituciją, svarbiausia pasiekti įvairių susijusių pilietinės visuomenės sektorių sutarimą. EESRK yra pasirengęs ir gali prisidėti prie šių pastangų vadovaudamasis vykdant panašią veiklą su kitomis šalimis sukaupta patirtimi. Teigiami tokio pobūdžio pavyzdžiai Lotynų Amerikoje – tai bendradarbiavimas su šiomis pilietinės visuomenės patariamosiomis institucijomis: Brazilijos ekonominio ir socialinio vystymosi taryba (ESVT), Centrinės Amerikos šalių integracijos sistemos konsultaciniu komitetu (angl. CC-SICA), MERCOSUR šalių ekonomikos ir socialinių reikalų konsultaciniu forumu (angl. FCES).

5.6   EESRK nuomone, Čilėje egzistuojanti socialinė nelygybė ir šiuo metu vykstantys protesto judėjimai yra dar vienas motyvas sukurti svarbius mechanizmus dialogui ir konsultavimuisi su pilietine visuomene priimant sprendimus ir formuojant viešąją politiką.

5.7   Patariamasis organas sudarytų palankesnes sąlygas plėtoti Europos ir Čilės pilietinės visuomenės organizacijų santykius ir, kuo greičiau įsteigus JKK, kaip numatyta asociacijos susitarimo 10 straipsnyje, būtų žengtas teigiamas žingsnis stiprinant ES ir Čilės santykius.

5.8   ES ir Čilės JKK turėtų prisidėti prie asociacijos susitarimo plėtojimo, stebėsenos ir įgyvendinimo. Jo uždavinys būtų atsižvelgiant į Asociacijos komiteto ar Asociacijos tarybos prašymus rengti nuomones visais į susitarimą įtrauktais klausimais. Be to, jis galėtų rengti nuomones savo iniciatyva arba rekomendacijas dėl su susitarimu susijusių klausimų. Šiuo tikslu JKK rengtų kasmetinius susitikimus su ES ir Čilės jungtiniu komitetu.

5.9   EESRK dėkoja ES ir Čilės jungtiniam parlamentiniam komitetui už susidomėjimą ir paramą įgyvendinant asociacijos susitarimo 10 straipsnį. Jungtinis parlamentinis komitetas ir būsimas JKK turėtų palaikyti sklandžius ir reguliarius santykius ir keistis nuomonėmis dėl tolesnio asociacijos susitarimo įgyvendinimo.

2012 m. vasario 22 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1)  Apie 4,6 proc. gyventojų, daugiausia mapučiai.

(2)  OECD ir 2009 m. nacionalinio socialinio ir ekonominio pobūdžio tyrimo duomenys, www.ministeriodesarrollosocial.gob.cl.

(3)  Atitinkamai Michelle Bachelet, Juan Somavía ir José Miguel Insulza.