5.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/1

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos ir į 2016 m. Europos semestro pradžią (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento nuomonę (jos projektą) dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro: 2016 m. metinė augimo apžvalga (2015/2285(INI)),

1.

pažymi, kad investicijų trūkumas po krizės silpnina augimą ir užimtumą ES, ir tai daro žalą konkurencingumui ir gali pakenkti ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai; yra susirūpinęs, kad ilgas investicijų trūkumo laikotarpis mažina ilgalaikį užimtumo augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo potencialą;

2.

pažymi, kad dėl biudžeto lėšų mažinimo sumažėjo viešosios investicijos į infrastruktūrą, ir tai patvirtina neseniai atliktas bendras RK ir EBPO tyrimas (2), taip pat jų sumažėjo į švietimą, profesinį rengimą, sveikatos priežiūrą, socialines paslaugas, vaikų priežiūrą ir būsto paslaugas tokiu metu, kai privačių investicijų neskatina prastos perspektyvos dėl lėto ekonominės veiklos tempo;

3.

pabrėžia, kad būtina šalinti kliūtis privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijoms užbaigiant kurti vidaus rinką, ypač paslaugų sektoriuje, įgyvendinant struktūrines reformas, skirtas kurti kokybiškas darbo vietas ir kovoti su nelygybe, gerinant verslo ir reglamentavimo aplinką, kovojant su sukčiavimu ir šešėline ekonomika, skatinant verslumą. Atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu veiksmingai ir efektyviai naudoti ES lėšas bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi, kad viešojo ir privačiojo sektorių lėšomis būtų galima pasiekti bendrą teigiamą poveikį vietoje. Atsižvelgdamas į Europos Komisijos ketinimą pradėti dialogą su valstybėmis narėmis dėl tokių kliūčių nustatymo, pabrėžia, kad reikia konkrečiai išnagrinėti jas visais valdymo lygmenimis ir į šį procesą įtraukti RK;

4.

ragina ES valstybes nares pasitelkti savo vietos ir regionų valdžios institucijas siekiant kuo geriau pasinaudoti struktūriniais fondais, kurių lėšos vidutiniškai sudaro maždaug 14 proc. visų viešųjų investicijų, o devyniose valstybėse narėse viršija 50 proc., taip pat įgyvendinti Investicijų planą Europai (Europos strateginių investicijų fondas) vadovaujantis lankstumo ir papildomumo struktūriniams fondams kriterijais, kad būtų išnaudotos visos viešųjų ir privačiųjų investicijų galimybės;

5.

remia ekonominės ir socialinės konvergencijos stiprinimo procesą, tačiau pabrėžia, kad socialinius, ekonominius ir teritorinius skirtumus bus galima panaikinti tik laikantis teritorinės vizijos, kuri leistų mums pasiekti geresnį principo „iš apačios į viršų“ taikymą, vykdant konkrečioms vietovėms pritaikytą politiką, įskaitant peržiūrėtos strategijos „Europa 2020“ teritorinį aspektą ir į rezultatus orientuotą ES sanglaudos politiką;

6.

pažymi, kad siūloma Struktūrinių reformų rėmimo programa (SRRP) po įprastos teisėkūros procedūros turėtų būti prieinama nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms atsižvelgiant į dabartinį kompetencijos pasidalijimą valstybėse narėse; pabrėžia, kad dėl SRRP neturėtų mažėti ESIF teikiama finansinė parama;

7.

pabrėžia, kad veiksmingų administracinių gebėjimų užtikrinimas visais valdymo lygmenimis, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, yra itin svarbus norint atgaivinti ilgalaikes investicijas, įgyvendinti struktūrines reformas ir atsakingai bei veiksmingai naudoti lėšas;

8.

pabrėžia, kaip svarbu, kad kiekviena valstybė narė turėtų patikimą ekonomikos politiką ir stabilius viešuosius finansus, kurie yra būtina išankstinė sąlyga reikiamoms trumpalaikėms ir ilgalaikėms viešosioms investicijoms;

9.

mano, kad 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje pateikiami svarūs argumentai, kodėl Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti visai Europos Sąjungai fiskalinį pajėgumą įgyvendinti anticiklinę politiką ir paspartinti atsigavimą. Toks fiskalinis pajėgumas turėtų būti paremtas subsidiarumo principo laikymusi ir turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas politikos, atitinkančios vietos poreikius, įgyvendinimui, įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas į politikos rengimą;

10.

pakartoja savo raginimą laikytis auksinės taisyklės ir viešojoje apskaitoje atskirti ilgalaikes investicijas nuo einamųjų išlaidų; todėl pakartoja savo raginimą Europos Komisijai parengti baltąją knygą, kuri remtųsi EBPO veiksmingų viešųjų investicijų visais valdymo lygmenimis principais ir nustatytų ES lygmens tipologiją dėl viešųjų investicijų kokybės viešųjų išlaidų sąskaitose pagal jų ilgalaikį poveikį; ragina mažinti einamąsias išlaidas siekiant palengvinti mokesčių naštą ir taip paskatinti privačias investicijas;

11.

primena savo pasiūlymą dėl rodiklio, susijusio su investavimu, įtraukimą į makroekonominio disbalanso vertinimą;

12.

pabrėžia lankstumo būtinybę įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą bei Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kad vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumas investuoti būtų didinamas, o ne apribojamas. Po 2015 m. sausio mėn. komunikato Komitetas tikisi, kad Komisija pateiks tolesnių konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima atsižvelgti į šį aspektą įgyvendinant šiuos susitarimus ar atliekant galimą jų peržiūrą;

13.

palankiai vertina tai, kad strategija „Europa 2020“ pripažįstama ilgalaike daugiapakope politikos programa; pabrėžia, kad svarbu strategijai suteikti teritorinį matmenį; paskelbia, kad RK konsultuosis su vietos ir regionų valdžios institucijomis, siekdamas nustatyti peržiūrėtos strategijos „Europa 2020“ rodiklius ir tikslus, ir dėl ilgesnio laikotarpio strategijos po 2020 m., kurią Europos Komisija paskelbs 2016 m.; kaip horizontaliąją priemonę siūloma įtraukti naują pavyzdinę iniciatyvą dėl demografinių problemų, kad visuose regionuose, kurie susiduria su įvairiais demografiniais iššūkiais, būtų užtikrintas pažangus, tvarus ir integracinis augimas;

14.

pabrėžia, kad į nacionalines reformų programas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas turėtų būti įtrauktas teritorinis aspektas siekiant maksimaliai padidinti augimą ir sumažinti teritorinius skirtumus;

15.

pakartoja savo raginimą Komisijai ir Parlamentui priimti elgesio kodeksą, kad būtų užtikrintas struktūruotas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas Europos semestre; pakartoja savo įsipareigojimą pateikti konkretų pasiūlymą šiuo klausimu 2016 m.; įsipareigoja palaikyti nuolatinį dialogą su Europos Komisija, ypač Europos lygmens semestro proceso dalyje;

16.

palankiai vertina ketinimą geriau integruoti ES ekonomikos valdymo euro zonos ir nacionalinius aspektus pristatant 2016 m. metinę augimo apžvalgą kartu su euro zonai skirtomis rekomendacijomis 2016 m. Europos semestro ciklo pradžioje;

17.

pritaria Europos Parlamento raginimui įtraukti bendrosios rinkos ramstį į Europos semestro procesą, sukuriant sistemą, kurią įgyvendinant būtų nuolat stebima ir vertinama bendrosios rinkos integracija, kurią sudarytų kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkinys, lyginamieji standartai, tarpusavio vertinimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais;

18.

palankiai vertina tai, kad Komisijos metine augimo apžvalga (MAA) 2016 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita papildyta trimis socialiniais rodikliais (aktyvumo lygiu, jaunimo nedarbu ir ilgalaikiu nedarbu), taip nurodant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje nurodytus tikslus;

19.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.