EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 11 29

COM(2023) 753 final

2023/0437(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl keleivių teisių užtikrinimo Sąjungoje iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 261/2004, (EB) Nr. 1107/2006, (ES) Nr. 1177/2010, (ES) Nr. 181/2011 ir (ES) 2021/782

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2023) 386-387}
{SWD(2023) 389}
{SEC(2023) 392}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl keleivių teisių reglamentavimo sistemos 1 peržiūros padės skatinti naudotis bendrojo naudojimo transportu, taigi ir įgyvendinti Žaliojo kurso iniciatyvą. Tai – vienas iš pagrindinių Komisijos 2020 m. priimtos Darnaus ir išmanaus judumo strategijos 2 veiksmų.

Keleivių teises sudaro keliolika atskirų ir viena kitą papildančių teisių, taikomų prieš kelionę, kelionės metu ir po jos, įskaitant, inter alia, neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų teisę į prieinamumą ir pagalbą, teisę gauti informaciją prieš kelionę ir įvairiais jos etapais, teisę reikalauti, kad būtų vykdoma vežimo sutartis, jei kelionė sutrinka, teisę tam tikromis aplinkybėmis gauti kompensaciją, teisę pasinaudoti sparčia ir prieinama skundų nagrinėjimo sistema. ES keleivių teisės kasmet taikomos daugiau kaip 13 mlrd. keleivių kelionių ES, todėl keleivių apsauga tapo viena iš pavyzdinių ES iniciatyvų. Vis dėlto, nepaisant per pastaruosius 20 metų padarytos didelės pažangos, dar yra daug problemų.

Kaip matyti iš kelių „Eurobarometro“ apklausų, keleiviai dažnai yra nepakankamai informuoti apie savo teises ir užtikrinant šias teises neretai kyla problemų. Iš paskiausios 2019 m. atliktos apklausos 4 matyti, kad tik maždaug kas trečias ES pilietis žino, kad keliaujant bendrojo naudojimo transportu ES jam taikomos konkrečios teisės.

Į nepakankamą keleivių informuotumą ir problemas, kylančias užtikrinant jų teises, dėmesį atkreipė ir Europos Audito Rūmai savo 2018 m. ataskaitoje „ES keleivių teisės – plačios, bet vis dėlto keleiviams tenka dėl jų pakovoti“ 5 . Tai taip pat parodė COVID-19 pandemija: keleiviai nebuvo informuoti apie savo teises ir orėdami jomis pasinaudoti dažnai nežinojo, į ką kreiptis. Tokia pat išvada padaryta 2021 m. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje „Oro transporto keleivių teisės COVID-19 pandemijos metu: nepaisant Komisijos pastangų, pagrindinės teisės nėra apsaugomos“ 6 .

Kalbant apie visų rūšių transporto keleivių teisių įgyvendinimo ir užtikrinimo trūkumus, siekiama dviejų tikslų: pirma, užtikrinti veiksmingą ir efektyvų jų įgyvendinimą visose valstybėse narėse, aprūpinant nacionalines vykdymo užtikrinimo įstaigas veiksmingesnėmis priemonėmis, skirtomis stebėti, kaip operatoriai laikosi keleivių teisių, ir, antra, užtikrinti veiksmingesnį keleivių skundų nagrinėjimą, jiems sukuriant greitą, paprastą ir prieinamą sistemą. Šis pasiūlymas padės suderinti įvairių rūšių transportui taikomas taisykles, kuo geriau pasinaudojant naujausiais pokyčiais, susijusiais su naujuoju Reglamentu (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių, ir 2013 m. Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 261/2004 8 . Šios naujos priemonės galėtų būti naudingos visiems keleiviams, kurie naudojasi keleivių teisėmis.

Kalbant apie pinigų grąžinimą oro transporto keleiviams, bilietus užsisakiusiems per tarpininką, siekiama užtikrinti, kad būtų taikoma visiems susijusiems subjektams (pvz., vežėjams, tarpininkams ir keleiviams) aiški pinigų grąžinimo tvarka. Šiomis priemonėmis potencialiai per metus galėtų pasinaudoti maždaug 450 mln. keleivių, kurie bilietus užsisako per tarpininkus.

Neseniai Europos Parlamentas vienoje rezoliucijoje 9 iškėlė klausimą dėl standartizuotų rankinio bagažo matmenų. Komisijos 2013 m. pasiūlyme iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 jau sprendžiami kai kurie Europos Parlamentui susirūpinimą keliantys klausimai, visų pirma susiję su oro vežėjų prievole informuoti keleivius apie tai, kokį bagažą leidžiama vežti pagal jų atitinkamą rezervaciją. Vis dėlto keleiviams taip pat dažnai kyla painiava dėl leidžiamo rankinio bagažo, priklausomai nuo oro transporto bendrovės ir bilieto klasės, nes vis labiau skiriasi įvairių oro transporto bendrovių skirtingoms bilietų klasėms taikomi reikalavimai dėl leidžiamo vežti bagažo matmenų ir svorio. Nors pažymima, kad oro vežėjai gali laisvai nustatyti oro susisiekimo paslaugų kainas, siekiant mažinti painiavą turėtų būti taikoma tik keletas bendrų dydžio ir svorio reikalavimų. Prireikus oro vežėjai turėtų bendradarbiauti su orlaivių ir bagažo gamintojais, kad susitartų dėl šių standartų, taip pat informuoti, kaip laikosi pramonės standartų, susijusių su rankinio bagažo svoriu ir matmenimis, taikydami paslaugų kokybės standartus, apie kuriuos jie taip pat turi pranešti.

Galiausiai kitų transporto rūšių, išskyrus oro transportą, vežėjas, kuris reikalauja, kad kartu su neįgaliuoju keliautų jį lydintis asmuo, turi leisti lydinčiajam asmeniui keliauti nemokamai. Su įvairių rūšių transportu susijusios taisyklės, kuriomis siekiama toliau užtikrinti prieinamumą, kaip nustatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK) 9 straipsnyje, turėtų būti toliau derinamos ir taip pat apimti oro transportą. Jei tam, kad būtų laikomasi teisės aktais nustatytų aviacijos saugos reikalavimų, oro vežėjas reikalauja, kad kartu su neįgaliuoju keliautų jį lydintis asmuo, turėtų būti reikalaujama, kad oro vežėjas lydintįjį asmenį vežtų nemokamai. Tai – viena iš svarbių išankstinių sąlygų, kad neįgalieji ir riboto judumo asmenys oro transportu galėtų naudotis panašiomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys. Todėl tai bus svarbus žingsnis ES teisėje įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytas prieinamumo užtikrinimo prievoles.

Apskritai šia reforma šalinami esamų keleivių teisių įgyvendinimo ir užtikrinimo trūkumai, bet nenustatoma jokių naujų keleivių teisių. Ja užtikrinama keleivių apsaugos ir vežėjų bei infrastruktūros valdytojų prievolių pusiausvyra.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Komisija Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje įsipareigojo imtis veiksmų siekdama užtikrinti, kad ES keleivių teisės būtų geriau įgyvendinamos ir aiškesnės tiek vežėjams, tiek keleiviams, kad būtų siūloma tinkama pagalba ir grąžinama už bilietus sumokėta suma, be kita ko, atsiradus sutrikimams, ir taikomos atitinkamos sankcijos, jeigu nėra tinkamai laikomasi taisyklių, taip pat apsvarstyti galimybes toliau kurti daugiarūšį transportą apimančią keleivių teisių sistemą ir įvertinti šio proceso teikiamą naudą (63 veiksmas). Todėl šis pasiūlymas atitinka keleivių teisių politiką.

Siūlomuose pakeitimuose, susijusiuose su vykdymo užtikrinimu, iš esmės atsižvelgiama tiek į naujas taisykles, nustatytas naujuoju Geležinkelių reglamentu (Reglamentu (ES) 2021/782), tiek į 2013 m. Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Tai suteiktų galimybę supaprastinti ir suderinti reglamentavimo sistemą, kad ji būtų naudinga Europos keleiviams.

Naujajame reglamente dėl geležinkelių keleivių teisių nustatytos kelios naujos taisyklės, kurios taip pat galėtų būti naudingos siekiant apsaugoti kitų rūšių transportu keliaujančius keleivius, pavyzdžiui, susijusios su operatorių prievole dalytis atitinkama informacija su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis, geresnėmis nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms skirtomis priemonėmis ir nauja visos ES mastu standartizuota prašymų skirti kompensaciją ir grąžinti pinigus forma. Todėl šiame pasiūlyme pateiktomis politikos priemonėmis papildomas naujasis Geležinkelių keleivių teisių reglamentas.

Šiuo atžvilgiu 2013 m. pasiūlyme dėl oro transporto nustatytos siūlomos geresnio vykdymo užtikrinimo taisyklės (pavyzdžiui, galimybė Komisijai prašyti nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų ištirti konkrečią įtariamą operatorių praktiką) taip pat yra naudingos siekiant apsaugoti kitų rūšių transportu besinaudojančius keleivius. Todėl siūloma šias taisykles taikyti ir kitų rūšių transportui. Taigi, kalbant apie oro transporto keleivių teises, šiame pasiūlyme išdėstytomis politikos priemonėmis papildomas 2013 m. pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

2021 m. Komisija paskelbė tris reglamentavimo sistemos vertinimus 13 : dėl vandens transporto keleivių, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių ir oro transportu keliaujančių riboto judumo asmenų teisių. Iš trijų vertinimų, inter alia, matyti, kad šių reglamentų vykdymo užtikrinimą dar galima tobulinti.

Kaip matyti iš kelių „Eurobarometro“ apklausų, keleiviai dažnai yra nepakankamai informuoti apie savo teises ir užtikrinant šias teises neretai kyla problemų. Iš paskiausios 2019 m. atliktos apklausos 14 matyti, kad tik maždaug kas trečias ES pilietis žino, kad naudojantis oro, geležinkelių, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų bei vandens transportu ES jam taikomos konkrečios teisės (panašus rezultatas kaip ir atlikus 2014 m. „Eurobarometro“ apklausą). Dėl šios priežasties Komisija reguliariai rengia informuotumo apie keleivių teises didinimo kampanijas ir teikia informaciją per bendruosius skaitmeninius vartus portale „Your Europe“, taip pat keleivių teisių mobiliojoje programėlėje, kuria galima naudotis visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

Į nepakankamą keleivių informuotumą ir problemas, kylančias užtikrinant jų teises, dėmesį atkreipė ir Europos Audito Rūmai savo pirmiau minėtose 2018 ir 2021 m. ataskaitose.

• Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siekiant užtikrinti suderinimą ir nuoseklumą, šiame pasiūlyme atsižvelgiama į kitus šiuo metu taip pat peržiūrimus arba rengiamus ES teisės aktus. Tai, visų pirma, šiuo metu vykdomos vartotojų apsaugos srities iniciatyvos, kurios apima ES keleivių teisių reglamentus ir kuriomis taip pat papildoma ši iniciatyva, jos nedubliuojant.

Vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimas grindžiamas dviem vienas kitą papildančiais ramsčiais. Pirma, vartotojai gali naudotis privačiojo vykdymo užtikrinimo priemonėmis: ginti teises teisme arba spręsti ginčus neteismine tvarka. 2023 m. Komisija priėmė pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/11/ES (Alternatyvaus ginčų sprendimo direktyva), siekiant toliau stiprinti individualų ir grupinį neteisminį ginčų sprendimą 17 . Šiuo pasiūlymu stiprinamas alternatyvus ginčų sprendimas, nes jame reikalaujama, kad nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos informuotų keleivius apie alternatyvaus ginčų sprendimo galimybes. Antra, vartotojai gali būti apsaugomi viešojo vykdymo užtikrinimo priemonėmis, kurias daugiausia taiko valdžios institucijos, ginančios kolektyvinius vartotojų interesus. Keleivių teises pirmiausia užtikrina nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos, atsakingos už ES keleivių teisių reglamentų įgyvendinimą. Reglamentas (ES) 2017/2394 ( Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje ) yra viena iš papildomų priemonių, kuriomis nustatoma bendradarbiavimo sistema, kad visų Europos ekonominės erdvės šalių nacionalinės valdžios institucijos galėtų kartu imtis veiksmų dėl vartotojų taisyklių (įskaitant keleivių teises) pažeidimų, kai paslaugų teikėjas ir vartotojas yra įsisteigę skirtingose šalyse. Iš veiksmų, kurių pagal Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje imtasi prieš oro transporto bendroves ir tarpininkus, matyti, kad dialogai gali būti naudinga priemonė, padedanti užtikrinti keleivių teises, tačiau taip pat reikia griežtinti galiojančias taisykles, ypač kai įsigyjant bilietą dalyvauja tarpininkas 18 .

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Priimant su bendra transporto politika susijusius ES teisės aktus teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 91 straipsnio 1 dalis. Šios nuostatos yra šiuo metu galiojančių keleivių teisių reglamentų teisinis pagrindas. Be to, pagal SESV 100 straipsnio 2 dalį Sąjungos teisės aktų leidėjas gali priimti atitinkamas nuostatas dėl jūrų transporto.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Prieš priimant keleivių teisių reglamentus keleivių apsaugos lygis buvo gana žemas. Bendrojoje rinkoje daugelis vežėjų (ne tik oro transporto bendrovės, bet ir geležinkelio įmonės bei laivybos bendrovės ir vis dažniau autobusų bendrovės) teikia paslaugas įvairiose valstybėse narėse ir net už jų ribų. Todėl būtina suderinti keleivių teises ES lygmeniu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems subjektams, dalyvaujantiems teikiant transporto paslaugas (pvz., vežėjams, infrastruktūros valdytojams (tai ypač aktualu riboto judumo asmenims), tarpininkams ir kt.), kurie dažnai veiklą vykdo tarpvalstybiniu mastu. Vis dėlto veiksmingas vykdymo užtikrinimas priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo ir stebėsenos veiklos vykdymo nacionaliniu lygmeniu. Kalbant apie tarpininkų grąžinamas sumokėtas sumas, ES oro susisiekimo rinka iš esmės yra tarpvalstybinė, o kai kurie didžiausi tarpininkai yra tarptautiniai rinkos dalyviai. Veiksmai, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, gali iškreipti vidaus rinką, o keleiviai turi turėti galimybę vienodai ginti savo teises ir naudotis tokia pat apsauga neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje narėje jie keliauja.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2020–2021 m. Komisija atliko keleivių teisių reglamentų, susijusių su riboto judumo oro transporto keleiviais (Reglamento (EB) Nr. 1107/2006), vandens transporto keleiviais (Reglamento (ES) Nr. 1177/2010) ir miesto bei tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleiviais (Reglamento (ES) Nr. 181/2011), vertinimus. Šiuose trijuose vertinimuose pabrėžiama, kad vis dar kyla sunkumų, visų pirma susijusių su šių taisyklių taikymu, jų stebėsena ir vykdymo užtikrinimu. Iš jų matyti, kad taisyklių laikymosi stebėsenos veikla valstybėse narėse vykdoma labai nevienodu mastu, o nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos dažnai nepakankamai žino, ar ir kaip saugomos keleivių teisės. Iš viso nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms pateikiama mažai arba labai mažai skundų: maždaug 15 skundų vienam milijonui keleivių dėl riboto judumo oro transporto keleivių teisių, maždaug vienas skundas vienam milijonui keleivių dėl vandens transporto keleivių teisių ir maždaug 1,5 skundo vienam milijonui keleivių dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių. Vis dėlto tebėra neaišku, ar taip yra dėl geros keleivių teisių apsaugos, ar dėl to, kad keleiviai neteikia skundų, o jeigu taip, dėl kokių priežasčių, įskaitant tai, kad jie nėra informuoti apie keleivių teises.

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Kaip išorės tiriamaisiais duomenimis taip pat buvo naudojamasi trimis 2021 m. paskelbtais vandens transporto, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto, taip pat riboto judumo oro transporto keleivių teisių vertinimais.

Taip pat buvo atsižvelgta į dabartinio oro transporto keleivių teisių apsaugos lygio ES 24 ir daugiarūšio transporto keleivių teisių 25 išorės tyrimus (atitinkamai 2020 ir 2019 m.) bei į 2019 m. atliktą „Eurobarometro“ apklausą dėl keleivių teisių 26 .

Poveikio vertinime išsamiai apsvarstytos politikos galimybės, susijusios su dviem šiame pasiūlyme nagrinėjamomis probleminėmis sritimis: 1) tuo, kad dėl įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumų keleiviai nevisapusiškai pasinaudoja savo teisėmis, ir 2) neaiškiomis pinigų grąžinimo taisyklėmis, kai skrydžiai užsakomi per tarpininką.

Šio pasiūlymo poveikio vertinime tinkamiausia galimybe laikomas kiekvienoje probleminėje srityje geriausiai įvertintų galimybių, t. y. 1.2 politikos galimybės vykdymo užtikrinimo srityje ir 3.2 politikos galimybės sumokėtų sumų grąžinimo srityje, derinys.

Kalbant apie vykdymo užtikrinimo sritį, buvo svarstomos dvi politikos galimybės.

1.1 politikos galimybe siekiama suderinti vykdymo užtikrinimo ir skundų nagrinėjimo taisykles, kitų rūšių transporto sektoriuose nustatant priemones, numatytas naujajame Reglamente (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių (a–d priemonės) arba 2013 m. Komisijos pasiūlyme dėl oro transporto keleivių teisių (e priemonė):

(a)vežėjai, terminalų valdytojai ir tarpininkai nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų prašymu turės joms teikti atitinkamus duomenis. Ši priemonė turės labai teigiamą poveikį nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų vykdomai priežiūros veiklai, nes padės iš esmės gilinti jų žinias apie suinteresuotųjų šalių elgesį;

(b)vežėjai ir stočių valdytojai turės priimti ir taikyti paslaugų kokybės standartus ir pranešti apie jų įgyvendinimą. Vežėjai taip pat turės informuoti keleivius ir nacionalines vykdymo užtikrinimo įstaigas apie tai, kaip jie įgyvendina keleivių teises;

(c)Šios formos padės piliečiams pateikti išsamius dokumentus, nurodant visą reikiamą informaciją, o operatoriai privalės juos priimti, turint omenyje tai, kad bus galima ir toliau naudotis esamomis operatorių arba nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų formomis;

(d)nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos prireikus turės informuoti keleivius apie jų teisę individualiai ginti savo teises kreipiantis į alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigas;

(e)Komisija galės prašyti nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų atlikti tyrimus, ypač tuomet, kai atvejai susiję su keliomis valstybėmis narėmis, kad būtų pradėtas atitinkamas valstybių narių bendradarbiavimas.

1.2 politikos galimybę sudaro visos pagal 1.1 politikos galimybę numatytos priemonės ir dvi papildomos priemonės:

(f)keleivių informavimo apie jų, kaip keleivių, teises, gerinimas siekiant didinti jų informuotumą apie šias teises, ypač bilietų užsakymo ir kelionės sutrikimų metu;

(g)nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų įpareigojimas vykdyti taisyklių laikymosi stebėseną remiantis rizikos vertinimu. Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos kuo geriau naudosis iš suinteresuotųjų šalių gaunamais duomenimis ir parengs stebėsenos programą, grindžiamą pasikartojančių keleivių teisių taisyklių nesilaikymo atvejų rizikos vertinimu. Vežėjai ir terminalų valdytojai užtikrins, kad nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms vykdant stebėseną nustatyti taisyklių nesilaikymo atvejai būtų nedelsiant pašalinti.

Tinkamiausia politikos galimybė vykdymo užtikrinimo srityje yra 1.2 politikos galimybė, nes ja geriausiai užtikrinama, kad vežėjai ir terminalų operatoriai laikytųsi atitinkamų įsipareigojimų, prisidėtų prie veiksmingo keleivių skundų nagrinėjimo ir kad nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos veiksmingiausiai ir efektyviausiai užtikrintų keleivių teises visose valstybėse narėse. Pasirinkus 1.2 politikos galimybę vežėjai, terminalų operatoriai ir nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos patirtų daugiau papildomų išlaidų nei įgyvendinant 1.1 politikos galimybę, tačiau jų skirtumas nėra didelis (130,7 mln. EUR 1.1 politikos galimybės atveju ir 138 mln. EUR 1.2 politikos galimybės atveju dabartine verte 2025–2050 m. laikotarpiu, palyginti su atskaitos scenarijumi), o papildomas išlaidas atsvertų didesnis pateiktų priemonių veiksmingumas. 1.2 politikos galimybė taip pat yra veiksmingiausia galimybė. Ją įgyvendinant būtų toliau derinamos valstybių narių vykdymo užtikrinimo srityje dedamos pastangos.

Kalbant apie pinigų grąžinimą, kai lėktuvo bilietai buvo užsakyti per tarpininkus, atliekant poveikio vertinimą buvo svarstomos trys galimybės: 3.1 politikos galimybė, kai keleivis tik vežėjo gali prašyti grąžinti pinigus, 3.2 politikos galimybė, kai vežėjas gali nuspręsti, ar keleivis turi prašyti grąžinti pinigus iš tarpininko (jeigu tarpininkas su tuo sutinka), ar iš vežėjo, ir 3.3 politikos galimybė, kai keleivis gali pasirinkti, ar grąžinti pinigus prašyti tarpininko, ar oro vežėjo. Buvo laikoma, kad užtikrinant pinigų grąžinimo proceso aiškumą 3.1 ir 3.2 politikos galimybės yra vienodai veiksmingos, nes ir tarpininkas, ir oro vežėjas aiškumą užtikrintų iš anksto, prieš užsakant bilietus. Pagal efektyvumą geriausiai įvertinta 3.2 politikos galimybė, nes ją pasirinkus visos susijusios šalys patirtų mažiausiai išlaidų, o po jos rikiavosi 3.3 politikos galimybė ir galiausiai 3.1 politikos galimybė. 3.2 ir 3.3 politikos galimybės buvo laikomos vienodai nuosekliomis, ypač dėl to, kad jos suderintos su Kelionės paslaugų paketų direktyva ir šiuo metu atliekama jos peržiūra. Kalbant apie subsidiarumo ir proporcingumo principus, 3.2 politikos galimybė buvo įvertinta daug geriau negu kitos dvi. Tai vienintelė galimybė, kurioje atsižvelgiama į dabartinius oro vežėjų bilietų platinimo modelius ir kuri yra mažiausiai intervencinė rinkos praktikos požiūriu. Dėl šių priežasčių kaip tinkamiausia galimybė pasirinkta 3.2 politikos galimybė. Daroma prielaida, kad oro vežėjų administracinės išlaidos sieks 0,07 mln. EUR, tarpininkų – 57,42 mln. EUR, tačiau vartotojai sutaupys 1 679,1 mln. EUR nereikalingų išlaidų (visi skaičiai išreikšti dabartine verte 2025–2050 m. laikotarpiu, palyginti su atskaitos scenarijumi) 27 .

Tinkamiausia galimybė turėtų daryti labai nedidelį poveikį užimtumui ir aplinkai. Ją įgyvendinus keleiviai labiau pasitikės keleivių teisių užtikrinimu, be kita ko, įsigydami lėktuvo bilietus per tarpininką, todėl vartotojai bus skatinami konkrečios kelionės metu rinktis darnesnio transporto galimybes. Tinkamiausia galimybė atitinka Europos žaliojo kurso ir Europos klimato teisės akto aplinkosaugos tikslus. Ji padeda siekti 13 darnaus vystymosi tikslo (imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų). Apskaičiuota, kad poveikis MVĮ, susijęs su papildomomis išlaidomis, bus labai nedidelis 28 .

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Ši iniciatyva įtraukta į Komisijos 2023 m. darbo programą (II priedas „REFIT iniciatyvos“, antraštė „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“) 29 . Jai būdingas svarbus REFIT aspektas, susijęs su teisių naudojantis įvairių rūšių transportu suderinimu. Kiek tai susiję su keleiviais ir nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis, siūloma visos ES mastu standartizuota prašymo forma, kuria visada galės pasinaudoti keleiviai (užuot naudojęsi skirtingomis įvairių operatorių prašymų teikimo priemonėmis), palengvins keleivių gyvenimą ir galbūt operatorių bei nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų vykdomą veiklą. Vežėjams bus aiškiau, kaip laikytis esamų teisių taisyklių, todėl įgyvendinimas taps veiksmingesnis. Operatoriai, kurie keleivių teises taiko laikydamiesi reikalavimų, papildomas prievoles vykdys mažiausiomis sąnaudomis. Operatoriams, kurie taikydami tam tikras teises nuolat nesilaiko reikalavimų, naujos prievolės bus paskata imtis pokyčių. Nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų darbas taps veiksmingesnis, nes vežėjai turės joms pateikti daugiau duomenų apie tai, kaip jie laikosi taisyklių, todėl nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos priežiūros veiklą galės vykdyti remdamosi nustatyta rizika.

Šia iniciatyva taip pat supaprastinama keleivių, kurie įsigydami lėktuvo bilietus naudojasi tarpininkų paslaugomis, padėtis, nes tampa aišku, kaip jiems bus grąžinami pinigai (svarbiausia – kas juos grąžins ir kada). Nustačius aiškius terminus, per kuriuos tarpininkai turi grąžinti pinigus keleiviams, šiems nebereikės tikrinti skirtingų sąlygų, kuriose šiuo metu su mokėjimų vėlavimais susiję klausimai dažnai neaptariami. Oro vežėjams ir tarpininkams pinigų grąžinimo procesas taps veiksmingesnis, nes visoms šalims bus nustatytas aiškus procesas, terminai ir informacijos kanalai.

MVĮ, kurioms ši iniciatyva turės poveikio, sudaro 95 proc. oro transporto paslaugų tarpininkų, 85 proc. miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų operatorių ir 99 proc. vandens transporto paslaugų operatorių 30 .

Poveikis ES konkurencingumui ar tarptautinei prekybai iš esmės turėtų būti neutralus.

Darnaus vystymosi tikslai

Ši iniciatyva padeda siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT): 10-ojo DVT mažinti nelygybę šalyse ir tarp šalių (neįgalių ir riboto judumo keleivių atžvilgiu), 13-ojo DVT imtis klimato srities veiksmų (sustiprintos keleivių teisės gali paskatinti žmones dažniau naudotis viešuoju transportu, o ne asmeniniais automobiliais) ir 16-ojo DVT užtikrinti visuotinę teisę kreiptis į teismą ir kurti veiksmingas, atskaitingas, įtraukias institucijas (sustiprintos ir prieinamesnės teisių gynimo priemonės keleiviams ir geresnės vykdymo užtikrinimo priemonės administracijai).

Suderinamumo su klimato srities tikslais patikra

Pasiūlymas dera su Europos klimato teisės akte nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ir Sąjungos 2030 bei 2050 m. tikslais ir padeda siekti minėto 13-ojo DVT, susijusio su klimato srities veiksmais.

Pagrindinės teisės

Šiame pasiūlyme laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 21, 26, 38 ir 47 straipsniuose, pripažintų pagrindinių teisių ir principų, susijusių su atitinkamai visų formų diskriminacijos uždraudimu, neįgaliųjų integravimu, aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimu ir teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

Prievolė dalytis keleivių asmens duomenimis turi įtakos teisei į asmens duomenų apsaugą pagal Chartijos 8 straipsnį. Ši prievolė yra būtina ir proporcinga atsižvelgiant į tikslą užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugą pagal Chartijos 38 straipsnį. Be to, siekiant dar labiau sumažinti poveikį duomenų apsaugai, įgyvendinamos duomenų apsaugos priemonės, t. y. taikomas tikslo apribojimo principas ir nustatomas aiškus duomenų saugojimo laikotarpis. Kitos pasiūlymo nuostatos dėl keleivių kontaktinių duomenų naudojimo padeda užtikrinti, kad būtų laikomasi Chartijos 8 straipsnyje nustatytos teisės į asmens duomenų apsaugą, nes jomis aiškiai nustatoma, kokie asmens duomenys gali būti naudojami konkretiems tikslams (keleivio informavimui, pinigų grąžinimui ir nukreipimui kitu maršrutu, taip pat saugos ir saugumo sumetimais) ir kokiomis sąlygomis.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymas turės nedidelį poveikį penkių iš dalies keičiamų reglamentų struktūrai. Juo bus papildyta esama reglamentavimo sistema, nes galiojančios atskiroms transporto rūšims taikomos taisyklės bus papildytos išsamiais reikalavimais. Naująjį reglamentą sudarys toliau nurodyti straipsniai.

Konstatuojamosios dalys

Konstatuojamosiose dalyse daugiausia dėmesio bus skiriama keleivių teisių vaidmeniui įgyvendinant bendrą transporto politiką, vartotojų apsaugos politiką ir Darnaus ir išmanaus judumo strategijos tikslus. Konstatuojamosiose dalyse taip pat atkreipiamas dėmesys į pasiūlymu sprendžiamas problemas ir jo tikslus bei siūlomų priemonių loginį pagrindą.

1 straipsnis. Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (dėl oro transporto keleivių teisių) pakeitimai

Šiame straipsnyje pateikiamos naujų iš dalies pakeisto reglamento elementų apibrėžtys ir konkrečios nuostatos dėl naujų reikalavimų: pinigų grąžinimo, kai bilietas buvo užsakytas per tarpininką, keleivių informavimo apie jų teises gerinimo bilietų užsakymo ir kelionės sutrikimų metu, paslaugų kokybės standartų, bendros prašymų grąžinti pinigus ir skirti kompensaciją formos, rizika grindžiamo požiūrio į taisyklių laikymosi stebėseną, keitimosi informacija su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis ir nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų teikiamos informacijos apie alternatyvų ginčų sprendimą.

2 straipsnis. Reglamento (EB) Nr. 1107/2006 (dėl neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų teisių keliaujant oru) pakeitimai

Po naujų iš dalies pakeisto reglamento elementų apibrėžčių šiame straipsnyje pateikiamos konkrečios nuostatos dėl naujų reikalavimų: paslaugų kokybės standartų, bendros prašymų grąžinti pinigus ir skirti kompensaciją formos, rizika grindžiamo požiūrio į taisyklių laikymosi stebėseną, keitimosi informacija su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis, nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų teikiamos informacijos apie alternatyvų ginčų sprendimą, valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo ir Keleivių teisių komiteto.

3 straipsnis. Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 (dėl vandens transporto keleivių teisių) pakeitimai

Po naujų elementų apibrėžčių šiame straipsnyje pateikiamos konkrečios nuostatos dėl naujų reikalavimų, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, bendros prašymų grąžinti pinigus ir skirti kompensaciją formos, keleivių informavimo apie jų teises gerinimo bilietų užsakymo ir kelionės sutrikimų metu, paslaugų kokybės standartų, rizika grindžiamo požiūrio į taisyklių laikymosi stebėseną, keitimosi informacija su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis, nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų teikiamos informacijos apie alternatyvų ginčų sprendimą, valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo ir Keleivių teisių komiteto.

4 straipsnis. Reglamento (ES) Nr. 181/2011 (dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teisių) pakeitimai

Po naujų iš dalies pakeisto reglamento elementų apibrėžčių šiame straipsnyje pateikiamos konkrečios nuostatos dėl naujų reikalavimų: bendros prašymų grąžinti pinigus ir skirti kompensaciją formos, keleivių informavimo apie jų teises gerinimo bilietų užsakymo ir kelionės sutrikimų metu, paslaugų kokybės standartų, rizika grindžiamo požiūrio į keleivių teisių taisyklių laikymosi stebėseną, keitimosi informacija su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis, nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų teikiamos informacijos apie alternatyvų ginčų sprendimą, valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo ir Keleivių teisių komiteto.

5 straipsnis. Reglamento (ES) 2021/782 (dėl geležinkelių keleivių teisių) pakeitimai

Šiame straipsnyje pateikiamos naujų iš dalies pakeisto reglamento elementų apibrėžtys ir konkrečios nuostatos dėl naujų reikalavimų: keleivių informavimo priemonių, rizika grindžiamo požiūrio į keleivių teisių taisyklių laikymosi stebėseną ir valstybių narių bei Komisijos bendradarbiavimo.

6 straipsnyje pateikiamos bendrosios reglamento nuostatos dėl jo įsigaliojimo.

Galiausiai reglamento prieduose pateikiamos išsamios specifikacijos, susijusios su visų transporto rūšių, išskyrus geležinkelius, paslaugų kokybės standartais.

2023/0437 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl keleivių teisių užtikrinimo Sąjungoje iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 261/2004, (EB) Nr. 1107/2006, (ES) Nr. 1177/2010, (ES) Nr. 181/2011 ir (ES) 2021/782

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 34 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 35 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)siekiant užtikrinti veiksmingą keleivių teisių apsaugą Sąjungoje keliaujant oro, geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų transportu bei miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais, reikėtų iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004 36 , Reglamentą (EB) Nr. 1107/2006 37 , Reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 38 , Reglamentą (ES) Nr. 181/2011 39 ir Reglamentą (ES) 2021/782 40 ;

(2)veiksmingos keleivių teisės turėtų būti paskata daugiau keliauti viešuoju transportu – tai yra vienas iš tikslų, nustatytų Komisijos 2020 m. gruodžio mėn. priimtoje Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje;  

(3)2019–2020 m. atlikusi išsamius Reglamento (EB) Nr. 1107/2006, Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 181/2011 vertinimus Komisija padarė išvadą, kad nepakankamas keleivių informuotumas apie savo teises ir galiojančias nuostatas dėl naudojimosi tomis teisėmis daro neigiamą poveikį Sąjungos keleivių teisių teisės aktų veiksmingumui. Be to, šiuose vertinimuose taip pat padaryta išvada, kad keleiviai, įskaitant neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis, nevisapusiškai pasinaudoja savo teisėmis dėl trūkumų, atsirandančių vežėjams, oro uostus valdančioms įstaigoms, stočių valdytojams, uostų terminalų operatoriams, autobusų terminalų valdymo įstaigoms ir tarpininkams taikant šias teises ir nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms užtikrinant jų taikymą 41 ;

(4)reikia supaprastinti ir suderinti Reglamente (EB) Nr. 261/2004, Reglamente (EB) Nr. 1107/2006, Reglamente (ES) Nr. 1177/2010 ir Reglamente (ES) Nr. 181/2011 nustatytas taisykles, visų pirma susijusias su keleivių informavimu apie jų teises prieš kelionę ir kelionės metu, keleivių teisių užtikrinimu ir keleivių skundų nagrinėjimu, ir užtikrinti jų nuoseklumą. Galiojančios tų reglamentų taisyklės turėtų būti iš dalies pakeistos, kad papildytų neseniai priimto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/782 42 taisykles, kiek tai susiję su prašymų grąžinti pinigus ir skirti kompensaciją formomis, paslaugų kokybės standartais, vežėjų prievole dalytis informacija su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis ir nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų teikiama informacija keleiviams apie alternatyvų ginčų sprendimą;

(5)šiuo metu pinigų grąžinimo procesas užsakius lėktuvo bilietus per tarpininką nėra aiškus, todėl jį reikėtų paaiškinti. Tarpininkai pinigų grąžinimo procese dalyvauja dviem skirtingais būdais: jie arba perduoda keleivio (kredito kortelės) mokėjimo duomenis tiesiogiai vežėjui (perduodantieji tarpininkai), o oro vežėjas grąžina pradinį mokėjimą taip, kad pinigai patektų tiesiai į keleivio sąskaitą, arba sumoka oro vežėjui iš savo sąskaitos (aptarnaujantieji tarpininkai), o kai oro vežėjas grąžina mokėjimą, grąžinama suma patenka į tarpininko sąskaitą. Paskui tarpininkas galutinį grąžinamąjį mokėjimą perveda keleiviui. Keleiviai dažnai nežino, kurį pinigų grąžinimo procesą pasirenka tarpininkas. Tarpininkas ir oro vežėjas turėtų informuoti keleivį apie pinigų grąžinimo procesą. Visų pirma, oro vežėjas turėtų viešai nurodyti, ar grąžindamas pinigus jis bendradarbiauja su tarpininkais ir, jeigu taip yra, su kuriais tarpininkais bendradarbiauja;

(6)grąžinamojo mokėjimo atlikimas per tarpininką, kuris iš savo sąskaitos atliko mokėjimą oro vežėjui (aptarnaujantįjį tarpininką), yra oro transporto sektoriuje plačiai paplitusi praktika. Todėl oro vežėjas turėtų turėti tokią galimybę;

(7)jei oro vežėjas pinigus grąžina per tokios rūšies tarpininką, mokėjimo keleiviui terminas turėtų būti pratęstas iki ne ilgiau kaip 14 dienų, kad būtų atsižvelgta į abu pinigų grąžinimo proceso etapus. Todėl oro vežėjas grąžinamą sumą turėtų pervesti tarpininkui ne vėliau kaip per septynias dienas, o tarpininkas turėtų ją pervesti keleiviui per kitas septynias dienas. Vis dėlto jei keleiviui per 14 dienų negrąžinami sumokėti pinigai, jis turėtų turėti teisę sumokėtą sumą atgauti tiesiogiai iš skrydį vykdančio oro vežėjo;

(8)oro vežėjams ir tarpininkams tvarkant asmens duomenis taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 43 . Bet koks asmens duomenų tvarkymas visų pirma turi būti atliekamas laikantis Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Reikėtų pažymėti, kad prievolės teikti informaciją keleiviams apie jų teises nedaro poveikio duomenų valdytojo prievolei teikti informaciją duomenų subjektui pagal Reglamento (ES) 2016/679 12, 13 ir 14 straipsnius;

(9)kai keleivis įsigyja bilietą iš tarpininko, oro vežėjas turėtų turėti galimybę prireikus tiesiogiai susisiekti su keleiviu ir užtikrinti, kad keleivis gautų atitinkamą kelionės informaciją ir kad oro vežėjas įvykdytų savo prievoles pagal šį reglamentą ir taikytinus Sąjungos teisės aktus dėl aviacijos saugos ir saugumo ir dėl skrydį vykdančių vežėjų pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 44 . Vežėjas gali naudotis šiais kontaktiniais duomenimis tik šioms prievolėms vykdyti ir neturėtų jokiais kitais tikslais tvarkyti keleivių kontaktinių duomenų. Šie asmens duomenys turėtų būti ištrinti per 72 valandas nuo vežimo sutarties įvykdymo, nebent tolesnis asmens duomenų saugojimas būtų pagrįstas prievolių, susijusių su keleivio teise būti nukreiptam kitu maršrutu, atgauti sumokėtus pinigus arba gauti kompensaciją, vykdymu;

(10)rizika grindžiamas požiūris į keleivių teisių taisyklių laikymosi stebėseną, pagal kurį atsižvelgiama ne tik į gautus skundus, bet ir vykdomą taisyklių laikymosi stebėsenos veiklą, pavyzdžiui, patikrinimus, turėtų padėti užtikrinti, kad nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos galėtų geriau nustatyti ir pašalinti atvejus, kai vežėjai ir terminalų valdytojai nesilaiko galiojančių taisyklių;

(11)keleiviams prieš kelionę ir kelionės metu teikiama informacija apie jų teises turėtų padėti didinti informuotumą. Tokia informacija turėtų būti glausta ir lengvai, aiškiai ir tiesiogiai prieinama. Ji turėtų būti pateikiama aiškiai ir suprantamai ir, kiek įmanoma, elektroninėmis priemonėmis;

(12)nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų užtikrintas suderintas atitinkamų reglamentų aiškinimas ir taikymas. Užtikrinus reguliarų vežėjų, terminalų valdytojų ir tarpininkų nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms teikiamos informacijos apie visus su atitinkamų reglamentų taikymu susijusius aspektus srautą nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos turėtų galėti geriau atlikti joms pavestą stebėtojų vaidmenį;

(13)vežėjai ir terminalų valdytojai turėtų nustatyti, valdyti ir stebėti visų keleivių vežimo paslaugų kokybės standartus, atspindinčius kiekvienos transporto rūšies veiklos ypatumus. Tie paslaugų kokybės standartai turėtų būti susiję, inter alia, su vėlavimu, atšaukimu, pagalba neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, skundų nagrinėjimo mechanizmais, klientų pasitenkinimu ir švara. Vežėjai taip pat turėtų viešai skelbti informaciją apie savo paslaugų kokybės standartus;

(14)kalbant apie oro transporto keleivių teises, oro vežėjai turėtų stengtis nustatyti pramonės standartus, susijusius su rankinio bagažo svoriu ir matmenimis, kad būtų sustabdyta šiuo metu plintanti skirtingų reikalavimų taikymo tendencija ir pagerinta keleivių kelionių patirtis, ir pagal savo paslaugų kokybės valdymo sistemas pranešti, kaip jie laikosi šių standartų. Vežėjams skelbiant savo kokybės standartų įgyvendinimo ataskaitas, naudotojai galėtų palyginti informaciją ir priimti ja pagrįstus sprendimus, būtų skatinama paslaugų kokybe grindžiama konkurencija, o nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms būtų lengviau vykdyti vienodą stebėseną ir užtikrinti vykdymą;

(15)kad keleiviams būtų lengviau pagal atitinkamus reglamentus prašyti grąžinti pinigus arba skirti kompensaciją, turėtų būti nustatytos visoje Sąjungoje galiojančios tokių prašymų formos. Keleiviai turėtų turėti galimybę pateikti savo prašymus naudodami tokią formą;

(16)pasinaudoti individualiomis teisių gynimo priemonėmis siekiantys keleiviai turėtų būti informuojami apie galimybes dėl įtariamų atitinkamų reglamentų pažeidimų pateikti skundą alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigoms. Geriausiai tai padaryti gali nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos;

(17)atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį ir siekiant neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims suteikti panašias kelionių oro transportu galimybes kaip ir kitiems piliečiams, jeigu oro vežėjas, jo agentai ar kelionių organizatorius reikalauja, kad neįgalųjį ar riboto judumo asmenį lydėtų kitas asmuo, galintis suteikti pagalbą, kurios reikalaujama pagal taikytinus saugos reikalavimus, nustatytus tarptautinėje, Sąjungos ar nacionalinėje teisėje arba kompetentingų institucijų, tas lydintis asmuo turėtų keliauti nemokamai. Be to, ši nuostata turėtų būti suderinta su Sąjungoje galiojančiomis teisėmis geležinkelių, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų bei vandens transporto srityse. Be to, jei informacija neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims teikiama prieinamais formatais, ji turėtų būti teikiama laikantis taikomų teisės aktų, pavyzdžiui, Direktyvos (ES) 2019/882 45 I priede nustatytų prieinamumo reikalavimų;

(18)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti veiksmingą oro, geležinkelių, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų bei vandens transporto keleivių teisių įgyvendinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl būtinybės bendrojoje rinkoje taikyti tas pačias taisykles šių tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(19)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 46 . Tvirtinant bendras prašymų grąžinti pinigus ir skirti kompensaciją formas turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra; 

(20)šiame reglamente laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 21, 26, 38 ir 47 straipsniuose, pripažintų pagrindinių teisių ir principų, susijusių su atitinkamai visų formų diskriminacijos uždraudimu, neįgaliųjų integravimu, aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimu ir teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą;

(21)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725( 47 ) 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir [] jis pateikė nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 261/2004 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 iš dalies keičiamas taip:

(1)2 straipsnis papildomas šia apibrėžtimi:

„z) tarpininkas – bilietų pardavėjas, Direktyvos (ES) 2015/2302 3 straipsnio atitinkamai 8 ir 9 punktuose apibrėžtas organizatorius arba agentas, kurie nėra vežėjai.“;

(2)įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Sumokėtos sumos grąžinimas, kai bilietas užsakytas per tarpininką

1.    Pagal šį straipsnį, jei keleivis bilietą nusipirko per tarpininką, skrydį vykdantis oro vežėjas gali, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies a punkte, sumokėtą sumą grąžinti per tą tarpininką.

2.    Tarpininkas ir oro vežėjas apie šiame straipsnyje numatytą sumokėtos sumos grąžinimo tvarką aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu keleivį informuoja užsakymo metu ir užsakymo patvirtinime.

3.     Suma per tarpininką keleiviams ir kitoms suinteresuotosioms šalims grąžinama nemokamai.

4.     Oro vežėjas aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu viešai nurodo, ar jis sutinka sumą grąžinti per tarpininkus ir per kuriuos tarpininkus jis sutinka tai daryti.

5.     Kai suma grąžinama per tarpininkus, kurie oro vežėjui už bilietus sumokėjo iš savo lėšų, taikomos šios taisyklės:

a)    oro vežėjas sumą tarpininkui grąžina per septynias dienas, vykdydamas vieną operaciją ir naudodamasis tuo pačiu mokėjimo būdu, kuris buvo naudojamas užsakymo metu, ir mokėjimą susieja su pirminiu rezervacijos numeriu. Septynių dienų laikotarpis prasideda tą dieną, kai keleivis pasirenka sumokėtos sumos grąžinimą pagal 8 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką. Naudodamasis pradiniu mokėjimo būdu, tarpininkas sumokėtą sumą keleiviui grąžina ne vėliau kaip per kitas septynias dienas ir apie tai informuoja keleivį ir oro vežėją;

b)    jei keleivis sumokėtos sumos neatgauna per 14 dienų nuo tos dienos, kai pasirinko grąžinimą pagal 8 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką, skrydį vykdantis oro vežėjas susisiekia su keleiviu ne vėliau kaip kitą dieną po 14 dienų laikotarpio pabaigos, kad gautų sumai grąžinti reikalingus mokėjimo duomenis. Gavęs šiuos mokėjimo duomenis, skrydį vykdantis oro vežėjas sumokėtą sumą keleiviui grąžina per septynias dienas ir apie tai informuoja keleivį bei tarpininką.

6.    Šis straipsnis nedaro poveikio jokiems skrydį vykdančių oro vežėjų įsipareigojimams pagal Direktyvą (ES) 2015/2302.“;

(3)įterpiamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis

Informacijos perdavimas

1.    Pagal šį reglamentą, kai techniškai įmanoma, informacija keleiviams teikiama ir elektroninėmis priemonėmis. Kai informacija pateikiama tokiomis priemonėmis, oro vežėjai ir tarpininkai užtikrina, kad keleivis galėtų visą susirašinėjimą, įskaitant tokio susirašinėjimo datą ir laiką, išsaugoti patvariojoje laikmenoje. Visos ryšio priemonės turi suteikti galimybę keleiviui greitai su jais susisiekti ir veiksmingai bendrauti.

2.    Kai keleivis bilietą įsigyja ne tiesiogiai iš oro vežėjo, o per tarpininką, šis tarpininkas oro vežėjui pateikia keleivio kontaktinius duomenis ir užsakymo duomenis. Šiuos kontaktinius duomenis oro vežėjas gali naudoti tik tiek, kiek tai būtina, kad jis laikytųsi šiame reglamente jam nustatytų informavimo, rūpinimosi, sumokėtos sumos grąžinimo, nukreipimo kitu maršrutu ir kompensavimo prievolių, vykdytų pagal taikytinus Sąjungos aviacijos saugos ir saugumo teisės aktus jam tenkančias prievoles ir teiktų keleiviams informaciją apie skrydį vykdantį oro vežėją laikydamasis Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 III skyriuje jam nustatytų prievolių.

3.    Per 72 valandas nuo vežimo sutarties įvykdymo vežėjas kontaktinius duomenis ištrina, nebent tolesnis kontaktinių duomenų saugojimas būtų pagrįstas tuo, kad reikia vykdyti su keleivio teise vykti kitu maršrutu, atgauti sumokėtą sumą arba gauti kompensaciją susijusias prievoles.

4.    Jei tarpininkas bilietą įsigyja keleivio vardu, užsakymo metu jis informuoja oro vežėją apie tai, kad bilietą jis užsakė kaip tarpininkas. Jis pateikia oro vežėjui savo pašto ir elektroninius kontaktinius duomenis. Jei siekdamas vykdyti savo prievoles pagal 2 dalį tarpininkas prašo pateikti iš oro vežėjo keleivio gautą informaciją, jis apie tai informuoja oro vežėją, o oro vežėjas 2 dalyje nurodytą informaciją tuo pačiu metu pateikia tarpininkui ir keleiviui.

5.    Oro vežėjas suteikia tarpininkui galimybę užsakymo metu perduoti informaciją ir jos prašyti pagal 2 ir 4 dalis.“;

(4)įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

Paslaugų kokybės standartai

1.    Oro vežėjai nustato paslaugų kokybės standartus ir įgyvendina paslaugų kokybei užtikrinti skirtą kokybės valdymo sistemą . Paslaugų kokybės standartai taikomi bent II priede išvardytiems punktams.

2.    Oro vežėjai stebi savo teikiamas paslaugas pagal paslaugų kokybės standartus. Jie savo interneto svetainėje paskelbia paslaugų kokybės rezultatų ataskaitą ne vėliau kaip [praėjus 2 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau skelbia kas dvejus metus. Šioje ataskaitoje nepateikiami jokie asmens duomenys.

3.    Valstybėje narėje esantys oro uostų operatoriai nustato paslaugų kokybės standartus remdamiesi atitinkamais II priede išvardytais punktais. Jie stebi savo veiklos rezultatus vadovaudamiesi tais standartais, o gavę nacionalinių valdžios institucijų prašymą suteikia joms galimybę susipažinti su informacija apie veiklos rezultatus.“;

(5)įterpiamas 16aa straipsnis:

„16aa straipsnis

Bendra sumokėtos sumos grąžinimo ir kompensavimo prašymų forma

1.    Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma bendra kompensavimo ir sumokėtos sumos grąžinimo pagal 7 ir 8 straipsnius prašymų forma. Ta bendra forma turi būti patogi naudoti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/782 48 38 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.    Keleiviai turi turėti teisę pateikti prašymus naudodami 1 dalyje nurodytą bendrą formą. Skrydį vykdantys oro vežėjai ir tarpininkai prašymo negali atmesti vien dėl to, kad keleivis tos formos nenaudojo. Jei prašymas nepakankamai tikslus, vežėjas prašo keleivio prašymą paaiškinti ir padeda keleiviui tai padaryti.

3.    Oro vežėjai ir tarpininkai savo interneto svetainėje pateikia detalią informaciją, pavyzdžiui, e. pašto adresą, kuriuo elektroninėmis priemonėmis gali būti siunčiami prašymai pagal 1 dalį. Šis reikalavimas netaikomas, kai prašyti grąžinti sumokėtą sumą ar kompensuoti išlaidas keleiviai gali kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, naudodamiesi interneto svetainėje arba mobiliosiose programėlėse pateiktomis formomis, su sąlyga, kad tokios priemonės suteikia bendrojoje formoje suteikiamas pasirinkimo galimybes ir informaciją ir kad jos taip pat egzistuoja oficialia Sąjungos kalba ir šioje srityje tarptautiniu mastu priimtina kalba. Naudodamiesi tokiomis priemonėmis keleiviai turi turėti galimybę informaciją pateikti bet kuria iš Sąjungos kalbų.

4.    Komisija bendrą formą visomis Sąjungos kalbomis skelbia savo interneto svetainėje. Pagal 16 straipsnio 1 dalį ir 16a straipsnio 3 dalį valstybių narių paskirta įstaiga ar įstaigos užtikrina, kad keleiviai galėtų pasinaudoti bendra forma.“;

(6)įterpiami 16ba, 16bb ir 16bc straipsniai:

„16ba straipsnis

Rizika grindžiamas požiūris į keleivių teisių taisyklių laikymosi stebėseną

1.    Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos, remdamosi rizikos vertinimu, parengia taisyklių laikymosi stebėsenos programą, skirtą stebėti, kaip oro vežėjai, oro uostų operatoriai ir tarpininkai laikosi šiame reglamente nustatytų prievolių. Programa leidžia nustatyti ir ištaisyti pasikartojančius keleivių teisių taisyklių pažeidimus. Į taisyklių laikymosi stebėsenos programą įtraukiama reprezentatyvi stebėsenos veiklos imtis.

2.    Rizikos vertinimas grindžiamas faktiniu vertinimu, kuriame atsižvelgiama į šioms įstaigoms keleivių pateiktus skundus, jei tokių yra, taip pat į šių įstaigų vykdytos stebėsenos veiklos išvadas, 16bb straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytą informaciją ir kitus informacijos šaltinius, susijusius su šio reglamento taikymu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

3.    Rizikos vertinimas pirmą kartą atliekamas ne vėliau kaip XXXX m. birželio 30 d. [praėjus 1 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau – kas dvejus metus.

4.    Taisyklių laikymosi stebėsenos veikla grindžiama rizikos vertinimu ir vykdoma rengiant auditą, patikras, pokalbius, patikrinimus ir dokumentų analizę, priklausomai nuo to, ko reikia. Ji apima ir paskelbtą, ir nepaskelbtą veiklą. Stebėsenos veikla turi būti proporcinga nustatytai rizikai.

5.    Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos užtikrina, kad oro vežėjai, oro uostų operatoriai ir tarpininkai greitai pašalintų vykdant stebėsenos veiklą nustatytus pažeidimus . Jos reikalauja, kad vežėjai reikalui esant pateiktų pažeidimų šalinimo veiksmų planą. 

6.    Apie taisyklių laikymosi stebėsenos programą pagal 1 dalį, rizikos vertinimą pagal 2 dalį ir jų išvadas Komisijai pranešama ne vėliau kaip XXXX m. birželio 30 d. [praėjus 2 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau – kas dvejus metus.

16bb straipsnis

Keitimasis informacija su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis

1.    Nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms pateikus prašymą, vežėjai nepagrįstai nedelsdami ir bet kokiu atveju per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo pateikia toms įstaigoms aktualius dokumentus ir informaciją.

2.    Sudėtingais atvejais nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga gali šį laikotarpį pratęsti ne ilgiau kaip trimis mėnesiais nuo prašymo gavimo dienos.

3.    Vykdydamos savo funkcijas nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos atsižvelgia į informaciją, kurią joms pateikė skundus nagrinėti paskirta įstaiga, jei tai yra ne ta pati įstaiga.

16bc straipsnis

Nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų teikiama informacija apie alternatyvų ginčų sprendimą

Nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga, kuriai keleivis pateikia skundą, arba bet kuri kita tuo tikslu valstybės narės paskirta įstaiga informuoja skundo pateikėją apie jo teisę kreiptis į alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigas dėl žalos atlyginimo jam.“;

(7)šio reglamento I priedas pridedamas kaip II priedas.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1107/2006 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 iš dalies keičiamas taip:

(1)4 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Oro vežėjai, jų agentai arba kelionių organizatoriai užtikrina, kad toks lydintis asmuo keliautų nemokamai ir, jei įmanoma, sėdėtų šalia neįgaliojo arba ribotos judėsenos asmens.“;

(2)įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Oro vežėjams taikomi paslaugų kokybės standartai

1.    Oro vežėjai nustato paslaugų kokybės standartus ir įgyvendina paslaugų kokybei užtikrinti skirtą kokybės valdymo sistemą. Paslaugų kokybės standartai taikomi bent III priede išvardytiems punktams.

2.    Oro vežėjai stebi savo teikiamas paslaugas pagal paslaugų kokybės standartus. Jie savo interneto svetainėje paskelbia paslaugų kokybės rezultatų ataskaitą ne vėliau kaip [praėjus 2 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau skelbia kas dvejus metus. Šioje ataskaitoje nepateikiami jokie asmens duomenys.“;

(3)įterpiami 14a–14d straipsniai:

„14a straipsnis

Rizika grindžiamas požiūris į keleivių teisių taisyklių laikymosi stebėseną

1.    14 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos, remdamosi rizikos vertinimu, parengia taisyklių laikymosi stebėsenos programą, skirtą stebėti, kaip oro vežėjai, oro uostų operatoriai ir turizmo kelionių organizatoriai laikosi šiame reglamente nustatytų prievolių. Programa leidžia nustatyti ir ištaisyti pasikartojančius keleivių teisių taisyklių pažeidimus. Į taisyklių laikymosi stebėsenos programą įtraukiama reprezentatyvi stebėsenos veiklos imtis.

2.    Rizikos vertinimas grindžiamas faktiniu vertinimu, kuriame atsižvelgiama į šioms įstaigoms keleivių pateiktus skundus, jei tokių yra, taip pat į šių įstaigų vykdytos stebėsenos veiklos išvadas, 10a straipsnyje ir 14b straipsnio 1 bei 3 dalyse nurodytą informaciją ir kitus informacijos šaltinius, susijusius su šio reglamento taikymu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

3.    Rizikos vertinimas pirmą kartą atliekamas ne vėliau kaip XXXX m. birželio 30 d. [praėjus 1 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau – kas dvejus metus.

4.    Taisyklių laikymosi stebėsenos veikla grindžiama rizikos vertinimu ir vykdoma rengiant auditą, patikras, pokalbius, patikrinimus ir dokumentų analizę, priklausomai nuo to, ko reikia. Ji apima ir paskelbtą, ir nepaskelbtą veiklą. Stebėsenos veikla turi būti proporcinga nustatytai rizikai.

5.    Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos užtikrina, kad oro vežėjai, oro uostų operatoriai ir turizmo kelionių organizatoriai greitai pašalintų vykdant stebėsenos veiklą nustatytus pažeidimus. Jos reikalauja, kad oro vežėjai, oro uostų operatoriai ir turizmo kelionių organizatoriai reikalui esant pateiktų pažeidimų šalinimo veiksmų planą. 

6.    Apie taisyklių laikymosi stebėsenos programą pagal 1 dalį, rizikos vertinimą pagal 2 dalį ir jų išvadas Komisijai pranešama ne vėliau kaip XXXX m. birželio 30 d. [praėjus 2 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau – kas dvejus metus.

14b straipsnis

Keitimasis informacija su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis

1.    Nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms pateikus prašymą, oro vežėjai, oro uostų operatoriai ir turizmo kelionių organizatoriai nepagrįstai nedelsdami ir bet kokiu atveju per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo pateikia toms įstaigoms aktualius dokumentus ir informaciją.

2.    Sudėtingais atvejais nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga gali šį laikotarpį pratęsti ne ilgiau kaip trimis mėnesiais nuo prašymo gavimo dienos.

3.    Vykdydama savo funkcijas, pagal 14 straipsnio 1 dalį paskirta įstaiga atsižvelgia į informaciją, kurią jai pateikė skundus nagrinėti paskirta įstaiga, jei tai yra ne ta pati įstaiga.

14c straipsnis

Nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų teikiama informacija apie alternatyvų ginčų sprendimą

Nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga, kuriai keleivis pateikia skundą, arba bet kuri kita tuo tikslu pagal 15 straipsnio 2 dalį valstybės narės paskirta įstaiga informuoja skundo pateikėją apie jo teisę kreiptis į alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigas dėl žalos atlyginimo jam.

14d straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas

1.    Valstybės narės nuolat siunčia Komisijai atitinkamą informaciją apie šio reglamento taikymą, o Komisija suteikia galimybę šia informacija elektronine forma naudotis kitoms valstybėms narėms.

2.    Komisijos prašymu nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos tiria konkrečius atvejus, kai įtaria, kad vienas ar keli oro vežėjai, oro uostų operatoriai ir turizmo kelionių organizatoriai nesilaiko šiame reglamente nustatytų prievolių, ir per keturis mėnesius nuo prašymo gavimo pateikia Komisijai savo išvadas.“;

(4)įterpiamas 16a straipsnis:

„16a straipsnis

Keleivių teisių komitetas

1.    Komisijai padeda komitetas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/782 49 38 straipsnyje.

2.    Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;

(5)šio reglamento II priedas pridedamas kaip III priedas.

3 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 iš dalies keičiamas taip:

(1)16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip: 

„1. Jeigu keleivių vežimo paslauga ar kruizas atšaukiami arba išvykimas atidedamas, vežėjas arba atitinkamais atvejais terminalo operatorius kaip įmanoma greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip praėjus 30 minučių po numatyto išvykimo laiko informuoja iš uosto terminalų išvykstančius keleivius arba, jei įmanoma, iš uostų išvykstančius keleivius apie padėtį ir apie keleivių teises ir nurodo numatomą išvykimo laiką bei numatomą atvykimo laiką, kai tik ši informacija žinoma.“;

(b)pridedama ši dalis:

„4. Informacija, kurios reikalaujama pagal 1 ir 2 dalis, per 1 dalyje nustatytą laikotarpį elektroninėmis priemonėmis pateikiama visiems keleiviams, jei keleivis, pirkdamas bilietą, su tuo sutiko ir pateikė vežėjui arba atitinkamais atvejais terminalo operatoriui reikiamus kontaktinius duomenis.“;

(2)įterpiamas 19a straipsnis:

„19a straipsnis

Bendra sumokėtos sumos grąžinimo ir kompensavimo prašymų forma

1.    Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma bendra sumokėtos sumos grąžinimo ir kompensavimo pagal 18 ir 19 straipsnius prašymų forma. Ta bendra forma turi būti patogi naudoti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal Reglamento (ES) 2021/782 50 38 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.    Keleiviai turi turėti teisę pateikti prašymus naudodami 1 dalyje nurodytą bendrą formą. Vežėjai negali sumokėtos sumos grąžinimo ir kompensavimo prašymo atmesti vien dėl to, kad keleivis ta forma nepasinaudojo. Jei prašymas nepakankamai tikslus, vežėjas prašo keleivio prašymą paaiškinti ir padeda keleiviui tai padaryti.

3.    Vežėjai savo interneto svetainėje pateikia informaciją, pavyzdžiui, e. pašto adresą, kuriuo elektroninėmis priemonėmis gali būti siunčiami prašymai pagal 1 dalį. Šis reikalavimas netaikomas, kai prašyti grąžinti sumokėtą sumą ar kompensuoti išlaidas keleiviai gali kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, naudodamiesi interneto svetainėje arba mobiliosiose programėlėse pateiktomis formomis, su sąlyga, kad tokios priemonės suteikia bendrojoje formoje suteikiamas pasirinkimo galimybes ir informaciją ir jos egzistuoja oficialia Sąjungos kalba ir šioje srityje tarptautiniu mastu priimtina kalba. Naudodamiesi tokiomis priemonėmis keleiviai turi turėti galimybę informaciją pateikti bet kuria iš Sąjungos kalbų.

4.    Komisija bendrą formą visomis Sąjungos kalbomis skelbia savo interneto svetainėje. Pagal 25 straipsnio 1 ir 3 dalis valstybių narių paskirta įstaiga ar įstaigos užtikrina, kad keleiviai galėtų pasinaudoti bendra forma.“;

(3)23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i) prieš pirmąjį sakinį įterpiamas toks sakinys:

„Parduodami bilietus paslaugoms, kurioms taikomas šis reglamentas, vežėjai, bilietų pardavėjai, kelionių agentai, kelionių operatoriai ir terminalų operatoriai savo atitinkamose kompetencijos srityse užtikrina, kad keleiviams būtų suteikta tinkama ir suprantama informacija apie jų teises pagal šį reglamentą.“;

ii) antrasis sakinys pakeičiamas taip:

„Vežėjai, terminalų operatoriai ir, jei taikoma, uostų direkcijos savo atitinkamos kompetencijos srityse taip pat užtikrina, kad informacija apie keleivių teises pagal šį reglamentą būtų viešai prieinama laivuose, jei įmanoma, uostuose ir uostų terminaluose.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Vežėjai, terminalų operatoriai ir, jei taikoma, uostų direkcijos laivuose, jei įmanoma, uostuose ir uostų terminaluose tinkamu būdu praneša keleiviams savo kontaktinius duomenis ir atitinkamos valstybės narės pagal 25 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirtos įstaigos kontaktinius duomenis.“;

(4)įterpiamas 23a straipsnis:

„23a straipsnis

Bendravimo su keleiviais priemonės

16, 22 ir 23 straipsniuose nurodyta informacija teikiama tinkamiausiu formatu, jei techniškai įmanoma – elektroninėmis priemonėmis.

Jei informacija pateikiama elektroninėmis priemonėmis, vežėjai, terminalų operatoriai, uostų direkcijos, kelionių agentai, kelionių operatoriai ir bilietų pardavėjai užtikrina, kad keleivis galėtų visą susirašinėjimą, įskaitant tokio susirašinėjimo datą ir laiką, išsaugoti patvariojoje laikmenoje. Visos bendravimo priemonės turi suteikti galimybę keleiviui greitai su jais susisiekti ir veiksmingai bendrauti.“;

(5)įterpiamas 24a straipsnis:

„24a straipsnis

Paslaugų kokybės standartai

1.    Vežėjai nustato paslaugų kokybės standartus ir įgyvendina paslaugų kokybei užtikrinti skirtą kokybės valdymo sistemą. Paslaugų kokybės standartai taikomi bent V priede išvardytiems punktams.

2.    Vežėjai stebi savo veiklos rezultatus pagal paslaugų kokybės standartus. Savo paslaugų kokybės rezultatų ataskaitą jie paskelbia internete ne vėliau kaip [praėjus 2 metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos], o vėliau skelbia kas dvejus metus. Šioje ataskaitoje nepateikiami jokie asmens duomenys.

3.    Terminalų operatoriai nustato paslaugų kokybės standartus remdamiesi atitinkamais V priede išvardytais punktais. Jos stebi savo veiklos rezultatus vadovaudamosi tais standartais, o gavusios nacionalinių valdžios institucijų prašymą suteikia joms galimybę susipažinti su informacija apie veiklos rezultatus.“;

(6)įterpiami 25a, 25b ir 25c straipsniai:

„25a straipsnis

Rizika grindžiamas požiūris į keleivių teisių taisyklių laikymosi stebėseną

1.    Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos, remdamosi rizikos vertinimu, parengia taisyklių laikymosi stebėsenos programą, skirtą stebėti, kaip vežėjai, terminalų operatoriai, uostų direkcijos, kelionių agentai ir bilietų pardavėjai laikosi šiame reglamente nustatytų prievolių. Programa leidžia nustatyti ir ištaisyti pasikartojančius keleivių teisių taisyklių pažeidimus. Į taisyklių laikymosi stebėsenos programą įtraukiama reprezentatyvi stebėsenos veiklos imtis.

2.    Rizikos vertinimas grindžiamas faktiniu vertinimu, kuriame atsižvelgiama į šioms įstaigoms keleivių pateiktus skundus, jei tokių yra, taip pat į šių įstaigų vykdytos stebėsenos veiklos išvadas, 25b straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytą informaciją ir kitus informacijos šaltinius, susijusius su šio reglamento taikymu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

3.    Rizikos vertinimas pirmą kartą atliekamas ne vėliau kaip XXXX m. birželio 30 d. [praėjus 1 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau – kas dvejus metus.

4.    Taisyklių laikymosi stebėsenos veikla grindžiama rizikos vertinimu ir vykdoma rengiant auditą, patikras, pokalbius, patikrinimus ir dokumentų analizę, priklausomai nuo to, ko reikia. Ji apima ir paskelbtą, ir nepaskelbtą veiklą. Stebėsenos veikla turi būti proporcinga nustatytai rizikai.

5.    Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos užtikrina, kad vežėjai, terminalų operatoriai, uostų direkcijos, kelionių agentai, kelionių operatoriai ir bilietų pardavėjai, kai taikytina, greitai pašalintų vykdant stebėsenos veiklą nustatytus pažeidimus. Jos reikalauja, kad vežėjai reikalui esant pateiktų pažeidimų šalinimo veiksmų planą. 

6.    Apie taisyklių laikymosi stebėsenos programą pagal 1 dalį, rizikos vertinimą pagal 2 dalį ir jų išvadas Komisijai pranešama ne vėliau kaip XXXX m. birželio 30 d. [praėjus 2 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau – kas dvejus metus. Kai taikoma, vertinimas ir išvados įtraukiami į 26 straipsnyje nurodytas ataskaitas.

25b straipsnis

Keitimasis informacija su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis

1.    Nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms pateikus prašymą, kai taikoma, vežėjai, terminalų operatoriai ir uostų direkcijos nepagrįstai nedelsdami ir bet kokiu atveju per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo pateikia toms įstaigoms aktualius dokumentus ir informaciją.

2.    Sudėtingais atvejais nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga gali šį laikotarpį pratęsti ne ilgiau kaip trimis mėnesiais nuo prašymo gavimo dienos.

3.    Vykdydamos savo funkcijas nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos atsižvelgia į informaciją, kurią joms pateikė pagal 25 straipsnio 3 dalį skundus nagrinėti paskirta įstaiga, jei tai yra ne ta pati įstaiga.

25c straipsnis

Nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų teikiama informacija apie alternatyvų ginčų sprendimą

Nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga, kuriai keleivis pateikia skundą, arba bet kuri kita tuo tikslu pagal 25 straipsnio 3 dalį valstybės narės paskirta įstaiga informuoja skundo pateikėją apie jo teisę kreiptis į alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigas dėl žalos atlyginimo jam.“;

(7)įterpiamas 27a straipsnis:

„27a straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas

1.    Valstybės narės nuolat siunčia Komisijai atitinkamą informaciją apie šio reglamento taikymą, o Komisija suteikia galimybę šia informacija elektronine forma naudotis kitoms valstybėms narėms.

2.    Komisijos prašymu nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos tiria konkrečius atvejus, kai įtaria, kad vienas ar keli vežėjai, terminalų operatoriai, uostų direkcijos, kelionių agentai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai nesilaiko šiame reglamente nustatytų prievolių, ir per keturis mėnesius nuo prašymo gavimo pateikia Komisijai savo išvadas.“;

(8)įterpiamas 28a straipsnis:

„28a straipsnis

Keleivių teisių komitetas

1.    Komisijai padeda komitetas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/782 51 38 straipsnyje.

2.    Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;

(9)šio reglamento III priedas pridedamas kaip V priedas.

4 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 181/2011 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 181/2011 iš dalies keičiamas taip:

(1)įterpiamas 19a straipsnis:

„19a straipsnis

Bendra sumokėtos sumos grąžinimo ir kompensavimo prašymų forma

1.    Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma bendra sumokėtos sumos grąžinimo ir kompensavimo pagal šio reglamento 19 straipsnį prašymų forma. Ta bendra forma turi būti patogi naudoti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal Reglamento (ES) 2021/782 52 38 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.    Keleiviai turi turėti teisę pateikti prašymus naudodami 1 dalyje nurodytą bendrą formą. Vežėjai negali sumokėtos sumos grąžinimo ir kompensavimo prašymo atmesti vien dėl to, kad keleivis ta forma nepasinaudojo. Jei prašymas nepakankamai tikslus, vežėjas prašo keleivio prašymą paaiškinti ir padeda keleiviui tai padaryti.

3.    Vežėjai savo interneto svetainėje pateikia informaciją, pavyzdžiui, e. pašto adresą, kuriuo elektroninėmis priemonėmis gali būti siunčiami prašymai pagal 1 dalį. Šis reikalavimas netaikomas, kai prašyti grąžinti sumokėtą sumą ar kompensuoti išlaidas keleiviai gali kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, naudodamiesi interneto svetainėje arba mobiliosiose programėlėse pateiktomis formomis, su sąlyga, kad tokios priemonės suteikia bendrojoje formoje suteikiamas pasirinkimo galimybes ir informaciją ir jos egzistuoja oficialia Sąjungos kalba ir šioje srityje tarptautiniu mastu priimtina kalba. Naudodamiesi tokiomis priemonėmis keleiviai turi turėti galimybę informaciją pateikti bet kuria iš Sąjungos kalbų.

4.    Komisija bendrą formą visomis Sąjungos kalbomis skelbia savo interneto svetainėje. Pagal 28 straipsnio 1 ir 3 dalis valstybių narių paskirta įstaiga ar įstaigos užtikrina, kad keleiviai galėtų pasinaudoti bendra forma.“;

(2)20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jeigu reguliari paslauga atšaukiama arba vėluojama išvykti, vežėjas arba tam tikrais atvejais stotį valdanti įstaiga kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip praėjus 30 minučių po numatyto išvykimo laiko informuoja iš stočių išvykstančius keleivius apie padėtį, keleivių teises pagal šį reglamentą ir numatomą išvykimo laiką, kai tik ši informacija tampa žinoma.“;

(b)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Informacija, kurios reikalaujama pagal 1 ir 2 dalis, per 1 dalyje nustatytą laikotarpį elektroninėmis priemonėmis taip pat pateikiama visiems keleiviams, įskaitant išvykstančius iš autobusų stotelės, jeigu keleivis, pirkdamas bilietą, su tuo sutiko ir pateikė vežėjui arba atitinkamais atvejais stotį valdančiai įstaigai reikiamus kontaktinius duomenis.“;

(3)V skyriaus pavadinimas pakeičiamas pavadinimu „Bendrosios taisyklės, paslaugų kokybė ir skundai“;

(4)24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Vežėjai ir stotis valdančios įstaigos pagal savo kompetenciją per visą kelionę teikia keleiviams tinkamą informaciją tokiais būdais, kurie yra visiems prieinami, ir tokiomis pačiomis kalbomis, kokiomis informacija paprastai teikiama visiems keleiviams.“;

(b)antras sakinys išbraukiamas.

(5)25 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Parduodami bilietus miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų paslaugoms, vežėjai ir stotis valdančios įstaigos pagal savo kompetenciją užtikrina, kad keleiviams būtų suteikta:

a) tinkama ir suprantama informacija apie jų teises ir pareigas pagal šį reglamentą;

b) vežėjų arba tam tikrais atvejais stotis valdančių įstaigų kontaktiniai duomenys;

c) valstybės narės pagal 28 straipsnio 1 dalį paskirtos vykdymo užtikrinimo įstaigos ar įstaigų kontaktiniai duomenys.

Jei įmanoma, ši informacija taip pat teikiama elektroninėmis priemonėmis, be kita ko, stotyse ir, kai taikoma, internete. Neįgaliojo ar riboto judumo asmens prašymu informacija, jei įmanoma, pateikiama jiems prieinamais būdais.“;

(6)įterpiamas 25a straipsnis:

„25a straipsnis

Bendravimo su keleiviais priemonės

20 straipsnyje, 24 straipsnyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama tinkamiausiu būdu, jei techniškai įmanoma – elektroninėmis priemonėmis.

Jei informacija pateikiama elektroninėmis priemonėmis, vežėjai, stotis valdančios įstaigos, bilietų pardavėjai, kelionių agentai ir kelionių operatoriai užtikrina, kad keleivis galėtų visą susirašinėjimą, įskaitant tokio susirašinėjimo datą ir laiką, išsaugoti patvariojoje laikmenoje. Visos ryšio priemonės turi suteikti galimybę keleiviui greitai su jais susisiekti ir veiksmingai bendrauti.“;

(7)įterpiamas 26a straipsnis:

„26a straipsnis

Paslaugų kokybės standartai

1.    Vežėjai nustato paslaugų kokybės standartus ir įgyvendina paslaugų kokybei užtikrinti skirtą kokybės valdymo sistemą . Paslaugų kokybės standartai taikomi bent III priede išvardytiems punktams.

2.    Vežėjai stebi savo veiklos rezultatus pagal paslaugų kokybės standartus. Savo paslaugų kokybės rezultatų ataskaitą jie paskelbia internete ne vėliau kaip [praėjus 2 metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos], o vėliau skelbia kas dvejus metus. Šioje ataskaitoje nepateikiami jokie asmens duomenys.

3.    Stotis valdančios įstaigos nustato paslaugų kokybės standartus remdamosi atitinkamais III priede išvardytais punktais. Jos stebi savo veiklos rezultatus vadovaudamosi tais standartais, o gavusios nacionalinių valdžios institucijų prašymą suteikia joms galimybę susipažinti su informacija apie veiklos rezultatus.“;

(8)įterpiami 28a, 28b ir 28c straipsniai:

„28a straipsnis

Rizika grindžiamas požiūris į keleivių teisių taisyklių laikymosi stebėseną

1.    Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos, remdamosi rizikos vertinimu, parengia taisyklių laikymosi stebėsenos programą, skirtą stebėti, kaip vežėjai, stotis valdančios įstaigos, kelionių agentai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai laikosi šiame reglamente nustatytų prievolių. Programa leidžia nustatyti ir ištaisyti pasikartojančius keleivių teisių taisyklių pažeidimus. Į taisyklių laikymosi stebėsenos programą įtraukiama reprezentatyvi stebėsenos veiklos imtis.

2.    Rizikos vertinimas grindžiamas faktiniu vertinimu, kuriame atsižvelgiama į šioms įstaigoms keleivių pateiktus skundus, jei tokių yra, taip pat į šių įstaigų vykdytos stebėsenos veiklos išvadas, 28b straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytą informaciją ir kitus informacijos šaltinius, susijusius su šio reglamento taikymu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

3.    Rizikos vertinimas pirmą kartą atliekamas ne vėliau kaip XXXX m. birželio 30 d. [praėjus 1 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau – kas dvejus metus.

4.    Taisyklių laikymosi stebėsenos veikla grindžiama rizikos vertinimu ir vykdoma rengiant auditą, patikras, pokalbius, patikrinimus ir dokumentų analizę, priklausomai nuo to, ko reikia. Ji apima ir paskelbtą, ir nepaskelbtą veiklą. Stebėsenos veikla turi būti proporcinga nustatytai rizikai.

5.    Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos užtikrina, kad vežėjai, stotis valdančios įstaigos, kelionių agentai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai greitai pašalintų vykdant stebėsenos veiklą nustatytus pažeidimus . Jos reikalauja, kad vežėjai reikalui esant pateiktų pažeidimų šalinimo veiksmų planą. 

6.    Apie taisyklių laikymosi stebėsenos programą pagal 1 dalį, rizikos vertinimą pagal 2 dalį ir jų išvadas Komisijai pranešama ne vėliau kaip XXXX m. birželio 30 d. [praėjus 2 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau – kas dvejus metus. Kai taikoma, vertinimas ir išvados įtraukiami į 29 straipsnyje nurodytas ataskaitas.

28b straipsnis

Keitimasis informacija su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo įstaigomis

1.    Nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms pateikus prašymą, vežėjai ir stotis valdančios įstaigos nepagrįstai nedelsdami ir bet kokiu atveju per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo pateikia toms įstaigoms aktualius dokumentus ir informaciją.

2.    Sudėtingais atvejais nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga gali šį laikotarpį pratęsti ne ilgiau kaip trimis mėnesiais nuo prašymo gavimo dienos.

3.    Vykdydamos savo funkcijas nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos atsižvelgia į informaciją, kurią joms pateikė pagal 28 straipsnio 3 dalį skundus nagrinėti paskirta įstaiga, jei tai yra ne ta pati įstaiga.

28c straipsnis

Nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų teikiama informacija apie alternatyvų ginčų sprendimą

Nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga, kuriai keleivis pateikia skundą, arba bet kuri kita tuo tikslu pagal 28 straipsnio 3 dalį valstybės narės paskirta įstaiga informuoja skundo pateikėją apie jo teisę kreiptis į alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigas dėl žalos atlyginimo jam.“;

(9)įterpiamas 30a straipsnis:

„30a straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas

1.    Valstybės narės nuolat siunčia Komisijai atitinkamą informaciją apie šio reglamento taikymą, o Komisija suteikia galimybę šia informacija elektronine forma naudotis kitoms valstybėms narėms.

2.    Komisijos prašymu nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos tiria konkrečius atvejus, kai įtaria, kad vienas ar keli vežėjai, stotis valdančios įstaigos, bilietų pardavėjai, kelionių agentai ir kelionių operatoriai nesilaiko šiame reglamente nustatytų prievolių, ir per keturis mėnesius nuo prašymo gavimo pateikia Komisijai savo išvadas.“;

(10)įterpiamas 31a straipsnis:

„31a straipsnis

Keleivių teisių komitetas

1.    Komisijai padeda komitetas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/782 53 38 straipsnyje.

2.    Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;

(11)šio reglamento IV priedas įterpiamas kaip III priedas.

5 straipsnis

Reglamento (ES) 2021/782 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2021/782 iš dalies keičiamas taip:

(1)įterpiamas 30a straipsnis:

„30a straipsnis

Bendraujant su keleiviais naudojamos ryšio priemonės

Kai informacija pagal šį reglamentą pateikiama keleiviams elektroninėmis ryšio priemonėmis, geležinkelio įmonės, stočių valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai užtikrina, kad keleivis galėtų visą susirašinėjimą, įskaitant tokio susirašinėjimo datą ir laiką, išsaugoti patvariojoje laikmenoje. Visos ryšio priemonės turi suteikti galimybę keleiviui greitai su jais susisiekti ir veiksmingai bendrauti.“;

(2)įterpiamas 32a straipsnis:

„32a straipsnis

Rizika grindžiamas požiūris į keleivių teisių taisyklių laikymosi stebėseną

1.    Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos, remdamosi rizikos vertinimu, parengia taisyklių laikymosi stebėsenos programą, skirtą stebėti, kaip geležinkelio įmonės, stočių valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai laikosi šiame reglamente nustatytų prievolių. Programa leidžia nustatyti ir ištaisyti pasikartojančius keleivių teisių taisyklių pažeidimus. Į taisyklių laikymosi stebėsenos programą įtraukiama reprezentatyvi stebėsenos veiklos imtis.

2.    Rizikos vertinimas grindžiamas faktiniu vertinimu, kuriame atsižvelgiama į šioms įstaigoms keleivių pateiktus skundus, jei tokių yra, taip pat į šių įstaigų vykdytos stebėsenos veiklos išvadas, 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir kitus informacijos šaltinius, susijusius su šio reglamento taikymu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

3.    Rizikos vertinimas pirmą kartą atliekamas ne vėliau kaip XXXX m. birželio 30 d. [praėjus 1 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau – kas dvejus metus.

4.    Taisyklių laikymosi stebėsenos veikla grindžiama rizikos vertinimu ir vykdoma rengiant auditą, patikras, pokalbius, patikrinimus ir dokumentų analizę, priklausomai nuo to, ko reikia. Ji apima ir paskelbtą, ir nepaskelbtą veiklą. Stebėsenos veikla turi būti proporcinga nustatytai rizikai.

5.    Nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos užtikrina, kad geležinkelio įmonės, stočių valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai, greitai pašalintų vykdant stebėsenos veiklą nustatytus pažeidimus. Jos reikalauja, kad vežėjai reikalui esant pateiktų pažeidimų šalinimo veiksmų planą. 

6.    Apie taisyklių laikymosi stebėsenos programą pagal 1 dalį, rizikos vertinimą pagal 2 dalį ir jų išvadas Komisijai pranešama ne vėliau kaip XXXX m. birželio 30 d. [praėjus 2 metams nuo reglamento taikymo pradžios], o vėliau – kas dvejus metus. Kai taikoma, vertinimas ir išvados įtraukiami į 32 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas.“;

(3)įterpiamas 34a straipsnis:

„34a straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas

1.    Valstybės narės nuolat siunčia Komisijai atitinkamą informaciją apie šio reglamento taikymą, o Komisija suteikia galimybę šia informacija elektronine forma naudotis kitoms valstybėms narėms.

2.    Komisijos prašymu nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos tiria konkrečius atvejus, kai įtaria, kad viena ar kelios geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai, stočių valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai nesilaiko šiame reglamente nustatytų prievolių, ir per keturis mėnesius nuo prašymo gavimo pateikia Komisijai savo išvadas.“

7 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [praėjus 1 metams nuo įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    Keleivių teisių reglamentavimo sistemą sudaro penki reglamentai: Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl oro transporto, Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl vandens transporto, Reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto ir Reglamentas (ES) 2021/782, kuriuo pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007, dėl geležinkelių transporto.

(2)    COM(2020) 789 final. Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį.

(3)    Žr. problemos aprašymą poveikio vertinimo SWD(2023) 386 2 skirsnyje.

(4)     https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_19_6814 . Šiuo metu rengiama nauja „Eurobarometro“ apklausa dėl keleivių teisių, kurios rezultatai turėtų būti pateikti 2024 m. I ketv.

(5)    Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 30/ 2018 „ES keleivių teisės – plačios, bet vis dėlto keleiviams tenka dėl jų pakovoti“ .

(6)     Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2021 „Oro transporto keleivių teisės COVID-19 pandemijos metu: nepaisant Komisijos pastangų, pagrindinės teisės nėra apsaugomos“ .

(7)    Žr. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl keleivių teisių keliaujant daugiarūšiu transportu, COM(2023) 752 final, 2023 11 29.

(8)    Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru, COM(2013) 130 final, 2013 03 13.

(9)     https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0344_LT.html .

(10)    2023 m. Komisijos darbo programa. Tvirta ir vieninga Sąjunga, COM(2022) 548 final, 2022 10 18.

(11)    2024 m. Komisijos darbo programa. Padarykime šiandien ir pasirenkime rytojui, COM(2023) 638 final, 2023 10 17, III priedas, p. 26, 109 punktas.

(12)    Žr. tarpinstitucinę procedūrą 2013/0072(COD), https://oeil.secure.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?reference=2013/0072(COD)&l=en , ir 2023 bei 2024 m. bendrų teisėkūros prioritetų sąrašą, https://oeil.secure.europarl.europa.eu/oeil/popups/thematicnote.do?id=41380&l=en .

(13)     SWD(2021) 417 , SWD(2021) 413 ir SWD(2021) 415 .  https://transport.ec.europa.eu/news-events/news/evaluation-confirms-better-protection-air-ship-and-bus-passengers-thanks-eu-law-2021-12-15_en .

(14)    Specialioji 2019 m. „Eurobarometro“ apklausa dėl ES piliečių požiūrio į keleivių teises, https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2200 .

(15)    Pasiūlymas, kuriuo dėl keleivių teisių užtikrinimo Sąjungoje iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 261/2004, (EB) Nr. 1107/2006, (ES) Nr. 1177/20, (ES) Nr. 181/2011 ir (ES) 2021/782, COM(2023) 753 final, 2023 11 29.

(16)     https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13255-Oro-susisiekimo-paslaugu-reglamento-perziura_lt .

(17)    Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo ir direktyvos (ES) 2015/2302, (ES) 2019/2161 ir (ES) 2020/1828, COM(2023) 649 final, 2023 10 17.

(18)     https://commission.europa.eu/live-work-travel-eu/consumer-rights-and-complaints/enforcement-consumer-protection/coordinated-actions/air-travel_lt .

(19)    2017 m. gegužės 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1926, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl informacijos apie keliavimą daugiarūšiu transportu paslaugų teikimo (OL L 272, 2017 10 21, p. 1).

(20)     https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12912-EU-wide-multimodal-travel-new-specifications-for-information-services_lt .

(21)    Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos, COM(2021) 813 final – 2021/0419 (COD) (EP ir Taryba dėl preliminaraus teksto susitarė 2023 m. birželio mėn.).

(22)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendros Europos judumo duomenų erdvės kūrimo (COM(2023) 751 final, 2023 11 29).

(23)    Daugiau informacijos apie konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis pateikiama į poveikio vertinimo (SWD(2023) 386) 2 priedą įtrauktoje apibendrinamojoje ataskaitoje.

(24)     Study on the current level of protection of air passenger rights in the EU – ES leidinių biuras (europa.eu) .

(25)    Exploratory study on passenger rights in the multimodal context (2019 m. birželio mėn.), https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/f176da6f-d9ca-11e9-9c4e-01aa75ed71a1 .

(26)    Specialioji 2019 m. „Eurobarometro“ apklausa dėl ES piliečių požiūrio į keleivių teises, https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2200 .

(27)    SWD(2023) 386.

(28)    SWD(2023) 386.

(29)    COM(2022) 548 final, II priedas „REFIT pasiūlymai“, p. 7, Nr. 6.

(30)    SWD(2023) 386.

(31)    SWD(2023) 386.

(32)    COM(2023) 168 final.

(33)    Geležinkelio įmonėms tokia prievolė jau nustatyta Reglamento (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų 29 straipsnyje.

(34)    OL C , , p. .

(35)    OL C , , p. .

(36)    2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, OL L 46, 2004 2 17, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2004/261/oj .

(37)    2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru, OL L 204, 2006 7 26, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1107/oj .

(38)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, OL L 334, 2010 12 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/1177/oj .

(39)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, OL L 55, 2011 1 28, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2011/181/oj .

(40)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (OL L 172, 2021 5 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/782/oj ) .

(41)     SWD(2021) 417 , SWD(2021) 413 ir SWD(2021) 415 .

(42)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (OL L 172, 2021 5 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/782/oj ).

(43)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(44)    2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (OL L 344, 2005 12 27, p. 15).

(45)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70), ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/882/oj .

(46)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(47)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1245/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(48)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (OL L 172, 2021 5 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/782/oj ).

(49)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (OL L 172, 2021 5 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/782/oj ) .

(50)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (OL L 172, 2021 5 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/782/oj ).

(51)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (OL L 172, 2021 5 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/782/oj ).

(52)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (OL L 172, 2021 5 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/782/oj ).

(53)    2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (OL L 172, 2021 5 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/782/oj ).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 11 29

COM(2023) 753 final

PRIEDAI

prie pasiūlymo dėl

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

kuriuo dėl keleivių teisių užtikrinimo Sąjungoje iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 261/2004, (EB) Nr. 1107/2006, (ES) Nr. 1177/2010, (ES) Nr. 181/2011 ir (ES) 2021/782

I PRIEDAS

2 PRIEDAS

BŪTINI PASLAUGŲ KOKYBĖS STANDARTAI

Informacija keleiviams apie jų teises, kaip reikalaujama šiame reglamente (teikiama skaidriai, prieinamai, nediskriminuojant, veiksmingai ir proporcingai), ir bilietai

Skrydžių punktualumas ir pagrindiniai principai, kaip elgtis sutrikus skrydžiams

Vėlavimas:

(a)bendras vidutinis skrydžių atidėjimas;

(b)procentinė dalis skrydžių, atidėtų dėl:

–ypatingų aplinkybių;

–keleivio kaltės arba

–trečiosios šalies veiksmų;

(c)procentinė dalis skrydžių, kai vėluojama išskristi:

–dvi valandas ar ilgiau 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;

–tris valandas ar ilgiau visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;

–keturias valandas ar ilgiau visų kitų skrydžių atveju;

(d)procentinė dalis skrydžių, kai vėluojama atvykti:

–procentinė dalis skrydžių, kai vėluojama daugiau kaip tris valandas (penkias valandas) .

Skrydžių atšaukimas:

(a)skrydžių atšaukimas;

(b)procentinė dalis skrydžių, atšauktų dėl:

–ypatingų aplinkybių;

–keleivio kaltės arba

–trečiosios šalies veiksmų;

Keleivinio transporto priemonių ir terminalo patalpų švara (oro kokybės ir temperatūros kontrolė viduje, sanitarinių įrenginių higiena ir kt.)

Pramonės standartų, susijusių su rankinio bagažo svoriu ir matmenimis, laikymasis

Klientų apklausos (-ų) apie paslaugų kokybę rezultatai

Skundų nagrinėjimas: 

(a)skundų skaičius;

(b)skundų rūšys;

(c)skundų nagrinėjimo rezultatai;

(d)pinigų grąžinimas ir 

(e)kompensacija dėl paslaugų kokybės standartų nesilaikymo.

II PRIEDAS

III PRIEDAS

BŪTINI PASLAUGŲ KOKYBĖS STANDARTAI

Informacija keleiviams apie jų teises, kaip reikalaujama šiame reglamente (teikiama skaidriai, prieinamai, nediskriminuojant, veiksmingai ir proporcingai).

Klientų apklausos (-ų) apie paslaugų kokybę, kurioje (-se) daugiausia dėmesio skiriama neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų bei juos lydinčių asmenų patirčiai, rezultatai

Skundų nagrinėjimas:

(a)skundų skaičius;

(b)skundų rūšys;

(c)skundų nagrinėjimo rezultatai ir

(d)kompensacija už prarastą arba sugadintą judėjimo įrangą.

Neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims teikiama pagalba: 

(a)transporto paslaugų, kurias atsisakyta suteikti riboto judumo asmenims, skaičius ir atsisakymo priežastis;

(b)transporto paslaugų, kurias atsisakyta suteikti jų sertifikuotiems šunims vedliams arba judėjimo įrangai, skaičius ir atsisakymo priežastys;

(c)atvejų, kai buvo prarasta arba sugadinta judėjimo įranga, skaičius ir jų nagrinėjimo rezultatai;

(d)atvejų, kai vežėjas reikalavo, kad laikantis saugos reikalavimų neįgalųjį arba riboto judumo asmenį lydėtų kitas asmuo, skaičius;

(e)diskusijos dėl šios pagalbos su atstovaujančiomis organizacijomis ir, kai tinkama, riboto judumo asmenų atstovais;

(f)informuotumo apie negalią didinimo ir pagalbos teikimo mokymo programų įgyvendinimas. 

III PRIEDAS

V PRIEDAS

BŪTINI PASLAUGŲ KOKYBĖS STANDARTAI

Informacija keleiviams apie jų teises, kaip reikalaujama šiame reglamente (teikiama skaidriai, prieinamai, nediskriminuojant, veiksmingai ir proporcingai), ir bilietai

Paslaugų teikimo punktualumas ir pagrindiniai principai, kaip elgtis sutrikus paslaugų teikimui

Vėlavimas:

(a)bendras vidutinis paslaugų teikimo vėlavimas;

(b)procentinė dalis skrydžių, atidėtų dėl:

–keleivio kaltės;

–oro sąlygų, keliančių grėsmę saugiam laivo eksploatavimui, arba

–ypatingų aplinkybių, trukdančių teikti keleivių vežimo paslaugą;

(c)procentinė dalis paslaugų, kai vėluojama išvykti :

–trumpesnių nei 90 minučių vėlavimų procentinė dalis;

–ilgesnių nei 90 minučių vėlavimų procentinė dalis;

(d)procentinė dalis paslaugų, kai vėluojama atvykti:

–trumpesnių nei vienos valandos vėlavimų procentinė dalis;

–vėlavimų ne mažiau kaip vieną valandą, kai planuota kelionė trunka ne ilgiau kaip keturias valandas, procentinė dalis;

–vėlavimų ne mažiau kaip dvi valandas, kai planuota kelionė trunka ilgiau kaip keturias valandas, bet neviršija aštuonių valandų, procentinė dalis;

–vėlavimų ne mažiau kaip tris valandas, kai planuota kelionė trunka ilgiau kaip aštuonias valandas, bet neviršija 24 valandų, procentinė dalis;

–vėlavimų ne mažiau kaip šešias valandas, kai planuota kelionė trunka ilgiau kaip 24 valandas, procentinė dalis.

Paslaugų atšaukimas:

(a)paslaugų atšaukimas;

(b)procentinė dalis paslaugų, atšauktų dėl:

–keleivio kaltės;

–oro sąlygų, keliančių grėsmę saugiam laivo eksploatavimui, arba

–ypatingų aplinkybių, trukdančių teikti keleivių vežimo paslaugą.

Keleivinio transporto priemonių ir terminalo patalpų švara (oro kokybės ir temperatūros kontrolė viduje, sanitarinių įrenginių higiena ir kt.)

Klientų apklausos (-ų) apie paslaugų kokybę rezultatai

Skundų nagrinėjimas:

(a)skundų skaičius;

(b)skundų rūšys;

(c)skundų nagrinėjimo rezultatai;

(d)pinigų grąžinimas ir

(e)kompensacija dėl paslaugų kokybės standartų nesilaikymo.

Neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims teikiama pagalba:

(a)transporto paslaugų, kurias atsisakyta suteikti riboto judumo asmenims, skaičius ir atsisakymo priežastis;

(b)transporto paslaugų, kurias atsisakyta suteikti jų sertifikuotiems šunims vedliams arba judėjimo įrangai, skaičius ir atsisakymo priežastys;

(c)atvejų, kai buvo prarasta arba sugadinta judėjimo įranga, skaičius ir jų nagrinėjimo rezultatai;

(d)atvejų, kai vežėjas reikalavo, kad laikantis saugos reikalavimų neįgalųjį arba riboto judumo asmenį lydėtų kitas asmuo, skaičius;

(e)diskusijos dėl šios pagalbos su atstovaujančiomis organizacijomis ir, kai tinkama, riboto judumo asmenų atstovais;

(f)informuotumo apie negalią didinimo ir pagalbos teikimo mokymo programų įgyvendinimas.

IV PRIEDAS

III PRIEDAS

BŪTINI PASLAUGŲ KOKYBĖS STANDARTAI

Informacija keleiviams apie jų teises, kaip reikalaujama šiame reglamente (teikiama skaidriai, prieinamai, nediskriminuojant, veiksmingai ir proporcingai), ir bilietai

Reguliarių paslaugų teikimo punktualumas ir pagrindiniai principai, kaip elgtis sutrikus reguliarių paslaugų tiekimui

Vėlavimas:

(a)bendras vidutinis reguliarių paslaugų teikimo vėlavimas;

(b)procentinė dalis skrydžių, atidėtų dėl:

–atšiaurių oro sąlygų arba didelių gaivalinių nelaimių, keliančių grėsmę saugiam miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų teikimui;

–kelionės metu netinkamais eksploatuoti tapusių miesto ar tolimojo susisiekimo autobusų;

(c)procentinė dalis reguliarių paslaugų, kai vėluojama išvykti:

–vėlavimų iki 120 min procentinė dalis;

–ilgesnių nei 120 min vėlavimų procentinė dalis.

Reguliarių paslaugų atšaukimas:

(a)atšauktų reguliarių paslaugų procentinė dalis;

(b)procentinė dalis reguliarių paslaugų, atšauktų dėl:

–atšiaurių oro sąlygų arba didelių gaivalinių nelaimių, keliančių grėsmę saugiam miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų teikimui;

–kelionės metu netinkamais eksploatuoti tapusių miesto ar tolimojo susisiekimo autobusų;

Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų švara (oro kondicionavimas, sanitarinių įrenginių higiena, jei įmanoma, ir kt.) ir terminalų patalpų švara (oro kokybės ir temperatūros kontrolė viduje, sanitarinių patalpų higiena ir kt.)

Klientų apklausos (-ų) apie paslaugų kokybę rezultatai

Skundų nagrinėjimas: 

(a)skundų skaičius;

(b)skundų rūšys;

(c)skundų nagrinėjimo rezultatai;

(d)pinigų grąžinimas ir 

(e)kompensacija dėl paslaugų kokybės standartų nesilaikymo.

Neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims teikiama pagalba: 

(a)transporto paslaugų, kurias atsisakyta suteikti riboto judumo asmenims, skaičius ir atsisakymo priežastis;

(b)transporto paslaugų, kurias atsisakyta suteikti jų sertifikuotiems šunims vedliams arba judėjimo įrangai, skaičius ir atsisakymo priežastys;

(c)atvejų, kai buvo prarasta arba sugadinta judėjimo įranga, skaičius ir jų nagrinėjimo rezultatai;

(d)atvejų, kai vežėjas reikalavo, kad laikantis saugos reikalavimų neįgalųjį arba riboto judumo asmenį lydėtų kitas asmuo, skaičius;

(e)diskusijos dėl šios pagalbos su atstovaujančiomis organizacijomis ir, kai tinkama, riboto judumo asmenų atstovais;

(f)informuotumo apie negalią didinimo ir pagalbos teikimo mokymo programų įgyvendinimas.