Romos sutartis (EEB)
DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis (EEB sutartis)
KOKS BUVO ŠIOS SUTARTIES TIKSLAS?
-
Šia sutartimi buvo įkurta Europos ekonominė bendrija (EEB), suvienijusi šešias šalis (Belgiją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Liuksemburgą ir Nyderlandus), kurios per prekybą siekė integracijos ir ekonomikos augimo.
-
Ja sukurta bendra rinka, pagrįsta:
-
prekių;
-
asmenų;
-
paslaugų ir
-
kapitalo laisvu judėjimu.
-
Tuo pačiu metu buvo pasirašyta ir antroji sutartis, kuria įkurta Europos atominės energijos bendrija (Euratomas).
-
Romos sutartis buvo daug kartų iš dalies keičiama ir šiandien ji vadinama Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Siekiai
-
EEB ir bendros rinkos tikslas buvo:
-
pertvarkyti prekybos ir gamybos sąlygas savo ir šešių narių teritorijoje;
-
būti pirmuoju žingsniu glaudesnio Europos politinio suvienijimo link.
Konkretūs tikslai
Pasirašiusios šalys susitarė:
-
sukurti glaudesnės Europos tautų sąjungos pamatus;
-
bendrais veiksmais, kuriais šalinamos prekyboje ir kitose srityse kylančios kliūtys, užtikrinti savo valstybių ekonominę ir socialinę pažangą;
-
gerinti savo piliečių gyvenimo ir darbo sąlygas;
-
užtikrinti subalansuotą prekybą ir sąžiningą konkurenciją;
-
sumažinti ekonominius ir socialinius įvairių EEB regionų skirtumus;
-
palaipsniui panaikinti tarptautinės prekybos apribojimus taikant bendrą prekybos politiką;
-
laikytis JT Chartijos principų;
-
sutelkti savo išteklius išsaugoti ir stiprinti taiką bei laisvę ir raginti kitas Europos tautas, kurios laikosi to paties idealo, paremti jų pastangas.
Bendra rinka
Sutartimi:
-
įkurta bendroji rinka, kurioje pasirašiusios šalys susitaria laipsniškai suderinti savo ekonominę politiką;
-
sukurta bendra ekonominė erdvė, paremta laisva bendrovių konkurencija. Joje apibrėžiamos prekybos prekėmis ir paslaugomis sąlygų suderinimo taisyklės, kurios dar nebuvo numatytos kitose sutartyse (Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) ir Euratomo);
-
iš esmės uždrausti konkurenciją ribojantys susitarimai ir vyriausybės subsidijos, kurios gali turėti įtakos prekybai tarp šešių šalių;
-
apimtos šešioms narėms priklausančios užjūrio šalys ir teritorijos, kurios patenka ir į muitų sąjungą, siekiant skatinti jų ekonominę ir socialinę plėtrą.
Muitų sąjunga
-
Sutartimi uždraustos kvotos (t. y. importo muitai) tarp šešių ją pasirašiusių šalių.
-
Joje nustatytas bendrasis muitų tarifas, taikomas importui iš EEB nepriklausančių šalių, pakeitė ankstesnius skirtingoms valstybėms taikomus tarifus.
-
Kartu su muitų sąjunga buvo sukurta ir bendra prekybos politika. Šioje politikoje, kuri yra tvarkoma EEB, o ne nacionaliniu lygmeniu, muitų sąjunga atskiriama nuo paprastos laisvosios prekybos asociacijos.
Bendra politika
-
Nuo pat pradžių kai kurios politikos kryptys sutartyje nustatytos kaip bendros valstybių narių politikos kryptys. Tarp jų yra:
-
Prireikus, leidžiama sukurti ir kitų bendrų politikos krypčių. Po 1972 m. EEB nustatė bendruosius veiksmus aplinkos apsaugos, regionų, socialinės ir pramonės politikos srityse.
-
Kartu buvo įkurti:
Institucijos
-
Sutartimi įkurtos institucijos ir sprendimų priėmimo mechanizmai, kurie leidžia išreikšti tiek nacionalinius interesus, tiek bendrą viziją.
-
Pagrindinės institucijos buvo:
-
Sprendimų priėmimo procese pirmosioms trims pataria Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.
NUO KADA TAIKOMA ŠI SUTARTIS?
Sutartis buvo pasirašyta 1957 m. kovo 25 d., o taikoma nuo 1958 m. sausio 1 d.
KONTEKSTAS
Daugiau informacijos žr.:
PAGRINDINIS DOKUMENTAS
Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis (neskelbta Oficialiajame leidinyje)
Paskesni sutarties daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
paskutinis atnaujinimas 14.03.2017