Europos Sąjungos C 302/2009

12.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/3

2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl švietimo vaidmens plėtojimo visapusiškai veikiančiame žinių trikampyje

2009/C 302/03

Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai,

PRIMINDAMI

—	pagrindines atnaujintos Lisabonos strategijos vertybes, kurioje daug dėmesio skiriama ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, kaip priemonėms, padedančioms siekti klestinčios, teisingos ir aplinkosaugos požiūriu tvarios Europos ateities, bei svarbiam žinių trikampio vaidmeniui šiame procese,

—

2007 m. kovo 8–9 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos teiginį, kad „švietimui ir mokymui, kurie yra būtinos sąlygos geram žinių trikampio (švietimas – moksliniai tyrimai – inovacijos) veikimui, tenka svarbus vaidmuo didinant augimą ir darbo vietų kūrimą“ bei 2009 m. kovo 19–20 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos raginimą skubiai imtis konkrečių priemonių, kad būtų „skatinama įmonių, mokslo, švietimo ir mokymo įstaigų partnerystė“ ir „aktyviau investuojama į mokslinius tyrimus, žinias ir švietimą bei gerinama šių investicijų kokybė“.

SUPRASDAMI

—	kad užsitęsęs nuosmukis ir toliau daro stiprų poveikį pasaulio ekonomikai ir kad reikėtų visapusiškai pasinaudoti atnaujinta Lisabonos strategija, kurioje akcentuojamas žinių trikampis, kaip pagrindu veiksmingam ir ilgalaikiam ekonomikos atgaivinimui visoje Europos Sąjungoje,

—	kad norint Europos Sąjungoje pasirengti spręsti ilgalaikes su konkurencinga pasaulio ekonomika, klimato kaita ir gyventojų senėjimu susijusias problemas, turi būti užtikrintas tinkamas visų trijų žinių trikampio sudedamųjų dalių veikimas ir visapusiška tarpusavio sąveika,

—

kad pagrindinis švietimo vaidmuo – užtikrinti asmenų vystymąsi, kad jie galėtų visapusiškai išnaudoti savo galimybes šiandieninėje visuomenėje, ir kad todėl visų lygių švietimo įstaigoms tenka itin plataus masto funkcijos ir atsakomybė. Tačiau reikia toliau plėtoti specialią švietimo, kaip žinių trikampio pagrindo, funkciją.

MANO, KAD TOLESNIS ŠVIETIMO, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ INTEGRAVIMAS Į VISAPUSIŠKAI VEIKIANTĮ ŽINIŲ TRIKAMPĮ

stiprintų Europos inovacinius gebėjimus ir padėtų plėtoti kūrybingą bei žinioms imlią ekonomiką ir visuomenę pasitelkiant:

—	daug didesnę ir nuolat plečiamą universitetų (1) ir mokslinių tyrimų centrų žinių bazę, kuri galėtų būti greitai panaudota naujoviškiems produktams, paslaugoms, požiūriams ir metodams kurti platesnio pobūdžio ekonomikoje ir plačiojoje visuomenėje,

—

propaguojant kūrybišką, novatorišką ir verslią mokinių, stažuotojų, studentų, mokytojų ir mokslo darbuotojų mąstyseną, kadangi tai prisidėtų prie laipsniško geresnės įmonių kultūros plėtojimo pasinaudojant švietimo ir mokymo galimybėmis bei dinamiškesne Europos darbo rinka ir aukštesnės kvalifikacijos darbo jėga.

Padėtų siekti svarios pažangos:

—	siekiant iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ tikslo – gerinti ES piliečių galimybes įsidarbinti besikeičiančioje darbo rinkoje,

—	vykdant universitetų modernizavimą (2).

NUSTATO ŠIUOS KONKREČIUS UŽDAVINIUS ŠVIETIMO SEKTORIUJE:

—	poreikį užpildyti kultūrinę spragą, skiriančią švietimą (t. y. mokymo, mokymosi ir socialinių bei kultūros vertybių perdavimo) ir komercinėje srityje vykdomus mokslinius tyrimus bei diegiamas inovacijas,

—	poreikį kurti labiau novatorišką ir verslią aplinką universitetų sektoriuje,

—	poreikį gerinti mokymo ir mokslinių tyrimų srities atstovų bei verslininkų ir platesnės ekonomikos subjektų ryšių palaikymą ir judumą, bei skatinti keitimąsi įvairių akademinių ir mokslinių tyrimų disciplinų idėjomis bei jų judumą,

—

poreikį tęsti universitetų valdymo ir finansavimo struktūrų reformą, taip užtikrinant didesnį autonomiškumą ir atskaitingumą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įvairesniems pajamų srautams ir veiksmingesniam bendradarbiavimui su verslo atstovais bei sudaryti sąlygas universitetams dalyvauti žinių trikampyje visuotiniu mastu.

MANO, KAD ŠIŲ KONKREČIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMO POLITIKA TURĖTŲ BŪTI GRINDŽIAMA ŠIAIS BENDRAIS PRINCIPAIS:

—	žinių trikampio koncepcija yra susijusi su poreikiu gerinti investicijų poveikį trijose veiklos srityse: švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, užtikrinant sistemingą ir nuolatinę sąveiką,

—	visapusiškam žinių trikampio integravimui būtina vykdyti labiau susietą politikos formavimo procesą ir bendradarbiauti švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ir Europos, ir valstybių narių lygiais,

—

siekiant įvykdyti švietimo funkcijas žinių trikampyje, mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslus bei rezultatus reikia vėl panaudoti švietimo srityje, mokymui ir mokymuisi suteikiant tvirtą mokslinių tyrimų pagrindą, plėtojant ir gerinant mokymo ir mokymosi aplinką geriau įtraukiant kūrybinį mąstymą, novatoriškus požiūrius bei metodus,

—

tradicinę universitetų akademinę kultūrą reikia papildyti suvokimu, jog jai taip pat tenka svarbus vaidmuo rengiant aukštesnės kvalifikacijos, verslią ir lanksčią darbo jėgą, kuri padės formuoti pamatus ekonomikos augimui ir klestėjimui bei gerinti gyvenimo kokybę ateityje. Mokslo darbuotojams ir dėstytojams skirtas mokymas įgalins juos geriau diegti inovacijų kultūrą organizacijose, kuriose jie dirba,

—

į žinių trikampį turi būti atsižvelgta nacionaliniu, regionų ir instituciniu lygiais rengiant mokymosi visą gyvenimą strategijas, kad universitetai galėtų aktyviau dalyvauti gerinant žinių ekonomikai svarbius gebėjimus, o taikydami priėmimo taisykles pakankamai pripažintų ankstesnio mokymosi ir darbo patirties vertę,

—

naujos idėjos ir inovacijos gimsta jungiant įvairių rūšių žinias ir vykdant smalsumu grindžiamą naujų žinių paiešką. Todėl būtina pripažinti, kad kokybiškas švietimas ir moksliniai tyrimai yra svarbūs inovacijoms ne vien tiksliųjų mokslų ir technologijų, bet ir socialinių bei humanitarinių mokslų srityje,

—	Europos universitetų ir mokslinių tyrimų sistemų pliuralizmas turėtų būti laikomas privalumu, padedančiu plėtoti įvairius požiūrius į visapusiškai veikiantį žinių trikampį.

NUSTATO ŠIAS SEPTYNIAS PRIORITETINES VEIKSMŲ SRITIS:

1. Didesnės švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos darnos užtikrinimas

Reikia darniau formuoti politiką Europos ir valstybių narių lygiu, visapusiškai integruojant visas tris žinių trikampio sudedamąsias dalis. Švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių politikos aspektai turėtų vienas kitą stiprinti, kad būtų užtikrintas visapusiškai veikiančio žinių trikampio plėtojimas ir paspartintas perėjimas prie tikros žiniomis grindžiamos ekonomikos ir visuomenės. Komisija, vadovaudamasi galiojančiais ataskaitų rengimo procesais pagal atvirojo koordinavimo metodą, turėtų pranešti Tarybai apie priemones, kurių buvo imtasi švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse siekiant prisidėti prie žinių trikampio integravimo. Ataskaitoje turėtų būti nurodytos kliūtys ir pateikta pasiūlymų dėl tolesnio plėtojimo.

2. Pedagoginės reformos spartinimas

Valstybės narės turėtų skatinti švietimo ir mokslo įstaigas užtikrinti, kad į mokymo programas, mokymo bei egzaminavimo metodus visais švietimo lygiais, įskaitant doktorantūros studijas, būtų įtraukti kūrybiškumo, inovacijų ir verslumo aspektai bei kad šie aspektai būtų plėtojami. Vienas iš būdų tai padaryti – prireikus mokymo programas rengti nuolat bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų institucijomis, pramonės atstovais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

3. Universitetų, verslo ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų partnerystė

Valstybės narės ir Komisija turėtų skubiai pradėti vykdyti prašymą imtis veiksmų, išdėstytą 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų išvadose dėl švietimo bei mokymo įstaigų ir socialinių partnerių, visų pirma darbdavių, partnerysčių stiprinimo mokymosi visą gyvenimą srityje. Atsižvelgiant į glaudesnių ryšių tarp universitetų ir bendruomenių, kurioms jie teikia paslaugas, plėtojimą, ypač daug dėmesio reikėtų skirti iniciatyvų, skirtų darbuotojų profesinio judumo tarp universitetų ir verslo sektorių plėtojimui, taip pat darbuotojų mainų programoms. Universitetų ir verslo atstovų bendradarbiavimo stiprinimas turėtų būti universitetinio švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų dalis.

4. Novatoriškai universitetų kultūrai plėtoti skirtos priemonės

Valstybės narės turėtų skatinti universitetus intensyviau dėti pastangas siekiant sukurti inovacijų kultūrą, inter alia, pasinaudojant dinamiškesne bei labiau sąveikaujančia mokymosi aplinka ir skatinant darbuotojus dalyvauti novatoriškuose projektuose. Finansavimo priemonės ir skatinamosios struktūros instituciniu lygiu galėtų būti panaudotos kultūriniams pokyčiams skatinti, kad būtų pripažinta, jog siekiant karjeros vienas iš svarbių veiksnių yra bendradarbiavimas su pramonės atstovais. Turėtų būti pripažinta, kad itin svarbus vaidmuo palaikant veiksmingą „inovacijų kultūros“ kūrimą tenka aukštojo mokslo lyderiams.

5. Paskatų, skirtų skatinti universitetus plėtoti perduodamas žinias, kūrimas

Valstybės narės turėtų išnagrinėti, ar esama pakankamai paskatų universitetams plėtoti žinias, kurias galima perduoti platesniam panaudojimui ekonomikoje, kad būtų galima kurti naujoviškas prekes ir paslaugas. Jei dėl teisinių nuostatų, valdymo struktūrų ar finansinių nuostatų įstaigos negali pasinaudoti šių žinių plėtojimo ir perdavimo rezultatais, valstybės narės turėtų siekti taip sureguliuoti sistemą, kurioje veikia jų įstaigos, kad tokios kliūtys būtų panaikintos, o universitetams būtų suteikta pakankamai savarankiškumo. Universitetai turėtų rengti specialias žinių kūrimo, plėtojimo ir perdavimo strategijas.

6. Nauji kokybės vertinimo metodai

Ypač aukštojo mokslo srityje valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad būtų sukurti žinių trikampio kriterijai, taikomi vertinant jų įstaigų kokybę; rengiant šiuos kriterijus daug dėmesio turėtų būti skirta tam, kaip sėkmingai mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai buvo įtraukti į mokymo ir svarbiausias švietimo funkcijas ir kaip sėkmingai įstaigos kuria mokymosi aplinką, kurioje skatinamas kūrybiškumas ir verslūs žinių panaudojimo metodai, bei rengia savo studentus būsimam socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.

7. Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) kaip ateities modelio plėtojimas

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) – pirmoji ES lygio iniciatyva siekiant daug dėmesio skirti nuoseklioms visų žinių trikampio subjektų tarpusavio sąsajoms – turėtų būti plėtojamas kaip geros praktikos pavyzdys valstybėms narėms, aukštojo mokslo įstaigoms bei mokslinių tyrimų institucijoms ir verslo sektoriui, atsižvelgiant į visų trijų žinių trikampio aspektų integraciją.

Būsimoms žinių ir inovacijos bendrijoms (ŽIB) – pagrindiniams EIT veiklos subjektams – turėtų būti suteikta galimybių pademonstruoti naujus ekonominių ir visuomenės problemų (pavyzdžiui, tvarios energijos, klimato kaitos padarinių sušvelninimo ir prisitaikymo prie jų) sprendimo pasitelkiant holistinius ir daugiadisciplininius metodus bei taikant naujus valdymo ir finansavimo modelius, kuriais siekiama skatinti aukščiausio lygio inovacijas, būdus. EIT turėtų platinti šiuos modelius, kurie turėtų skatinti kurti kitas bendras iniciatyvas įvairiais lygiais bei tarp valstybių, ypatingą dėmesį skiriant poreikiui plėtoti švietimo vaidmenį žinių trikampyje.

Pagal Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę veiklos programą, Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės būtų supažindintos su geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su šiais septyniais prioritetais, ir kad būtų galima palyginti šiose srityse padarytą pažangą.

TAIP PAT PABRĖŽIA, KAD SVARBU

—

užtikrinti, kad po 2010 m. Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją pakeisiančioje strategijoje švietimas būtų laikomas žinių trikampio pagrindu, ir pabrėžta, jog būtina, kad visos trys trikampio kraštinės (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos) viena kitą papildytų ir sąveikautų tarpusavyje. Visai švietimo ir mokymo sistemai tenka vaidmuo formuojant bendrąsias kompetencijas, būtinas geram trikampio veikimui,

—	užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą įgyvendinant Europos aukštojo mokslo erdvės bei Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo strategijas, iniciatyvas inovacijų srityje, pirmiausia plataus masto inovacijų strategiją ir būsimą Europos inovacijų planą,

—

jog Komisija, rengdama kitos finansinės programos laikotarpiui skirtus pasiūlymus dėl Bendrijos programų švietimo ir kitose susijusiose srityse, visapusiškai atsižvelgtų į po 2010 m. Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją pakeisiančioje strategijoje nustatytus poreikius ir kartu su valstybėmis narėmis apsvarstytų, kaip būtų galima panaudoti struktūrinius fondus iniciatyvoms, susijusioms su visapusišku švietimo, kaip žinių trikampio pagrindo, plėtojimu, remti.

(1) Šiame tekste sąvoka universitetai vartojama visų rūšių aukštojo mokslo įstaigoms apibūdinti.

(2) Žr. 2007 m. lapkričio 23 d. Tarybos rezoliuciją dėl universitetų modernizavimo, siekiant stiprinti Europos konkurencingumą pasaulio žinių ekonomikoje (dok. 16096/1/07) ir 2006 m. gegužės mėn. Komisijos komunikatą „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (dok. 9166/06).

12.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/6

2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvados dėl mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi

2009/C 302/04

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ATSIŽVELGDAMA į:

2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad investicijos į žmones yra esminis veiksnys užtikrinant Europos vietą žinių ekonomikoje, ir valstybės narės raginamos imtis veiksmų siekiant pašalinti kliūtis mokytojų judumui bei pritraukti aukštos kvalifikacijos mokytojus (1).

Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ 1.1 tikslą, kuriuo pabrėžiama, kad svarbu skatinti geros kvalifikacijos ir motyvuotus žmones rinktis mokytojo profesiją bei juos išlaikyti šioje srityje, nustatyti, kokių gebėjimų turi turėti mokytojai, kad galėtų patenkinti kintančius visuomenės poreikius, sudaryti sąlygas remti mokytojus jų pirminio rengimo metu bei jiems keliant kvalifikaciją ir skatinti profesinės patirties kitose srityse turinčius asmenis imtis mokymo ir specialistų rengimo veiklos (2).

3.	2002 m. birželio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl mokymosi visą gyvenimą, kurioje valstybės narės raginamos gerinti mokytojų, dalyvaujančių mokymosi visą gyvenimą procese, švietimą ir mokymą, kad jie įgytų žinių visuomenei būtinų gebėjimų (3).

2004 m. vasario 26 d. Tarybos ir Komisijos bendrą tarpinį pranešimą apie padarytą pažangą siekiant Lisabonos tikslų švietimo ir mokymo srityje (4), kuriame pirmenybė teikiama kompetencijų ir kvalifikacijų, kurios reikalingos mokytojams siekiant atlikti savo kintantį vaidmenį žinių visuomenėje, bendrų Europos principų plėtojimui (5).

2006 m. vasario 23 d. Tarybos ir Komisijos bendrą tarpinį pranešimą dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo, kuriame pabrėžiama, kad investicijos į mokytojų ir instruktorių mokymą bei švietimo ir mokymo įstaigų vadovaujančio vaidmens stiprinimas yra labai svarbūs gerinant švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumą (6).

2006 m. lapkričio 14 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl švietimo ir mokymo veiksmingumo bei teisingumo, kuriose nurodoma, kad mokytojų, instruktorių, kito mokymo personalo, profesinio orientavimo ir socialinės gerovės tarnybų motyvacija, gebėjimai ir kompetencija, taip pat mokyklos atliekamo vadovaujančio vaidmens kokybė yra svarbiausi veiksniai siekiant puikių mokymosi rezultatų ir kad mokymo personalo pastangos turėtų būti remiamos organizuojant nuolatinį profesinį tobulinimąsi.

2006 m. lapkričio 14 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityje ateities prioritetų, kuriose pabrėžiamas nuolat profesiškai tobulėjančių aukštos kvalifikacijos mokytojų poreikis (7).

2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje, kuriame nustatomas konkretus tikslas – gerinti mokytojų rengimo kokybę ir jo europinę dimensiją ir kuriuo remiamas mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų judumas (8).

2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (9), kurioje nustatoma, kokios žinios, gebėjimai ir asmeninės nuostatos yra būtini asmenų asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei aprėpčiai bei užimtumui ir kuriems įgyti, atsižvelgiant į jų transversalų pobūdį, reikia aktyvesnio mokytojų bendradarbiavimo ir daugiau darbo grupėse, taip pat mokymo metodo, kuris peržengtų tradicines dėstomo dalyko ribas.

10.	2007 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadas dėl pažangos, padarytos įgyvendinant Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse, stebėsenos rodiklių ir gairių darnios sistemos, kuriose paraginta tęsti darbą siekiant parengti mokytojų ir instruktorių profesinio tobulinimosi rodiklį (10).

11.	2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl jaunimo judumo, kuriose valstybių narių paprašyta siekti didinti mokytojų, instruktorių ir kito mokymo personalo judumą (11).

12.

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (12), kuriose rekomenduojama palaipsniui didinti mokytojų ir instruktorių judumą siekiant, kad mokymosi užsienyje laikotarpiai taptų taisykle, o ne išimtimi, kuriose kaip vienas iš prioritetų pirmojo darbų ciklo metu nurodytas poreikis skirti daugiausia dėmesio pirminiam naujų mokytojų rengimui ir paramai jiems karjeros pradžioje, taip pat mokytojų, instruktorių ir asmenų, dirbančių vadovaujamą ar profesinio orientavimo darbą, nuolatinio profesinio tobulinimosi galimybių kokybės gerinimui, ir kuriose prašoma Komisijos išnagrinėti galimybę mokytojų judumo aspektą įtraukti į visus būsimus pasiūlymus dėl judumo lyginamųjų standartų,

ir PRIMINDAMA VISŲ PIRMA:

2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl mokytojų švietimo kokybės gerinimo (13), kuriomis buvo susitarta stengtis užtikrinti, kad mokytojai visos savo karjeros metu būtų skatinami prireikus nuolat atnaujinti savo žinias, gebėjimus ir kompetencijas bei tuo tikslu būtų remiami, taip pat užtikrinti, kad vadovaujantieji mokytojai turėtų galimybių pasinaudoti aukštos kokybės mokymu mokyklų administravimo ir vadovavimo mokykloms srityse.

2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas „Parengti jaunimą XXI amžiui“ (14), kuriose valstybių narių buvo paprašyta įgyvendinant pirmiau minėtas išvadas dėl mokytojų švietimo kokybės gerinimo bendradarbiauti skiriant daugiausia dėmesio tam, kad visi pradedantieji mokytojai galėtų pasinaudoti struktūrinėmis paramos karjeros pradžioje programomis, kad būtų gerinama nuolatinio mokytojų profesinio tobulinimosi programų pasiūla, kokybė ir naudojimasis jomis, ir kad būtų gerinamas mokyklų vadovų įdarbinimas ir mokymas,

DAR KARTĄ PATVIRTINA, kad:

nors atsakomybė už švietimo ir mokymo sistemų organizavimą bei jų turinį tenka kiekvienai valstybei narei atskirai, bendradarbiaujant Europos lygiu, taikant atvirąjį koordinavimo metodą ir veiksmingai naudojantis Bendrijos programomis, galima padėti vystyti kokybišką švietimą ir mokymą nacionaliniu lygiu patvirtinant remiamąsias ir papildomąsias priemones bei padedant valstybėms narėms spręsti bendrus uždavinius,

PRIPAŽĮSTA, kad:

Mokytojų žinios, gebėjimai ir atsidavimas darbui (15), taip pat vadovavimo mokyklai kokybė, yra svarbiausi veiksniai, norint užtikrinti gerą švietimo rezultatų kokybę. Gera mokymo kokybė ir gebėjimas įkvėpti mokinius siekti geriausių rezultatų gali turėti ilgalaikės teigiamos įtakos jaunų žmonių ateičiai. Todėl itin svarbu ne tik užtikrinti, kad būtų įdarbinami aukščiausios kvalifikacijos ir skirtoms užduotims atlikti tinkami mokytojai ir mokyklų vadovai, bet ir suteikti aukščiausio lygio pirminio rengimo bei nuolatinio profesinio tobulinimosi galimybes visų lygių mokymo personalui. Tai savo ruožtu padės stiprinti šios profesijos statusą ir patrauklumą.

Mokytojų rengimo programos, kurios yra svarbūs veiksniai tiek rengiant mokytojus ir mokyklų vadovus atlikti savo pareigas, tiek užtikrinant mokytojų ir mokyklų vadovų nuolatinį profesinį tobulinimąsi, turi būti kokybiškos, atitikti poreikius ir būti grindžiamos gera patikimų akademinių tyrimų bei išsamios praktinės patirties pusiausvyra. Itin svarbu, kad pirminis mokytojų rengimas, parama karjeros pradžioje („įvadinė programa“) (16) ir tęstinis profesinis mokymas būtų laikomi nuoseklia visuma.

Naujo mokytojo, baigusio pirminio mokytojų rengimo programą, pirma darbo vieta yra itin svarbi jo motyvacijai, darbo rezultatams ir profesiniam tobulėjimui. Neseniai kvalifikaciją įgijusiems mokytojams gali būti sunku prisitaikyti prie realių situacijų mokykloje ir taikyti tai, ką jie išmoko pirminio mokytojų rengimo metu. Nemažai jų iš tiesų galiausiai meta mokytojo darbą, o tai brangiai kainuoja jiems patiems ir visuomenei. Esama nemažai nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais grįstų įrodymų, iš kurių vis dėlto matyti, kad visiems naujiems mokytojams skirtos struktūrinės paramos programos gali sušvelninti šią tendenciją. Šios programos taip pat gali būti naudingos mokytojams, vėl pradedantiems dirbti mokytojo darbą.

Jokios pirminio mokytojų rengimo studijos, kad ir kokios puikios jos būtų, negali suteikti mokytojams visų jų karjeroje reikalingų kompetencijų. Mokytojo profesijai keliami reikalavimai greitai kinta, todėl reikia taikyti naujus metodus. Kad būtų visiškai veiksmingi mokymo veikloje ir gebėtų prisitaikyti prie kintančių besimokančiųjų poreikių atsižvelgiant į greitus socialinius, kultūrinius, ekonominius ir technologinius pokyčius, patys mokytojai turi apsvarstyti savo mokymosi poreikius atsižvelgdami į savo konkrečią mokyklos aplinką ir prisiimti daugiau atsakomybės už savo mokymąsi visą gyvenimą – žinių ir gebėjimų įgijimo ir tobulinimo priemonę. Tačiau esama duomenų, kad kai kurie mokytojai vis dar turi per mažai galimybių dalyvauti tęstinėse profesinio tobulinimosi programose, o dauguma tokias galimybes turinčių mokytojų mano, kad šiose programose ne visada pakankamai atsižvelgiama į jų individualius poreikius ir patiriamus sunkumus.

Veiksmingas vadovavimas mokyklai yra vienas iš svarbių veiksnių kuriant bendrą mokymo ir mokymosi aplinką, formuojant siekius ir teikiant paramą mokiniams, tėvams bei personalui ir taip skatinant siekti geresnių rezultatų. Todėl ypač svarbu užtikrinti, kad mokyklų vadovai turėtų gebėjimų ir savybių, kurių reikia atliekant užduotis, su kuriomis jie vis dažniau susiduria, arba galėtų juos (jas) įgyti. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad mokyklų vadovams nebūtų užkrauta pernelyg didelė administracinė našta ir jie didžiausią dėmesį skirtų esminiams klausimams, pavyzdžiui, mokymosi kokybei, mokymo programoms, pedagoginio pobūdžio klausimams ir personalo darbo rezultatams, motyvacijai ir tobulėjimui.

Visų lygių mokymo personalas, įskaitant mokyklų vadovus, galėtų geriau pasinaudoti didesnėmis mokymosi judumo ir mokymosi tinklų galimybėmis, atsižvelgiant į svarbų šių aspektų vaidmenį gerinant švietimo ir mokymo sistemų bei įstaigų kokybę, taip pat padedant tokioms sistemoms ir įstaigoms tapti atviresnėms, labiau orientuotoms į tai, kas vyksta išorėje, prieinamoms ir veiksmingesnėms,

SUTINKA, kad:

Europos švietimo sistemos daugeliu atžvilgiu skiriasi, tačiau jų bendras bruožas – poreikis pritraukti ir išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos mokymo personalą ir mokyklų vadovus, siekiant užtikrinti geros kokybės švietimo rezultatus. Todėl reikėtų atidžiai ir dėmesingai apibrėžti būsimiems mokytojams bei mokyklų vadovams keliamus reikalavimus, atrinkti būsimus mokytojus bei mokyklų vadovus ir parengti juos atlikti savo užduotis.

Mokytojų rengimo programos turėtų būti aukštos kokybės, grindžiamos įrodymais ir atitikti poreikius. Asmenų, kurie yra atsakingi už mokytojų – taip pat už mokytojų rengimu užsiimančių asmenų – rengimą, kvalifikacija turėtų atitikti aukštą akademinį standartą ir jie turėtų turėti patikimos mokymo praktinės patirties ir kompetencijų, kurių reikia geram mokymui užtikrinti. Taip pat turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad mokytojus rengiančios įstaigos veiksmingai bendradarbiautų tiek su pedagoginius tyrimus vykdančiais asmenimis kitose aukštojo mokslo įstaigose, tiek su mokyklų vadovais.

3.	Atsižvelgiant į didėjančius mokytojams keliamus reikalavimus ir vis sudėtingesnius jų atliekamus vaidmenis, mokytojams reikia užtikrinti veiksmingas asmeninės ir profesinės paramos galimybes jų karjeros metu, ypač jiems pirmą kartą įsidarbinant mokytojais.

Laikantis mokymosi visą gyvenimą koncepcijos greitai besikeičiančiame pasaulyje mokytojų rengimas ir tobulinimasis turėtų būti darnus vientisas procesas, apimantis pirminį mokytojų rengimą (griežtai laikantis praktinio aspekto), įvadinę programą ir nuolatinį profesinį tobulinimąsi. Visų pirma turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad:

a)	visiems neseniai kvalifikaciją įgijusiems asmenims būtų teikiama pakankama ir veiksminga parama ir konsultacijos pirmaisiais jų karjeros metais;

b)	būtų skatinama savianalizė, kad tiek neseniai kvalifikaciją įgiję, tiek labiau patyrę mokytojai būtų skatinami nuolat peržiūrėti savo darbą individualiai ir kartu su kitais;

c)	visi mokytojai būtų reguliariai informuojami apie jų darbo rezultatus ir jiems būtų padedama nustatyti poreikius profesinio tobulinimosi srityje ir parengti jų įgyvendinimo planą;

d)	atsižvelgiant į tokią informaciją apie darbo rezultatus, dirbantiems mokytojams būtų sudaryta pakankamai galimybių atnaujinti, plėtoti ir didinti kompetenciją karjeros metu, ir kad jie būtų skatinami tai daryti bei kad tam būtų sudarytos sąlygos;

e)	mokytojų profesinio tobulinimosi programos būtų aktualios, atitiktų poreikius, tvirtai grindžiamos praktiniu darbu ir būtų užtikrinta jų kokybė;

f)	mokytojai ir mokyklų vadovai būtų skatinami naudotis mainų bei judumo programų ir tinklų teikiamomis galimybėmis nacionaliniu bei tarptautiniu lygiais ir jiems būtų sudarytos tokios sąlygos;

g)	mokytojai ir mokyklų vadovai būtų skatinami ir jiems būtų suteikta galimybė dalyvauti aukštesnio lygio profesiniame mokyme bei tobulintis, dalyvauti pedagoginiuose tyrimuose bei pasinaudoti galimybėmis įgyti žinių kituose profesiniuose sektoriuose.

Atsižvelgiant į tai, kad mokyklų vadovai turi daug įtakos bendrai mokymosi aplinkai, įskaitant personalo motyvaciją, dvasinę būseną ir darbo rezultatus, mokymo praktiką ir tiek mokinių, tiek tėvų nuostatas bei siekius, reikia užtikrinti, kad mokyklų vadovai turėtų pakankamai galimybių plėtoti ir išlaikyti gebėjimus veiksmingai vadovauti. Kadangi su vadovavimu mokymosi bendruomenėms susiję sunkumai yra panašūs visose Europos šalyse, mokyklų vadovai taip pat galėtų pasinaudoti mokymosi bendradarbiaujant su mokyklų vadovais kitose valstybėse narėse galimybėmis, visų pirma dalinantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, ir profesinio tobulinimosi kitose valstybėse galimybėmis,

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

1.	Imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad mokytojo profesiją rinktųsi ir šioje srityje išsilaikytų aukščiausios kvalifikacijos asmenys ir kad mokytojai būtų tinkamai parengiami ir jiems teikiama parama, jog jie galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas.

2.	Atitinkamai numatyti, kad visi nauji mokytojai galėtų dalyvauti įvadinėje programoje, pagal kurią jiems būtų teikiama profesinė ir asmeninė parama pirmaisiais mokytojavimo metais.

Užtikrinti, kad būtų reguliariai apžvelgiami asmeniniai mokytojų profesinio tobulinimosi poreikiai, nustatyti remiantis jų pačių atliktais ir (arba) išorės įvertinimais, ir suteikti pakankamai nuolatinio profesinio tobulinimosi galimybių, kad būtų patenkinti tie poreikiai ir taip užtikrintas teigiamas poveikis mokinių mokymosi rezultatams.

4.	Aktyviai propaguoti mainų ir judumo programų teikiamas galimybes nacionaliniu bei tarptautiniu lygiais ir remti dalyvavimą tokiose programose siekiant, kad tokiomis galimybėmis pasinaudotų kuo daugiau mokytojų ir mokyklų vadovų.

5.	Peržiūrėti mokyklų vadovų pareigas ir jiems teikiamą paramą, visų pirma siekiant sumažinti jiems tenkančio administracinio darbo krūvį, kad jie galėtų daugiausia dėmesio skirti bendros mokymo ir mokymosi aplinkos kūrimui ir geresnių rezultatų skatinimui.

6.	Užtikrinti galimybes tiek būsimiems, tiek jau dirbantiems mokytojams kokybiškai plėsti žinias, gebėjimus ir asmenines nuostatas, taip pat, pavyzdžiui, pasitelkiant specialias programas, plėsti veiksmingam mokyklos vadovavimui užtikrinti reikalingas žinias, gebėjimus ir asmenines nuostatas,

PRAŠO KOMISIJOS:

Stiprinti ir remti Europos politinį bendradarbiavimą pirminio mokytojų rengimo, nuolatinio profesinio tobulinimosi ir vadovavimo mokykloms srityje, visų pirma sukuriant forumus ir vykdant tarpusavio mokymosi veiklą, kad politinius sprendimus priimantys asmenys ir mokymo specialistai galėtų keistis žinioms, patirtimi ir kompetencija.

2.	Politinius sprendimus priimantiems asmenims teikti praktinę informaciją apie struktūrinių įvadinių programų kūrimą visiems naujiems mokytojams kartu su priemonių, kurių gali būti imtasi tokioms programoms įgyvendinti ar patobulinti, pavyzdžiais.

3.	Skatinti ir remti aktyvesnį mokytojų, mokyklų vadovų ir mokytojų švietimu užsiimančių subjektų dalyvavimą tarpvalstybinėse judumo programose, įgyvendinant partnerystes ir projektus pagal Bendrijos programas, visų pirma pagal Mokymosi visą gyvenimą programą.

4.	Parengti valstybėse narėse taikomų mokytojų švietimu užsiimančių subjektų atrankos, įdarbinimo ir mokymo priemonių tyrimą.

5.	Parengti mokytojų kompetencijų valstybėse narėse ir tarpusavio mokymosi veiklos šioje srityje sąvadą.

6.	Remti tolesnį mokytojų ir mokyklos vadovų profesijų įrodymais pagrįsto pagrindo plėtojimą, be kita ko, bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis.

Naudojantis esamais ataskaitų teikimo mechanizmais kuo greičiau pranešti Tarybai apie priemones, kurių ėmėsi valstybės narės ir kurių imtasi siekiant plėtoti Europos bendradarbiavimą atsižvelgiant į 2007 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas dėl mokytojų švietimo kokybės gerinimo ir 2008 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkės mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi srityje.

(1) Mokytojų ir instruktorių švietimo bei mokymo gerinimas (dok. SN 100/1/00 REV 1).

(2) OL C 142, 2002 6 14.

(3) OL C 163, 2002 7 9.

(4) 6905/04.

(5) Dok. 12414/07 ADD 1 I ir II priedai.

(6) OL C 79, 2006 4 1.

(7) OL C 298, 2006 12 8.

(8) OL L 327, 2006 11 24.

(9) OL L 394, 2006 12 30.

(10) OL C 311, 2007 12 21.

(11) OL C 320, 2008 12 16.

(12) OL C 119, 2009 5 28.

(13) OL C 300, 2007 12 12.

(14) OL C 319, 2008 12 13.

(15) Šiose išvadose sąvoka „mokytojas“ – tai asmuo, kuris pripažįstamas turintis mokytojo (arba lygiavertį) statusą pagal valstybės narės teisės aktus ir praktiką. Ji apima specifinį mokytojų ir instruktorių vaidmenį profesinio švietimo ir mokymo srityje, tačiau netaikoma asmenims, nepriklausantiems formaliojo švietimo ir mokymo sistemoms, kadangi jie atlieka kitokio pobūdžio užduotis ir dirba kitokiomis sąlygomis.

(16) Šiame tekste sąvoka „įvadinė programa“ – struktūrinė paramos programa, kuri siūloma naujiems mokytojams, kai jie baigia pirminio mokytojų rengimo formaliąją programą ir pradeda pirmą kartą dirbti mokykloje pagal sutartį.

12.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/10

2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvados dėl inovacinių paskatų veiksmingų antibiotikų srityje

2009/C 302/05

Pastaba: Šiame dokumente terminas „antibiotikai“ apima vaistus, pagamintus sintetiniu arba natūraliu būdu ir naudojamus bakterijoms sunaikinti arba slopinti jų augimą, taip pat vaistus, pasižyminčius alternatyviais veikimo mechanizmais, pvz., poveikiu bakterijų virulentiškumui. Todėl taip pat turėtų būti atsižvelgta į alternatyvius infekcijų prevencijos ir kontrolės metodus.

1.	PRIMENA Bendrijos strategiją dėl atsparumo mikrobams (COM(2001) 0333).

2.	PRIMENA 2001 m. lapkričio 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl apdairaus antimikrobinių medžiagų vartojimo žmonių medicinoje (1).

3.	PRIMENA 2008 m. birželio 10 d. Tarybos išvadas dėl antimikrobinio atsparumo (2).

4.	PRIMENA 2009 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės (3).

5.	PRIMENA 2004 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitą „Prioritetiniai vaistai Europai ir pasauliui“ (4).

6.	PRIMENA 2009 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos vaistų agentūros (EMEA) bendrą techninę ataskaitą „Bakterijų keliama problema. Laikas veikti“, susijusią su atotrūkiu tarp įvairiems vaistams atsparių bakterijų ES ir naujų antibakterinių medžiagų kūrimo (5).

PRIPAŽĮSTA, kad atsparumo antibiotikams plitimas yra viena iš didžiausių grėsmių visuomenės sveikatos užtikrinimui visame pasaulyje, todėl reikia imtis veiksmų visais lygiais. Pasaulyje sparčiai didėja sergamumas ligomis, susijęs su antibiotikams atspariomis bakterijomis, kurių neįmanoma veiksmingai sunaikinti pirmos ar net antros kartos vaistais.

8.	PRIPAŽĮSTA, kad atsparumas antibiotikams galėtų būti sveikatos priežiūros sistemoje ir gyvulininkystės sektoriuje pasitaikančių trūkumų galutinis padarinys, susijęs su infekcijų prevencija, valdymu ir gydymu.

PRIPAŽĮSTA, kad galimybė gauti veiksmingų ir protingai vartojamų antibiotikų yra labai svarbi siekiant užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos lygį ir veiksmingą sveikatos priežiūrą tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Nesant galimybės gauti veiksmingų antibiotikų, paplitusios infekcinės ligos vėl gali tapti mirtinai pavojingos, o daug gydomųjų ir terapinių procedūrų, pavyzdžiui, vėžio gydymas ir transplantacijos, taps labai pavojingos.

10.

PRIPAŽĮSTA, kad reikia įvairių priemonių siekiant užtikrinti, kad dabar naudojami antibiotikai išliktų veiksmingi kuo ilgiau, pavyzdžiui, reikia veiksmingų vakcinų, kad būtų užkirstas kelias infekcijoms, naujų diagnostikos metodų ir geriau informuoti visuomenę, sveikatos priežiūros ir veterinarijos darbuotojus apie protingo antibiotikų vartojimo svarbą, bei kad atsparumas antibiotikams nebeplistų nei tarp žmonių, nei tarp gyvūnų.

11.

PRIPAŽĮSTA, kad atsparumo antibiotikams ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencija ir kontrolė, kuriai skirta pakankamai išteklių, yra ekonomiškai naudinga strategija, kuria prisidedama prie bendro sveikatos priežiūros sistemų finansinio tvarumo ir užtikrinama nuolatinė kokybė bei pacientų saugos gerinimas.

12.

PRIPAŽĮSTA, kad naujų veiksmingų antibiotikų moksliniai tyrimai ir kūrimas gerokai sulėtėjo ir tikriausiai per ateinančius 5–10 m. nebus sukurta pakankamai naujų terapinių alternatyvų, atitinkančių medicinos poreikius. Todėl reikia skubiai sudaryti paskatas naujų antibiotikų moksliniams tyrimams ir kūrimui, visų pirma tose srityse, kur jų labiausiai reikia.

13.

PALANKIAI VERTINA 2009 m. rugsėjo 17 d. Stokholme įvykusios konferencijos „Inovacinės paskatos veiksmingiems antibakteriniams vaistams sukurti“ rezultatus, kurie yra vertingas indėlis vykdant tolesnius veiksmus, kuriais skatinami naujų veiksmingų antibiotinių vaistų ir metodų moksliniai tyrimai ir kūrimas.

14. RAGINA VALSTYBES NARES:

—	rengti ir įgyvendinti strategijas, kuriomis užtikrinamas visuomenės ir profesionalių sveikatos priežiūros darbuotojų informuotumas apie atsparumo antibiotikams keliamą grėsmę ir turimas problemos sprendimo priemones,

—

užtikrinti, kad būtų rengiamos ir taikomos integruotos strategijos, kuriomis siekiama mažinti atsparumo antibiotikams ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų augimą bei plitimą ir jų pasekmes, skatinti sveikatos priežiūros institucijas įdiegti atitinkamas struktūras bei užtikrinti veiksmingą programų, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas diagnostikai, tinkamam antibiotikų vartojimui ir infekcijų kontrolei, koordinavimą,

—

peržiūrėti ir apsvarstyti galimybes apskritai stiprinti paskatas naujų veiksmingų antibiotikų moksliniams tyrimams ir kūrimui vykdyti akademiniame ir farmacijos sektoriuose, atsižvelgiant į mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį. Tokios galimybės ir metodai, be kita ko, galėtų būti ekonomiškai naudingi pasiūla grindžiami mechanizmai, kuriais būtų šalinamos kliūtys ankstyvose naujų antibiotikų tyrimo ir kūrimo stadijose, ir paklausa grindžiami mechanizmai, kuriais būtų skatinamas sėkmingas naujų produktų pateikimas rinkai.

15. RAGINA VALSTYBES NARES IR KOMISIJĄ:

—	remti dalijimąsi mokslinių tyrimų infrastruktūra, mokslininkų įdarbinimą, visuotinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje skatinimą ir rėmimą, mokslinių tyrimų rezultatų ir žinių skleidimo per keitimosi informacija struktūras didinimą ir esamų bei naujų finansinių priemonių galimybes,

—

ieškoti būdų, kaip skatinti dar glaudesnes viešojo ir privačiojo sektorių (pramonės, akademinio sluoksnio, ne pelno siekiančių organizacijų ir sveikatos priežiūros sistemos) partnerystes, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naujų antibiotikų tyrimams vykdyti, šiuo metu naudojamų antibiotikų vartojimo strategijoms rengti ir diagnostikos metodams kurti,

—

leidimo pateikti vaistus rinkai teisinėje sistemoje sudaryti palankesnes sąlygas naujų antibiotikų, kurių ypač reikia gydymo tikslais, kūrimui, o kai pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių gali pateikti tik tam tikrus klinikinius duomenis, visapusiškai išnaudoti papildomas priemones saugumui ir veiksmingumui įvertinti, pavyzdžiui, taikyti ikiklinikinio vertinimo priemones ir atlikti farmakokinetinių duomenų analizes,

—

nustatyti tinkamas reguliavimo priemones siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kuo greitesniam naujų antibiotikų, kurių ypač reikia gydymo tikslais, patvirtinimui, užtikrinant nuolatines EMEA ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms padedant teikiamas mokslines rekomendacijas, įskaitant tinkamų tolesnių poregistracinių tyrimų, akcentuojant saugumo aspektus, įskaitant atsparumo antibiotikams stebėseną, strategijas,

—	išsiaiškinti, kaip veiksmingus antibiotikus išlaikyti rinkoje,

—	sudarant palankesnes sąlygas naujų veiksmingų antibiotikų kūrimui, užtikrinti su sveikatos priežiūra susijusių ir kitų infekcijų prevenciją bei esamų ir naujų vaistų protingą vartojimą,

—	užtikrinti, kad būtų tinkamai koordinuojami susijusių sektorių, pavyzdžiui, sveikatos, finansų, ekonomikos, teisės ir mokslinių tyrimų sektorių, įvairių suinteresuotųjų subjektų visi veiksmai.

16. RAGINA KOMISIJĄ:

—	per 24 mėnesius parengti išsamų veiksmų planą ir konkrečius pasiūlymus dėl naujų veiksmingų antibiotikų kūrimo paskatų, įskaitant jų protingo vartojimo užtikrinimo būdus; užtikrinti, kad šiuose pasiūlymuose būtų atsižvelgta į ekonominį poveikį sveikatos priežiūros sistemos finansiniam tvarumui,

—	apsvarstyti galimybę pasinaudoti patirtimi, susijusia su ankstesniais konkrečiais ES teisės aktais dėl retųjų vaistų ir pediatrijoje naudojamų vaistų nustatytomis atitinkamomis procedūromis, siekiant skatinti naujų antibiotikų, kurių ypač reikia gydymo tikslais, kūrimą,

—

stebėti naujų antibiotikų poreikį visuomenės sveikatos atžvilgiu, grindžiamą atsiradusiu atsparumu antibiotikams, naujų atsparių patogenų charakteristikas ir kuriamus naujus antibiotinius vaistus bei kitus metodus, skirtus infekcinių ligų gydymui ir prevencijai, bei reguliariai apie tai informuoti Tarybą, taip pat prireikus siūlyti tolesnius veiksmus.

(1) OL L 34, 2002 2 5, p. 13.

(2) Dok. 9637/08.

(3) OL C 151, 2009 7 3, p. 1.

(4) http://whqlibdoc.who.int/hq/2004/WHO_EDM_PAR_2004.7.pdf

(5) http://www.nelm.nhs.uk/en/NeLM-Area/News/2009-September/17/ECDCEMEA-joint-technical-report-The-bacterial-challengetime-to-react/

12.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/12

2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvados dėl saugių ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų pasitelkiant e. sveikatą

2009/C 302/06

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

PRIMENA, kad Sutarties 152 straipsnyje nustatyta, jog nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis užtikrinama žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga ir kad Bendrija skatina valstybių narių bendradarbiavimą šiame straipsnyje nurodytose srityse ir prireikus remia jų veiksmus. Vykdant veiksmus Bendrijos lygiu, visiškai pripažįstama valstybių narių atsakomybė už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą;

PRIMENA, kad vienas iš Bendrijos sveikatos strategijos (2008–2013 m.) (1) tikslų yra remti dinamiškas sveikatos sistemas ir naujas technologijas, pripažįstant, kad naujos technologijos gali pagerinti ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą, sudaryti palankesnes sąlygas pacientų saugai ir pagerinti sveikatos sistemų koordinavimą, išteklių panaudojimą ir tvarumą;

PRIMENA, kad 2009 m. Prahoje surengtoje ministrų konferencijoje e. sveikatos klausimais Europos Sąjungos valstybių narių atstovai paskelbė deklaraciją (2009 m. vasario 20 d.) (2), kurioje pripažįstama e. sveikatos nauda užtikrinant saugesnę ir efektyvesnę sveikatos sektoriaus veiklą, raginama imtis veiksmų siekiant Europos piliečiams sukurti e. sveikatos erdvę, ir inicijuojamas procesas koordinuojamai veiklai ir valdymui e. sveikatos srityje užtikrinti;

PRIMENA Europos Sąjungos iniciatyvas, susijusias su e. sveikata, įskaitant:

a)	Komisijos komunikatą „E. sveikata Europos piliečių sveikatai gerinti. Europos e. sveikatos erdvės veiksmų planas“ (3);

b)	2004 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl e. sveikatos (4);

c)	Komisijos komunikatą dėl Europos pirmaujančios rinkos iniciatyvos (5), kuriame ypač pabrėžiama, kad, norint paspartinti rinkos plėtojimą, reikia pašalinti rinkos susiskaidymą lemiančias kliūtis ir kad turėtų būti užtikrintas geresnis e. sveikatos sistemų sąveikumas;

d)	Komisijos rekomendaciją dėl tarpvalstybinio elektroninių sveikatos įrašų sistemų suderinamumo (6);

e)	Komisijos komunikatą dėl nuotolinės medicinos naudos pacientams, sveikatos priežiūros sistemoms ir ekonomikai (7);

PALANKIAI VERTINA keleto valstybių narių neseniai pradėtą partnerystę:

įgyvendinant didelės apimties pažangiųjų viešųjų paslaugų Europos pacientams bandomąjį projektą (8), kuriuo siekiama įdiegti tarpvalstybinį elektroninių sveikatos įrašų ir e. receptų santraukų sistemų sąveikumą, taip pat vykdant veiklą, susijusią su Kaliopės teminiu tinklu (9), kurio tikslas – parengti e. sveikatos sąveikos Europoje veiksmų planą ir pasiekti bendrą sutarimą dėl jo įgyvendinimo;

b)	šiuo metu vykdant bendradarbiavimą e. sveikatos standartizavimo srityje, reaguojant į Europos Komisijos įgaliojimą Nr. 403 dėl e. sveikatos (10);

PALANKIAI VERTINA 2009 m. liepos 6–7 d. Jonšiopinge įvykusiame neoficialiame sveikatos apsaugos ministrų susitikime pirmininkaujančios Švedijos pateiktą pranešimą „E. sveikata sveikesnei Europai“ (11), kuriame pateikiamas pavyzdys, kaip pasitelkiant investicijas į e. sveikatą galima pasiekti politinius tikslus sveikatos priežiūros srityje;

PRIPAŽĮSTA e. sveikatos svarbą norint pagerinti kokybę ir pacientų saugą, modernizuoti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, padidinti jų veiklos veiksmingumą bei užtikrinti, kad visiems būtų lengviau gauti jų paslaugas ir kad jos būtų geriau pritaikytos individualiems pacientų, sveikatos priežiūros specialistų poreikiams tenkinti bei senėjančios visuomenės problemoms spręsti;

8.	PRIPAŽĮSTA, kad būtinas tolesnis vadovavimas politiniu lygiu ir e. sveikatos integravimas į sveikatos politiką, kad e. sveikatos paslaugos būtų plėtojamas atsižvelgiant į visuomenės sveikatos poreikius;

RAGINA valstybes nares parengti ir įgyvendinti iniciatyvas, skirtas sąlygoms e. sveikatos paslaugų diegimui ir naudojimui sudaryti, visų pirma:

politiniu ir strateginiu lygiais įsipareigoti įgyvendinti e. sveikatą, kuri yra viena iš pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo, galimybių jomis naudotis ir jų saugumo didinimo priemonių:

a)	įgyvendinant e. sveikatos priemones vykdant sveikatos priežiūros paslaugų reformos programas ir apsvarstant galimybę parengti konkrečius finansinių paskatų mechanizmus diegimui skatinti;

b)	suderintai šalinant e. sveikatos paslaugų diegimo kliūtis;

didinti pasitikėjimą e. sveikatos paslaugomis ir palankų požiūrį į jas:

a)	užtikrinant aukščiausius pacientų saugos, duomenų apsaugos ir privatumo standartus;

b)	didinant sveikatos priežiūros institucijų, specialistų, pacientų ir jų artimųjų informuotumą, pasitikėjimą ir skatinant bei palankų požiūrį į šias paslaugas;

c)	užtikrinant, kad būtų vykdomas tiek deramas pacientų, tiek sveikatos priežiūros specialistų poreikių vertinimas ir mokymas;

užtikrinti teisinį aiškumą ir duomenų apie sveikatą apsaugą:

a)	nagrinėjant galiojančias nuostatas, reglamentuojančias e. sveikatos paslaugų licencijavimą, akreditavimą bei reguliavimą ir teikiant konsultacijas dėl patobulinimų;

b)	nagrinėjant esamą sveikatos priežiūros specialistų, turinčių prieigą prie duomenų apie asmens sveikatą ir juos naudojančių, tapatybės nustatymo ir teisės naudoti duomenis patvirtinimo praktiką;

c)	šalinant teisines kliūtis saugiam tarpvalstybiniam keitimuisi duomenimis apie sveikatą, atsižvelgiant į poreikį apsaugoti duomenis apie paciento sveikatą ir paciento neliečiamumą ir tokiu būdu – į pacientų teises duoti sutikimą naudoti duomenis apie jų sveikatą;

spręsti technines problemas ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkos plėtojimui:

a)	užtikrinant, kad nacionalinėse, regionų bei vietos sveikatos strategijose ir investicijų planuose būtų atsižvelgiama į e. sveikatos paslaugų sąveikumo tarp organizacijų ir valstybių tikslą;

b)	užtikrinant bendrų medicinos terminų ir techninių standartų, visų pirma susijusių su duomenimis apie sveikatą, kuriais keičiamasi tarp valstybių narių, priėmimą ir taikymą;

c)	taikant viešuosius pirkimus, visapusiškai laikantis galiojančių teisės aktų, kad būtų remiamas sąveikių e. sveikatos paslaugų diegimas;

10.

RAGINA Komisiją:

1)	atnaujinti Europos e. sveikatos veiksmų planą;

2)	parengti įgyvendinamos ES politikos ir veiksmų, susijusių su elektroninio tapatybės nustatymo tvarkymu susijusiose srityse, plėtojimo ataskaitą siekiant pasinaudoti galimomis sinergijomis;

3)	tinkamu dažnumu rengti naudojimosi įvairiomis e. sveikatos paslaugomis naudos sveikatai ir ekonominio efektyvumo vertinimą, remiantis ES ir nacionaliniu lygiu sukauptais duomenimis;

11.

RAGINA valstybes nares ir Komisiją:

pasinaudoti politiniu postūmiu, kurį suteikė neoficialūs valstybės sekretorių ir lygiavertes pareigas einančių pareigūnų susitikimai, kad taikant veiksmingiausią ir tinkamiausią aukšto lygio mechanizmą, kurio valdyme vadovaujamas vaidmuo tektų valstybėms narėms, kartu su Europos Komisija būtų plėtojamas e. sveikatos srityje vykdomos veiklos valdymas, koordinavimas ir stiprinimas ir kad būtų paspartintas e. sveikatos diegimas bei praktinis sąveikių e. sveikatos paslaugų naudojimas nacionalinės sveikatos priežiūros sistemose ir tarp jų;

užtikrinti, kad pagrindiniai šio mechanizmo tikslai būtų:

a)	sutelkti grupes, projektus bei institucijas ES lygiu ir koordinuoti jų veiklą;

b)	remti e. sveikatos suderinimą su sveikatos strategijomis ir poreikiais ES ir nacionaliniu lygiais tiesiogiai dalyvaujant nacionalinėmis sveikatos priežiūros institucijoms;

c)	platinti duomenis apie e. sveikatos paslaugų teikimo ekonominį efektyvumą ir socialinę bei ekonominę naudą, pagrįstus moksliniais įrodymais, gautais nacionaliniu ir Bendrijos lygiais atliekant mokslinius tyrimus;

d)	reguliariai pranešti apie jo veikimą atitinkamuose Tarybos posėdžiuose;

taikyti šį mechanizmą visų pirma šiose srityse:

a)	bendradarbiaujant siekiant spęsti bendrus klausimus ir problemas, susijusius su e. sveikatos paslaugų diegimo spartinimu, kad būtų pasiekti tikslai sveikatos srityje;

b)	teikiant paramą valstybėms narėms parengiant veiksmų planą, įskaitant paramą sprendimų priėmimui, ir e. sveikatos paslaugų diegimo, palankaus jų vertinimo ir naudojimo gaires;

c)	bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma pacientais ir sveikatos priežiūros specialistais, kad būtų užtikrinta, jog e. sveikatos priemonės ir paslaugos tinkamai atspindėtų klinikinius poreikius ir bendrus sveikatos apsaugos sistemos tikslus.

(1) BALTOJI KNYGA „Kartu sveikatos labui. 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (COM(2007) 630).

(2) http://www.ehealth2009.cz/Pages/108-Prague-Declaration.html

(3) Dok. COM(2004) 356.

(4) Dok. 9628/04.

(5) Dok. COM(2007) 860.

(6) Dok. COM(2008) 3282.

(7) Dok. COM(2008) 689.

(8) Pažangių viešųjų paslaugų Europos pacientams projektas, bendrai finansuojamas EB pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (KIP) Informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programą (IRT PRP): http://www.epsos.eu

(9) Sukurtas atsižvelgiant į raginimą dėl sąveikumo, finansuojamas EB pagal KIP IRT PRP: http://www.calliope-network.eu

(10) Įgaliojimas parengti e. sveikatos priemonių suderinamumo standartus (M/403): http://www.ehealth-interop.nen.nl

(11) E. sveikata sveikesnei Europai. Geresnio sveikatos priežiūros išteklių panaudojimo galimybės: http://www.se2009.eu

12.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/15

Tarybos išvadų 2009 m. gruodžio 1 d. dėl alkoholio ir sveikatos projektas

2009/C 302/07

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA:

1. PRIMENA

—	Sutarties 152 straipsnį, kuriame nustatoma, kad visos Bendrijos institucijos, nustatydamos ir įgyvendindamos visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, užtikrina žmonių sveikatos aukšto lygio apsaugą ir kad Bendrijos veiksmai papildo nacionalinę politiką;

—	Komisijos komunikatą dėl Europos bendrijos sveikatos apsaugos strategijos (1);

—

Tarybos rekomendaciją dėl jaunimo girtavimo (2), kuria Komisijos prašoma bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis visapusiškai pasinaudoti visomis Bendrijos politikos kryptimis sprendžiant rekomendacijoje nurodytus klausimus, inter alia, nacionaliniu ir Europos lygiu rengiant sveikatingumo skatinimo politiką, skirtą su alkoholiu susijusioms problemoms spręsti;

—	2001 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl Bendrijos strategijos dėl alkoholio daromos žalos mažinimo (3), kurios buvo pakartotos 2004 m. Tarybos išvadose (4);

—	tai, kad Taryba pritarė (5) Komisijos komunikatui „ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“ (6), įskaitant jo pagrindines temas ir veiksmus, ir kad paprašė Komisijos nuo 2008 m. reguliariai ją informuoti apie daromą pažangą tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu;

—

tai, kad Europos Teisingumo Teismas ne kartą nurodė, jog visuomenės sveikata yra vienas iš svarbiausių Sutarties 30 straipsniu saugomų interesų, ir kad, atsižvelgiant į Sutartyje nustatytus apribojimus, valstybės narės turi teisę spręsti dėl sveikatos apsaugos lygio, kurį jos nori užtikrinti savo nacionaline politika ir teisės aktais (7);

—	1995 m. visų ES valstybių narių patvirtintą PSO Europos alkoholio chartiją, ypač etinį principą, kad visi vaikai, paaugliai ir jaunimas turi teisę augti nuo neigiamų alkoholio vartojimo padarinių apsaugotoje aplinkoje ir būti kuo labiau apsaugoti nuo alkoholinių gėrimų reklamos;

—

darbą, vykdomą remiantis Pasaulinės sveikatos asamblėjos priimta rezoliucija „Alkoholio vartojimo žalingais kiekiais mažinimo strategijos“ (WHA61.4), kuria Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio direktoriaus prašoma parengti alkoholio vartojimo žalingais kiekais mažinimo pasaulinės strategijos projektą, kuris turi būti įtrauktas į dokumentų rinkinį, skirtą 2010 m. sausio mėn. įvyksiančiam 126-am Vykdomosios valdybos posėdžiui.

2. PAKARTOJA, kad

—	pagrindinė atsakomybė už nacionalinę alkoholio kontrolės politiką tenka valstybėms narėms ir kad taikydama ES alkoholio kontrolės strategiją Komisija gali toliau remti ir papildyti nacionalinę visuomenės sveikatos apsaugos politiką;

—	alkoholio vartojimas žalingais ir pavojingais kiekiais yra trečias didžiausias blogos sveikatos ir ankstyvos mirties Europos Sąjungoje rizikos veiksnys po tabako ir aukšto kraujospūdžio veiksnių (8);

—	daug Bendrijos politikos krypčių gali daryti teigiamą arba neigiamą poveikį sveikatai bei gerovei ir kad priimant sprendimus visose politikos srityse yra svarbu įvertinti jų poveikį sveikatai;

3. PAŽYMI, kad

—

valstybėse narėse alkoholio daromos žalos, ypač pažeidžiamų asmenų grupei, keliuose ir darbo vietose, lygis vis dar yra aukštas ir kad nustatyta, jog 15 % ES suaugusių gyventojų reguliariai vartoja alkoholį žalingais kiekiais, jog 5–9 milijonai vaikų ES neigiamą alkoholio vartojimo poveikį patiria šeimose, jog alkoholio vartojimas žalingais ir pavojingais kiekiais lemia beveik 16 % vaikų išnaudojimo bei nepriežiūros atvejų ir jog dėl alkoholio vartojimo žalingais ir pavojingais kiekiais kasmet gimsta 60 000 nepakankamo svorio naujagimių (9) (10);

—

didesnį alkoholio vartojimo žalingais kiekiais poveikį patiria abiejų lyčių jaunesnio amžiaus grupių atstovai. 15–29 metų amžiaus grupėje daugiau nei 10 % moterų mirčių ir apie 25 % vyrų mirčių yra susijusios su alkoholio vartojimu pavojingais kiekiais (11), be to, vaikų ir paauglių alkoholio vartojimas žalingais kiekiais taip pat daro neigiamą poveikį mokymosi rezultatams;

—	su alkoholiu susiję klausimai taip pat yra aktualūs Bendrijai, nes pasireiškia tarpvalstybinis aspektas ir neigiamas poveikis ekonomikos ir socialiniam vystymuisi bei visuomenės sveikatai;

—	alkoholio rinkodara, kartu su kitų susijusių faktorių poveikiu, pavyzdžiui, šeimos atliekamo vaidmens ir socialinės aplinkos, yra vienas iš veiksnių, didinančių tikimybę, kad vaikai ir paaugliai pradės vartoti alkoholį, o jau pradėję ims jo vartoti daugiau (12);

—

visoje ES kainos požiūriu alkoholis tapo labiau prieinamas 1996–2004 m. (13), o tinkamai parengta nacionaline alkoholio kainų nustatymo politika, ypač derinant ją su kitomis prevencijos priemonėmis, galima daryti poveikį alkoholio vartojimo žalingais ir pavojingais kiekiais lygiui ir jo visų pirma jaunimui daromai žalai (14);

—	suvartodami tą patį alkoholio kiekį vargingiau gyvenantys asmenys gali patirti neproporcingai daugiau alkoholio daromos žalos, o tai iš dalies lemia visuomenės grupių sveikatos skirtumus bei valstybių narių sveikatos skirtumus (15);

—

alkoholio vartojimas žalingais kiekiais didesnį poveikį daro vyresnio amžiaus (60 metų ir vyresniems) žmonėms nei kitiems suaugusiems asmenims ir kad per pastaruosius dešimt metų gerokai padaugėjo su alkoholio vartojimu susijusių vyresnio amžiaus asmenų mirčių, ir kad kai kuriais atvejais mirtingumas padidėjo daugiau nei du kartus (16);

—	yra ryšys tarp alkoholio vartojimo žalingais kiekiais ir užkrečiamųjų ligų, pvz., ŽIV/AIDS, tuberkuliozės, bei motinų sveikatos (17);

—	PSO regioninio konsultavimo posėdyje Europoje (18) buvo pabrėžta, kad ištekliai, skirti politikos ir adekvačios priežiūros tiems, kuriems tos priežiūros reikia, įgyvendinimui laikomi labai svarbiais.

4. MANO, kad

—	ES alkoholio kontrolės strategijoje pripažįstama, kad atskirose valstybėse narėse yra nusistovėję skirtingi alkoholio vartojimo kultūros įpročiai ir kad priimamose priemonėse turi būti atsižvelgta į nacionalinių poveikio vertinimų rezultatus (19);

—	reikia konsultuoti ir remti alkoholio daromos žalos paveiktus vaikus, paauglius, jaunimą ir (arba) šeimas;

—	reikia duomenis apie 60 metų amžiaus ir vyresnius asmenis įtraukti į esamas ES valstybių narių ir ES informacines sistemas;

—	reikia nagrinėti įvairių amžiaus grupių moterų ir vyrų elgesio modelius siekiant geriau pritaikyti alkoholio vartojimo prevencines priemones, kad būtų tinkamai šalinami įvairūs pavojai;

—

socialiniais veiksniais pagrįsti sveikatos skirtumai, be kitų veiksnių, yra stipriai susiję su alkoholio vartojimu priežasties ir pasekmės ryšiais. Gerai žinoma, kad alkoholio vartojimas žalingais kiekiais savaime kelia riziką arba yra lemiamas tam tikrų užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų veiksnys bei daro poveikį darbo jėgos sveikatai.

5. PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ

—

taikyti ES alkoholio kontrolės strategijoje pateiktus geros praktikos pavyzdžius ir naudotis turimais duomenimis apie veiksmingas alkoholio daromos žalos mažinimo priemones, atsižvelgiant į nustatytus penkis prioritetinius teminius tikslus: apsaugoti jaunimą, vaikus ir negimusius vaikus; mažinti sužeidimų ir mirčių skaičių kelių eismo įvykiuose, susijusiuose su alkoholio vartojimu; užkirsti kelią alkoholio daromai žalai suaugusiems asmenims ir mažinti neigiamą poveikį darbo vietose; informuoti, šviesti ir didinti informuotumą apie alkoholio vartojimo žalingais ir pavojingais kiekiais poveikį; ir parengti bei palaikyti bendrą duomenų bazę ES lygiu;

—

skatinti įvairius sektorius apimantį požiūrį ir derinant šiuos veiksmus bei ES lygiu atliekamą darbą stiprinti arba rengti, atitinkamais atvejais, išsamias nacionalines strategijas arba veiksmų planus, pritaikytus pagal nacionalinius poreikius, ir iki 2011 m. Komisijai pateikti padėties pokyčių ir rezultatų ataskaitas;

—	naudotis veiksmingiausiomis priemonėmis siekiant nacionaliniu lygiu alkoholio kontrolės politikos srityje užtikrinti griežtą reguliavimą ir vykdymą;

—

apsvarstyti kainų nustatymo politikos, pavyzdžiui, taisyklių, taikomų „laimės valandoms“, specialių mokesčių, taikomų maišytiems gėrimams ir nemokamai siūlomiems alkoholiniams gėrimams, kaip vienos iš veiksmingų alkoholio daromos žalos mažinimo priemonių, ypač kai ji derinama su kitomis prevencijos priemonėmis, vaidmenį;

—

spręsti su senėjančios visuomenės gerove ES susijusius klausimus, įskaitant alkoholio vartojimo žalingais kiekais poveikį sveikam ir oriam senėjimui ES lygiu, ir prisidėti didinant priežiūros specialistų, neformalios priežiūros paslaugas teikiančių asmenų ir vyresnio amžiaus piliečių informuotumą apie galimą vaistų ir alkoholio sąveiką.

6. PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS

—

visuomenės sveikata grindžiamą alkoholio kontrolės politiką laikyti prioritetine darbotvarkės iki 2012 m. sritimi, kad būtų galima prisiimti tvarius ir ilgalaikius įsipareigojimus mažinti alkoholio daromą žalą ES lygiu, ir išnagrinėti Komisijos vykdomo darbo remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą ES kito etapo prioritetus;

—	geriau nustatyti, platinti ir stebėti veiksmingas priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio vartojimo žalingais kiekiais poveikį sveikatai ir socialinį poveikį;

—	geriau rengti ir platinti įrodymais grindžiamus prevencinių programų, kuriomis siekiama mažinti alkoholio daromą žalą nėštumo metu ir vairuojant, pavyzdžius;

—	sveikatos priežiūros skirtumų mažinimą pripažinti vienu iš politikos prioritetų ir pripažinti, kad juos mažinti reikia taikant tiek socialines, tiek alkoholio vartojimo prevencijos intervencines priemones, atsižvelgiant į socialinius veiksnius;

—

alkoholinių gėrimų grandinės subjektus įtraukti į aktyvų darbą įgyvendinant reguliavimo priemones, kad jų produktai būtų gaminami, platinami ir pardavinėjami atsakingai, kad būtų galima mažinti alkoholio daromą žalą. Be to, apsvarstyti, kaip patobulinti nacionalinių ir ES alkoholio rinkodaros taisyklių įgyvendinimą, siekiant vaikus ir paauglius veiksmingai apsaugoti nuo alkoholio rinkodaros poveikio;

—	užtikrinti, kad bendradarbiaujant su sveikatingumą propaguojančiais subjektais būtų parengti, įgyvendinami bei prižiūrimi savireguliavimo standartai bei kodeksai;

—	į esamas informacines sistemas įtraukti mokslinius duomenis apie 60 metų amžiaus ir vyresnių asmenų alkoholio vartojimą ir alkoholio vartojimo žalingais kiekais jiems daromą žalą;

—	plėsti alkoholio vartojimo žalingais kiekiais ir infekcinių ligų, pavyzdžiui, ŽIV/AIDS ir tuberkuliozės, ryšių nustatymo mokslinius tyrimus;

—	rengti ir įgyvendinti ankstyvo nustatymo ir ankstyvosios intervencijos procedūras pirminės ir vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros bei mokinių sveikatos priežiūros sistemose;

—	skatinti imtis iniciatyvų, skirtų didinti informuotumą apie alkoholio vartojimo žalingais kiekais poveikį sveikatai ir socialinei gerovei, kurios yra holistinio požiūrio, numatyto sveikatingumą propaguojančių mokyklų koncepcijoje, dalis;

—	apsvarstyti, kaip geriausia informuoti ir šviesti vartotojus, įskaitant tyrimus, kaip alkoholio etiketės gali padėti vartotojams įvertinti jų suvartojamus kiekius arba informuoti juos apie pavojų sveikatai;

—	atsižvelgti į šias išvadas rengiant Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją ir remiant jos įgyvendinimą.

7. PRAŠO KOMISIJOS

—	toliau tvirtai remti valstybes nares, rengiančias išsamią, veiksmingą ir tvarią nacionalinę alkoholio kontrolės politiką;

—	imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad nustatant ir įgyvendinant visų atitinkamų sričių Bendrijos politiką bei veiklą būtų pripažįstamas tikslas mažinti alkoholio daromą žalą sveikatai ir socialinę žalą;

—

atitinkamais atvejais apsvarstyti, kokių veiksmų toliau reikia imtis siekiant apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo alkoholio daromos žalos, visų pirma mažinti alkoholio vartojimo iki nustatyto amžiaus ribos atvejus, išgertuvių atvejus, alkoholio rinkodaros poveikį ir žalą, daromą vaikams, augantiems alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose;

—	bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis plėsti žinias apie dabartines tarpvalstybines problemas ES, kylančias dėl neteisėtos prekybos alkoholiniais gėrimais, jų tarpvalstybinės rinkodaros ir mažmeninių pardavimo kainų skirtumų;

—	plėsti žinias apie alkoholio poveikį darbo vietose ir apie tai, kaip kovoti su alkoholio vartojimu žalingais kiekais platesniame kontekste: vykdant traumų ir ligų prevenciją bei skatinant sveikatingumą;

—	ne vėliau kaip 2012 m. Tarybai pateikti Komisijos darbo pažangos ir rezultatų ataskaitą ir valstybių narių vykdomos veiklos ataskaitą;

—	nustatyti Komisijos darbo alkoholio kontrolės ir sveikatos srityje kito etapo prioritetus, kai 2012 m. baigs galioti dabartinė strategija.

(1) Dok. 8756/00.

(2) 2001 m. birželio 5 d. Tarybos rekomendacija 2001/458/EB dėl jaunimo, visų pirma vaikų ir paauglių, alkoholio vartojimo (OL L 161, 2001 6 16, p. 38).

(3) 2001 m. birželio 5 d. Tarybos išvados dėl Bendrijos strategijos dėl alkoholio daromos žalos mažinimo (OL C 175, 2001 6 20, p. 1).

(4) 2004 m. birželio 1–2 d. Tarybos išvados dėl alkoholio ir jaunimo (dok. 9881/04).

(5) Tarybos išvados dėl ES strategijos dėl alkoholio daromos žalos mažinimo, 2006 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d. (dok. 16165/06).

(6) 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatas (dok. 14851/06).

(7) Franzen byla (C-89/95), Heinonen byla (C-394/97), Gourmet byla (C-405/98), Catalonia (sujungtos bylos C-1/90 ir C-179/90), Loi Evin (C-262/02 ir C-429/02).

(8) PSO Europos regiono biuras, Alkoholis Europoje (2006 m.).

(9) Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu, Alkoholio tyrimų institutas, Jungtinė Karalystė, 2006 m., remtasi PSO tyrimu „Bendra ligų našta“, Rehm ir kiti, 2004 m. ir 2005 m.

(10) ES alkoholio strategija. Europos Komisija (2006 m.).

(11) ES alkoholio strategija (Europos Komisija, 2006 m.) ir jos poveikio vertinimas.

(12) Europos alkoholio ir sveikatos forumo mokslo grupės mokslinė nuomonė (2009 m.) ir Alkoholio reklamos ir žiniasklaidos poveikis paauglių alkoholio vartojimui:

sisteminė ilgalaikių tyrimų apžvalga (2009 m.).

(13) Šaltinis: Eurostatas, specialaus apskaičiavimo duomenimis (Rabinovich L. ir kiti).

(14) Rabinovich L. ir kiti (2009 m.) Alkoholinių gėrimų prieinamumas kainos požiūriu ES: alkoholio prieinamumo, vartojimo ir žalos ryšio suvokimas.

(15) PSO Socialinių veiksnių ir alkoholio komisija: Vienodos galimybės ir socialiniai veiksniai, PSO informacinis dokumentas, skirtas pasaulio ekspertų susitikimui alkoholio, sveikatos ir socialinio vystymosi klausimais, 2009 m. rugsėjo 23 d., http://www.who.int/social_determinants/final_report/en/index.html

(16) Mats H. ir kiti. Vyresnio amžiaus Europos Sąjungos piliečių alkoholio vartojimas (2009 m.).

(17) J. Rehm ir kiti. Alkoholis, socialinis vystymasis ir infekcinės ligos (2009 m.).

(18) 2009 m. balandžio 20–23 d. PSO regioninio konsultavimo posėdis Kopenhagoje http://www.who.int/substance_abuse/activities/globalstrategy/en/index.html

(19) 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatas (dok. 14851/06, p. 4).

12.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/19

Euro kursas (1)

2009 m. gruodžio 11 d.

2009/C 302/08

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4757
JPY	Japonijos jena	131,13
DKK	Danijos krona	7,4420
GBP	Svaras sterlingas	0,90515
SEK	Švedijos krona	10,4490
CHF	Šveicarijos frankas	1,5125
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,4435
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,727
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	273,12
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7068
PLN	Lenkijos zlotas	4,1457
RON	Rumunijos lėja	4,2568
TRY	Turkijos lira	2,2058
AUD	Australijos doleris	1,6076
CAD	Kanados doleris	1,5481
HKD	Honkongo doleris	11,4373
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,0274
SGD	Singapūro doleris	2,0495
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 718,14
ZAR	Pietų Afrikos randas	11,0255
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,0755
HRK	Kroatijos kuna	7,2810
IDR	Indonezijos rupija	13 936,05
MYR	Malaizijos ringitas	5,0166
PHP	Filipinų pesas	68,082
RUB	Rusijos rublis	44,3730
THB	Tailando batas	48,868
BRL	Brazilijos realas	2,5846
MXN	Meksikos pesas	19,0144
INR	Indijos rupija	68,7100

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.302.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 302

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. gruodžio 12d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2009/C 302/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5684 – BNP Paribas Assurance/Fortis Insurance International/UBI Assicurazioni) ( 1 )	1

2009/C 302/02	Europos Bendrijų kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai	2

	V Skelbimai
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 302/11	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5731 – AXA LBO FUND IV/Home Shopping Europe) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	22

2208 30 41 ir 2208 30 49	Maišyti salyklo viskiai (blended malt whisky), induose, kurių talpa:
	Maišyti salyklo škotiški viskiai gaminami sumaišant du ar daugiau vieno salyklo škotiškų viskių, distiliuotų arba pagamintų skirtingose distiliavimo gamyklose.
2208 30 61 ir 2208 30 69	Vienų grūdų viskiai (single grain whisky) ir maišyti grūdų viskiai (blended grain whisky), induose, kurių talpa
	Vienų grūdų škotiški viskiai yra spiritai, išskyrus vieno salyklo škotiškus viskius ar maišytus salyklo škotiškus viskius, pagaminti vienoje distiliavimo gamykloje distiliuojant salyklinių miežių mentalą, kuriame yra arba nėra neskaldytų kitų rūšių grūdų (daugiausia kviečių arba kukurūzų). Maišyti grūdų škotiški viskiai gaminami sumaišant du ar daugiau vienų grūdų škotiškų viskių, distiliuotų arba gautų skirtingose distiliavimo gamyklose.

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2009/C 302/03	2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl švietimo vaidmens plėtojimo visapusiškai veikiančiame žinių trikampyje	3

2009/C 302/04	2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvados dėl mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi	6

2009/C 302/05	2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvados dėl inovacinių paskatų veiksmingų antibiotikų srityje	10

2009/C 302/06	2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvados dėl saugių ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų pasitelkiant e. sveikatą	12

2009/C 302/07	Tarybos išvadų 2009 m. gruodžio 1 d. dėl alkoholio ir sveikatos projektas	15

	Komisija
2009/C 302/08	Euro kursas	19

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2009/C 302/09	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo ( 1 )	20

2009/C 302/10	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo ( 1 )	21


2009/C 302/12	Pastaba skaitytojui (žr. antrajį viršelio puslapį)	s3

2208 30 30	Vieno salyklo viskiai (single malt whisky)
	Vieno salyklo škotiški viskiai yra spiritai, pagaminti vienoje distiliavimo gamykloje distiliavimo katiluose distiliuojant tik salyklinių miežių mentalą.


	(1) Tekstas svarbus EEE