Europos Sąjungos C 191/2011

1.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/1

TARYBOS REKOMENDACIJA

2011 m. birželio 28 d.

dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių

(Tekstas svarbus EEE)

2011/C 191/01

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Terminas „mokyklos nebaigimas“ vartojamas kalbant apie asmenis, kurie iš švietimo ir mokymo sistemos pasitraukia įgiję tik pagrindinį ar žemesnį išsilavinimą ir kurie nebesimoko švietimo ir mokymo įstaigose.

(2)

Siekiant kai kurių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų būtina mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas susijęs su tiek pažangaus augimo keliant švietimo ir mokymo lygį tikslu, tiek integracinio augimo sprendžiant problemas, susijusias su vienu iš didžiausių nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties rizikos veiksnių, tikslu. Todėl vienas iš strategijoje „Europa 2020“ nurodytų pagrindinių tikslų – iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki 10 % (nuo 14,4 % 2009 m.). Valstybės narės įsipareigojo nustatyti nacionalinius tikslus, atsižvelgdamos į savo atitinkamą pradinę padėtį ir nacionalines aplinkybes.

(3)	Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo gairėse dėl valstybių narių užimtumo politikos, pateikiamos Tarybos sprendime 2010/707/ES (1), valstybės narės raginamos imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias mokyklos nebaigimui.

(4)

Pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ padėtas veiksmų pagrindas socialinei ir teritorinei sanglaudai užtikrinti ypač daug dėmesio skiriant tam, kad būtų nutrauktas nepalankus ciklas ir paspartinti prevenciniai veiksmai. Ja įgyvendinamas vienas strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų – per ateinantį dešimtmetį iš skurdo ir socialinės atskirties padėti išbristi bent 20 mln. žmonių.

(5)

Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“ tikslas – „siekti geresnių Europos aukštojo mokslo įstaigų rezultatų ir didinti jų tarptautinį patrauklumą, gerinti visų lygių švietimo ir mokymo kokybę ES, derinant kompetenciją ir lygias galimybes, skatinant studentų ir stažuotojų judumą, ir gerinti jaunimo užimtumo padėtį“.

(6)

2003 m. gegužės 5–6 d. Tarybos išvadose dėl Europos švietimo ir mokymo vidurkio rodiklių (lyginamųjų standartų) teigiama, kad iki 2010 m. mokyklos nebaigusių asmenų dalis turėtų būti mažesnė nei 10 % (mokyklos nebaigę asmenys apibrėžiami kaip švietimo ar mokymo įstaigose nebesimokantys 18–24 m. amžiaus asmenys, turintys tik pagrindinį ar žemesnį išsilavinimą). Šis lyginamasis standartas nebuvo pasiektas. Iš švietimo ir mokymo sistemos nebaigę vidurinio mokslo pasitraukia vienas iš septynių jaunuolių.

(7)

2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms (2) pabrėžta būtinybė didinti bendrą gebėjimų lygį ir teikti pirmenybę asmenų, kuriems gresia ekonominė ir socialinė atskirtis, visų pirma mokyklos nebaigusių asmenų, švietimui ir mokymui. Pažymėta, kad būtina teikti profesinio orientavimo paslaugas ir parengti individualius mokymo planus darbo ieškantiems asmenims ir plėtoti formaliojo bei neformaliojo mokymosi ir savimokos rezultatų patvirtinimo priemones.

(8)

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadose dėl suaugusiųjų mokymosi pripažinta suaugusiųjų mokymosi reikšmė sprendžiant mokyklos nebaigimo problemą, kai kvalifikacijos neįgijusiems suaugusiesiems suteikiama antra galimybė, daugiausia dėmesio skiriant visų pirma pagrindinių bei IT gebėjimų ugdymui ir kalbų mokymuisi.

(9)	2009 m. gegužės 12 d. išvadose dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („Švietimas ir mokymas 2020“) Taryba pritarė tam, kad iki 2020 m. švietimo ir mokymo sistemą palikusių asmenų dalis turėtų būti mažesnė nei 10 %.

(10)

2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadose dėl vaikų iš migrantų šeimų švietimo nurodyta, kad moksleiviai iš migrantų šeimų paprastai dažniau linkę nebaigti mokyklos, nors daugeliui jų mokykloje sekasi gerai. Vidutinis mokyklos Sąjungoje nebaigusių migrantų rodiklis dvigubai didesnis nei vietos moksleivių. Remiantis turimais duomenimis, mokyklos nebaigusių romų rodiklis yra dar didesnis.

(11)

2010 m. gegužės mėn. išvadose dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto Taryba pritarė tam, kad siekiant sėkmingai užkirsti kelią mokyklos nebaigimui, būtina vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu plėtoti žinias apie asmenų, kuriems kyla mokyklos nebaigimo rizika, grupes ir sistemas, pagal kurias būtų iš anksto nustatoma, kam kyla tokia rizika, ir padarė išvadą, kad turėtų būti įgyvendinamos išsamios tarpsektorinės strategijos, pagal kurias vykdoma visose mokyklose taikoma sisteminga politika, kuria atsižvelgiama į įvairius mokyklos nebaigimo veiksnius.

(12)	Mokyklos nebaigimo priežastys įvairiose šalyse ir regionuose labai skiriasi. Politiką, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, būtina pritaikyti prie konkrečių vietovės, regiono ar šalies aplinkybių; visoms valstybėms narėms vieno sprendimo nėra.

(13)

Nepaisant šalių ir regionų skirtumų, visose valstybėse narėse yra svarių įrodymų, kad mokyklos nebaigimo problema yra aktualesnė nepalankioje padėtyje esančių ir pažeidžiamų asmenų grupėms. Be to, didžiausią švietimo ir mokymo sistemą palikusių asmenų dalį sudaro jaunuoliai, turintys specialiųjų poreikių. Mokyklos nebaigimas nulemia tiek nepalankią socialinę padėtį, tiek nuolatinę socialinės atskirties riziką.

(14)

Visiškai laikantis subsidiarumo principo, Europos išsamia politikos sistema mokyklos nebaigimo srityje galima padėti valstybėms narėms peržiūrėti galiojančią politiką, pagal strategiją „Europa 2020“ parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti strategijas, kurios darytų didelį poveikį ir teiktų didelės ekonominės naudos. Ja taip pat galėtų būti remiamasi vykdant bendradarbiavimą pagal atvirąjį koordinavimo metodą ir naudojant Sąjungos finansavimo priemones.

(15)	Švietimo reformų poveikiui pajusti reikia laiko. Tam, kad per artimiausią dešimtmetį būtų sumažintas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslas, būtina kuo greičiau įgyvendinti išsamias tarpsektorines strategijas mokyklos nebaigimo srityje,

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

Atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, naudotis šios rekomendacijos priede pateikta sistema, kad būtų galima:

1)	Nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl kurių nebaigiama mokykla, ir stebėti šio reiškinio ypatumus nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, kad būtų galima nustatyti tikslinę ir veiksmingą įrodymais grindžiamą politiką.

Užtikrinti, kad išsamios strategijos mokyklos nebaigimo srityje būtų patvirtintos iki 2012 m. pabaigos, ir kad jos būtų įgyvendinamos atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus bei strategijos „Europa 2020“ tikslus. Išsamios strategijos turi apimti prevencines priemones, intervencines priemones ir kompensacines priemones, kuriomis siekiama, kad mokyklos nebaigę asmenys vėl pradėtų mokytis.

3)	Užtikrinti, kad tose strategijose būtų numatytos tinkamos priemonės didesnės mokyklos nebaigimo rizikos grupėms valstybėse narėse, pavyzdžiui, vaikams iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, migrantų ar romų kilmės vaikams, arba vaikams, turintiems specialiųjų švietimo poreikių.

4)	Užtikrinti, kad tose strategijose būtų nuosekliai išdėstyti tiek bendrojo lavinimo, tiek profesinio rengimo ir mokymo klausimai, ir konkretūs atitinkami uždaviniai.

5)	Į vaikams ir jaunuoliams skirtą atitinkamą politiką integruoti priemones, kuriomis remiamas mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas, ir derinti skirtingų politikos sektorių veiklą.

Pripažįstant, kad pagrindinis vaidmuo tenka mokytojams, mokyklų vadovams ir kitiems švietimo darbuotojams, užtikrinti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įgyvendinant tas priemones ir vykdant šią veiklą, siekiant padėti asmenims, kuriems kyla mokyklos nebaigimo pavojus, įskaitant tuos, kurie jos jau nebaigė.

PRAŠO KOMISIJOS:

1)	Pagal strateginę programą „Švietimas ir mokymas 2020“ prisidėti prie valstybių narių pastangų atliekant su skirtingais švietimo lygiais susijusių pokyčių valstybėse narėse stebėseną, siekiant nustatyti tendencijas.

Remti valstybių narių strategijas keičiantis patirtimi bei geros praktikos pavyzdžiais ir sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam tarpusavio mokymuisi, tinklų kūrimui ir bandymams taikant novatoriškus metodus tarp valstybių narių priemonių, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir gerinti vaikų, kuriems iškilusi mokyklos nebaigimo rizika, mokymosi rezultatus, srityje.

3)	Į visus vaikams ir jauniems pilnamečiams skirtus atitinkamus Sąjungos veiksmus integruoti priemones, kuriomis remiamas mokyklos nebaigimo rodiklių mažinimas.

4)	Remti veiksmingos kovos su mokyklos nebaigimu politikos plėtojimą atliekant lyginamuosius ir mokslinius tyrimus, ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje.

Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir nedarant poveikio deryboms dėl būsimos finansinės programos, užtikrinti, kad Sąjungos programomis mokymosi visą gyvenimą, jaunimo ir mokslinių tyrimų srityse, taip pat Europos struktūrinių fondų lėšomis būtų skatinama ir padedama įgyvendinti valstybių narių strategijas mokyklos nebaigimo srityje.

Reguliariai pranešti apie pažangą, padarytą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo ir įgyvendinant valstybių narių strategijas, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, pateikiant metinę augimo apžvalgą ir laikantis strateginėje programoje „Švietimas ir mokymas 2020“ numatytos ataskaitų teikimo tvarkos.

Priimta Liuksemburge 2011 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

FAZEKAS S.

(1) OL L 308, 2010 11 24, p. 46.

(2) OL C 290, 2007 12 4, p. 1.

PRIEDAS

IŠSAMIOS POLITIKOS, KURIA SIEKIAMA MAŽINTI MOKYKLOS NEBAIGUSIŲ ASMENŲ SKAIČIŲ, SISTEMA

Strategijos mokyklos nebaigimo srityje turėtų būti pagrįstos nacionalinio, regionų ir vietos lygio su šiuo reiškiniu susijusių sąlygų analize, nes vidutiniai rodikliai dažnai neparodo įvairių regionų ir šalių skirtumų. Mokyklos nebaigusių asmenų grupė yra nevienalytė, o individualios mokyklos nebaigimo priežastys labai skirtingos. Svarbūs veiksniai yra šeimos kilmė ir socialinės bei ekonominės sąlygos, pavyzdžiui, darbo rinkos trauka. Jų poveikis priklauso nuo švietimo ir mokymo sistemos struktūros, turimų mokymosi galimybių ir mokymosi aplinkos. Mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių labai svarbu koordinuoti su vaikų ir jaunuolių gerove, socialine apsauga, jaunimo užimtumu ir būsimomis karjeros perspektyvomis susijusią politiką.

1. Pagrindinių veiksnių nustatymas ir stebėsena

Mokyklos nebaigimo priežastys yra sudėtingos ir įvairios, tačiau dažnai susijusios su nepalankia socialine ir ekonomine padėtimi, kilimu iš menko išsilavinimo aplinkos, nutolimu nuo švietimo ir mokymo arba prastais mokymosi rezultatais, darbo rinkos traukos veiksniais ir (arba) tam tikromis socialinėmis, emocinėmis ir mokymosi problemomis, dėl kurių kyla mokyklos nebaigimo rizika.

Reikia atsižvelgti į tai, kokio tipo švietimo įstaigoje moksleiviai mokosi. Kai kuriose valstybėse narėse moksleiviai, kurie patiria sunkumų bendrojo lavinimo mokykloje, dažnai pasirenka profesinį rengimą ir mokymą. Tokiais atvejais profesinėms mokykloms tenka itin didelė atsakomybė ir uždavinys mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Įrodymais grindžiamoje politikoje reikalaujama itin daug dėmesio skirti švietimo ir mokymo sektoriaus veiklai.

Norint parengti įrodymais grindžiamą ir ekonomiškai efektyvią politiką siekiant kovoti su mokyklos nebaigimu, būtina rinkti ir saugoti su šiuo reiškiniu susijusius duomenis. Tai turėtų sudaryti galimybę atlikti analizę vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu. Tai gali būti informacija apie mokyklos nebaigimo rodiklius, perėjimą iš vieno švietimo lygio į kitą, vidurinėje mokykloje besimokančių ir ją baigusių asmenų procentinę dalį, taip pat apie mokyklos nelankymą ir jos vengimą.

—	Renkant informaciją turėtų būti galima išnagrinėti pagrindines mokyklos nebaigimo priežastis, susijusias su skirtingomis moksleivių grupėmis, mokyklomis, švietimo ir mokymo įstaigų tipais, savivaldybėmis ar regionais.

—

Mokyklos nebaigimo duomenų ir kontekstinių duomenų, pavyzdžiui, socialinės ir ekonominės informacijos sujungimas gali padėti tikslingiau parengti priemones ir politiką. Tikslingiau parengti priemones ir politiką taip pat galima renkant ir analizuojant informaciją apie mokyklos nebaigusių asmenų motyvaciją, jų užimtumą ir karjeros perspektyvas.

—	Gerinant strategijas ir programas, kuriomis didinamos moksleivių galimybės gerai mokytis, svarbu remtis galiojančių politikos priemonių, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, efektyvumo ir veiksmingumo vertinimu.

2. Politikos sistema

Išsamias strategijas mokyklos nebaigimo srityje sudaro įvairi politika, skirtingų politikos sektorių koordinavimas ir priemonių, kuriomis remiamas mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas, integravimas į visą atitinkamą vaikams ir jaunuoliams skirtą politiką. Jas sudaro ne tik švietimo politika, kuria propaguojamos aukštos kokybės mokyklų sistemos, bet ir socialinė politika bei rėmimo paslaugos, užimtumo, jaunimo, šeimos ir integracijos politika. Vienodai svarbūs yra horizontalus skirtingų subjektų veiklos koordinavimas ir vertikalus įvairaus lygio valdžios veiklos koordinavimas. Strategijos mokyklos nebaigimo srityje turėtų apimti prevencinius, intervencinius ir kompensacinius aspektus. Valstybės narės savo strategijų išsamias sudedamąsias dalis turėtų parinkti atsižvelgdamos į savo aplinkybes ir sąlygas.

2.1.

PREVENCINĖS POLITIKOS TIKSLAS – problemoms dar neiškilus sumažinti mokyklos nebaigimo riziką. Tokiomis priemonėmis užtikrinamas geresnis švietimas ir mokymas siekiant skatinti geresnius mokymosi rezultatus ir šalinti kliūtis gerai mokytis.

Jų tikslas – iš anksto suteikti tvirtą pagrindą vaikams vystyti savo potencialą ir sėkmingai integruotis mokyklose. Prevencinė politika galėtų apimti šiuos aspektus:

Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra naudingi visiems vaikams, visų pirma kilusiems iš nepalankios aplinkos, įskaitant migrantus ir romus. Taip užtikrinama didesnė fizinė gerovė, socialinis ir emocinis vystymasis, kalbos ir pagrindiniai kognityvieji gebėjimai. Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra turėtų būti kokybiški, įperkami ir prieinami nepalankioje padėtyje esančioms šeimoms, taip pat turėtų būti užtikrintas tinkamas personalas.

Šiomis priemonėmis sprendžiami švietimo ir mokymo sistemų organizavimo, mokyklų išteklių, mokymosi planų prieinamumo, galimybių keisti mokymosi kryptį ir lankstumo klausimai. Jomis taip pat sprendžiami lyčių nelygybės, iš nepalankios aplinkos kilusių vaikų arba vaikų, kurių gimtoji kalba yra kita, rėmimo klausimai.

2.	Platesnės švietimo paslaugos, suteikiant švietimo ir mokymosi galimybių asmenims, nepriklausantiems privalomojo švietimo amžiaus grupei, gali turėti įtakos jaunuolių ir jų šeimų elgsenai ir padidinti vidurinę mokyklą baigusių asmenų skaičių.

Propaguojant aktyvią segregacijos šalinimo politiką ir teikiant papildomą paramą mokykloms nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse arba mokykloms, kuriose mokosi daug moksleivių iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, galima padėti paįvairinti jų socialinę sudėtį ir jiems teikiamas švietimo paslaugas. Taip pagerinami moksleivių iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos mokymosi rezultatai ir sumažinama mokyklos nebaigimo rizika.

Pabrėžiant kalbų įvairovės reikšmę ir padedant vaikams, kurių gimtoji kalba yra kita, gerinti mokymo kalbos ir prireikus jų gimtosios kalbos žinias, bei padedant mokytojams mokyti vaikus, kurių kalbų mokėjimo lygis skiriasi, galima pagerinti migrantų kilmės vaikų mokymosi rezultatus ir sumažinti mokyklos nebaigimo riziką.

5.	Aktyvesniu tėvų dalyvavimu, glaudesniu jų bendradarbiavimu su mokykla bei mokyklų ir tėvų partnerystėmis galima padidinti moksleivių motyvaciją mokytis.

Didinant mokymo planų lankstumą ir galimybes keisti mokymosi kryptį (pvz., mokymo kursą dalijant į modulius arba suteikiant galimybę dirbti ir mokytis), visų pirma padedama moksleiviams, kurių mokymosi rezultatai prasti. Taip galima paskatinti juos toliau mokytis prie jų poreikių ir gebėjimų pritaikytoje švietimo ir mokymo sistemoje. Be to, taip galima nagrinėti su lytimi susijusias mokyklos nebaigimo priežastis, pavyzdžiui, ankstyvą patekimą į darbo rinką arba paauglių nėštumą. Su mažesniu mokyklos nebaigusių asmenų skaičiumi taip pat siejamas antrametystės mažinimas, vietoj to teikiant lanksčią individualią paramą.

Gerinant aukštos kokybės profesinio mokymo planus ir didinant jų patrauklumą bei lankstumą, rizikos grupei priklausantiems moksleiviams suteikiama patikimų alternatyvų. Profesiniu rengimu ir mokymu, kuris gerai integruotas į bendras švietimo ir mokymo sistemas, sudaromos galimybės, laikantis alternatyvių mokymosi planų, siekti vidurinio ir tretinio mokslo.

8.	Stiprinant švietimo ir mokymo sistemų ryšį su užimtumo sektoriumi, siekiant pabrėžti švietimo įstaigos baigimo naudą būsimoms įsidarbinimo galimybėms. Tai galėtų būti daroma rengiant stažuotes arba darbdaviui aktyviau dalyvaujant mokyklų ir koledžų gyvenime.

2.2.

INTERVENCINĖS POLITIKOS tikslas – užkirsti kelią mokyklos nebaigimui gerinant švietimo ir mokymo kokybę švietimo įstaigose, reaguojant į pirmuosius pavojaus ženklus ir tikslingai remiant moksleivius ar moksleivių grupes, kurioms kyla mokyklos nebaigimo rizika. Ji susijusi su visais švietimo lygiais – nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros iki vidurinio ugdymo.

Mokyklos ar mokymo įstaigos lygio strategijos, kuriomis sprendžiama mokyklos nebaigimo problema, yra įtrauktos į bendrą mokyklų vystymosi politiką. Jomis siekiama kurti palankią mokymosi aplinką, gerinti mokymo kokybę ir inovacijas, kelti mokymo personalo kompetenciją, susijusią su socialine ir kultūrų įvairove, ir plėtoti kovos su smurtu ir priekabiavimu metodus. Intervencinė politika galėtų apimti šiuos aspektus:

1.	Pavertus mokyklas mokymosi bendruomenėmis, grindžiamomis visiems suinteresuotiesiems subjektams bendra mokyklų vystymo vizija, kuriose naudojamasi visų patirtimi bei žiniomis ir sukuriama nešališka, įkvepianti bei palanki aplinka, jaunuoliai skatinami toliau mokytis švietimo ir mokymo sistemoje.

2.	Kuriant išankstinio perspėjimo apie rizikos grupei priklausančius moksleivius sistemas galima padėti imtis veiksmingų priemonių, kol problemos neišryškėjo, moksleiviai nepradėjo tolti nuo mokyklos, praleidinėti pamokas ar nenutraukė mokymosi.

Plėtojant ryšius su tėvais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais už mokyklos ribų, pavyzdžiui, su vietos bendruomenės tarnybomis, migrantams ar mažumų bendruomenėms atstovaujančiomis organizacijomis, sporto ir kultūros asociacijomis arba darbdaviais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, galima rasti holistinių būdų padėti rizikos grupei priklausantiems moksleiviams ir lengviau gauti paramą iš išorės, pvz., psichologų, socialinių darbuotojų ir su jaunimu dirbančių asmenų, kultūros ir bendruomenės tarnybų. Šiuo atveju gali padėti tarpininkai iš vietos bendruomenės, kurie gali padėti bendrauti ir sumažinti nepasitikėjimą.

Mokytojų rėmimas ir įgalinimas jų darbe su rizikos grupei priklausančiais moksleiviais yra būtina sėkmingo priemonių taikymo mokyklos lygiu sąlyga. Pirminis mokytojų rengimas ir nuolatinis mokytojų bei mokyklų vadovų profesinis tobulinimasis padeda jiems lengviau prisitaikyti prie moksleivių įvairovės, padėti moksleiviams iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos įveikti kitus su mokymu susijusius sunkumus.

5.	Užklasine veikla mokykloje ir už jos ribų, taip pat menine, kultūrine bei sporto veikla galima padidinti rizikos grupei priklausančių moksleivių savigarbą ir sustiprinti jų gebėjimą išvengti mokymosi sunkumų.

Individualiai taikoma intervencine politika siekiama nustatyti tam tikrus paramos mechanizmus, skirtus mokyklos nebaigti rizikuojantiems moksleiviams individualiai, kuriuos galima pritaikyti pagal poreikius. Šioje politikoje daugiausia dėmesio skiriama asmeniniam vystymuisi, siekiant stiprinti rizikos grupei priklausančių moksleivių gebėjimą išvengti konkrečių sunkumų, kurie gali būti socialinio, kognityvinio ar emocinio pobūdžio, ir juos įveikti.

1.	Mentoriai padeda moksleiviams individualiai įveikti konkrečius mokymosi, socialinius ir asmeninius sunkumus. Švietimo darbuotojai, bendruomenės nariai arba moksleivių bendraamžiai teikia moksleiviams tikslinę pagalbą individualiai (mentorių veikla) arba mažose grupėse (kuravimas).

Specialiai pritaikant mokymą prie moksleivių poreikių, stiprinant individualiai pritaikytus mokymosi metodus ir teikiant paramą rizikos grupei priklausantiems moksleiviams, jiems padedama prisitaikyti prie formaliojo švietimo reikalavimų ir įveikti švietimo ir mokymo sistemos keliamas kliūtis, o taip galima padėti sumažinti antrametystę.

Stiprinant orientavimą ir konsultavimą padedama moksleiviams pasirinkti profesiją, pereiti iš vieno švietimo lygio į kitą ir iš švietimo sistemos patekti į darbo rinką. Tai sumažina klaidingais lūkesčiais ar nepakankama informacija paremtų netinkamų sprendimų priėmimo tikimybę. Jaunuoliams lengviau priimti spendimus, atitinkančius jų siekius, asmeninius interesus ir gebėjimus.

4.	Užtikrinant, kad jaunuoliams, kurie dėl ekonominių aplinkybių gali nebaigti mokyklos, būtų suteikta galimybė gauti tinkamą finansinę paramą. Kai nusprendžiama, kad tai yra tikslinga, tokiai paramai gali būti taikomos tam tikros sąlygos, arba ji gali būti susieta su socialinėmis išmokomis.

2.3.

KOMPENSACINĖS POLITIKOS tikslas – padėti tiems, kurie metė mokyklą, vėl pradėti mokytis, siūlant būdus grįžti į švietimo ir mokymo sistemą ir įgyti kvalifikaciją. Kompensacinė politika galėtų apimti šiuos aspektus:

Sėkmingomis antros galimybės švietimo programomis sudaromos konkrečius mokyklos nebaigusių asmenų poreikius atitinkančios mokymosi sąlygos, pripažįstamas jų įgytas išsilavinimas ir skatinama jų gerovė. Tos programos skiriasi nuo mokyklų programų tiek organizaciniu aspektu, tiek mokymo būdais, ir dažnai yra skirtos mažoms besimokančiųjų grupėms, pritaikytos asmeniniams poreikiams, amžiaus grupėms ir apima naujovišką mokymą bei lanksčius mokymo planus. Kiek įmanoma, jos turi būti lengvai prieinamos ir nemokamos.

2.	Svarbu sudaryti įvairius būdus grįžti į įprastinę švietimo ir mokymo sistemą. Parengiamosiomis pamokomis, daug dėmesio skiriant orientavimui, galima padėti panaikinti atotrūkį tarp ankstesnio negebėjimo mokytis ir grįžimo į įprastinę švietimo sistemą.

Pripažįstant ir patvirtinant ankstesnį išsilavinimą, įskaitant neformaliojo mokymosi ir savimokos metu įgytą kompetenciją, didinamas jaunuolių pasitikėjimas savimi bei savigarba ir palengvinamas jų grįžimas į švietimo sistemą. Tai gali paskatinti juos toliau mokytis švietimo ir mokymo sistemoje, padėti įvertinti savo gebėjimus ir geriau pasirinkti profesiją.

Tikslinę individualią paramą sudaro sunkumų patiriantiems jaunuoliams teikiama socialinė, finansinė, pedagoginė ir psichologinė pagalba. Ji itin svarbi jaunuoliams, esantiems sunkioje socialinėje padėtyje ar patyrusiems emocinių sukrėtimų, dėl kurių jie negalėjo toliau mokytis švietimo ir mokymosi sistemoje.

1.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/10

Euro kursas (1)

2011 m. birželio 30 d.

2011/C 191/06

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4453
JPY	Japonijos jena	116,25
DKK	Danijos krona	7,4587
GBP	Svaras sterlingas	0,90255
SEK	Švedijos krona	9,1739
CHF	Šveicarijos frankas	1,2071
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,7875
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,345
HUF	Vengrijos forintas	266,11
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7093
PLN	Lenkijos zlotas	3,9903
RON	Rumunijos lėja	4,2435
TRY	Turkijos lira	2,3500
AUD	Australijos doleris	1,3485
CAD	Kanados doleris	1,3951
HKD	Honkongo doleris	11,2475
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7468
SGD	Singapūro doleris	1,7761
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 543,19
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,8569
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,3416
HRK	Kroatijos kuna	7,4018
IDR	Indonezijos rupija	12 397,41
MYR	Malaizijos ringitas	4,3626
PHP	Filipinų pesas	62,619
RUB	Rusijos rublis	40,4000
THB	Tailando batas	44,380
BRL	Brazilijos realas	2,2601
MXN	Meksikos pesas	16,9765
INR	Indijos rupija	64,5620

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

1.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/12

Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001

2011/C 191/08

Pagalbos Nr.: SA.32518 (11/XA)

Valstybė narė: Vokietija

Regionas: Schleswig-Holstein

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Gewährung von Beihilfen im Rahmen der Bekämpfung

Leukose und Brucellose bei Rindern, Schafen und Ziegen

Teisinis pagrindas: Richtlinien für die Gewährung von Beihilfen im Rahmen der Bekämpfung Leukose und Brucellose bei Rindern, Schafen und Ziegen (Leukose-Brucellose-Beihilfe-Richtlinien)

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 0,15 mln. EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2011 m. vasario 17 d.–2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Gyvūnų ligos (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Gyvulininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Ministerium für Landwirtschaft, Umwelt und ländliche Räume Schleswig-Holstein

Mercatorstraße 3

24106 Kiel

DEUTSCHLAND

Interneto svetainė: http://www.schleswig-holstein.de/cae/servlet/contentblob/872674/publicationFile/Beihilfe_RiLi_Leukose.pdf

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: SA.33004 (11/XA)

Valstybė narė: Italija

Regionas: Basilicata

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Interventi compensativi relativi a mancati redditi, a favore delle aziende agricole interessate da provvedimenti di abbattimenti totali conseguenti ad infezioni di tubercolosi bovina, brucellosi, leucosi bovina enzootica e scrapie o colpite dalle avversità atmosferiche. Periodo 2010 e 2011.

Teisinis pagrindas:

Brucellosi bovina, bufalina, ovina e caprina:

D.P.R. n. 320/1954,

L. n. 615/1964,

D.M. n. 453/1992,

D.M. n. 651/1994.

Tubercolosi bovina e bufalina:

D.P.R. n. 320/1954,

L. n. 615/1964,

D.M. n. 592/1995.

Leucosi bovina enzootica:

D.P.R. n. 320/1954,

D.M. n. 358/1996.

Encefalopatie Spongiformi Trasmissibili:

D.M. 8.4.1999,

regolamento (CE) n. 999/2001 del 22 maggio 2001.

Avversità atmosferiche:

D.P.C.M. n. 66/2011,

D.G.R. n. 518/2011.

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 0,20 mln. EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2011 m. birželio 24 d.–2011 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Gyvūnų ligos (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 str.), Nepalankios oro sąlygos (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 11 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Pieninių galvijų auginimas, Avių ir ožkų auginimas, Kitų galvijų ir buivolų auginimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Regione Basilicata

Dipartimento Agricoltura Sviluppo Rurale Economia Montana

Via Vincenzo Verrastro 10

85100 Potenza PZ

ITALIA

Interneto svetainė: http://www.regione.basilicata.it/giunta/site/giunta/department.jsp?dep=100049

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: SA.33005 (11/XA)

Valstybė narė: Italija

Regionas: Basilicata

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: L. 2 dicembre 1998 n. 423 — articolo 1 comma 2 — Interventi urgenti nel settore zootecnico per il ripristino funzionale delle strutture aziendali delle aree riconosciute dal D.P.C.M. n. 66/2011.

Teisinis pagrindas:

L. 2.12.1998 n. 423.

D.P.C.M. 22.3.2011 n. 66 «Dichiarazione dello stato di emergenza in relazione alle eccezionali avversità atmosferiche che hanno colpito il territorio della Regione Basilicata nel periodo dal 18 febbraio al 1o marzo 2011».

D.G.R. n. 641 del 4 maggio 2011«L. 2 dicembre 1998 n. 423 — articolo 1 comma 2 — Interventi urgenti nel settore zootecnico per il ripristino funzionale delle strutture aziendali delle aree riconosciute dal D.P.C.M. n. 66/2011».

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 0,32 mln. EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 80 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2011 m. birželio 24 d.–2011 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Nepalankios oro sąlygos (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 11 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Pieninių galvijų auginimas, Kitų galvijų ir buivolų auginimas, Avių ir ožkų auginimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Regione Basilicata

Dipartimento Agricoltura Sviluppo Rurale Economia Montana

Via Vincenzo Verrastro 10

85100 Potenza PZ

ITALIA

Interneto svetainė: http://www.regione.basilicata.it/giunta/site/giunta/department.jsp?dep=100049

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: SA.33156 (11/XA)

Valstybė narė: Bulgarija

Regionas: Bulgaria

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: „Помощ за участие в изложения по овцевъдство — Регионално изложение по овцевъдство гр. Костинброд, Общинско изложение по овцевъдство гр. Елин Пелин, Общинско изложение по овцевъдство гр. Годеч и Общинско изложение по овцевъдство гр. Брезник“

Teisinis pagrindas: Чл. 10, ал. 1, т. 10 от Закона за подпомагане на земеделските производители; Указания, приети с Решение на Управителния съвет на Държавен фонд „Земеделие“ за схема на държавна помощ за участие в изложения и панаири

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 0,03 mln. BGN

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2011 m. birželio 27 d.–2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Techninė parama (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Държавен фонд „Земеделие“

бул. „Цар Борис III“ № 136

1618 София/Sоfiа

БЪЛГАРИЯ/ВULGАRIА

Interneto svetainė: http://www.dfz.bg/bg/darzhavni-pomoshti/shemi_durjavni_pomoshti_reglament_1857_2006/

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: SA.33219 (11/XA)

Valstybė narė: Vokietija

Regionas: Thüringen

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Satzung zur Änderung der Satzung über Beihilfen der Thüringer Tierseuchenkasse 612-40306-TH/0002

Teisinis pagrindas: § 7 Absatz 2 und § 20 Thüringer Ausführungsgesetz zum Tierseuchengesetz (Thüringer Tierseuchengesetz — ThürTierSG —) in der Fassung vom 30. März 2010 (GVBl. S. 89) in Verbindung mit der Satzung über Beihilfen der Thüringer Tierseuchenkasse (Beihilfesatzung in der Fassung der 4. Änderungssatzung)

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 3,15 mln. EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2011 m. birželio 24 d.–2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Gyvūnų ligos (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Gyvulininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Thüringer Tierseuchenkasse

Victor-Goerttler-Straße 4

07745 Jena

DEUTSCHLAND

Interneto svetainė:

http://www.thueringertierseuchenkasse.de/Download/Beihilfesatzung2011.pdf

http://www.thueringertierseuchenkasse.de/Download/thuertiersg.pdf

Kita informacija: —

1.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/15

PROGRAMA MEDIA 2007 – KŪRIMAS, PLATINIMAS, RĖMIMAS IR MOKYMAS

Kvietimas teikti paraiškas – EACEA/19/11

Europos kino teatrų skaitmeninimo rėmimas

2011/C 191/09

1. Tikslai ir aprašymas

Šis kvietimas teikti paraiškas skelbiamas remiantis 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo.

Bendrieji programos tikslai yra šie:

a)	išsaugoti ir sustiprinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir kinematografinį bei audiovizualinį paveldą, užtikrinti jų prieinamumą visuomenei ir skatinti kultūrų dialogą;

b)	be kitų būdų, naudojantis ir didesniu rinkos dalyvių bendradarbiavimu, padidinti Europos audiovizualinių kūrinių apyvartą ir jų auditoriją Europos Sąjungoje ir už jos ribų;

c)	stiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą atviros ir konkurencingos Europos rinkos, kurioje yra geros įdarbinimo galimybės, sąlygomis, to siekti ir skatinant ryšius tarp audiovizualinio sektoriaus specialistų.

Kino teatrų skaitmeninimo sistemos tikslas – skatinti kino teatrus, kuriuose rodoma nemaža dalis nenacionalinių Europos kūrinių, pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Šiuo kvietimu teikti paraiškas siekiama supaprastinti Europos filmus rodančių kino teatrų perėjimą prie skaitmeninio formato kompensuojant netiesiogines išlaidas, susijusias su skaitmeninių projektorių pirkimu.

2. Reikalavimus atitinkantys kandidatai

Šis pranešimas skirtas nepriklausomoms Europos kino teatrus eksploatuojančioms įmonėms, kurių pagrindinė veikla – filmų rodymas.

Pareiškėjai turi būti įsisteigę vienoje iš šių šalių:

—	vienoje iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių,

—	vienoje iš EEE šalių, Šveicarijoje arba Kroatijoje.

Paraiškas teikiančios organizacijos turi:

—	būti pirmą kartą filmus rodantys kino teatrai (programą sudarantys iš premjerinių (rodomų ilgiausiai dvylika mėnesių po filmo išleidimo valstybėje narėje) Europos filmų,

—	būti atviri visuomenei mažiausiai trejus metus,

—	turėti bilietų pardavimo ir įėjimo patvirtinimo sistemą,

—	turėti mažiausiai vieną ekraną ir 70 vietų,

—

būti surengę 520 peržiūrų per metus stacionaraus kino teatro atveju (t. y. kino teatrai, veikiantys mažiausiai 6 mėnesius per metus), 300 peržiūrų per metus vieną ekraną turinčių kino teatrų atveju (30 peržiūrų per mėnesį) ir mažiausiai 30 peržiūrų per mėnesį vasaros kino teatrų (po atviru dangumi) atveju (kino teatrai, veikiantys trumpiau nei 6 mėnesius per metus),

—	per praėjusius dvylika mėnesių kino teatre turi būti apsilankę mažiausiai 20 000 žiūrovų arba į jį parduota 20 000 bilietų, kai bilieto kaina faktiškai sumokama.

Pareiškėjams, gavusiems ar gausiantiems projektorių iš trečiosios šalies tarpininko pagal pasirašytą virtualiosios kopijos mokesčio susitarimą, ši parama neteikiama.

Kad būtų laikomi atitinkančiais reikalavimus gauti paramą, kino teatrai 2010 m. turi būti parodę mažiausiai 50 % Europos filmų, iš kurių mažiausiai 30 % – nenacionalinių Europos filmų.

Filmas laikomas Europos filmu, jei atitinka programoje MEDIA pateiktą tokių filmų apibrėžtį pagal kino teatrų atrankinės ir automatinės pagalbos schemas.

Europos filmams jau priskirtų filmų sąrašas pateiktas Europos kino filmų duomenų bazėje:

http://ec.europa.eu/culture/media/programme/distrib/filmbase/index_en.htm

Filmas laikomas Europos filmu, jei atitinka šią apibrėžtį:

bet koks naujas ne trumpesnis nei 60 minučių meninis (įskaitant animacinius filmus) arba dokumentinis filmas, atitinkantis šias sąlygas:

—

didžioji filmo gamybos dalis – MEDIA programoje dalyvaujančiose šalyse įsisteigusių prodiuserių darbas. Kad būtų laikomos tikrosiomis prodiuserėmis, prodiuserių įmonės turi būti akredituotos. Nustatant tikrąjį prodiuserį gali būti atsižvelgiama į kitus aspektus, kaip antai kūrybinės veiklos valdymo, naudojimo teisių nuosavybės ir pelno dalies,

—

daugiausia filmo kūrėjų turi būti profesionalai, kurie yra programoje MEDIA dalyvaujančių šalių piliečiai ir (arba) nuolatiniai gyventojai. „Daugiausia“ reiškia, kad filmui tenka daugiau kaip 50 % toliau pateiktoje lentelėje nurodytų balų (pvz., 10 arba daugiau balų meninio filmo atveju arba didžiausia balų dalis, jei bendra suma mažesnė nei 19, kaip paprastai būna dokumentinių arba animacinių filmų atveju, kai kūrėjų sąrašas neapima visų kategorijų).

Pareigos	Balai
Režisierius	3
Scenaristas	3
Kompozitorius	1
1 aktorius	2
2 aktorius	2
3 aktorius	2
Meninis režisierius	1
Kino operatorius	1
Montuotojas	1
Garso režisierius	1
Filmavimo vietos darbuotojas	1
Laboratorijos darbuotojas	1
Iš viso	19

Filmai, kuriuose yra reklamos, pornografinio arba rasistinio turinio arba kuriuose skatinamas smurtas, nelaikomi finansavimo reikalavimus atitinkančiais filmais.

3. Remtina veikla

Netiesioginių išlaidų, susijusių su Skaitmeninio kino iniciatyvoje (DCI) nustatytus turinio saugumo reikalavimus atitinkančių skaitmeninių projektorių, kuriuos numatyta įrengti kino teatre, atitinkančiame tinkamumo finansuoti kriterijus, pirkimu, kompensavimas.

Kompensacijos galima prašyti tik vienam projektoriui vienam ekranui ir daugiausia trims vieno kino teatro ekranams.

Projektorius turi būti pirktas laikotarpiu nuo paraiškos pateikimo dienos iki 2013 m. birželio 30 d.

4. Paraiškų vertinimo kriterijai

Reikalavimus atitinkančios paraiškos (remtina veikla) bus vertinamos (vertinama) remiantis šiais kriterijais:

Kriterijus

Balai

Svarba Europos mastu

Prašomų remti projektorių skaičius:

1 projektorius



2 projektoriai



3 projektoriai



Ar yra nacionalinių paramos sistemų



Taip



5. Biudžetas

Projektams bendrai finansuoti numatyta skirti 2 000 000 EUR metinį biudžetą.

Skiriama finansinė parama teikiama kaip subsidija, mokama kaip vienkartinė išmoka (daugiausia 20 000 EUR vienam ekranui).

Subsidija taikoma visoms išlaidoms, susijusioms su Europos kino teatrų perėjimu prie skaitmeninio formato, išskyrus išlaidas skaitmeniniam projektoriui ir serveriui.

Agentūra pasilieka teisę nepaskirstyti visų turimų lėšų.

6. Paraiškų pateikimo terminas

Paraiškos turi būti išsiųstos iki 2011 m. rugsėjo 15 d. (pašto antspaudo data).

Paraiškas siųsti šiuo adresu:

Education, Audiovisual and Culture Executive Agency (EACEA)

Constantin DASKALAKIS

BOUR 3/66

Avenue du Bourget/Bourgetlaan 1

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Priimamos tik paraišką teikiančios organizacijos vardu teisiškai įsipareigoti galinčio asmens pasirašytos užpildytos oficialios paraiškos anketos. Ant voko būtina aiškiai užrašyti:

MEDIA programme — Distribution EACEA/19/11 — Digitisation of cinemas

Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos paraiškos nepriimamos.

7. Išsami informacija

Paraiškos pildymo gaires ir paraiškos formas rasite internete adresu

http://ec.europa.eu/culture/media/programme/distrib/schemes/auto/index_en.htm

Paraiškos turi būti pateiktos naudojant nurodytas formas ir jose turi būti visa būtina informacija ir priedai.

1.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/20

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 191/11

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„SCHWÄBISCHE SPÄTZLE/SCHWÄBISCHE KNÖPFLE“

EB Nr.: DE-PGI-0005-0738-02.02.2009

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Schwäbische Spätzle“/„Schwäbische Knöpfle“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

2.7 klasė.

Tešlos gaminiai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ yra primenantys namų gamybą, netaisyklingos formos, nelygaus, akyto paviršiaus gaminiai iš tešlos su šviežiais kiaušiniais. Juos gaminant tąsi tešla leidžiama tiesiai į verdantį vandenį ar vandens garus. Bendrojoje kalbos vartosenoje abiem šiais pavadinimais vadinamas tas pats gaminys iš tokios pačios tešlos ir juos galima pakeisti vieną kitu. „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ gali būti įvairių formų – nuo storų iki plonų, nuo ilgų iki trumpų. Jos apibrėžti beveik neįmanoma, nes ribos labai nedidelės ir kiekviename regione skirtingai suprantamos.

Savybės

Spalva ir (arba) išvaizda: natūrali, nuo aukso spalvos geltonos iki šviesiai geltonos.

Forma: netaisyklingos formos gaminiai iš tešlos su kiaušiniais; paviršius nelygus, akytas; primena namų gamybą; forma įvairi – nuo storų iki plonų, nuo ilgų iki trumpų.

Konsistencija ir (arba) tekstūra: standūs, verdami neištyžta ir (arba) nesulimpa, paviršius nelygus.

Kiaušinių kokybė: švieži kiaušiniai, atitinkantys tešlos gaminių taisykles (Leitsätze für Teigwaren).

Kiaušinių kiekis kilogramui kruopų ar miltų: džiovintuose „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ – ne mažiau kaip du kiaušiniai kilogramui kruopų, dažniausiai į vieną kilogramą kruopų dedami keturi ar šeši kiaušiniai;

šviežiuose „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“: ne mažiau kaip aštuoni kiaušiniai kilogramui kruopų ar miltų.

Kruopų kokybė: kietųjų kviečių kruopos arba speltos miltai.

Šviežių „Spätzle“ miltų kokybė: kvietiniai arba speltos miltai.

Vandens kokybė: šviežias geriamasis vanduo.

Druska: gali būti, bet ne daugiau kaip 1 proc.

Prieskoniai, žolelės, špinatai: gali būti.

Citrinų rūgštis: šviežiuose „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ gali būti.

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):

„Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ (džiovintų) sudedamosios dalys – kruopos, švieži kiaušiniai, geriamasis vanduo, galima pridėti druskos (ne daugiau kaip 1 proc.), prieskonių, žolelių ir špinatų. Į šviežius „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ galima įdėti citrinų rūgšties, o kruopas visai ar iš dalies pakeisti miltais.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Siekiant užtikrinti tradicinio ir regionui būdingo produkto autentiškumą ir nuolatinę aukštą kokybę, „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ gamyba turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje. Šviežio ir džiovinto produkto gamybos etapai iki ataušinimo ar džiovinimo tie patys. Tradiciškai „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ gaminami rankomis, tik nuo XX amžiaus pradžios pradėtos naudoti mašinos. Sudedamosios dalys sumaišomos ir masė minkoma tol, kol tešla tampa tąsi. Pradėjus naudoti tešlos minkymo mašinas šis procesas dažniausiai vyksta mechanizuotai. Tešlai suteikiama forma ir ji leidžiama į verdantį vandenį ar vandens garus. Reikalingas subtilus tešlos konsistencijos, reikiamos virimo temperatūros ir laiko pojūtis ir patirtis, standartiškai tai apibrėžti beveik neįmanoma. Ypač svarbūs gamintojo amatininkiški įgūdžiai ir regione sukaupta praktinė patirtis. Gaminant džiovintus „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ jie pirmiausia apdžiovinami, vėliau galutinai išdžiovinami, o gaminant šviežius prireikus yra ataušinami, pasterizuojami ir dar kartą ataušinami iki 2–7 °C.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kitos taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Geografinė vietovė – Švabija – apima visą Badeną-Viurtembergą ir visą Bavarijos žemės Švabijos apygardą.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

„Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ gamybos tradicija geografinėje vietovėje siekia šimtmečius ir švabiškai virtuvei turi didelę reikšmę. Ypač svarbūs gamintųjų amatininkiški įgūdžiai ir regione sukaupta praktinė patirtis. Tradiciškai „Spätzle“ gaminami rankomis – tešla plonu sluoksniu uždedama ant lentelės ir nuo jos specialiu grandikliu „nugremžiama“ į verdantį vandenį. Taip gauti leistinukai, vadinami „Spätzle vom Brett“ („Spätzle“ tiesiai nuo lentos), tebelaikomi ypatingu kokybės ženklu. Dėl darbo ekonomikos priežasčių geografinėje vietovėje jau XX amžiaus pradžioje pradėtos naudoti mašinos, kuriomis pagaminti „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ primena namų gamybą, t. y. atrodo lyg pagaminti rankomis. Siekiant išlaikyti „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ autentiškumą ir panašumą į namų gamybą, buvo užregistruoti pirmieji praktika pagrįsti patentai (plg., pvz., Deutsches Reichpatent 471046). Su „Spätzle“ gamybos žiniomis, Švabijos regione sukauptomis nuo ištakų iki dabartinių laikų, galima susipažinti daugelyje parodų (plg. „Spätzle und Knöpfle — Geschichte(n) rund um das Leibgericht der Schwaben“ („Spätzle“ ir „Knöpfle“ – istorija (-os) apie švabų mėgstamą patiekalą), rengėjas Blickfang: Alte Zeiten, Ofterdingenas; „Spätzle – Schaben, pressen, hobeln“ („Spätzle“ – gaminti, spausti, tarkuoti), Freilichtmuseum Beuren (Beuren muziejus po atviru dangumi). Daugybė kulinarinių konkursų ir keletas „Spätzle“ gamybos pasaulio rekordų patvirtina geografinės vietovės išskirtinumą, susiejamą su žmogiškaisiais veiksniais. Vietos gyventojų „Spätzle“ gamybos praktinė patirtis perduodama iš kartos į kartą ir turi didelę reikšmę vėlesnėms gaminio savybėms. „Spätzle“ gamybos tradicija Švabijoje siekia XVIII amžių. 1725 m. Viurtembergo tarybos narys ir asmeninis gydytojas Rosino Lentilio pavadinimais „Knöpflein“ ir „Spazen“ apibūdino „viską, kas gaminama iš miltų“ („alles was aus Mehl zubereitet wird“). Tuo metu spelta Švabijos-Alemanijos teritorijoje buvo plačiai paplitusi. Regione, kuriame vyravo smulkūs ūkeliai ir skurdas, nereiklus, net prastose žemėse derintis javas buvo labai populiarus. Kadangi speltos miltuose daug glitimo, dėl kurio sunkiais laikais tešla pavykdavo net ir be kiaušinių, „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ gaminti iš pradžių naudota spelta. „Spätzle“ išpopuliarėjo Münsinger Alb regione. Prasidėjus industrializacijai ir gerėjant gyvenimui, „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ iš paprasto kasdienio maisto tapo ypatingu patiekalu, valgomu per šventes. Viename 1937 m. Švabijos valstiečių ūkio aprašyme „Spätzle“ vadinamas šventiniu valgiu. Metais anksčiau gimtinę apdainavęs poetas Sebastian Blau „Spätzle“ pakėlė iki regioninės švabų tapatybės simbolio: „… die Spätzle sind das Fundament unserer Küche, der Ruhm unseres Landes, … das A und O der schwäbischen Speisekarte …“ („… „Spätzle“ yra mūsų virtuvės pamatas, mūsų šalies šlovė, … Švabijos valgiaraščio esmė ...“). Geografinėje vietovėje, kuri šiaip yra geografiškai nepalankioje vietoje, dėl tradicinių regioninių „Spätzle“ gamybos procesų ir ištobulintų amatininkiškų įgūdžių gaminamas aukštos kokybės produktas. Šiandien „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ yra beveik visų tešlos gaminių gamintojų ir gastronomų asortimente, o nuo devintojo dešimtmečio produktas sėkmingai eksportuojamas. Geografinėje vietovėje gyvenantiems žmonėms „Spätzle“ įgijo jų tapatybę formuojančią reikšmę. Didelę „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ reikšmę švabiškai virtuvei, be kita ko, įrodo ir 1827 m. pirmą kartą išleistas romanas „Die Geschichte von den sieben Schwaben“ („Istorija apie septynis švabus“), kuriame pasakojama, kad Švabijoje įprasta per dieną valgyti penkis kartus – penkis kartus sriubą ir du kartus su ja „Knöpfle“ arba „Spätzle“ („dass man täglichs Tags fünf Mal ißt, und zwar fünf Mal Suppe, und zwei Mal dazu Knöpfle oder Spätzle“). Elise Henle 1892 m. aiškino, kad moteriai Švabijoje pridera mokėti gaminti „Spätzle“: „s isch koi richtigs Schwobe-Mädla, des net Spätzla kocha ka“. Naujaisiais laikais Švabijos rašytojas Siegfried Ruoß kulinarinėje knygoje „Schwäbische Spätzleküche“ (Švabiška „Spätzle“ virtuvė) priskaičiuoja per 50 Švabijos regione žinomų „Spätzle“ receptų.

5.2. Produkto ypatumai:

„Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ yra primenantys namų gamybą, netaisyklingos formos, nelygaus, akyto paviršiaus gaminiai, kitaip negu kiti tešlos gaminiai, iš tešlos su šviežiais kiaušiniais. Juos gaminant tąsi tešla leidžiama tiesiai į verdantį vandenį ar vandens garus, o gatavas produktas gali būti įvairių formų – nuo plonų iki storų, nuo ilgų iki trumpų. Tai vieninteliai tešlos gaminiai, pirmą kartą verdami jau gamybos metu. Drėgna tešla arba spaudžiama per skylėtą skardą, arba per ją laša į verdantį vandenį. Šio proceso metu tešlą galima ir pjaustyti.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

„Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ ypatingumo ir jų geografinės kilmės priežastinis ryšys kyla iš ypač gero vardo, sietino su jų kilme. Tai yra tradiciniai Švabijos regionui būdingi tešlos gaminiai, žinomi ir vertinami ne tik šiame regione, bet ir už jo ribų. Tai patvirtina daugybė nacionalinės valdžios institucijos gautų nuomonių ir 2002 m. atlikta vartotojų apklausa.

Kad „Spätzle/Knöpfle“, kaip nacionalinis Švabijos patiekalas („schwäbisches Nationalgericht“), švabiškoje virtuvėje turi ypač didelę reikšmę ir yra labai vertinami, matyti iš daugybės literatūros šaltinių, spaudos straipsnių ir regioninių kulinarinių knygų.

Šiandien „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ yra beveik visų tešlos gaminių gamintojų ir gastronomų asortimente, o nuo devintojo praėjusio šimtmečio dešimtmečio produktas sėkmingai eksportuojamas. Geras „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ vardas pirmiausia sietinas su Švabijos regione taikoma tradicine gamyba ir gerai išugdytais amatininkiškais įgūdžiais – rankomis pagaminti „Spätzle“ vertinami labiausiai. Net juos gaminant mašinomis reikalingas subtilus pojūtis ir patirtis, todėl gamintojų amatininkiški įgūdžiai ir regione sukaupta praktinė patirtis ypač svarbūs. Taigi galima daryti išvadą, kad „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ žinomumas glaudžiai susijęs su kilmės regionu.

„Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ gerai žinomi vartotojams ir dėl savo regioninės kilmės turi gerą vardą, sietiną su ilga jų, kaip tradicinio Švabijos regiono gaminio, tradicija bei šiame regione išugdytais „Spätzle“ gamybos amatininkiškais įgūdžiais – rankomis pagaminti „Spätzle“ laikomi ypatingu kokybės ženklu. Dar 1965 m. visoje šalyje Štutgarto vartotojų kooperacijos Konsumgenossenschaft Stuttgart e.G. atlikta apklausa parodė, kad labiausiai „Spätzle“ vertinami Štutgarto ir Roitlingeno regionuose. Ir Švabijos krašto literatūroje gausu eilėraščių, kuriuose apdainuojamas švabų mėgstamas patiekalas, pavyzdžiui, 1838 m. laikraštyje Schwarzwälder Bote išspausdinti eilėraščiai „Das Lob der Schwabenknöpfle“ (Pagyros švabų „Knöpfle“), „Schwäbische Leibspeisa“ („Švabų mėgstamas patiekalas“) ar „Spätzles-Lied“ („Spätzle“ daina). „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ minimi ir daugybėje švenčių bei papročių, pristatomi turistams per tradicinių patiekalų savaites ar kursus, seminarus ir „Spätzle“ gamybos konkursus. Pastaruoju metu „Schwäbische Spätzle/Schwäbische Knöpfle“ tenka ir Švabijos regiono „kulinarinio ambasadoriaus“ vaidmuo.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

2008 m. gegužės 23 d.Markenblatt Nr. 21, 7a-aa dalis, p. 33858

(http://www.register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/127)

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

1.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/24

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 191/12

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„ΚΟΥΦΕΤΑ ΑΜΥΓΔΑΛΟΥ ΓΕΡΟΣΚΗΠΟΥ“ (KOUFETA AMYGDALOU GEROSKIPOU)

EB Nr.: CY-PGI-0005-0800-02.03.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

Κουφέτα Αμυγδάλου Γεροσκήπου (Koufeta Amygdalou Geroskipou)

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Kipras

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

2.4 klasė.

Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Koufeta Amygdalou Geroskipou yra skrudinti cukruoti migdolai.

Galutinis gaminys pasižymi šiomis savybėmis

Fizinės savybės

Forma: ovalo arba migdolo forma

Spalva: balta

Cheminės savybės

Drėgnis: 2–4 %

Organoleptinės savybės

Paviršius arba konsistencija: išoriniam cukraus sirupu padengtam sluoksniui būdingas grublėtas paviršius, kuris, palyginus su kitais panašiais produktais, kramtomas yra minkštesnis, palieka malonų pojūtį (lengvai tirpsta burnoje). Cukruoto paviršiaus storis – nuo dviejų iki keturių milimetrų.

Skonis: cukraus saldumo ir kepintiems migdolams būdingo skonio derinys.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Koufeta Amygdalou Geroskipou gamybai naudojami šie produktai: a) migdolai ir b) smulkusis cukranendrių cukrus.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Netaikoma

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Koufeta Amygdalou Geroskipou turi būti gaminami ir pakuojami nustatytoje geografinėje vietovėje (Jeroskipu savivaldybėje), tačiau tiek cukrus, tiek migdolai gali būti kilę iš kitos, nei nustatyta, geografinės vietovės.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo kt. taisyklės:

Koufeta Amygdalou Geroskipou turi būti pakuojami ne aukštesnėje nei 45 °C temperatūroje dėl kondensacijos, dėl kurios pakuotėse atsiranda drėgmė. Migdolus pakuoti galima pradėti temperatūrai nukritus žemiau 45 °C; migdolus reikia pakuoti kambario temperatūroje. Jei Koufeta nebus supakuoti būtent šiuo metu, jie praras per daug drėgmės ir nebebus tokie minkšti kramtant (t.y., pakis tam tikros jų organoleptinės savybės). Kitaip tariant, Koufeta Amygdalou Geroskipou pakavimo laikas yra ypatingai svarbus, nes būtent nuo jo priklauso galutinių organoleptinių savybių išsaugojimas. Todėl Koufeta Amygdalou Geroskipou būtinai turi būti pakuojami nustatytoje geografinėje vietovėje. Tai taip pat užtikrina produkto autentiškumą ir atsekamumą.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Koufeta Amygdalou Geroskipou ženklinime nurodomas galiojimo laikas – vienas mėnuo nuo jo pagaminimo datos.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Jeroskipu savivaldybės administracinės ribos

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Koufeta Amygdalou Geroskipou yra gaminami pagal tradicinį šeimos receptą ir iki šiol visi žmonės, dalyvaujantys šių migdolų gamyboje šioje vietovėje, yra Sophocles Athanasios šeimos, kuri 1895 m. Jeroskipu savivaldybėje pradėjo gaminti šiuos migdolus, palikuonys. Produktą jau šimtmetį toje pačioje geografinėje vietovėje Jeroskipu savivaldybėje pagal tą patį gamybos metodą gamina Sophocles Athanasios šeimos atstovai. Dėl šios priežasties jau nuo 1895 m. šioje nustatytoje geografinėje vietovėje egzistuoja Koufeta Amygdalou Geroskipou gaminimo profesinė ir gamybos patirtis, kuri iki šių dienų yra perduodama iš kartos į kartą. Patyrę Koufeta Amygdalou Geroskipou gamintojai perduodavo ir tebeperduoda šio produkto gamybos paslaptis jaunajai kartai, kitaip tariant, migdolų gamybos žinios yra perduodamos iš kartos į kartą.

Knygoje, pavadinimu „Geroskipou – Old and New“ (Aristidou ir Vakis, 1992 m.) (Jeroskipu: senovėje ir dabar) galima rasti nuorodą apie cukruotų migdolų, kurių nuo 1930 m. daugiausia parduodama per įvairias šventes, vykstančias Jeroskipu savivaldybėje, paruošimo būdus. Knygoje „Geroskipou – A Historical and Folkloric Study“ (Hatzikyriakos, 2000 m.) (Istorinis ir folklorinis Jeroskipu vietovės tyrimas) taip pat yra nuoroda į šį gaminį, kurioje minima, kad cukruotieji migdolai gaminami iš sirupo, cukraus ir migdolų, kurie verdami nedideliame puode. Labai svarbi data Koufeta Amygdalou Geroskipou migdolams buvo 1937 m., kai specialioje mugėje Stroumbi jie buvo apdovanoti prizu.

Koufeta Amygdalou Geroskipou cukruotieji migdolai taip pat minimi Jeroskipu savivaldybės knygoje, pavadinimu „Geroskipou from Antiquity to the present day“ (2008 m.) (Jeroskipu nuo senovės laikų iki šių dienų). Mėnesiniame biuletenyje „O Tahidromos tis Paphou“ (2010 m. rugpjūtis) publikuojamas pokalbis su senu Koufeta gamintoju, kuris iki šiol tebegamina Koufeta; straipsnyje minima, jog šis produktas yra vienas seniausių Jeroskipu savivaldybės tradicinių gaminių.

5.2. Produkto ypatumai:

Koufeta Amygdalou Geroskipou ypatumai yra dvejopi:

a)	produkto vardas, kurį jis įgijo dėl tradicinio gamybos metodo, Jeroskipu vietovėje naudoto jau nuo vėlyvo 19 a. iki pat šių dienų; ir

tam tikros šiam produktui būdingos organoleptinės savybės, dėl kurių jis išsiskiria iš kitų panašių produktų, būtent: būdingas grublėtas paviršius ir konsistencija, sudaryta iš cukruoto paviršiaus, kuris kramtomas yra minkštesnis už kitus panašius produktus ir lengvai tirpsta burnoje, palikdamas malonų pojūtį. Koufeta Amygdalou Geroskipou būdingas saldus cukraus skonis. Grublėtas paviršius, konsistencija ir saldumas yra šiam produktui būdingos savybės, kuriomis neišsiskiria kiti cukruotieji migdolai. Svarbu paminėti, kad Koufeta Amygdalou Geroskipou gamyboje nenaudojama jokio vaško (skirto apsaugoti ir atskirti migdolą) – ši praktika naudojama kitų cukruotųjų migdolų gamyboje siekiant išlaikyti migdoluose esantį aliejų. Gamybos procese nenaudojamos ir jokios kitos žaliavos, išskyrus migdolus ir cukrų, o cukruotiesiems migdolams nugludinti nereikia jokių papildomų veiksmų, kaip tai daroma gaminant kitus cukruotuosius migdolus (perdirbant migdolus, migdolų cukravimo įrenginys gali padengti migdolus vašku ar mechaniškai juos nugludinti). Išorinės akutės ant migdolų lieka atviros, todėl palyginti su kitais cukruotaisiais migdolais, šio produkto paviršius pasidaro grublėtas. Dar kevale Koufeta Amygdalou Geroskipou yra minkštesni ir saldesni už kitus cukruotuosius migdolus, nes į juos nededamos jokios kitos žaliavos siekiant suteikti saldesnį skonį, tuo tarpu į kitus cukruotuosius migdolus kitos žaliavos yra dedamos.

Koufeta Amygdalou Geroskipou visame Kipre gerai žinomi migdolai. Kaip pirmiau minėta, Koufeta Amygdalou Geroskipou gaminami Jeroskipu vietovėje jau daugelį metų, o jų gaminimo receptai yra perduodami iš kartos į kartą iki šių dienų. Koufeta Amygdalou Geroskipou produkto unikalumą ir jo ypatingas savybes lemia jo gamintojų Jeroskipu vietovėje žinios ir gamybos patirtis. Koufeta Amygdalou Geroskipou konsistencija ypatinga būtent dėl produkto paruošimo būdo, visų pirma dėl laiko, per kurį skrudinti migdolai cukruojami ritmingų judesių, kuriais migdolų cukravimo įrenginys cukruoja migdolus, bei dėl šiam produktui gaminti naudojamo recepto. Pagrindinė migdolų gamybos proceso dalis, kuri yra esminė gamybos patirtis, yra ta, jog gamintojas turi stovėti prie mašinos (migdolų cukravimo įrenginio) nepertraukiamai stebėdamas visą cukravimo procesą – prireikus, jis gali nedelsdamas pataisyti cukrinio sluoksnio storį, jo kiekį ir temperatūrą. Labai svarbus laiko, kuris skiriamas migdolams cukruoti sirupu ir migdolų cukravimo įrenginio ritmingų judesių cukravimo metu derinys: jeigu migdolai išcukruojami anksčiau, negu reikia ir (arba) ritmingi migdolų cukravimo įrenginio judesiai nėra visiškai tikslūs, tuomet cukruotieji migdolai ims lipti vienas prie kito. Lygiai kaip ir tuomet, jeigu migdolai bus išcukruoti vėliau, negu reikia, ir (arba) ritmingi migdolų cukravimo įrenginio judesiai nebus visiškai tikslūs, tuomet cukruotieji migdolai bus sausi ir neįsisavins reikiamo cukraus kiekio. Visa tai lemia tradicijos, autentiški vietiniai gamybos metodai ir vietinės produkto gamybos žinios ir Jeroskipu gamintojų patirtis. Recepto sėkmė, aprašyta specifikacijos nuorodoje, priklauso ir nuo to, kad gaminant šiuos migdolus naudojami tik du produktai: būtent, cukrus ir migdolai, ir nieko daugiau (priešingai, nei gaminant kitus cukruotuosius migdolus, kur naudojamos ir kitos žaliavos).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.moa.gov.cy/moa/da/da.nsf/All/BAB8773EB6D4C5BD422576CD00354E95/$file/EvnoikiApofasiYpourgou4406Jan10.pdf?OpenElement

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.191.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 191

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. liepos 1d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2011/C 191/01	2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacija dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ( 1 )	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2011/C 191/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6241 – CIE Management II/Gruppo Coin) ( 1 )	7

2011/C 191/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6162 – Pfizer/Ferrosan Consumer Healthcare Business) ( 1 )	7

2011/C 191/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6160 – Apollo/PlayPower) ( 1 )	8

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2011/C 191/05	2011 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro valdančiosios tarybos narių skyrimo ir pakeitimo	9

	Europos Komisija
2011/C 191/06	Euro kursas	10

	Audito Rūmai
2011/C 191/07	Specialioji ataskaita Nr. 5/2011 Bendrosios išmokos schema (BIS): klausimai, kurie turi būti išspręsti siekiant pagerinti patikimą jos finansų valdymą	11

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2011/C 191/08	Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001	12

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2011/C 191/09	Programa MEDIA 2007 – Kūrimas, platinimas, rėmimas ir mokymas – Kvietimas teikti paraiškas – EACEA/19/11 – Europos kino teatrų skaitmeninimo rėmimas	15

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2011/C 191/10	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6288 – Blackstone/Stargazer) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	19

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2011/C 191/11	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	20

2011/C 191/12	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	24