21.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/1

21.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/2

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 26 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 25 d. Paryžiuje keturių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės – atsakingų ministrų pasirašytą Jungtinę Sorbonos deklaraciją dėl Europos aukštojo mokslo sistemos derinimo (Sorbonos deklaracija) (1),

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 19 d. Bolonijoje 29 Europos valstybių švietimo ministrų pasirašytą Jungtinę deklaraciją (Bolonijos deklaracija) (2),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 28–29 d. Levene ir Naujajame Levene vykusios Europos ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą, konferencijos komunikatą (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 12 d. 47 valstybių švietimo ministrų patvirtintą Budapešto-Vienos deklaraciją, kuria oficialiai sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė (4),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte vykusioje ministrų konferencijoje ir trečiajame Bolonijos politikos forume priimtą komunikatą (5),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte vykusioje Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencijoje priimtą 2020 m. judumo strategiją Europos aukštojo mokslo erdvei (6),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas) (7),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją siekiant supaprastinti valstybių narių vykdomą vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, keliaujantiems Bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais (8),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę (9),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (10),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (11),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl švietimo vaidmens plėtojimo visapusiškai veikiančiame žinių trikampyje (12),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo (13),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (14),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“ (15),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (COM(2006)0208),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

—

atsižvelgdamas į ataskaitą „Aukštasis mokslas Europoje 2009 m.: Bolonijos proceso raida („Eurydice“, Europos Komisija, 2009 m.) (16),

—

atsižvelgdamas į ataskaitą „Dėmesys aukštajam mokslui Europoje 2010 m.: Bolonijos proceso poveikis („Eurydice“, Europos Komisija, 2010 m.) (17),

—

atsižvelgdamas į ataskaitą „Europos aukštojo mokslo erdvė 2012 m.: Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita („Eurydice“, Europos Komisija, 2012 m.) (18),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. „Eurobarometro“ tyrimą apie mokymo specialistų nuomonę apie aukštojo mokslo reformą (19),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. „Eurobarometro“ tyrimą apie studentų nuomonę apie aukštojo mokslo reformą (20),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 16 d. Eurostato leidinį „Bolonijos procesas Europos aukštojo mokslo sistemoje. Pagrindiniai socialinio aspekto ir judumo rodikliai“ (21),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 8–9 d. Jerevane, Armėnijoje, surengtos Tarptautinės konferencijos dėl aukštojo mokslo finansavimo galutinę ataskaitą (22),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo (23),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji Europos universitetų modernizavimo partnerystė (24),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos institucijų įnašo į Bolonijos proceso konsolidaciją ir pažangą (25),

—

atsižvelgdamas į Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) (26),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0121/2015),

A.

kadangi dabartinėje ekonominėje padėtyje Bolonijos procesas turėtų būti svarbus siekiant kuo didesnio lygio žinių ir inovacijų piliečiams per plačiai prieinamą švietimą ir jo nuolatinį atnaujinimą ir kadangi tai turėtų atsispindėti pataisytoje strategijoje „Europa 2020“ ir įgyvendinant J. C. Junckerio Investicijų planą Europai;

B.

kadangi remiantis analizėmis beveik kas trečias darbdavys Europos Sąjungoje susiduria su problemomis ieškodamas tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų; kadangi vertinant pagal tai, jog Bolonijos reformomis siekiama sumažinti gebėjimų neatitiktį Europos Sąjungoje (asmens darbo gebėjimų ir darbo rinkos poreikių atotrūkį), šiomis reformomis kol kas dar nepasiekta gerų rezultatų; kadangi gebėjimų atotrūkis Europai tapo labai svarbia problema, darančia poveikį visoms visuomenės sritims, pradedant nuo verslo subjektų produktyvumo ir efektyvumo ir baigiant dabartine ir būsima jaunimo gerove;

C.

kadangi sprendžiant jaunimo nedarbo problemą nuo 2008 m. krizės pradžios pasiekta tik menkų rezultatų; kadangi 2014 m. pabaigoje ES buvo apie 5 mln. jaunų bedarbių (iki 25 metų amžiaus);

D.

kadangi, kaip teigė vienas filosofas, „universitetų kokybės ženklas turėtų būti tiesos ir grožio paieškos“, o ne tik jų pareiga rengti naujus specialistus, mokslininkus, inžinierius, mokytojus, gydytojus, politikus ir piliečius;

E.

kadangi svarbu, kad universitetai būtų laikomi pagrindiniais tikraisiais Bolonijos proceso dalyviais, o regioninės bei nacionalinės institucijos atliktų paramos vaidmenį koordinavimo, reguliavimo ir išteklių teikimo srityje;

F.

kadangi, siekiant bendrai Europos lygmeniu daugelyje šalių išspręsti rimtas problemas, pagal šią tarpvyriausybinę iniciatyvą buvo dėtos pastangos bendradarbiaujant su akademine bendruomene, tačiau jų nepakako;

G.

kadangi tikrasis Bolonijos proceso tikslas – remti judumą ir tarptautinimą, taip pat užtikrinti įvairių švietimo sistemų standartų ir kokybės suderinamumą ir palyginamumą, kartu laikantis universitetų autonomijos principo ir taip prisidedant prie iš tiesų demokratinės ir vienodas galimybes piliečiams teikiančios europinės erdvės kūrimo;

H.

kadangi reikia įvertinti per pastaruosius 15 metų padarytą pažangą ir atliekant šį vertinimą atsižvelgti į sėkmingo regionų vidaus bendradarbiavimo atvejus, neišspręstas problemas ir skirtingą iškeltų tikslų pasiekimo lygį;

I.

kadangi dėl netinkamo ryšių palaikymo ir nepakankamo tikrosios Bolonijos proceso vizijos suvokimo kai kuriose šalyse jis gali būti suprantamas kaip biurokratinė našta, nors daugumoje šalių šis procesas yra švietimo reformų orientavimo ir motyvavimo veiksnys;

J.

kadangi svarbu pripažinti, jog Bolonijos procesas skirtas visai Europai ir jame dalyvauja visi jo veikėjai, įskaitant studentus, dėstytojus, mokslinių tyrimų vykdytojus ir nepedagoginį personalą;

K.

kadangi svarbu nuolat teikti ir didinti finansinę paramą švietimui, mokymui, įskaitant profesinį mokymą, žinių suteikimui ir moksliniams tyrimams, ypač dabartiniu ekonominės krizės laikotarpiu;

L.

kadangi šiomis nuolat kintančiomis aplinkybėmis reikia dar kartą patvirtinti politinį įsipareigojimą dėl Bolonijos proceso ir visų ES institucijų, nacionalinių vyriausybių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą šio proceso vykdyme;

1.

pažymi, kad švietimas ir moksliniai tyrimai yra vienas iš pagrindinių mūsų visuomenės ramsčių, kai siekiama skatinti gebėjimų ugdymą, augimą ir darbo vietų kūrimą; pažymi, kad itin svarbu daugiau investuoti į švietimą siekiant veiksmingai kovoti su skurdu, socialine nelygybe ir nedarbu, ypač jaunimo nedarbu, ir skatinti socialinę įtrauktį;

2.

pažymi, kad Bolonijos procesas galėtų padėti sumažinti gebėjimų neatitiktį Europos Sąjungoje, jeigu juo būtų sudarytos sąlygos studentams įgyti ir ugdyti darbo rinkoje reikalingą kompetenciją, ir kad taip būtų galima pasiekti svarbų tikslą – didinti absolventų įsidarbinimo galimybes;

3.

suvokia Bolonijos proceso vaidmenį kuriant žinių Europą; pabrėžia, kad žinių, švietimo ir mokslinių tyrimų sklaida yra svarbiausias strategijos „Europa 2020“ elementas ir padeda puoselėti Europos pilietiškumą; tačiau taip pat pabrėžia, kad reikia konsultuotis su aukštojo mokslo bendruomene (dėstytojais, studentais ir nepedagoginiais darbuotojais) – tada bus suvoktas pasipriešinimas su Bolonijos procesu siejamoms reformoms, taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti viešąjį švietimą, kuris būtų nemokamas, prieinamas visiems ir tenkintų visuomenės poreikius;

4.

pažymi, kad įvykdžius Bolonijos reformas buvo sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė ir per pastaruosius 15 metų atsirado galimybė pasiekti rezultatų didinant aukštojo mokslo sistemų palyginamumą, didinant judumą, sukuriant kokybės užtikrinimo sistemas, gerinant švietimo sistemų kokybę ir didinant aukštojo mokslo patrauklumą Europoje;

5.

pažymi, kad vykdant Bolonijos procesą dar reikia daug nuveikti švietimo sistemas pritaikant prie darbo rinkos poreikių ir gerinant bendras įsidarbinimo galimybes, konkurencingumą ir Europos aukštojo mokslo patrauklumą; pažymi, kad Europos aukštojo mokslo įstaigos turėtų būti pajėgios greitai reaguoti į ekonominius, kultūrinius, mokslinius ir technologinius pokyčius šiuolaikinėje visuomenėje – tada jos galės visapusiškai išnaudoti savo galimybes skatinti ekonomikos augimą, ugdyti gebėjimus įsidarbinti ir didinti socialinę sanglaudą;

6.

atkreipia dėmesį į ateinančių kelerių metų tikslus ir nacionalinius veiksmų, kurių bus imtasi iki 2015 m., prioritetus, apibrėžtus 2012 m. Bukarešto Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencijoje ir jos rekomendacijose dėl 2020 m. judumo strategijos Europos aukštojo mokslo erdvei, kuriose rekomenduojama steigti naujas observatorijas, plėtoti naują požiūrį į skirtingas Europos universitetų bendruomenes ir kurti naujas narių integravimo į šias universitetų bendruomenes sistemas, įgyvendinant šio plano reformą;

7.

ragina Europos aukštojo mokslo erdvės šalis įgyvendinti suderintas bendras reformas, kuriomis siekiama paspartinti Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimą, ir stiprinti Europos aukštojo mokslo erdvės patikimumą; ragina remti šalis, kurioms sunku šias reformas įgyvendinti; šiuo klausimu pritaria tam, kad būtų sukurta plataus pobūdžio šalių, regionų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų partnerystė;

8.

ragina valstybes nares toliau tobulinti ir atnaujinti savo aukštojo mokslo įstaigų vertinimą pagal tarptautiniu lygmeniu nustatytus švietimo sistemų standartus, atlyginant už kompetenciją, kad būtų plėtojamos žinios, moksliniai tyrimai ir mokslas;

9.

pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti dėstymo įvairovę, įskaitant kalbų įvairovę; primygtinai ragina valstybes nares didinti studentams skiriamas dotacijas ir užtikrinti, kad jos būtų lengvai prieinamos;

10.

pažymi, kad reikia toliau stengtis plėtoti Europos aukštojo mokslo erdvę ir remtis pažanga, padaryta siekiant jos tikslų ir koordinuojant veiksmus su Europos švietimo ir mokymo erdve, Europos mokymosi visą gyvenimą erdve ir Europos mokslinių tyrimų erdve;

11.

ragina visus Bolonijos proceso įgyvendinimu suinteresuotus subjektus stiprinti kokybės užtikrinimo sistemą siekiant sukurti tokią Europos aukštojo mokslo erdvę, kurios, kaip pasaulinio akademinės kompetencijos pavyzdžio, patrauklumas būtų dar labiau didinamas;

12.

ragina valstybes nares, Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir visą ES skatinti visuomenę suvokti Bolonijos procesą ir jį remti, t. y. ragina imtis veiksmų visuomenės lygmeniu, kad būtų veiksmingiau ir dinamiškiau dalyvaujama siekiant jo tikslų;

13.

pažymi, kad Komisija, kaip Bolonijos proceso narė, atlieka svarbų vaidmenį kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę, ir ragina ją puoselėti savo vaidmenį suteikiant procesui naujos energijos ir sparčiau imantis veiksmų iškeltiems tikslams įgyvendinti;

14.

pažymi, kad į iškeltus tikslus reikia įtraukti švietimo ir mokslinių tyrimų paslaugų sektoriuje kokybę; mano, kad vienas iš tų tikslų įgyvendinimo rodiklių būtų absolventų įsidarbinimo galimybių didinimas – tai yra ir strategijos „Europa 2020“ tikslas;

15.

ragina vykdyti vyriausybių, aukštojo mokslo įstaigų ir mokslinių tyrimų įstaigų dialogą, kad turimos lėšos būtų naudojamos tikslingai, kuo aktyviau ir veiksmingiau ir kad būtų ieškoma įvairių naujų finansavimo modelių viešajam finansavimui papildyti; taip pat pabrėžia, kokia svarbi bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ – ji yra Europos aukštojo mokslo įstaigų vykdomų bendrų mokslinių tyrimų projektų varomoji jėga – ir yra susirūpinęs, kad toliau bandoma mažinti jos finansavimą, o dėl kitų biudžeto sričių nekeliamas klausimas;

16.

ragina vyriausybes gerinti viešojo finansavimo naudojimo švietimo srityje efektyvumą ir laikytis ES pagrindinio tikslo – iki 2020 m. į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą investuoti 3 proc. ES BVP; pabrėžia, kad plataus užmojo švietimo ir mokslinių tyrimų finansavimas reikalingas, nes tai yra viena iš svarbiausių priemonių siekiant užtikrinti kokybišką išsilavinimą visiems, taip pat kovoti su ekonomikos krize ir nedarbu;

17.

pažymi, kad galimybių finansuoti aukštąjį mokslą, profesinį lavinimą ir mokymą turėtų turėti ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF); reiškia didelį susirūpinimą dėl planuojamo programos „Horizontas 2020“ finansavimo, tiesiogiai susijusio su moksliniais tyrimais ir švietimu, mažinimo daugiau lėšų paliekant ESIF;

18.

įspėja, kad programos „Horizontas 2020“ finansavimo mažinimas neabejotinai turės poveikį visapusiškam Bolonijos proceso įgyvendinimui, todėl primygtinai ragina Komisiją atšaukti tokius pasiūlymus;

19.

ragina vadovautis ir principu „iš viršaus į apačią“, ir principu „iš apačios į viršų“, įtraukiant visą akademinę bendruomenę ir socialinius partnerius, o Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrus ragina imtis politinių iniciatyvų ir bendradarbiauti siekiant parengti bendrą Bolonijos reformų įgyvendinimo strategiją;

20.

ragina toliau kurti studijų programas su aiškiai apibrėžtais tikslais, teikiant žinias ir bendrųjų bei profesinių gebėjimų derinius, reikalingus ne tik tam, kad absolventus būtų galima parengti darbo rinkai ir išugdyti jų gebėjimą mokytis visą gyvenimą, bet ir plačiau, siekiant integruoti piliečius; pritaria tam, kad būtų iki galo įgyvendinta Europos profesinių kvalifikacijų sertifikavimo sistema;

21.

pabrėžia mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) vaidmenį ir jų svarbą visuomenei, ekonomikai ir absolventų įsidarbinimo galimybėms;

22.

ragina Europos aukštojo mokslo erdvėje tinkamai įgyvendinti Europos kreditų perkėlimo sistemą (angl. ECTS) ir Diplomo priedėlį – pagrindines priemones, susijusias su studentų darbo krūviu ir mokymosi rezultatais, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos judumui ir studentams būtų padedama susisteminti savo akademinius ir neakademinius laimėjimus;

23.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti akademinių laipsnių tarpusavio pripažinimą ir suderinamumą, kad būtų galima Europos lygmeniu ir visose prie Europos aukštojo mokslo erdvės prisijungusiose šalyse sustiprinti kokybės užtikrinimo sistemą, kaip numatyta pataisytame Europos aukštojo mokslo erdvės Europos kokybės užtikrinimo standartų ir gairių variante (angl. ESG); ragina visas Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir jų kokybės užtikrinimo agentūras prisijungti prie Europos kokybės užtikrinimo tinklų (angl. ENQA ir EQAR);

24.

ragina Bolonijos proceso partnerius, ypač Komisiją, reguliariai vertinti kompetencijų ir gebėjimų neatitiktį tuo metu, kai absolventai patenka į darbo rinką;

25.

pabrėžia, koks svarbus strategijos „Europa 2020“ tikslas, kad 40 proc. 30–34 metų amžiaus asmenų būtų baigę aukštąjį mokslą ir įgiję tinkamų gebėjimų bei kompetencijų, reikalingų pasitenkinimą teikiančiam darbui susirasti;

26.

pabrėžia kvalifikacijų sandarų svarbą didinant skaidrumą ir ragina Bolonijos procese dalyvaujančias šalis savo nacionalines kvalifikacijų sandaras suderinti su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis ir Europos kvalifikacijų sandaromis;

27.

pabrėžia, kad daugelio valstybių narių nacionalines kvalifikacijų sandaras (angl. NQF) dar reikia suderinti su Europos kvalifikacijų sandara (angl. EQF) ir su ESG; pažymi, kad daugelis nacionalinių kvalifikacijų sandarų dar neužregistruotos Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registre (EQAR);

28.

pažymi, kad studentų, dėstytojų, mokslinių tyrimų vykdytojų ir nepedagoginių darbuotojų judumas yra vienas iš pagrindinių Bolonijos proceso prioritetų; ragina valstybes nares didinti judumo galimybes ir jo kokybę ir pabrėžia būtinumą aktyviau įgyvendinti Europos aukštojo mokslo erdvės 2020 m. judumo strategiją, taip pat iki 2020 m. pasiekti kiekybinį studentų judumo tikslą – 20 proc.; pabrėžia itin svarbų programų „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ vaidmenį, taip pat tai, kaip svarbu užtikrinti jų sklandų ir veiksmingą įgyvendinimą ir populiarinimą; pabrėžia, kad su programa „Erasmus+“ susijusioms studijų dotacijoms turėtų būti netaikomi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos;

29.

ragina universitetus į savo oficialias mokymo programas laipsniškai įtraukti studentų judumą;

30.

pabrėžia būtinybę į ES judumo programas įtraukti atitinkamą skaičių meno ir muzikos sričių studentų ir pedagoginio personalo;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti susitarimus dėl Europos ir tarptautinės partnerystės ir judumo į kriterijus, taikomus reitinguojant universitetus ir kitas švietimo įstaigas;

32.

pažymi itin svarbų aukštojo mokslo įstaigų vaidmenį populiarinant judumą ir rengiant žinių ir gebėjimų turinčius absolventus bei mokslo darbuotojus, kad jie galėtų įsidarbinti pasaulinėje ekonomikoje;

33.

ragina valstybes nares, ES ir Europos aukštojo mokslo erdvės subjektus stiprinti judumą skatinant kalbų mokymąsi, naikinant administracines kliūtis, suteikiant pakankamos finansinės paramos priemonę ir užtikrinant dotacijų, stipendijų ir kreditų perkeliamumą; pažymi, kad judumas vis dar yra mažiau prieinamas nepasiturinčių visuomenės sluoksnių studentams;

34.

pabrėžia švietimo paradigmos pokyčius kuriamose ir įgyvendinamose programose pereinant prie požiūrio, labiau orientuoto į studentus ir apimančio asmeninę studentų raidą; pabrėžia studentų dalyvavimo aukštojo mokslo valdyme svarbą;

35.

pabrėžia, kad studijų programose daugiausia dėmesio reikėtų skirti ilgalaikiams rinkos poreikiams; taip pat pabrėžia, jog įsidarbinimo galimybės reiškia tai, kad studentai turi turėti platų įvairių kompetencijų spektrą, su kuriuo jie būtų pasirengę darbo rinkai ir mokymuisi visą gyvenimą; šiuo atžvilgiu ragina universitetų bendruomenes ir verslo subjektus palaikyti aktyvų dialogą ir vykdyti bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant parengti programas ir mokomosios praktikos vietas, nes tai padėtų įveikti ekonomikos krizę, skatinti ekonomikos augimą, ugdyti žinių visuomenę ir taip suteikti galimybių platesne socialine prasme; ragina aukštojo mokslo įstaigas būti atviras tarpdisciplininėms studijoms, universitetinių mokslinių tyrimų įstaigų kūrimui ir bendradarbiavimui su įvairiais partneriais;

36.

pabrėžia, kad reikia suteikti plačių galimybių mokytis visą gyvenimą ir naudotis papildomomis mokymosi formomis, pvz., neformaliuoju mokymusi ir savišvieta, kurios yra itin svarbios norint įgyti socialinių emocinių gebėjimų;

37.

ragina stengtis stiprinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sąsajas, pvz., skatinant į mokslinius tyrimus orientuotą švietimą, ir pabrėžia, kad programa „Horizontas 2020“ yra vienas iš pagrindinių finansavimo priemonių moksliniams tyrimams skatinti; ragina geriau tarpusavyje suderinti veiksmus, kuriais remiamas Bolonijos procesas, pvz., programas „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“;

38.

ragina įtvirtinti lankstesnius mokymosi scenarijus, kurie apima bendras mokslinio laipsnio įgijimo programas ir tarpdisciplinines studijas ir kuriais būtų remiamos inovacijos, kūrybiškumas, profesinis rengimas ir mokymas, dualinis mokymas ir verslumas aukštojo mokslo srityje, taip pat ragina ištyrinėti naujų technologijų, skaitmeninimo ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) teikiamas galimybes, kad būtų praturtintas mokymas ir dėstymas ir toliau plėtojamas įvairiausių gebėjimų ugdymas ir nauji mokymosi, mokymo ir vertinimo modeliai;

39.

ragina aukštojo mokslo įstaigas, viešojo administravimo institucijas, socialinius partnerius ir įmones vykdyti nuolatinį dialogą, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos įsidarbinti ir didinamos įsidarbinimo galimybės; šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia daugiau diskutuoti apie nepanaudotas aukštojo mokslo galimybes skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą; ragina Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir aukštojo mokslo įstaigas stiprinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti mokomosios praktikos ir pameistrystės kokybę ir stiprinti atitinkamą judumą; pabrėžia, kad suinteresuotieji subjektai turėtų geriau bendradarbiauti siekdami kelti pradinę kvalifikaciją ir atnaujinti kvalifikuotą darbo jėgą, taip pat gerinti orientavimo karjeros ir įsidarbinimo klausimais paslaugų teikimą, prieinamumą ir kokybę; be to, mano, kad turėtų būti toliau skatinama į studijų programas įtraukti mokomąją praktiką ir mokymąsi darbo vietoje;

40.

pabrėžia, kad reikia leisti pripažintiems pabėgėliams patekti į visas Europos aukštojo mokslo erdvės įstaigas, kad įgydami išsilavinimą jie galėtų susikurti nepriklausomą gyvenimą; be to, pabrėžia, kad leidimo gyventi šalyje suteikimas kvalifikuotos profesinės veiklos siekiantiems absolventams turėtų būti dar labiau supaprastintas; pabrėžia, kad turėtų būti aktyviau dedamos pastangos tarpusavyje pripažinti pripažintus pabėgėlius, ypač atsižvelgiant į tokių studentų judumą;

41.

pabrėžia, kad valstybės narės ir visos prie Europos aukštojo mokslo erdvės prisijungusios aukštojo mokslo įstaigos yra atsakingos už kokybišką išsilavinimą, atitinkantį socialinius ir ekonominius iššūkius, ir pabrėžia, kad norėdamos pasiekti Bolonijos proceso tikslus jos turi glaudžiai bendradarbiauti;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad tik kelios valstybės narės sukūrė išsamią strategiją, kaip į aukštąjį mokslą įtraukti žemesnio socialinio ir ekonominio sluoksnio studentus ir taip išspręsti vadinamojo socialinio filtro problemą;

43.

ragina į Bolonijos procesą įtraukti daugiau vidurinių mokyklų mokytojų – didinti mokytojų mokymo kokybę ir skatinti profesinį judumą, kad būtų patenkinti nauji žinių visuomenės švietimo ir mokymo poreikiai ir gerėtų studentų mokymosi rezultatai;

44.

pabrėžia švietimo, jo kokybės ir mokymo misijos vaidmenį formuojant būsimas kartas, padedant plėsti socialinę ir ekonominę sanglaudą ir kurti darbo vietas, didinti konkurencingumą ir ekonomikos augimo galimybes; šiuo atžvilgiu ragina labiau pripažinti mokytojo profesiją;

45.

ragina stengtis socialiniu ir ekonominiu požiūriu gerinti socialinę įtrauktį – kokybišką išsilavinimą padaryti sąžiningai ir atvirai prieinamą visiems, sudaryti geresnes sąlygas pripažinti akademines ir profesines kvalifikacijas, studijų laikotarpius užsienyje ir ankstesnį mokymąsi, socialinių emocinių gebėjimų programas, neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, taip pat mokymosi visą gyvenimą forma teikti reikiamą išsilavinimą įvairiai studentų bendruomenei;

46.

pabrėžia socialinius Bolonijos proceso aspektus; ragina imtis veiksmų, kuriais būtų skiriamas dėmesys aktyvesniam nepakankamai atstovaujamų ir palankių sąlygų neturinčių grupių dalyvavimui, taip pat ir pasitelkiant tarptautines judumo programas;

47.

pabrėžia švietimo srities judumo vaidmenį tarpkultūriniam mokymuisi ir tai, kad Bolonijos proceso pagrindu turėtų būti aktyviai siekiama puoselėti studentų žinias apie įvairias kultūras ir pagarbą joms;

48.

ragina bendradarbiaujant su kitais pasaulio regionais toliau stengtis parengti Europos aukštojo mokslo erdvės išorės dimensijos strategiją, kad pagerėtų jos konkurencingumas ir patrauklumas pasaulyje, būtų geriau informuojama apie ją, būtų stiprinamas partneryste grindžiamas bendradarbiavimas, intensyviau palaikomas dialogas politikos klausimais ir būtų toliau pripažįstamos kvalifikacijos;

49.

pabrėžia, kad Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse reikia rinkti daugiau duomenų, kad būtų galima geriau nustatyti ir spręsti Bolonijos proceso problemas;

50.

pabrėžia būsimos Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrų konferencijos, kuri 2015 m. gegužės mėn. bus surengta Jerevane, svarbą tam, kad būtų objektyviai ir kritiškai apžvelgta pažanga, padaryta įgyvendinant 2012–2015 m. nustatytus prioritetus, ir trūkumai, siekiant stiprinti ir dar labiau įtvirtinti Europos aukštojo mokslo erdvę, visapusiškai remiant Sąjungai;

51.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

21.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/10

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (1),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (3),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadas dėl Europos audiovizualinės politikos skaitmeniniame amžiuje (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 4 d. Komisijos pirmąją ataskaitą dėl Direktyvos 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos) taikymo. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos ir prie interneto prijungti įrenginiai. Praeitis ir perspektyvos (COM(2012)0203),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 24 d. Komisijos pirmąją Direktyvos 2010/13/ES 13, 16 ir 17 straipsnių taikymo 2009–2010 m. ataskaitą. Europos kūrinių populiarinimas Europos Sąjungoje teikiant reguliariąsias ir užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas (COM(2012)0522),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 7 d. Komisijos trečiąją ataskaitą dėl analoginių ir skaitmeninių technologijų eros Europos kino paveldo srityje kylančių uždavinių (SWD(2012)0431), kurioje aptariamas 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 2005/865/EB dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo įgyvendinimas,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2012)0789),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 24 d. Komisijos žaliąją knygą „Pasirengimas visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui: augimas, kūrimas ir vertybės (COM(2013)0231),

—

atsižvelgdami į 2013 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (2013/C 332/01) (5),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje. Kultūrų įvairovės ir konkurencingumo sąsaja“ (COM(2014)0272),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Regionų komiteto nuomonę „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje“,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Europos kino skaitmeninių technologijų eroje (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu Europos Sąjungoje (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasirengimo visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui (9),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0123/2015),

A.

kadangi filmai yra tiek kultūros vertybės, tiek ekonomikos prekės, kuriomis smarkiai prisidedama prie Europos ekonomikos augimo ir užimtumo srityje, taip pat padedant formuoti Europos tapatybę siekiant perteikti kultūrų bei kalbų įvairovę, skatinant Europos kultūrą tarp valstybių ir supaprastinant piliečių kultūrinius mainus ir bendrą supratimą, taip pat prisidedant prie kritinio mąstymo formavimo ir ugdymo;

B.

kadangi kultūros ir kūrybos sektorių Europoje, ypač Europos kino pramonės, galimybės nėra pakankamai išnaudojamos skatinant Europos kultūrų įvairovę ir paveldą ir siekiant tvaraus ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo; jis savo ruožtu taip pat gali būti naudingas kitiems ekonomikos sektoriams ir didinti Europos konkurencinį pranašumą pasaulyje;

C.

kadangi Europos kino pramonė yra viena iš didžiausių kūrėjų pasaulyje, 2014 m. išleidusi 1 500 filmų, tačiau jai būdinga heterogeninė struktūra tiek finansavimo, tiek gamybos būdo atžvilgiu;

D.

kadangi Europoje sukurti filmai išsiskiria savo kokybe, originalumu ir įvairove, tačiau jie nėra pakankamai reklamuojami ir platinami visoje Sąjungoje, tai matyti iš palyginti nedidelio žiūrovų skaičiaus, surenkamo dėl didelės tarptautinės konkurencijos ir sunkumų juos platinant tiek Europoje, tiek trečiosiose šalyse;

E.

kadangi nepaisant didelio kasmet sukuriamų filmų skaičiaus nenacionalinių Europos filmų sklaida valstybėse narėse išlieka menka, o ne Europos kūriniai plačiai platinami Sąjungoje;

F.

kadangi Europos filmų įvairovė, atspindinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir svarbą, reiškia, kad Europos kino rinka yra natūraliai susiskaldžiusi;

G.

kadangi kokybiškų filmų gamybos skatinimas ypač svarbus mažesnėms valstybėms narėms, kurių kalbomis kalba mažai žmonių;

H.

kadangi programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėje MEDIA (toliau – paprogramė MEDIA) siūlomi nauji finansavimo šaltiniai ir galimybės platinti bei skleisti nenacionalinius Europos filmus, formuoti auditoriją ir remti mokėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

I.

kadangi vienas pagrindinių bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų turėtų būti siekis stiprinti pasitikėjimą internetu ir didinti teisėto audiovizualinio turinio prieinamumą, taip prisidedant prie investicijų į Europos filmus;

J.

kadangi kino peržiūros, būtent pirmasis rodymo laikotarpis, ir toliau sudaro didelę dalį filmo gautų pajamų, taigi labai svarbios Europos filmų kūrimo ir platinimo finansavimui ir daro nemažą poveikį šių filmų sėkmei kitais rodymo laikotarpiais;

K.

kadangi vis dėlto vis didesniam skaičiui nedidelį gamybos ir reklamos biudžetą turinčių Europos filmų būtų naudingos lankstesnės filmų rodymo strategijos ir ankstesnis jų prieinamumas užsakomųjų vaizdo programų paslaugų kanalais;

L.

kadangi geresnis transliavimo laiko organizavimas labiausiai padidintų galimą auditoriją sumažindamas neteisėto filmų naudojimo patrauklumą;

M.

kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, jog valstybės narėms užtikrintų, kad užsakomųjų paslaugų teikėjai reklamuotų Europos kūrinius; kadangi toks teikimas buvo įvairiai įgyvendintas skirtingais teisinių reikalavimų lygmenimis ir kad dėl to teikėjai įsisteigė tose valstybėse narėse, kuriose galioja mažiausi reikalavimai;

N.

kadangi didžioji dalis iš nacionalinių ir Sąjungos šaltinių gaunamo viešojo Europos kino pramonės finansavimo skiriama filmų kūrimui;

O.

kadangi Reglamento (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“, 14 straipsnyje nurodyta, kad „Komisija nustato kultūros ir kūrybos sektoriams skirtą garantijų priemonę“, kurios tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms MVĮ gauti finansavimą ir didinti dalyvaujančių finansinių tarpininkų pajėgumą įvertinti su paskolų ir finansavimo prašančių MVĮ projektais susijusią riziką;

P.

kadangi 2012 m. gruodžio 7 d. trečiojoje Komisijos ataskaitoje dėl analoginių ir skaitmeninių technologijų eros Europos kino paveldo srityje kylančių uždavinių Komisija pabrėžė, kad suskaitmeninta tiktai 1,5 proc. Europos kino paveldo; kadangi ši procentinė dalis iki šiol išliko nepakitusi, nors jau kurį laiką pabrėžiama, kad gresia pavojus galutinai prarasti didžiąją dalį šio paveldo ir neperduoti jo ateities kartoms, pavyzdžiui nurodant, kad išsaugota tik 10 proc. nebyliojo kino filmų;

Q.

kadangi skaitmeninimas ir žiniasklaidos technologijų suliejimas kuria naujas Europos filmų platinimo ir reklamavimo galimybes kitose valstybėse narėse, taip pat didesnes inovacijų ir lankstumo galimybes skatinant didelius žiūrovų elgesio ir lūkesčių pokyčius;

R.

kadangi būtina užtikrinti finansavimą, skirtą filmų paveldo ir susijusios medžiagos skaitmeninimui, išsaugojimui ir prieinamumui internete, bei nustatyti Europos standartus dėl skaitmeninių filmų išsaugojimo;

S.

kadangi gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, visų pirma žinios kino srityje, gali padėti piliečiams ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą ir skatinti jų pačių kūrybiškumą bei raiškos gebėjimus;

T.

kadangi autorių teisės skaitmeniniame amžiuje ir toliau turėtų skatinti investicijas į filmų gamybą bei kūrimą ir užtikrinti teisingą atlygį teisių turėtojams, tuo pačiu skatinant naujų paslaugų kūrimą ir tarpvalstybinę piliečių prieigą ir sudarant galimybes kultūros ir kūrybos pramonės sektoriams toliau prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

U.

kadangi svarbu užtikrinti veiksmingą Direktyvos 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo įgyvendinimą ir sudaryti galimybę viešai rodyti filmus, kuriems taikoma apibrėžtis „nenustatytų autorių kūriniai“;

1.

skatina Europos kino pramonę siekti vystyti naujoviškas paslaugas, naujus verslo modelius ir platinimo kanalus, kad būtų padidintas tarpvalstybinis Europos filmų prieinamumas Sąjungoje ir, kita vertus, būtų suteikta galimybė visos Sąjungos žiūrovams naudojantis vis didesniu platformų skaičiumi mėgautis dar didesne filmų įvairove; todėl siūlo Europos kino pramonei įkvėpimo semtis iš geros komercinės praktikos už Sąjungos ribų;

2.

pripažįsta, kad neteisėtas kūrybinių darbų parsisiuntimas daro neigiamą poveikį kūrybos ciklui ir kūrėjų teisėms; pabrėžia, kad reikia daugiau kokybiškos teisėtos pasiūlos ir didinti jaunimo informuotumą;

3.

siūlo papildomai išnagrinėti tarpvalstybinio audiovizualinių paslaugų perkeliamumo plėtojimą atsižvelgiant į spartų užsakomųjų vaizdo programų paslaugų (angl. VOD) ir internetinių sandorių augimą Sąjungoje, kad tai suteiktų galimybę žiūrovams pamatyti filmą nepriklausomai nuo jų buvimo vietos;

4.

pabrėžia tikslinės rinkodaros, kuria atsižvelgiama į Europos žiūrovų kultūrų ypatumus, svarbą Europoje siekiant užtikrinti geresnę ir veiksmingesnę Europos filmų reklamą;

5.

dėl to primygtinai ragina užtikrinti didesnę filmų su subtitrais įvairovę, kad padidėtų tarpvalstybinė Europos filmų sklaida, žiūrovų informuotumas apie Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir tarpusavio supratimas;

6.

ypač atkreipia dėmesį į paprogramės MEDIA vaidmenį remiant subtitravimą ir dubliavimą siekiant, kad būtų labiau prieinami Europos filmai, visų pirma jų originalai su subtitrais, nes tai sudaro palankesnes sąlygas juos platinti bei didina Europos kultūrų ir kalbų žinomumą bei supratimą;

7.

pabrėžia, kad labai svarbūs neseniai priimti visuomenės patalkos subtitruojant ir taip didinant Europos kūrinių sklaidą parengiamieji veiksmai ir darbas, kurį Komisija turės atlikti, siekdama šiuos veiksmus įgyvendinti;

8.

be to, remia tokias iniciatyvas kaip Komisijos bandomasis projektas „Europos integracijos skatinimas pasitelkiant kultūrą“, kuriuo siekiama padidinti subtitruotų Europos filmų teikimą visoje Europoje teikiant pasirinktų televizijos laidų versijas su subtitrais;

9.

patvirtina esminę tolesnio filmų prieinamumo didinimo neįgaliesiems, ypač garsinio aprašymo ir subtitravimo priemonėmis, svarbą;

10.

pabrėžia ypatingą Europos privačių ir visuomeninių televizijos transliuotojų svarbą tiek televizijos filmų, tiek televizijos ir kino filmų kūrimui ir jų lemiamą vaidmenį Europos Sąjungoje išsaugant įvairovę, pirmiausia daugelio mažųjų ir vidutinių kino studijų;

11.

primena EP LUX premijos, kuri bėgant metams pelnė vis didesnį pripažinimą, vaidmenį reklamuojant Europos filmus verčiant laimėjusio filmo subtitrus į visas 24 Sąjungos oficialiąsias kalbas ir taip užtikrinant didesnį Europos filmų matomumą, žinomumą ir prieinamumą; ragina nacionalinius parlamentus, bendradarbiaujant su Europos Parlamento informacijos biurais, ir toliau reklamuoti LUX premiją valstybėse narėse;

12.

teigia, kad reikia skatinti ir remti Europos bendrą produkciją ir kad jos padaugėjus gali pagerėti Europos filmų sklaida visoje Europoje;

13.

be to, pabrėžia augančią aukštos kokybės Europos TV serialų sėkmę ir strateginę tolesnio jų gamybos, platinimo ir reklamos Europos ir pasaulio rinkose skatinimo svarbą;

14.

ragina valstybes nares rengti ir reklamuoti specialius renginius, pvz., filmų festivalius ir keliaujančio kino iniciatyvas, kad būtų skatinamas ir remiamas Europos filmų platinimas ir sklaida jų teritorijoje;

15.

siūlo sustiprinti jau esamas priemones, kuriomis sudaromos sąlygos kino teatro bilietų kainos optimizavimui, novatoriškų pardavimų skatinimo pasiūlymų ir abonemento pasiūlymų, kuriais būtų prisidėta užtikrinant visų kino salių patrauklumą ir prieinamumą, kūrimui;

16.

ragina platintojus ir kino teatrus didinti nenacionalinių Europos filmų matomumą ir prieinamumą, kad būtų pritraukta platesnė auditorija;

17.

pripažįsta, kad kino teatrai vis dar yra svarbiausia vieta pristatyti ir reklamuoti filmus, be to, svarbus šios vietos socialinis aspektas, nes čia žmonės susitinka ir keičiasi nuomonėmis; pabrėžia, kad mažiems ir nepriklausomiems kino teatrams nykstant, ypač nedideliuose ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ribojama prieiga prie Europos kultūros išteklių, paveldo ir dialogo; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją į valstybes nares siekiant apsaugoti tokius kino teatrus teikti paramą ir visose salėse įrengti skaitmeninę projekcijos ir garso įrangą;

18.

pabrėžia filmų reklamavimo svarbą ankstyvu kūrimo etapu, kad būtų padidinta sklaida ir užtikrintas geresnis galimos auditorijos informuotumas Europoje;

19.

pabrėžia paprogramės MEDIA svarbą tikrinant novatorišką požiūrį į auditorijos formavimą, ypač festivalių, žinių kino srityje ugdymo iniciatyvų ir auditorijos formavimo veiksmų rėmimo priemonėmis;

20.

primena, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybėms narėms užtikrinti, kad užsakomųjų paslaugų teikėjai reklamuotų Europos kūrinius; pabrėžia, kad ši nuostata buvo įvairiai įgyvendinta nustatant skirtingo lygmens teisinius reikalavimus ir kad dėl to teikėjai gali įsisteigti tose valstybėse narėse, kuriose galioja mažiausi reikalavimai;

21.

mano, kad prie Europos kino meno finansiškai turėtų prisidėti visi, kurie iš jo, nors ir netiesiogiai, turi ekonominės naudos – tiesiogiai siūlydami, platindami ar skleisdami, taip pat per saitus ir užsakomąsias vaizdo programų paslaugas; ragina Komisiją šį požiūrį taikyti ir konkurencijos aspektais vertinant valstybių narių kino rėmimo sistemas;

22.

ragina Komisiją į tai atsižvelgti pateikiant pasiūlymą dėl dabartinės teisinės sistemos peržiūros, kad Europos audiovizualinių kūrinių rinkoje būtų užtikrintos visiems teikėjams teisingai taikomos vienodos sąlygos;

23.

ragina užsakomųjų vaizdo programų paslaugų ir užsakomųjų vaizdo programų paslaugų prenumeratos platformas suteikti galimybę visuomenei naudotis kiekvieno jų kataloge esančio filmo naudojimo duomenimis, kad būtų teisingai įvertintas jų poveikis;

24.

mano, kad norint pagerinti Europos filmų sklaidą tiek Europos, tiek tarptautinėse rinkose, reikia geriau suderinti kūrimo ir platinimo poreikius, kad būtų padidinta parama kūrimui, reklamai ir tarptautiniam platinimui;

25.

mano, kad būtina padidinti kinematografijos kūrinių platinimo, reklamos ir pardavimo biudžetą, nesumažinant jų kūrimo finansavimo;

26.

ragina valstybes nares visų pirma didinti viešąjį finansavimą siekiant ankstyvajame etape paremti nacionalinių filmų užsienyje, taip pat nenacionalinių Europos filmų, platinimą ir reklamą;

27.

ragina valstybes nares remti iniciatyvas siekiant palengvinti Europos filmų gamybą, platinimą, patrauklumą ir prieigą prie jų; mano, kad taikant mažesnius PVM tarifus kultūrinio pobūdžio audiovizualiniams kūriniams, parduodamiems internete ir ne internete, būtų skatinamas naujų paslaugų augimas ir platformų kūrimas;

28.

pabrėžia programos „Kūrybiška Europa“ kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės vaidmenį didinant MVĮ galimybes gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose ir skatinant didesnes finansų tarpininkų investicijas taip padidinant filmų pramonės finansavimo galimybes;

29.

ragina įvertinti Europos ir nacionalinių kino rėmimo sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, pirmiausia atsižvelgiant į remiamų kūrinių kokybę ir pasiekiamumą ir į tai, kiek tomis paramos priemonėmis galima prisidėti prie kūrinių platinimo ir auditorijos formavimo ir kiek jos yra veiksmingos; ragina Komisiją šioje srityje įgytą geriausią patirtį perteikti kitoms ES valstybėms narėms;

30.

primena, kad filmų gamybai ir bendrai gamybai reikalingos didelės finansinės investicijos ir kad dabartinė teisinė bazė netrukdo išduoti daugiateritorių licencijų, todėl pabrėžia, kad gamybos ir platinimo sistemų įvairovė turėtų ir toliau galioti siekiant skatinti investicijas į Europos filmus, atitikti kalbos ir kultūros požiūriu įvairialypę Europos rinką ir saugoti bei skatinti kultūrų įvairovę;

31.

pabrėžia, kad Europos filmams naudojama didelė dalis viešųjų nacionalinių ir regioninių ES lėšų, kurių papildomas naudojimas turėtų būti kuo labiau skatinamas, kad būtų padidintas jų veiksmingumas;

32.

pritaria Komisijos iniciatyvai įkurti Europos kino forumą, kad būtų supaprastintas struktūrinis dialogas su visais suinteresuotais audiovizualinio sektoriaus subjektais dėl sunkumų, su kuriais šis sektorius šiuo metu susiduria skaitmeniniame amžiuje siekiant pagerinti bendradarbiavimą, informacijos rinkimą keitimąsi gerąja patirtimi;

33.

ragina šiuo tikslu visas suinteresuotąsias institucijas aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, ir ypač su Europos Parlamentu;

34.

ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų didinant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ypač žinias kino srityje, bendrojo mokymo programose ir kultūros švietimo institucijose, rengti iniciatyvas, apimančias visų lygmenų formalųjį švietimą, savišvietą ir neformalųjį švietimą bei mokymą, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis;

35.

supranta ypatingą kino teatrų, kaip skirtingoms kartoms tinkamų žinių kino srityje ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo vietos, reikšmę ir palankiai vertina visas priemones, kuriomis ši jų funkcija tikslingai skatinama;

36.

atkreipia dėmesį į jaunimui skirtus šviečiamuosius filmus ir remia konkursus, kuriuose vaikai skatinami kurti audiovizualinius kūrinius; atkreipia dėmesį į paprogramės MEDIA teikiamas galimybes remiant projektus, susijusius su žinių kino srityje ugdymu;

37.

remia novatoriškus projektus ir patirtį, pvz., Komisijos parengiamuosius veiksmus dėl Europos filmų sklaidos skaitmeniniame amžiuje, kuriais siekiama išbandyti lankstesnį filmų pateikimą žiniasklaidoje keliose valstybėse narėse, ir palankiai vertina šių veiksmų įtraukimą į programą „Kūrybiška Europa“;

38.

mano, kad tokios inovacijos, dėl kurių rodymo laikotarpiai tampa lankstesni, galėtų būti naudingos tam tikriems Europos filmams dėl matomumo, auditorijų pasiekiamumo, pajamų ir išlaidų taupymo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares papildomai apsvarstyti tas iniciatyvas;

39.

ragina valstybes nares užtikrinti kinematografijos kūrinių skaitmeninimą ir sukurti privalomus kūrinių skaitmeniniu formatu deponavimo mechanizmus arba šiam formatui pritaikyti turimus mechanizmus, reikalaujant deponuoti tarptautinį standartinį skaitmeninių filmų originalą;

40.

pabrėžia audiovizualinių archyvų, ypač gautų iš kino paveldo institucijų ir visuomeninių transliuotojų, svarbą ir ragina valstybės nares užtikrinti skirti tinkamą finansavimą bei nustatyti teisių įsigijimo tvarką, kad jiems būtų lengviau įgyvendinti savo viešojo intereso misiją, įskaitant kino paveldo išsaugojimą, skaitmeninimą ir prieinamumą visuomenei;

41.

pabrėžia Europos skaitmeninės bibliotekos EUROPEANA, kaip skaitmeninės Europos audiovizualinio paveldo (filmų ir televizijos laidų) bibliotekos, svarbą;

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

21.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/17

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (COM(2013)0659),

—

atsižvelgdamas į prie šio komunikato pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus SWD(2013)0342 ir SWD(2013)0343,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvadas dėl naujos ES miškų strategijos,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos miškininkystės strategijos įgyvendinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“,

—

atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, įskaitant strategijas „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2013)0216),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A8-0126/2015),

A.

kadangi bendros miškininkystės politikos formavimas į Europos Sąjungos kompetencijos sritį nepatenka, tačiau kai kurių sričių Sąjungos politika gali turėti poveikio valstybių narių miškų politikai, ir kadangi sprendimus dėl atitinkamos su miškininkyste ir miškais susijusios politikos priima valstybės narės;

B.

kadangi, nepaisant aiškios valstybių narių kompetencijos, su mišku susijusiame sektoriuje yra galimybių geriau ir aktyviau koordinuoti šį svarbų ekonomikos sektorių, garantuojantį darbo vietas Europos lygmeniu, ir sustiprinti jo padėtį, ypač kaimo vietovėse, sykiu būtų apsaugotos ekosistemos ir visiems užtikrinta ekologiškesnė aplinka, nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos;

C.

kadangi mediena yra atsinaujinantis ir Europoje dažnai nepakankamai išnaudojamas išteklius, todėl būtina užtikrinti išmanų ir tvarų šios žaliavos naudojimą, be kita ko, plečiant praktinę patirtį ir ja dalijantis;

D.

kadangi miškuose yra unikalių augalų, gyvūnų ir grybų rūšių;

E.

kadangi miškų dydis ir savybės labai skiriasi ir kai kuriose valstybėse narėse daugiau nei pusę jų teritorijos užima miškai; kadangi tvariai tvarkomi miškai yra labai svarbūs kuriant papildomą vertę vietos, regionų, Europos ir tarptautiniu lygiu, užtikrinant darbo vietas kaimo vietovėse ir stiprinant bioekonomika grindžiamą visuomenę, teikiant naudą žmogaus sveikatai, ypač struktūriniu požiūriu nepalankiose sąlygose esančiuose regionuose, o kartu ir svarbus įnašas į aplinkos ir klimato apsaugą bei biologinę įvairovę;

F.

kadangi miško biomasė yra labai svarbus atsinaujančiosios energijos šaltinis; kadangi šiuo metu Europos miškai sugeria ir sulaiko apie 10 proc. ES išmetamos anglies ir taip reikšmingai prisideda prie pastangų švelninti klimato kaitą;

G.

kadangi dėl mūsų visuomenės urbanizacijos silpnėja Sąjungos piliečių ryšys su miškais ir žinios apie miškininkystę ar jos poveikį gerovei, darbo vietoms, klimatui, aplinkai, žmonių sveikatai ir visai vertės grandinei bei ryšį su platesnėmis ekosistemomis;

H.

kadangi vis daugiau ES politikos sričių didinami reikalavimai miškams; kadangi šiuos reikalavimus reikia kruopščiai subalansuoti, o naujų medienos panaudojimo būdų paklausą bioekonomikos ir bioenergijos srityse turi lydėti efektyvus išteklių naudojimas, naujų technologijų naudojimas ir tvaraus tiekimo apribojimų laikymasis;

I.

kadangi Europos miškininkystei būdingas tvarus miškų tvarkymas ir ilgalaikis planavimas ir kadangi reikėtų dar labiau skatinti tvarumo principo laikytis visais lygmenimis – nuo vietos iki pasaulio, siekiant kurti darbo vietas, apsaugoti biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitą ir dykumėjimą;

J.

kadangi būtina pabrėžti miškų vaidmenį ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu, taip pat kultūros ir gamtos paveldo apsaugos ir panaudojimo bei tvaraus (ekologinio) turizmo skatinimo srityse;

K.

kadangi augantis pasaulio gyventojų skaičius reiškia, kad didėja energijos paklausa ir atitinkamai miškams turėtų tekti svarbesnis vaidmuo būsimame ES energijos rūšių derinyje;

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl naujos ES miškų strategijos ir lydimuosius Komisijos tarnybų darbinius dokumentus; pabrėžia, kad ES miškų strategijoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama tvariai miškotvarkai ir miškų daugiafunkciam vaidmeniui ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu ir turi būti užtikrintas geresnis koordinavimas ir Bendrijos politikos, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su miškininkyste, derinimas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad įgyvendinant vis daugiau ES politikos, pvz., ekonomikos ir užimtumo, energijos tiekimo, aplinkos ir klimato apsaugos politikos, iniciatyvų, reikia labiau atsižvelgti į miškininkystę;

2.

pabrėžia būtinybę sistemingiau nustatyti miškų ekosistemos funkcijų vertę ir į ją atsižvelgti priimant viešojo ir privačiojo sektoriaus sprendimus;

3.

pažymi, kad tik sveiki ir stabilūs kalnų miškai gali visiškai atlikti savo apsaugines funkcijas žmonėms ir gamtai, sulaikydami lavinas ir purvo nuošliaužas ir būdami natūrali apsauga nuo potvynių; šiuo klausimu pabrėžia, kad būtina keistis patirtimi tarpvalstybiniu lygmeniu;

4.

šiuo klausimu pabrėžia, kad reikėtų pasipriešinti bet kokiems mėginimams įtraukti miškininkystę į ES politiką ir kad būtina atsižvelgti į vietinį ir regioninį šio sektoriaus pobūdį ir valstybių narių kompetenciją šioje srityje ir kartu siekti suderinti atitinkamą Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetenciją;

5.

pabrėžia, kad ES miškams būdinga didelė įvairovė, be kita ko, labai skiriasi nuosavybės forma, skiriasi gamta ir dydis, taip pat skirtingos problemos;

6.

pabrėžia, kad ES miškų strategijoje turi būti atsižvelgiama į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse daugiau nei pusę jų teritorijos užima miškai, tvariai tvarkomi miškai yra labai svarbūs kuriant papildomą vietos ir regionų vertę ir užtikrinant darbo vietas kaimo vietovėse, o kartu ir svarbus įnašas į aplinkos apsaugą;

7.

pabrėžia ypatingą stabilių mišrių miškų, kuriuose auga vietinių rūšių medžiai, ir jų būtinųjų ekosistemos funkcijų svarbą ir indėlį į rūšių įvairovę;

8.

ragina valstybes nares remti miškų savininkų pastangas išsaugoti ir veisti tai vietai būdingus, vietinių rūšių mišrius miškus;

9.

išreiškia nusivylimą, kad į siūlomą strategiją neįtrauktos miško darbuotojų darbo sąlygos, ir prašo Komisijos atsižvelgti į išmanaus darbo organizavimo, aukštų technologijos standartų ir kokybiškų darbo vietų aspektus;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad miškų sektoriuje šiuo metu dirba daugiau kaip 3 mln. ES piliečių, ir pabrėžia, kad ilgalaikį miškų sektoriaus konkurencingumą bus galima pasiekti tik turint kvalifikuotų darbuotojų;

11.

mano, kad ES miškų strategijoje turėtų būti nustatytos sąlygos, kurios leistų teikti atitinkamą ES mokymą ir įdarbinti darbuotojus, kurie puikiai suprastų ne tik dabartinius miškų sektoriaus iššūkius ir jam kylančius pavojus, tačiau ir miškotvarkai taikytinas saugos taisykles;

12.

pabrėžia, kad reikalinga visuotinė, holistinė ir bendra strategija, ir palankiai vertina ES miškų ir su mišku susijusio sektoriaus ekonominio, ekologinio ir socialinio vaidmens ir naudos pripažinimą;

13.

mano, kad šis pripažinimas – tai tvirtas pagrindas ES miškininkystės sektoriui remti, be kita ko, siekiant išvengti miškų nelaimių ir jas valdyti, gerinti efektyvų išteklių naudojimą, didinti konkurencingumą, skatinti užimtumą, stiprinti su mišku susijusią pramonę ir apsaugoti ekologines funkcijas;

14.

pabrėžia svarbų bioekonomikos vaidmenį siekiant naujų Komisijos prioritetų, susijusių su ekonomikos augimu, užimtumu ir investicijomis;

15.

pripažįsta, jog ES turi atlikti svarbų vaidmenį remiant nacionalinę politiką, kad būtų įgyvendinta aktyvi, daugiafunkcė ir tvari miškotvarka, įskaitant skirtingų rūšių miškų tvarkymą, ir stiprinant bendradarbiavimą kovos su tarpvalstybinėmis problemomis, pavyzdžiui, miškų gaisrais, klimato kaita ir gaivalinėmis nelaimėmis ir svetimomis invazinėmis rūšimis, srityje;

16.

laikosi nuomonės, kad strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama medžių ligų problemai, kaip antai ąžuolų nykimui, dėl kurio nyksta kamštinių ąžuolų plantacijos Portugalijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje, taip pat daromas poveikis specialioms apsaugos teritorijoms ir biosferos rezervatams;

17.

pabrėžia, kad numatomas medienos paklausos augimas yra ir galimybė, ir iššūkis miškams ir visiems su mišku susijusiems sektoriams, ypač dėl to, kad tikimasi, jog dėl klimato kaitos miškus dažniau ir smarkiau niokos sausros, gaisrai, audros ir kenkėjai; šiuo klausimu primena, kad būtina saugoti miškus nuo šių augančių grėsmių ir suderinti jų gamybines ir apsaugines funkcijas;

18.

palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama padidinti miškų plotus, ypač tose teritorijose, kurios netinka maisto produktų gamybai ir visų pirma yra arti miestų teritorijų, kad būtų sumažintas neigiamas karščio poveikis, tarša ir sustiprintas žmonių ryšys su mišku;

19.

visiškai palaiko Komisijos pastangas skatinti tvarų su miškų tvarkymu susijusį užimtumą ir gerovės kūrimą Europoje;

20.

atkreipia dėmesį į svarbią medienos ir kitų su mišku susijusių medžiagų, pvz., kamštienos ir medienos produktų, įskaitant tekstilės pluoštą, tvarios gamybos ir naudojimo reikšmę plėtojant tvarias ekonomikos koncepcijas ir kuriant žaliąsias darbo vietas;

21.

ragina Komisiją išnagrinėti sunkumus tolesnėje tiekimo grandinėje, kylančius, visų pirma, dėl rąstų paklausos augimo trečiosiose šalyse, ir remti šį sektorių;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti paskatas, kad miškų savininkėms, kurių vis daugėja, būtų teikiamos ypatingos konsultacijos ir parama aktyvios ir tvarios miškotvarkos klausimais;

23.

pabrėžia, kad apie 60 proc. ES miškų yra privatūs ir yra apie 16 mln. privačių miškų savininkų, šiuo klausimu akcentuoja nuosavybės ir valdymo teisių svarbą ir pritaria visoms priemonėms, kuriomis suinteresuotųjų subjektų asociacijoms sudaromos sąlygos dalyvauti dialoge tvarios miškotvarkos plėtojimo ir įgyvendinimo klausimais ir gerinti informacijos mainus;

24.

pažymi, kad miškų savininkai yra pagrindiniai kaimo vietovių subjektai, ir šiuo klausimu palankiai vertina tai, kad 2014–2020 m. BŽŪP kaimo plėtros programose pripažįstama miškininkystės ir agrarinės miškininkystės svarba;

25.

mano, kad ES miškų strategija būtų sustiprinta, jeigu jai būtų skirta esamų ES fondų, įskaitant EŽŪFKP, lėšų, o ši parama būtų tinkamai koordinuojama;

26.

pabrėžia galimybes valstybėms narėms ir regionams pasinaudoti esamomis lėšomis pagal atitinkamas kaimo plėtros programas, siekiant remti tvarią miškotvarką ir skatinti agrarinę miškininkystę, užtikrinti viešąsias aplinkos gėrybes, tokias kaip deguonies gamyba, anglies dioksido lygio mažinimas ir javų apsauga nuo klimato poveikio, taip pat vietos ekonomikos skatinimas bei žaliųjų darbo vietų kūrimas;

27.

pripažįsta, kad reikia gerinti vežimo ir logistikos paslaugas miškotvarkos ir medienos gavybos srityse; todėl ragina valstybes nares sukurti tvarias mažesnį poveikį klimatui darančias logistikos ir medienos ruošos sistemas, apimančias tvariais biodegalais varomus krautuvus ir laivus bei platesnį geležinkelių panaudojimą; ragina šiuo tikslu naudotis ES struktūriniais fondais ir kaimo plėtros programomis;

28.

pripažįsta, kad visuomenėje miškai yra svarbūs piliečių fizinei ir protinei sveikatai ir kad miškų teikiamos viešosios gėrybės yra itin vertingos aplinkai ir poilsiui ir prisideda prie gyvenimo kokybės, ypač dėl tiekiamo deguonies, anglies dioksido sekvestracijos, oro valymo, vandens saugojimo ir filtravimo, erozijos suvaldymo ir apsaugojimo nuo griūčių, taip pat kaip vietos užsiėmimams lauke;

29.

skatina kurti viešojo transporto linijas tarp miesto teritorijų ir miškų, kad būtų pagerintos galimybės pasiekti miškus ir miškingas vietoves;

30.

pabrėžia kitos su mišku susijusios veiklos (pvz., miško produktų ne iš medienos, tokių kaip grybai ar uogos, rinkimo, gyvulių ganymo ir bitininkystės) svarbą;

31.

ragina Komisiją skatinti ekonominę veiklą, kuri gali teikti išteklių farmacijos, kosmetikos ir maisto produktų pramonei ir gali būti panaudota kaip alternatyva sprendžiant užimtumo ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas, bei populiarinti šios veiklos rezultatus, kaip naudingus žmogaus sveikatai;

32.

pažymi, kad medienos ir kitų nukirsto medžio produktų naudojimas kaip atsinaujinančios ir klimatui nekenkiančios žaliavos ir tvari miškotvarka yra labai svarbūs norint pasiekti Europos Sąjungos socialinius ir politinius tikslus, tokius kaip energetikos sistemos pertvarkymas, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas, ir strategijos „Europa 2020“ ir biologinės įvairovės tikslus; nurodo, kad neaktyvi miškotvarka šiems tikslams prieštarautų;

33.

pabrėžia, kad tvarkomi miškai sugeria daugiau CO2 nei netvarkomi miškai, ir pabrėžia tvarios miškotvarkos svarbą didinant ES miškų anglies dioksido sekvestracijos galimybes;

34.

mano, kad miškai neturėtų būti laikomi tik anglies dioksido absorbentais;

35.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad miškų ištekliai ir mediena būtų naudojama ir pakartotinai naudojama veiksmingai, siekiant mažinti ES prekybos balanso deficitą, geriau užtikrinti, kad ES užtektų savų medienos išteklių, didinti miškų sektoriaus konkurencingumą, prisidėti prie netvarios miškotvarkos mažinimo, saugoti aplinką ir stabdyti miškų ES nepriklausančiose šalyse naikinimą;

36.

labai pritaria efektyviam medienos ištekliaus kaip ribotos atsinaujinančios ir universalios žaliavos naudojimui ir nepritaria teisiškai privalomam medienos naudojimo prioritetų nustatymui, nes, viena vertus, jais apribojama energetikos rinka ir naujų bei novatoriškų biomasės panaudojimo būdų vystymas ir, kita vertus, kai kuriose kaimo ir atokiose vietovėse tai neįmanoma vien dėl su infrastruktūra susijusių priežasčių;

37.

remia atvirą rinka pagrįstą požiūrį ir rinkos dalyvių laisvę, teikdamas pirmenybę medienai iš vietos išteklių, kad būtų sumažintas jūrų transporto anglies pėdsakas ir skatinama tvari vietos gamyba;

38.

atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie didžiausi Sąjungos biomasės ištekliai randami rečiausiai apgyvendintuose ir atokiausiuose regionuose, mano, jog būtina, kad strategijoje būtų visapusiškai atsižvelgta ir į tų rečiausiai apgyvendintų ir atokiausių regionų ypatumus;

39.

pripažįsta medienos reikšmę gaminant energiją kaip būdą mažinti energijos nepriteklių, prisidedant prie 2030 m. klimato ir energetikos programos tikslų dėl energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir atveriant naujas verslo galimybes;

40.

mano, kad naujoji miškų strategija turėtų paskatinti stipriau bendradarbiauti struktūrizuojant su mišku susijusius pramonės sektorius ir pergrupuojant subjektus, kad būtų užtikrintas geresnis miškų išteklių panaudojimas;

41.

mano, kad tvari miškotvarka turi būti grindžiama visuotinai pripažintais ir priimtais principais ir priemonėmis, pvz., tvarios miškotvarkos kriterijais ir rodikliais, kurie turi būti visada taikomi visam sektoriui, neatsižvelgiant į galutinę medienos paskirtį;

42.

pritaria Komisijos ketinimui kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais nustatyti didelio užmojo, objektyvius ir įrodomus tvarios miškotvarkos kriterijus ir rodiklius, pabrėždamas, kad šie kriterijai turi atitikti FOREST EUROPE (Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos) (2) reikalavimus, kuriais grindžiamas visoje Europoje vienodas ataskaitų apie tvarią miškotvarką teikimas ir kurie yra tvarumo sertifikavimo pagrindas, atsižvelgiant į Europos miškų tipų įvairovę;

43.

pripažįsta, kad augančiai su mišku susijusių medžiagų paklausai, kuri yra visų pirma atsinaujinančiosios energijos iš biomasės plėtros pasekmė, patenkinti reikia naujų būdų medienos prieinamumui padidinti, kad būtų užtikrintas tvarus miškų naudojimas;

44.

pažymi, kad FOREST EUROPE derybose dėl Europos miškų konvencijos (3), kaip privalomo tvarios miškotvarkos ir geresnės interesų pusiausvyros nustatymo įgyvendinant miškų politiką teisės akto, padaryta didelė pažanga, ir ragina valstybes nares ir Komisiją visomis pastangomis siekti atnaujinti ir sėkmingai užbaigti derybas;

45.

mano, kad miškotvarkos planai arba lygiavertės priemonės gali būti svarbios strateginės konkrečių priemonių įgyvendinimo ūkiuose, ilgalaikio planavimo ir tvarios miškotvarkos įgyvendinimo Europos miškuose priemonės; vis dėlto pabrėžia, kad šiuose planuose numatytų konkrečių priemonių įgyvendinimas miško valdose turi likti reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais;

46.

ragina valstybes nares laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų stebėti ir skatinti miškotvarkos planų įgyvendinimą, nesukuriant nereikalingos administracinės naštos;

47.

palankiai vertina aiškų miškotvarkos planų ir „Natura 2000“ valdymo planų atskyrimą;

48.

pabrėžia, kad miškotvarkos planų rengimas yra būtina sąlyga norint gauti ES kaimo plėtros fondų lėšas tik paramos gavėjams, kurių valdos viršija tam tikrą dydį, o atitinkamo dydžio nesiekiantiems miškams ši sąlyga netaikoma; taip pat pažymi, kad gali būti priimamos lygiavertės priemonės;

49.

ragina valstybes nares įgyvendinant teisės aktus visiškai išnaudoti šį esamą lankstumą, ypač smulkiųjų valdytojų naudai;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares kurti paskatas ir remti naujus verslo modelius, pvz., gamybos bendrijas, kuriais privatūs smulkieji miškų savininkai būtų skatinami aktyviai ir tvariai tvarkyti savo miškus;

51.

teigia, kad, siekiant deramai įgyvendinti strategiją, būtinas konkretus ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo pabrėžiama miško medienos mobilizavimo ir tausaus naudojimo svarba, siekiant sukurti pridėtinę vertę ir darbo vietų, tuo pačiu suteikiant būdą stiprinti privačias miškininkystės įmones ir remti organizuotas miško savininkų grupes;

52.

pabrėžia, kad efektyvus išteklių valdymas turėtų apimti paramos programas, skirtas žemės ūkiui netinkamų teritorijų apželdinimui miškais ir apsauginių želdinių juostų įrengimui;

53.

mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama praktiniam mokslinių tyrimų taikymui, kadangi naujos idėjos gali būti naudingos visam sektoriui, o su mišku susijusios pramonė turi dideles augimo galimybes; be to, mano, kad tolesnės investicijos į inovacijas šiame sektoriuje gali atverti naujas jos gamybos galimybes ir veiksmingesnius pramoninius procesus, kurie užtikrintų išmanesnį turimų išteklių panaudojimą ir galėtų sumažinti neigiamą poveikį miško ištekliams;

54.

ragina Komisiją Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas („Horizontas 2020“) ir Mažųjų bei vidutinių įmonių konkurencingumo programą (COSME) įvertinti miškininkystės ir medienos apdirbimo aspektais ir prireikus parengti naujas su mišku susijusiam sektoriui skirtas priemones bei skatinti tikslinius mokslinius tyrimus dėl naujų ekonomiškų sprendimų, susijusių su naujais ir novatoriškais medienos produktais, kad paremtų su mediena susijusios bioekonomikos plėtrą;

55.

palankiai vertina valstybių narių keitimosi patirtimi ir turimomis žiniomis apie miškus naudą ir ragina valstybes nares ir Komisiją remti pramonės atstovų, mokslininkų ir gamintojų dalijimąsi patirtimi;

56.

pabrėžia, kad svarbu remti ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programas norint pasiekti pažangų ir tvarų augimą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, švaresnes ir pažangesnes technologijas, ypač rafinuotų biodegalų ir medinių pramoninių pastatų statybos srityse, taip pat automobilių ir tekstilės pramonėje;

57.

primena, kad, pasak Europos Komisijos, 2009 m. bioekonomikos rinka buvo įvertinta daugiau nei 2 trln. eurų, joje buvo sukurta 20 mln. darbo vietų ir jos sudarė 9 proc. visų darbo vietų ES;

58.

pažymi, kad kiekvienu į bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Horizontas 2020“ investuotu euru bus sukuriama apie 10 eurų pridėtinės vertės; pabrėžia, kad miškų vaidmuo šiandienos ir ateities bioekonomikoje yra labai svarbus;

59.

mano, kad reikėtų skatinti keisti naftos produktus ar daug šilumos sunaudojančias žaliavas mediena ir nukirsto medžio produktais, vadovaujantis mokslinių tyrimų ir technologijų pažanga, ir kad tai gali padėti švelninti klimato kaitą ir kurti naujas darbo vietas;

60.

pabrėžia, kad būtina atlikti visų ES teisės aktų, reglamentuojančių su mišku susijusios pramonės šakų vertės grandines, sąnaudų įvertinimą, siekiant sumažinti visą nereikalingą ir sunkią biurokratinę naštą ir sukurti pagrindą, padėsiantį tvariai padidinti šių pramonės šakų ilgalaikį konkurencingumą, ir kad būtina pritarti principui, pagal kurį dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, reglamentuojančių miškų sektorių ir su mišku susijusios pramonės šakų vertės grandines, turėtų būti atliekamas išsamus poveikio vertinimas;

61.

mano, kad, norint vykdyti mokslinius tyrimus, labai svarbu plėtoti su miškais susijusią žinių bazę ir kad, siekiant įgyvendinti miškų strategiją, būtina turėti patikimos informacijos;

62.

atkreipia dėmesį į tai, kad programoje „Copernicus“ ir kitose ES kosminės erdvės iniciatyvose yra numatyta informacijos ir stebėsenos išteklių, ir rekomenduoja šiais ištekliais ir priemonėmis naudotis aktyviau;

63.

pažymi, kad vykdant nacionalines miškų inventorizacijas užtikrinama atidi miškų išteklių įvertinimo stebėsena, atsižvelgiama į regioninį aspektą ir į reikalavimą mažinti biurokratizmą ir sąnaudas;

64.

palankiai vertina Komisijos pastangas sukurti Europos miškų informacijos sistemą, grindžiamą nacionaliniais duomenimis, ir iniciatyvas, kuriomis gerinamas esamų ir naujų duomenų palyginamumas, todėl ragina gerinti ekonominių ir užimtumo duomenų analizę miško ir miško apdirbimo sektoriuose;

65.

visų pirma rekomenduoja naudoti ilgesnio laikotarpio duomenis, kad būtų galima geriau suprasti miškininkystės ir jos prisitaikymo prie klimato kaitos tendencijas;

66.

mano, kad, norint sėkmingai įgyvendinti tvarkią miškotvarką, būtini įgudę ir gerai parengti darbuotojai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti priemones ir, jei įmanoma, naudotis esamomis ES priemonėmis, pvz., Kaimo plėtros programa (EŽŪFKP), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir Europos mokymo programomis („ET2020“), siekiant remti kartų atsinaujinimą ir panaikinti įgudusios darbo jėgos trūkumą miškuose;

67.

ragina Komisiją remti informavimo kampanijų rengimą, kad būtų supažindinta su šio sektoriaus galimybėmis kovoti su nedarbu ir gyventojų skaičiaus mažėjimu ir būtų padidintas jo patrauklumas jaunimui;

68.

mano, kad, siekiant ir toliau užtikrinti miškotvarkos ir susijusių pramonės šakų žinių perdavimą, reikėtų rengti mokymo programas, pirmiausia skirtas veiklą pradedantiems ir jauniesiems miškininkams bei esamiems statybų pramonės darbuotojams, kad būtų pagerintos jų žinios apie medžio panaudojimo galimybes;

69.

pripažįsta, kad tvariu tvarkymu viso miško produktų gyvavimo ciklo metu galima smarkiai prisidėti prie žaliosios ekonomikos tikslų, ypač susijusių su klimato kaitos švelninimo politika ir efektyviu išteklių naudojimu;

70.

mano, kad valstybės narės turėtų skatinti tvariai naudoti miško produktus statybos sektoriuje, įskaitant jų naudojimą statant labiau įperkamus namus iš tvariais būdais gautų žaliavų;

71.

pabrėžia tradicinio didelės pridėtinės vertės panaudojimo, vis dar turinčio didelių galimybių augti, pvz., medžio panaudojimo statybose ir pakavime, svarbą;

72.

pažymi, kad dėl dabartinės technologijų pažangos galima statyti didelio gyvenamojo ploto būstus daugiausia iš medžio ir taip smarkiai sumažinti išmetamo CO2 kiekį statybų sektoriuje;

73.

pažymi, kad medienos naudojimo statybos tikslais taisyklės įvairiose valstybėse narėse skiriasi; todėl ragina įsipareigoti priimti ES taisykles, kuriomis skatinama naudoti daugiau medienos pastatuose;

74.

ragina valstybes nares kurti iniciatyvas, kad paremtų žinių ir technologijų perdavimą, ir visiškai išnaudoti esamas ES programas, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos miškininkystės ir su miškais susijusiame sektoriuje;

75.

pažymi, kad moksliniuose ir technologiniuose tyrimuose yra didelių spragų, susijusių su miškininkystės pritaikymu sprendžiant klimato kaitos problemą, įskaitant mokslinius tyrimus dėl didėjančio kenkėjų ir ligų skaičiaus poveikio, keliančio rimtą grėsmę Europos miškams ir su miškais susijusiems sektoriams;

76.

ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kad būtų didinamas informuotumas apie Europos miškų ir miškininkystės ekonominį, aplinkos ir socialinį vaidmenį ir apie tvarios su mišku susijusios bioekonomikos ir medienos, kaip vienos iš svarbiausių ES atsinaujinančiųjų žaliavų, svarbą;

77.

mano, kad svarbu skatinti mokslinius tyrimus, susijusius su racionaliu biomasės naudojimu ir greitai augančių energetinių augalų auginimu, ir sukurti modelį, kuriuo ekonominiu požiūriu būtų skatinama naudoti biomasės atliekas;

78.

pabrėžia, kad tvari miškotvarka daro teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir klimato kaitos švelninimui ir gali sumažinti miškų gaisrų, kenkėjų ir ligų pavojų;

79.

pabrėžia, kad Sąjunga susitarė, jog iki 2020 m. biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų paslaugų, įskaitant apdulkinimą, blogėjimas turi būti sustabdytas, ekosistemos ir jų paslaugos turi būti išlaikomos ir mažiausiai 15 proc. sunykusių ekosistemų turėtų būti atkurta; priduria, kad Sąjunga taip pat pritarė, jog miškų valdymas turi būti tvarus, miškai, jų biologinė įvairovė ir jų užtikrinamos paslaugos turi būti apsaugoti ir kiek galima plėtojami, kad turi būti padidintas miškų atsparumas klimato kaitai, gaisrams, audroms, kenkėjams ir ligoms; be to, pabrėžia, kad dėl šios priežasties būtina parengti ir įgyvendinti atnaujintą Sąjungos miškų strategiją, pagal kurią būtų sprendžiami įvairūs miškams keliamų reikalavimų ir jų teikiamos naudos klausimai ir kuria būtų padedama laikytis strategiškesnio požiūrio į miškų apsaugą ir puoselėjimą, be kita ko, užtikrinant tvarų miškų valdymą (4);

80.

pažymi, kad reikėtų išsamiau išnagrinėti ir kitas temas, būtent žolėdžių populiacijos pertekliaus problemą, miškų sveikatą ir tvarios medienos gamybą, miškų genetinius išteklius, priemones, kurios padėtų užkirsti kelią miškų gaisrams ir kovoti su jais, išvengti dirvos erozijos ir atkurti augalinę dangą;

81.

pripažįsta, kad trumpos rotacijos miškininkystė galėtų suteikti galimybę išgauti tvarios medienos biomasę, užtikrinant reikalingą teritorinę priežiūrą – taip būtų mažinama dirvos erozijos, atidėtos ar apleistos žemės nuošliaužų rizika;

82.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant Aichi 5 tikslo, pagal kurį reikalaujama, kad iki 2020 m. visų natūralių buveinių, įskaitant miškus, nykimas būtų sumažintas mažiausiai perpus ir, kai įmanoma, beveik visiškai sustabdytas, be to, turėtų būti gerokai sumažintas natūralių buveinių būklės blogėjimas ir suskaidymas;

83.

primygtinai ragina valstybes nares taip formuoti savo miškininkystės politiką, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į miškų svarbą saugant biologinę įvairovę, užkertant kelią dirvožemio erozijai, užtikrinant anglies sekvestraciją ir oro gryninimą, taip pat palaikant vandens ciklą;

84.

pažymi, kad, siekiant strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ tikslų, reikia skatinti bioekonomiką kaip esminę sudedamąją išmanaus ir ekologiško augimo Europoje dalį ir kad, plėtojant bioekonomiką, svarbus vaidmuo tenka medienos žaliavai;

85.

pabrėžia, kad būtina skubiai išsiaiškinti, kokį šiltnamio efekto poveikį daro įvairūs miško biomasės naudojimo būdai energijai gaminti, ir nustatyti naudojimo būdus, kuriais galima pasiekti didžiausią švelninimo poveikį laikantis politikos sričiai taikomų terminų;

86.

mano, kad svarbu populiarinti bioekonomikos sąvoką paisant žaliavų tiekimo tvarumo ribų, kad būtų skatinamas miškų grandinių ekonominis gyvybingumas pasitelkiant naujovių ir technologijų perdavimą;

87.

ragina skirti didesnę paramą įvairiems miško produktams, užtikrinant, kad skirtingų tipų miško produktų paklausa būtų suderinta ir įvertinta atsižvelgiant į tvaraus tiekimo potencialą ir kitas ekosistemos funkcijas ir miškų teikiamas paslaugas;

88.

yra labai susirūpinęs dėl spartaus (dažnai neteisėto) miškų naikinimo pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse;

89.

remia mechanizmus, kuriais skatinama plėtoti miškininkystę visame pasaulyje pereinant prie tvaresnio naudojimo, ir šiuo klausimu pirmiausia remiasi ES medienos reglamentu (5), kuriuo siekiama kovoti su neteisėtu miškų kirtimu ir neteisėtos medienos įvežimu į Europos rinkimą iš trečiųjų šalių, ir medienos importo į Europos bendriją licencijavimo sistema (FLEGT) (6) bei susijusiais savanoriškais partnerystės susitarimais;

90.

ragina Komisiją paskelbti laukiamą ES medienos reglamento veikimo ir veiksmingumo peržiūrą ir pabrėžia, kad naujas reglamentas turėtų būti proporcingas ir jame turėtų būti numatyti būdai, kaip būtų galima sumažinti nereikalingas sąnaudas ir ataskaitų teikimo reikalavimus Europos miškingų vietovių savininkams ir miškininkams;

91.

atsižvelgdamas į dėl pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos kylančias problemas, mano, kad ekosistemos ir rūšių populiacijos turi būti sveikos, biologiniu požiūriu įvairios ir tvirtos, kad išliktų atsparios;

92.

šiuo klausimu pabrėžia tinklo „Natura 2000“ teritorijų, kuriose dėl jų išskirtinių gamtos išteklių galima nuolat kurti aplinkos ir kultūros požiūriu aukštos kokybės miško produktus ir paslaugas, teikiamas galimybes;

93.

pabrėžia sveikų miškų ekosistemų svarbą užtikrinant buveines gyvūnams ir augalams, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad į apsaugą orientuoti teisės aktai, tokie kaip ES buveinių direktyva, daro poveikį miškotvarkos sprendimams ir turi būti įgyvendinami proporcingai;

94.

pripažįsta miškų svarbą vystant susijusius sektorius ir pabrėžia, kad šiuo klausimu svarbu remti medingų medžių, kurie prisideda prie apdulkinimo proceso, augintojus;

95.

mano, kad tam tikros problemos, būtent nelegalaus kirtimo, yra ištikusios miškininkystės pramonę visame pasaulyje, todėl ragina Europos Komisiją didinti paramą miškininkystės pramonei atitinkamose tarptautinėse institucijose;

96.

pažymi, kad didėja biomasės, ypač medienos, paklausa, todėl palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių pastangas remti besivystančių šalių priemones, kuriomis siekiama gerinti miškininkystės politiką ir teisės aktus, pirmiausia įgyvendinant programą REDD+ (7) (dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programą);

97.

ragina Komisiją parengti veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir nykimo, kad būtų įgyvendinami Komisijos komunikate dėl miškų naikinimo nustatyti tikslai, kaip raginama septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje; mano, kad svarbu ne tik numatyti esamų miškų išsaugojimą ir tvarkymą, bet ir iškirstų miškų atkūrimą;

98.

mano, kad taip pat reikia atkreipti dėmesį į plataus masto miškų atkūrimo vietovėse, nukentėjusiose nuo pasikartojančių miškų gaisrų, būtinybę;

99.

primena, kad ES miškų strategijos įgyvendinimas turėtų būti daugiametis koordinuotas procesas, kurio metu turėtų būti atsižvelgiama į Parlamento nuomonę, ir kad strategija turėtų būti įgyvendinama veiksmingai, darniai ir nebiurokratiškai;

100.

apgailestauja, kad įgyvendinimas iš dalies jau prasidėjo Parlamentui dar nepriėmus savo pozicijos, ir mano, kad tai neatitinka Komisijos strategijoje nurodyto siekio geriau koordinuoti su mišku susijusią politiką;

101.

mano, kad naujojoje strategijoje turi būti nustatytos Europos Sąjungos ir valstybių narių strategijų ir finansavimo planų sąsajos ir nuosekliau apibrėžtas tarpsektorinės veiklos planavimas, finansavimas ir įgyvendinimas;

102.

ragina integruotai, struktūrizuotai ir subalansuotai įgyvendinti strategiją;

103.

todėl mano, jog reikėtų sustiprinti Miškų nuolatinio komiteto įgaliojimus ir suteikti jam daugiau išteklių, kad Komisija galėtų pasinaudoti visa valstybių narių praktine patirtimi, ES lygmeniu įgyvendindama naują ES miškų strategiją; ragina Komisiją pakankamai iš anksto pasitarti su Miškų nuolatiniu komitetu prieš pateikiant bet kokią iniciatyvą ar bet kokį dokumento projektą, kurie darytų poveikį miškotvarkai ir su mišku susijusiems pramonės sektoriams;

104.

pabrėžia svarbų Miškininkystės ir kamštienos pilietinio dialogo grupės ir kitų susijusių suinteresuotų subjektų vaidmenį ir ragina deramai įtraukti juos įgyvendinant šią strategiją;

105.

mano, kad miškų problemos yra horizontalios, todėl rengdamos bet kokią priemonę, kuri galėtų turėti poveikio tvarios miškotvarkos ir susijusių pramonės šakų specifikai, įvairios Europos Komisijos tarnybos turi bendradarbiauti tarpusavyje; todėl ragina Aplinkos generalinį direktoratą, Klimato politikos generalinį direktoratą, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą, Energetikos generalinį direktoratą, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinį direktoratą ir kitus susijusius generalinius direktoratus strategiškai bendradarbiauti, kad pagerinus koordinavimą ir bendravimą būtų užtikrintas veiksmingas strategijos įgyvendinimas;

106.

mano, kad, atsižvelgiant į Komisijos prioritetus dėl ekonomikos augimo, užimtumo ir investicijų, įgyvendinant naują ES miškų strategiją kaip prioritetus taip pat reikėtų nustatyti miškų sektoriaus konkurencingumo ir tvarumo skatinimą, kaimo ir miesto vietovių rėmimą, žinių bazės plėtojimą, miškų apsaugą ir jų ekosistemos funkcijų išsaugojimą, koordinavimo ir komunikacijos skatinimą ir medienos ir miškų produktų ne iš medienos naudojimą;

107.

ragina Komisiją papildyti strategiją tvirtu veiksmų planu, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės, ir kasmet teikti Parlamentui ataskaitas dėl pažangos, padarytos įgyvendinant konkrečius šios strategijos veiksmus;

108.

pritaria išplėstinio komiteto – sudaryto iš AGRI, ENVI ir ITRE komitetų – sušaukimui, kad būtų galima sudaryti sąlygas subalansuotiems naujos ES miškų strategijos įgyvendinimo pažangos svarstymams;

109.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

21.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/27

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (1),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (2),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535),

—

atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 86, 218, 263, 265, 267, 268 ir 340 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto preliminarų pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0055/2015),

A.

kadangi Komisijai surinkus ir išanalizavus duomenis buvo nustatyta, kad Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atvejai, apie kuriuos įtariama, kasmet vidutiniškai atsieina 500 mln. EUR, nors esama pagrįstų priežasčių tikėti, kad dėl sukčiavimo gali būti rizikuojama prarasti net 3 mlrd. EUR per metus;

B.

kadangi oficialių kaltinimų rodiklis, palyginti su Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) teisinių rekomendacijų, pateiktų valstybėms narėms, skaičiumi, žemas: aštuonerių metų laikotarpiu pradedant 2006 m. ir baigiant 2013 m. jis siekė maždaug 31 proc.; kadangi vienas iš Europos prokuratūros tikslų yra užpildyti šią spragą;

C.

kadangi kai kurios valstybės narės gal ir ne taip veiksmingai nustato ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atvejus ir vykdo su jais susijusį baudžiamąjį persekiojimą, taigi nukenčia visų valstybių narių mokesčių mokėtojai, prisidedantys prie Sąjungos biudžeto;

D.

kadangi savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino Tarybą visapusiškai jį įtraukti į teisėkūros darbą užtikrinant nuolatinį informacijos srautą ir nenutrūkstamai su juo konsultuojantis;

E.

kadangi skirtingos valstybių narių jurisdikcijos, teisinės tradicijos, teisėsaugos ir teismų sistemos neturėtų trikdyti ar pakirsti kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ir nusikalstamumu;

F.

kadangi organizuotas nusikalstamumas yra ir terorizmo finansavimo šaltinis, o nusikalstamos grupuotės renka lėšas sukčiaudamos;

G.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsniu leidžiama išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, įtraukiant sunkius tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimus; kadangi įkūrus Europos prokuratūrą ir jai pradėjus tinkamai veikti Taryba gali atsižvelgti į šią galimybę;

1.

pakartoja, kad yra tvirtai pasiryžęs spręsti prioritetų, susijusių su Europos prokuratūros įsteigimu, klausimą, taip pat apibrėžti principus ir sąlygas, kuriais jis galėtų duoti savo pritarimą;

2.

dar kartą primena savo ankstesniojo preliminaraus pranešimo turinį, priimtą 2014 m. kovo 12 d. rezoliucija, ir norėtų jį papildyti bei atnaujinti atsižvelgdamas į naujausius diskusijos Taryboje pokyčius;

3.

ragina Tarybą užtikrinti skaidrumą ir demokratinį teisėtumą nuolat visapusiškai informuojant Parlamentą ir su juo reguliariai konsultuojantis; ragina Tarybą tinkamai atsižvelgti į jo nuomonę – tai turėtų būti prielaida norint užsitikrinti pritarimą reglamentui dėl Europos prokuratūros priimti;

4.

primena, kad Europos prokuratūros kompetencijai turėtų priklausyti nusikaltimai, susiję su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu; atsižvelgdamas į tai primena, kad atitinkamos nusikalstamos veikos turi būti nurodytos siūlomoje direktyvoje dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (vadinamoji PIF direktyva); pripažindamas teisėkūros institucijų pažangą, padarytą derantis dėl PIF direktyvos priėmimo, ragina Tarybą atnaujinti pastangas siekiant susitarti dėl pastarosios direktyvos, kad būtų galima įsteigti Europos prokuratūrą;

5.

mano, jog būtinas naujoviškas požiūris į Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo tyrimą, šios veiklos vykdytojų persekiojimą baudžiamąja tvarka ir perdavimą teismui, kad kova su sukčiavimu taptų veiksmingesnė, būtų susigrąžinama daugiau lėšų ir išaugtų mokesčių mokėtojų pasitikėjimas ES institucijomis;

6.

mano, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų sukurta viena stipri nepriklausoma Europos prokuratūra, kuri gebėtų tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, baudžiamąja tvarka persekioti ir teismui perduoti jos vykdytojus, ir yra įsitikinęs, kad bet koks silpnesnis sprendimas būtų nuostolingas Sąjungos biudžetui;

7.

pabrėžia, kad struktūriniu požiūriu Europos prokuratūra turėtų būti visiškai nepriklausoma nuo nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų bei apsaugota nuo politinės įtakos ar spaudimo; todėl ragina užtikrinti Europos vyriausiojo prokuroro, jo pavaduotojų, Europos prokurorų ir Europos deleguotųjų prokurorų atrankos ir skyrimo procedūrų atvirumą, objektyvumą ir skaidrumą; mano, kad, siekiant užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams, Europos prokuroras turi eiti visą darbo dieną trunkančias pareigas;

8.

pabrėžia, jog svarbu, kad Parlamentas dalyvautų skiriant Europos prokurorus, ir siūlo surengti atvirą būtinus principingumo, profesionalumo, patirties ir įgūdžių kriterijus atitinkančių kandidatų konkursą; mano, kad Europos prokurorai turėtų būti skiriami bendru Tarybos ir Parlamento sutarimu, remiantis Komisijos sudarytu trumpuoju sąrašu, vertinimą atlikus nepriklausomai ekspertų grupei, kurios nariai būtų rinktiniai pripažintos kompetencijos teisėjai, prokurorai ir teisininkai; Europos vyriausiasis prokuroras turėtų būti skiriamas pagal tokią pat procedūrą, iš pradžių surengus klausymą Parlamente;

9.

mano, kad kolegijos nariai būtų atleidžiami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, priimamu atsižvelgiant į Tarybos, Komisijos, Parlamento ir (arba) Europos vyriausiojo prokuroro prašymą;

10.

pabrėžia, kad skirdamos kandidatus į Europos deleguotojo prokuroro pareigas valstybės narės turi įtraukti savarankiškas nacionalines teismines institucijas, kaip numatyta pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką;

11.

teigiamai vertina į Tarybos dokumento tekstą įtrauktą nuostatą dėl metinių ataskaitų teikimo ES institucijoms, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą naujosios tarnybos vykdomos veiklos vertinimą; ragina Tarybą užtikrinti, kad į metinę ataskaitą, inter alia, būtų įtraukiama išsami informacija apie tai, ar nacionalinės institucijos noriai bendradarbiauja su Europos prokuratūra;

12.

laikosi nuomonės, kad turėtų būti aiškiai apibrėžtos taisyklės Europos prokuratūros ir nacionalinių institucijų jurisdikcijos atskyrimui reglamentuoti, siekiant išvengti bet kokių neaiškumų ar neteisingo aiškinimo veiklos etapu: Europos prokuratūros jurisdikcijai turėtų priklausyti nusikaltimų, apimančių Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, tyrimas ir persekiojimas už juos baudžiamąja tvarka, kaip nustatyta Direktyvoje dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu; mano, kad Europos prokuratūra pirmiausia turėtų nuspręsti, ar klausimas nepriklauso jos kompetencijai, prieš nacionalinėms institucijoms inicijuojant savo tyrimą, kad vienu metu nebūtų atliekami keli tyrimai – juk tai nebūtų neveiksminga;

13.

primygtinai ragina įpareigoti nacionalines institucijas, tiriančias nusikaltimus, kurie gali priklausyti Europos prokuratūros kompetencijai, informuoti ją apie bet kokius tokius tyrimus; pakartoja, kad Europos prokuratūra turi turėti teisę perimti tokius tyrimus jai nusprendus, kad taip tinkama, siekiant užtikrinti tarnybos savarankiškumą ir veiksmingumą;

14.

pakartoja, kad tirti kitus, t. y. ne Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius, nusikaltimus Europos prokuratūra turėtų būti įgaliota tik kai tenkinamos visos šios sąlygos:

taip pat laikosi nuomonės, kad tuo atveju, kai Europos prokuratūra ir nacionalinės prokuratūros nesusitaria dėl kompetencijos, Europos prokuratūra turėtų centriniu lygmeniu spręsti, kas atliks tyrimą ir vykdys baudžiamąjį persekiojimą; be to, mano, kad nustatant kompetenciją vadovaujantis šiais kriterijais visuomet turėtų būti taikoma teisminė kontrolė;

15.

apgailestauja, kad vietoj Komisijos iš pradžių pasiūlytos hierarchinės struktūros valstybės narės svarsto kolegijomis pagrįstos struktūros variantą; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad sprendimus dėl baudžiamojo persekiojimo, kompetenciją atitinkančios jurisdikcijos pasirinkimo, bylos perkėlimo ar nutraukimo ir operacijų turėtų centriniu lygmeniu priimti kolegijos;

16.

pabrėžia, kad kolegijos turėtų vadovauti vykdant tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą ir, užuot apribojusios savo veiklą vien koordinavimo funkcijomis, turėtų tikrinti Europos deleguotųjų prokurorų darbą šioje srityje;

17.

reiškia susirūpinimą dėl automatiškai atsirandančio ryšio tarp centrinėje prokuratūroje dirbančio Europos prokuroro ir jo valstybėje narėje įteiktos bylos, nes dėl to gali akivaizdžiai nukentėti prokurorų savarankiškumas ir proporcingas bylų paskirstymas;

18.

todėl ragina racionaliai organizuoti prokuratūros darbo krūvį centriniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad bylų paskirstymo įvairioms kolegijoms sistema turėtų būti pagrįsta iš anksto apibrėžtais objektyviais kriterijais; taip pat siūlo vėlesniuoju etapu numatyti galimybę kolegijoms konkrečiai specializuotis;

19.

yra įsitikinęs, kad ir centrinėje prokuratūroje dirbsiantys Europos prokuratūros darbuotojai užtikrins būtinas žinias, patirtį ir ekspertinę informaciją nacionalinių teisėsaugos sistemų srityje;

20.

ragina teisėkūros instituciją Europos prokuratūrai užtikrinti racionalias procedūras, reikalingas leidimui taikyti tiriamąsias priemones tarpvalstybinio pobūdžio bylose gauti, laikantis valstybės narės, kurioje atitinkama priemonė yra įgyvendinama, teisės nuostatų; primena, kad teisėkūros institucijos susitarė dėl kriterijų, pagal kuriuos valstybės narės teiks prašymus dėl tiriamųjų priemonių vadovaudamosi tarpusavio pripažinimo principu, nustatytu Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose; laikosi nuomonės, kad tokie pat kriterijai turėtų būti taikomi Europos prokuratūros tvirtinamų tiriamųjų priemonių, pirmiausia atsisakymo priežasčių, atžvilgiu;

21.

ragina Tarybą užtikrinti Europos prokuratūros įrodymų, visoje Sąjungoje surinktų visapusiškai laikantis atitinkamų ES ir nacionalinės teisės aktų, priimtinumą, kadangi tai gyvybiškai svarbu veiksmingam baudžiamajam persekiojimui užtikrinti vadovaujantis ES sutarties 6 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių konvencija;

22.

pakartoja, kad Europos prokuratūra turi stengtis gauti visus reikiamus įrodymus – nesvarbu, ar jie apkaltinamieji, ar išteisinamieji; taip pat primygtinai ragina, kad Europos prokuratūra, atlikdama bet kurį tyrimą, įtariamiems arba kaltinamiems asmenims užtikrintų reikiamas su įrodymais susijusias teises, pirmiausia:

23.

kadangi Europos prokuratūros kompetencija gali apimti kelioms jurisdikcijoms priklausančius tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimus, mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad Europos prokurorai, Europos deleguotieji prokurorai ir nacionalinės baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos visapusiškai laikytųsi principo ne bis in idem tais atvejais, kai baudžiamąja tvarka persekiojama už Europos prokuratūros kompetencijai priklausančius nusikaltimus;

24.

pakartoja, kad visais atvejais turi būti užtikrinama teisė apskųsti Europos prokuratūros veiklą teismine tvarka, ir taip pat pripažįsta, jog būtina, kad Europos prokuratūra veiktų efektyviai; todėl mano, kad turėtų būti vykdoma teisminė bet kurio Europos prokuratūros priimto sprendimo kontrolė kompetentingame teisme; pabrėžia, kad Sąjungos teismuose turėtų būti įmanoma vykdyti teisminę kolegijų priimtų sprendimų, pvz., dėl jurisdikcijos baudžiamajam persekiojimui vykdyti pasirinkimo, bylos nutraukimo ar perkėlimo arba operacijų, kontrolę;

25.

laikosi nuomonės, jog visų tiriamųjų ir kitokių procedūrinių priemonių, patvirtintų tam, kad Europos prokuratūra galėtų atlikti teisminio persekiojimo funkciją, teisminės kontrolės tikslais Europos prokuratūra kompetentinguose valstybių narių teismuose turėtų būti laikoma nacionaline institucija;

26.

primena, kad naujoji prokuratūra savo veiklą turėtų vykdyti visapusiškai gerbdama įtariamų ir kaltinamų asmenų teises, nurodytas ES sutarties 6 straipsnyje, SESV 16 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje bei Sąjungos lygmeniu jau patvirtintose teisės priemonėse, susijusiose su procesinėmis įtariamų ir kaltinamų asmenų teisėmis baudžiamojo proceso metu, taip pat su asmens duomenų apsauga;

27.

pakartoja, kad būsimoji direktyva dėl teisinės pagalbos turėtų būti vienodai taikoma visiems įtariamiems ir kaltinamiems asmenims, kurių veiksmus tiria arba baudžiamąjį persekiojimą vykdo Europos prokuratūra; kol ES direktyvos nėra, ragina valstybes nares veiksmingai sudaryti galimybes gauti teisinę pagalbą vadovaujantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais;

28.

pabrėžia, kad visi įtariami ar kaltinami asmenys, kurių veiklą tiria arba baudžiamąjį persekiojimą vykdo Europos prokuratūra, turi teisę į savo asmenų apsaugą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos prokuratūra duomenis turi tvarkyti vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 45/2001; pabrėžia, kad bet kuri konkreti į Tarybos reglamentą dėl Europos prokuratūros įsteigimo įtraukta nuostata dėl duomenų apsaugos gali tik papildyti ir dar labiau išplėtoti Reglamente (EB) Nr. 45/2001 pateiktas nuostatas ir tik tiek, kiek tai būtina;

29.

pakartoja esąs tvirtai pasiryžęs įsteigti Europos prokuratūrą ir reformuoti Eurojustą, kaip Komisija yra numačiusi abiejuose savo pasiūlymuose; ragina Komisiją iš naujo pakoreguoti poveikio biudžetui taikant kolegijų struktūrą sąmatas; ragina aiškiai apibrėžti santykius tarp Eurojusto, Europos prokuratūros ir OLAF, siekiant atskirti atitinkamą šių tarnybų vaidmenį saugant ES finansinius interesus; ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti galimybę šioms tarnyboms vadovautis labiau integruotu požiūriu, kad tyrimai būtų veiksmingesni;

30.

ragina Tarybą atsižvelgti į šias rekomendacijas ir pabrėžia, jog minėtosios sąlygos nepaprastai svarbios norint, kad Parlamentas pritartų Tarybos reglamento projektui;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

21.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/32

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl ES alkoholio strategijos (O-000008/2015 – B8-0108/2015),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES (2),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Sąjunga tik papildo valstybių narių veiklą visuomenės sveikatos srityje,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. ES veiksmų dėl mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos platformos metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio žalą (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1–2 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio išvadas „Sveikatos skirtumų panaikinimas ES imantis bendrų sveikos gyvensenos skatinimo veiksmų“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu yra antra dažniausia su gyvenimo būdu susijusių susirgimų priežastis kai kuriose valstybėse narėse, o priklausomybė nuo alkoholio sukelia riziką susirgti daugiau nei 60 lėtinių ligų, įskaitant alkoholio sukeltą kepenų ligą, alkoholio sukeltą lėtinį pankreatitą ir beveik visas kitas virškinimo sistemos ligas, vėžį, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, nutukimą, vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimus ir neuropsichiatrinius sutrikimus, pvz., priklausomybę nuo alkoholio;

B.

kadangi kompetentingos institucijos valstybėse narėse yra geriausiai pasirengusios parengti konkrečiam atvejui pritaikytas politines prevencijos priemones, skirtas žmonėms atbaidyti nuo piktnaudžiavimo alkoholiu;

C.

kadangi priežastinis ryšys sieja piktnaudžiavimą alkoholiu ir visą eilę psichikos ir elgesio sutrikimų bei kitas neužkrečiamas ligas ir traumas;

D.

kadangi 2010 m. Europoje tiesiogiai ar netiesiogiai su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusios socialinės išlaidos siekė 155,8 mlrd. EUR, didžioji šios sumos dalis (82,9 mlrd. EUR) buvo išleista už sveikatos priežiūros sistemos ribų;

E.

kadangi dėl piktnaudžiavimo alkoholiu kasmet miršta 3,3 mln. žmonių, tai sudaro 5,9 proc. visų mirties atvejų; kadangi amžiaus grupėje nuo 25 iki 20 m. 39 proc. visų mirties atvejų susiję su piktnaudžiavimu alkoholiu; kadangi šie mirties atvejai dažnai įvyksta po avarijų, smurto veiksmų arba dėl kepenų ligos;

F.

kadangi apie 5–9 milijonų vaikų gyvena šeimose, kurioms alkoholio vartojimas daro neigiamą poveikį;

G.

kadangi ne visi alkoholio vartojimo būdai sukelia vienodas pasekmes, nes daug kas priklauso nuo alkoholio vartojimo modelio, įskaitant, kas ir kaip vartojama; kadangi alkoholio vartojimo modeliai ir tendencijos labai skiriasi Europos Sąjungos regionuose, per visą ES taip pat aiškiai pastebimi subregioniniai alkoholio vartojimo modeliai ir su žalingu alkoholio vartojimu susijęs poveikis sveikatai; kadangi atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius, geografinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių būtinai reikia diferencijuoti skirtingus alkoholio vartojimo modelius ir tendencijas;

H.

kadangi parengus pagal vietos ir regionų savybes pritaikytą politiką, skirtą su alkoholiu susijusiai žalai mažinti ir atsakingam alkoholio vartojimui remti, sumažėtų išlaidos sveikatos priežiūros srityje ir socialinės išlaidos, susijusios su tiesioginiu ir netiesioginiu alkoholio daromos žalos poveikiu, pvz., priklausomybe nuo alkoholio, lėtinėmis ligomis, mirtingumu ir smurtu šeimoje bei kitos su alkoholiu susijusios išlaidos; kadangi alkoholio žalos mažinimo politika turėtų apimti ne tik sveikatos sektorių, bet ir visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant asociacijas, kurios remia nuo alkoholizmo kenčiančius žmones, ir turėtų būti visiškai suderinama su subsidiarumo principu bei sveikatos principu visose politikos srityse, kartu užtikrinant reikšmingus patobulinimus visuomenės sveikatos srityje;

I.

kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu ir žalingas alkoholio vartojimas gali lemti priklausomybę nuo alkoholio, kuriai gydyti reikia skirti daugiau dėmesio ir paramos valstybių narių sveikatos priežiūros sistemose;

J.

kadangi reikėtų pabrėžti, kad kai kurios gyventojų grupės, pvz., jauni žmonės, yra labiau linkusios netinkamai elgtis dėl alkoholio vartojimo; kadangi su alkoholiu susiję mirties atvejai sudaro apie 25 proc. visų jaunų vyrų (nuo 15 iki 29 m.) mirties atvejų, o jaunų moterų atvejų tai kas dešimta mirtis; kadangi alkoholio vartojimas labai dideliais kiekiais – tai vis plačiau tarp jaunimo valstybėse narėse plintanti praktika, apimanti specifinius vartojimo būdus, pvz., besaikes išgertuves; kadangi paprastai vyro kepenys skaido alkoholį kelis kartus greičiau, nei moters kepenys, tai reiškia, kad moterys žymiai greičiau, nei vyrai, gali tapti chroninėmis alkoholikėmis net ir vartodamos mažesnius alkoholio kiekius;

K.

kadangi su alkoholiu susijusi žala paprastai susijusi su daugybe veiksnių, pvz., socialiniu ir ekonominiu statusu, kultūrine aplinka ir alkoholio vartojimo modeliais, tėvų ir bendraamžių įtaka, taip pat tinkamų politinių priemonių šioje srityje įgyvendinimo ir jų vykdymo užtikrinimo mastu bei lygiu; kadangi polinkiai vienos visuomenės viduje gali būti tokie pat skirtingi, kaip ir skirtingų visuomenių polinkiai;

L.

kadangi kai kuriuose Europos regionuose nepramoninė alkoholinių gėrimų gamyba sudaro vietos turizmo pagrindą;

M.

kadangi reklama ir rinkodara daro įtaką alkoholio vartojimo lygiui, ypač tarp jaunimo; kadangi visapusiškas Direktyvos 2010/13/ES dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų įgyvendinimas yra būtinas užtikrinant veiksmingą vaikų ir nepilnamečių fizinio, protinio ir dorovinio vystymosi apsaugą; kadangi alkoholio vartojimą nuo ankstyvo amžiaus ir tikimybę, kad suaugęs žmogus turės problemų su alkoholiu, sieja glaudus ryšys; kadangi veiksmingiausios jaunimo per didelio alkoholio vartojimo prevencijos priemonės yra švietimas, informavimas ir prevencijos kampanijos; kadangi Komisija turėtų nedelsdama pradėti rengti naują Europos alkoholio strategiją, kuri padės mažinti per didelį alkoholio vartojimą, o visuomenę reikėtų informuoti rengiant informuotumo didinimo kampaniją apie neigiamą alkoholio vartojimo poveikį sveikatai;

N.

kadangi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, jog reikia gilinti žinias šiose srityse: alkoholio vartojimo poveikis negimusiam vaikui, alkoholio poveikis vyresnio amžiaus žmonėms, jo pasekmės nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems asmenims ir socialinė atskirtis, susijusi su piktnaudžiavimu alkoholiu, ir imtis atitinkamų veiksmų;

O.

kadangi skirtingi socialiniai, kultūriniai, geografiniai ir ekonominiai veiksniai Europos Sąjungoje formuoja netgi vietos lygmeniu skirtingus alkoholio vartojimo įpročius ir tendencijas, o dėl to susiformuoja skirtingo požiūriai į alkoholio gėrimą;

P.

kadangi reikia aiškios takoskyros tarp atsakingo ir žalingo alkoholio vartojimo; kadangi atsakingas alkoholio vartojimas yra suderinamas su sveiku gyvenimo būdu;

Q.

kadangi maždaug vieną eismo įvykį iš keturių galima susieti su vairavimu išgėrus ir mažiausiai 5 200 asmenų kiekvienais metais žūsta su alkoholiu susijusiose kelių eismo įvykiuose ES; kadangi vairavimas išgėrus yra antra didžiausia žūčių ES keliuose priežastis;

R.

kadangi daug ES piliečių, visų pirma jauni žmonės, nepakankamai informuoti apie žalingo alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio pavojų sveikatai, todėl prevencija ir informuotumo didinimas yra labai svarbūs naujoje ES alkoholio strategijoje; kadangi pasirodė, kad ankstyvas asmenų, turinčių žalingų alkoholio vartojimo modelių, nustatymas ir jų konsultavimas yra veiksmingos priemonės; kadangi galima patobulinti labai daug dalykų, susijusių su nepilnamečių apsauga nuo alkoholio reklamos;

S.

kadangi 2002 m. sausio 28 d. Reglamente (EB) Nr. 178/2002 (4) nurodyta, kad maistas laikomas nesaugiu, jei manoma, kad jis kenkia sveikatai;

T.

kadangi skirtingo amžiaus grupių asmenys turi skirtingus gėrimo modelius, kurie iki šiol atitinkamai nėra tirti;

U.

kadangi 2011 m. spalio 25 d. Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (5) nustatyti du reikalavimai, t. y. reikalavimas teikti sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją, netaikomi gėrimams, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais didesnė kaip 1,2 %; kadangi, atsižvelgiant į alkoholio keliamo pavojaus pobūdį, išsami informacija apie alkoholinius gėrimus vis dėlto yra būtina;

V.

kadangi pagal Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 Komisija turėjo iki 2014 m. gruodžio mėn. parengti ataskaitą, kurioje turėjo įvertinti, ar ateityje alkoholiniams gėrimams reikėtų taikyti reikalavimą skelbti informaciją apie energetinę vertę ir nurodyti priežastis, pateisinančias galimas išimtis, esant reikalui ji taip pat privalėjo parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nustatančio sudedamųjų dalių sąrašui ar privalomai tų produktų maistingumo deklaracijai taikytinas taisykles;

W.

kadangi ES alkoholio strategija sėkmingai prisidėjo prie valstybių narių veiksmų, kuriais siekiama sumažinti alkoholio daromą žalą, visų pirma dėl to, kad buvo keičiamasi geriausia patirtimi, pvz., jaunų žmonių apsaugos, su alkoholiu susijusių kelių eismo įvykių mažinimo ir informuotumo didinimo, švietimo apie alkoholio vartojimą srityse, sukurta bendra duomenų bazė ir vykdoma stebėsena ES lygmeniu, taip pat padėjo geriau koordinuoti Komisijos ir valstybių narių veiksmus, todėl galiausiai Nacionalinės alkoholio politikos ir veiksmų komitetas (angl. CNAPA) parengė veiksmų planą dėl jaunimo girtavimo ir nesaikingo epizodinio girtavimo (2014–2016 m.) (angl. „Action Plan on Youth Drinking and Heavy Episodic Drinking (2014-2016)“);

X.

kadangi įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas Europos alkoholio ir sveikatos forume ir kituose renginiuose paskatino parengti konkrečius ir išmatuojamus veiksmus, kuriais mažinama su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusi žala vietos lygmeniu visoje Europos Sąjungoje;

Y.

kadangi trečiąja daugiamete Sąjungos veiksmų programa sveikatos srityje (2014–2020 m.) skatinama įsisavinti patvirtintą geriausią patirtį dėl ekonomiškai efektyvių prevencijos priemonių, sutelktų į pagrindinius rizikos veiksnius, įskaitant piktnaudžiavimą alkoholiu;

Z.

kadangi 2012 m. atliktas Strategijos išorės vertinimas patvirtino, kad dabartinės Strategijos metodai ir jos prioritetinės temos yra aktualios ir naudingos;

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. spalio 22 d. Nacionalinės alkoholio politikos ir veiksmų komiteto (angl. CNAPA) posėdžio metu Komisija paskelbė apie savo ketinimą parengti Europos veiksmų planą siekiant mažinti žalą, susijusią su alkoholio vartojimu glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis; pažymi, kad 2014 m. rugsėjo mėn. buvo patvirtintas veiksmų planas dėl jaunimo girtavimo ir nesaikingo epizodinio girtavimo (2014–2016 m.) (angl. „Action Plan on Youth Drinking and Heavy Episodic Drinking (2014-2016) ir ragina Komisiją stebėti jo įgyvendinimą valstybėse narėse;

2.

ragina Komisiją pateikti gaires dėl kovos su alkoholio žala ir tęsti savo darbą remiant valstybių narių kompetentingas institucijas, kai tai turi pridėtinę vertę, kartu laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

3.

pabrėžia, kad norint sumažinti sveikatos, saugumo ir socialines bei ekonomines problemas, kurias lemia alkoholis, reikalingi veiksmai, susiję su alkoholio vartojimo mastu, įpročiais ir aplinkybėmis, taip pat su kitais platesnio masto socialiniais veiksniais, pvz., pasitelkiant švietimą ir informavimo kampanijas;

4.

ragina Komisiją nedelsiant pradėti darbą dėl naujos ES alkoholio strategijos (2016–2022 m.) laikantis tų pačių tikslų, atnaujinti reglamentavimo sistemą siekiant padėti nacionalinėms vyriausybėms mažinti su alkoholiu susijusią žalą, remti stebėseną ir patikimų duomenų rinkimą, skatinti prevenciją, sveikatos ugdymą bei švietimą, ankstyvąją diagnostiką, geresnes gydymosi galimybes, teikti nuolatinę paramą priklausomiems asmenims ir jų šeimoms, įskaitant psichologinių konsultacijų programas, bei mažinti su alkoholio vartojimu susijusių kelių eismo įvykių skaičių ir geriau diferencijuoti alkoholio vartojimo įpročius, elgesio būdus ir požiūrius į alkoholio vartojimą;

5.

mano, kad dabartinė ES strategija, skirta padėti valstybėms narėms mažinti su alkoholiu susijusią žalą, turėtų būti atnaujinta išlaikant iš esmės tą patį formatą ir tuos pačius tikslus, t. y. mažinti su alkoholiu susijusią žalą valstybių narių lygmeniu, laikytis į veiksmus orientuoto požiūrio ir stiprinti daugelio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

6.

primygtinai ragina Komisiją skubiai parengti Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 numatytą ataskaitą, kuri turėjo būti parengta iki 2014 m. gruodžio mėn. ir kurioje būtų pateiktas vertinimas, ar ateityje alkoholiniams gėrimams turėtų būti taikomas reikalavimas skelbti informaciją apie alkoholinių gėrimų sudedamąsias dalis ir maistinę sudėtį; tuo pat metu ypač nepamirštant poveikio MVĮ ir nepramoninei gamybai;

7.

ragina Komisiją skubiai paprašyti Europos maisto saugos tarnybą (EFSA) iš naujo įvertinti acetaldehido naudojimą kaip kvapiąją medžiagą alkoholiniuose ir nealkoholiniuose gėrimuose;

8.

pabrėžia, kad būtina kuo skubiau pradėti aiškiai etiketėse nurodyti bent alkoholinių gėrimų energinę vertę, ir ragina Komisiją ne vėliau kaip 2016 m. pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

9.

ragina Komisiją nedelsiant pradėti darbą dėl naujos ES alkoholio strategijos 2016–2022 m. laikotarpiui atsižvelgiant į Nacionalinės alkoholio politikos ir veiksmų komiteto (angl. CNAPA) veiksmų planą ir į ES strategijos dėl alkoholio daromos žalos nepriklausomo vertinimo išvadas, kad būtų užtikrintas ilgalaikis iki šios gautų rezultatų poveikis, ir toliau remti nacionalines vyriausybes mažinant alkoholio daromą žalą ilguoju laikotarpiu;

10.

pabrėžia, jog teisės aktų ir elgesio kodeksų, susijusių su nepilnamečių apsauga nuo neigiamų pavojingo alkoholio vartojimo pasekmių, tarpusavio papildomumas yra būtinas, kad būtų užtikrinta veiksminga nepilnamečių apsauga; ragina valstybes nares griežtai laikytis galiojančių nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl alkoholio vartojimo amžiaus apribojimų ir įvertinti poreikį taikyti tolesnius teisiškai privalomus reikalavimus siekiant užtikrinti veiksmingą nepilnamečių apsaugą;

11.

ragina valstybes nares savo sveikatos priežiūros sistemose taikyti politiką ir gydymą, mažinančius asmenų priklausomybę nuo alkoholio;

12.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų plačiosios visuomenės, visų pirma nėščiųjų ir nepilnamečių, informavimui apie žalingą alkoholio vartojimo poveikį ir prireikus priimti atitinkamus teisės aktus;

13.

pripažįsta alkoholio vartojimo modelių skirtumus valstybėse narėse ir kultūrinius atsakingo alkoholio vartojimo aspektus;

14.

pabrėžia, jog reikia visoje ES surengti informacinę kampaniją, kuria nėščios moterys būtų įspėjamos nevartoti alkoholio, ir ragina Komisiją ištirti ženklinimo poveikį šiuo klausimu, ne vėliau kaip 2016 m. pateikiant atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

15.

ragina valstybes nares, kurioms pirmiausiai tenka atsakomybė šioje srityje, parengti, įgyvendinti ir įvertinti visuomenės sveikatos politiką, kuria būtų siekiama sumažinti žalingą alkoholio vartojimą ir įvesti griežtas alkoholinių gėrimų reklamos ir pardavimo, visų pirma nepilnamečiams, taisykles;

16.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę visoje ES įvesti ženklinimą, kuriuo vartotojai būtų įspėjami apie vairavimo išgėrus pavojus;

17.

ragina Komisiją įvertinti ir prireikus pertvarkyti Europos alkoholio ir sveikatos forumo veikimą ir jo vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad jo narių sudėtyje tikrai būtų visų susijusių suinteresuotųjų šalių atstovų ir išlaikyta jų pusiausvyra ir kad taip pat būtų tinkamai atstovaujama ekonominės veiklos vykdytojams ir NVO, ir dėti pastangas siekiant skatinti ir remti jų dalyvavimą forume bei remti jų įsipareigojimą parengti konkrečius ir efektyvius veiksmus siekiant mažinti su alkoholiu susijusią žalą ir remti tikslingus nacionalinio, regionų ir vietos lygmens veiksmus;

18.

ragina Komisiją toliau gerinti dabartinio ES strategijos įgyvendinimo veiklą, pvz., suteikiant narystę Europos alkoholio ir sveikatos forume visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams; pagerinti sąveiką su CNAPA ES lygmeniu; skatinti geriausią įsipareigojimų kūrimo, stebėsenos ir vertinimo praktiką; parinkti geresnius rodiklius, iš kurių galima susidaryti objektyvų, naujausią ir tikrovišką alkoholio vartojimo tendencijų ir su juo susijusios žalos vaizdą ir remti tikslingus vietos lygmeniu svarbius veiksmus remiantis visapusišku esminių ES sutarties nuostatų laikymusi;

19.

pabrėžia, kad naujojoje ES alkoholio strategijoje neturėtų būti nustatyti nauji tikslai, o verčiau pritarta tikslams, kuriuos sutarta įtraukti į PSO Europos veiksmų planą siekiant mažinti žalingą alkoholio vartojimą 2012–2020 m.;

20.

pažymi, kad naujoji ES strategija gali būti vertinga pasiūlydama valstybėms narėms informacija pagrįstas veiksmų alternatyvas, kadangi nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos pačios sprendžia, kokio tinkamiausio požiūrio laikytis mažinant alkoholio žalą; ragina Komisiją toliau atlikti svarbų vaidmenį skatinant gerus mokslinius tyrimus ir dalijantis žiniomis;

21.

pakartoja, kad yra svarbu, jog Komisija, Parlamentas, Taryba ir valstybės narės prisiimtų rimtus politinius įsipareigojimus dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią alkoholio daromai žalai ir parengti tinkamą, įrodymais pagrįstą politinį atsaką, kuris atspindėtų stiprų ir įvairiapusį su alkoholiu susijusios žalos poveikį sveikatai, socialinį bei ekonominį poveikį ir jų sąsają su kitais rizikos veiksniais;

22.

primena, kad svarbu nustatyti matuojamus griežtus politikos tikslus ir tinkamus ilgalaikius mechanizmus, skirtus pažangai stebėti, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės veiksmingai įgyvendintų šią strategiją; pabrėžia poreikį stebėti nacionalinių teisės aktų dėl alkoholio įgyvendinimą;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti rodiklių tobulinimą, patikimų duomenų rinkimą, jų palyginamumą ir laiku atliekamus alkoholio vartojimo ir jo poveikio sveikatai bei socialinių pasekmių tyrimus, skirti tinkamus išteklius siekiant sumažinti su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusią naštą ir tiesiogines bei netiesiogines visuomenės išlaidas dėl su alkoholiu susijusios žalos ir skatinti veiksmingą atitinkamų duomenų įtraukimą į ES ir nacionalinę politiką alkoholio klausimu, remiantis bendra įrodymų baze;

24.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti jaunimą nuo su alkoholiu susijusios žalos, visų pirma griežtai vykdant nacionalinius teisės aktus dėl amžiaus apribojimo ir užtikrinant atsakingą reklamą;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į švietimą siekiant pabrėžti žalingo alkoholio vartojimo pasekmes sveikatai ir visuomenei ir kartu skatinti saikingą ir atsakingą požiūrį į alkoholinių gėrimų vartojimą;

26.

pabrėžia, kad viešosios lėšos neturėtų būti naudojamos alkoholio vartojimui skatinti, išskyrus Reglamentuose (ES) Nr. 1144/2014 ir 1308/2013 nustatytas skatinimo priemones;

27.

pabrėžia, kad valstybės narės turi apriboti alkoholio pardavimą asmenims, kurie nepasiekė teisės aktuose nustatyto leistino amžiaus alkoholiui įsigyti, reguliariai atlikti kontrolės priemones, visų pirma netoli mokyklų; ragina Komisiją tinkamai spręsti tarpvalstybinio alkoholio pardavimo internetu klausimą; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti kampanijas, skirtas informuoti apie besaikių išgertuvių pavojus, ypač nepilnamečiams, ir dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti eismo įvykių, susijusių su vairavimu išgėrus, skaičių;

28.

primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2010/13/ES dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, ir apsvarstyti jos peržiūrą, turint omenyje alkoholio rinkodarą jaunimo atžvilgiu ir alkoholio gamintojų kaip rėmėjų veiklą, kad jaunimas mažiau susidurtų su alkoholinių gėrimų rinkodara;

29.

ragina valstybes nares, Komisiją ir visus kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus peržiūrėti ir sustiprinti informuotumo didinimo kampanijas, skirtas išaiškinti žalingą alkoholio vartojimo poveikį, visų pirma nėščioms moterims, ir alkoholio poveikį negimusiam vaikui;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti konkrečias priemones alkoholio vartojimui riboti, visų pirma taikytinas nepilnamečiams ir rimtų sutrikimų turintiems, lėtinėmis ligomis sergantiems ar didelę priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims;

31.

ragina Komisiją išlaikyti jos strategijoje pagal naują Sveikatos srities programą ir programą „Horizontas 2020“ numatytą finansinę paramą, skirtą veiksmingiems ir moksliškai pagrįstiems projektams, susijusiems su piktnaudžiavimo alkoholiu žalos mažinimu ir esminių piktnaudžiavimo alkoholiu priežasčių suvokimu; ragina Komisiją užtikrinti, kad jos finansinė parama būtų skiriama tik objektyvių vykdytojų projektams su moksliškai pagrįsta metodologija;

32.

ragina valstybes nares, Komisiją ir kitus suinteresuotuosius subjektus įvairinti informacines kampanijas, susijusias su alkoholio vartojimo pavojumi įvairaus amžiaus grupėms, taip pat su vairuotojų elgesiu ir vairavimo išgėrus pasekmėmis, pritaikyti tokias kampanijas įvairaus amžiaus grupėms ir aktyviau jas vykdyti;

33.

ragina valstybes nares kaip piktnaudžiavimo prevencijos strategijų dalį įgyvendinti informuotumo didinimo ir švietimo priemones, skirtas jaunimui, ir skleisti geriausią patirtį;

34.

ragina valstybes nares remtis PSO alkoholio strategija ir gerinti ankstyvą žalingo alkoholio vartojimo nustatymą pirminės priežiūros srityje, skatinant atrankinę patikrą ir užtikrinant tinkamas paramos paslaugas, skirtas alkoholio vartojimo sutrikimams ir su tuo susijusiems lėtiniams susirgimams gydyti;

35.

pabrėžia, kad valstybių narių atitinkamų valdžios institucijų taikomomis taisyklėmis turi būti didinamas informuotumas apie piktnaudžiavimo alkoholiu padarinius, o tiems, kas kenčia nuo sutrikimų, susijusių su per didelio alkoholio kiekio vartojimu, reikėtų sudaryti gydymo galimybes prieinamomis kainomis, parengti patikros programas ir trumpalaikes intervencijas žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo atvejais; ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant rasti sprendimų, kaip padėti kenčiantiems nuo sutrikimų, sergantiems lėtinėmis ligomis ar visiškai priklausomiems nuo alkoholio vartojimo, kaip padėti jiems rūpintis savimi ir nugalėti priklausomybę;

36.

apgailestauja, kad tam tikros valstybės narės sumažino svarbiausias paslaugas, teikiamas priklausomybės nuo alkoholio atveju;

37.

ragina valstybes nares ir visus kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus tęsti, stiprinti ir (arba) plėtoti politines priemones ir veiksmus, kuriais skatinami sveikos gyvensenos pavyzdžiai, įskaitant tinkamą mitybą, sportą ir sveiką laisvalaikio veiklą, kartu pripažįstant, kad saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas yra svarbus kultūrinio gyvenimo elementas daugelyje valstybės narių ir nebūtinai prieštarauja sveikam gyvenimo būdui;

38.

ragina valstybes nares išsamiai apsvarstyti galimybę pradėti taikyti nacionalinę politiką, kuria būtų siekiama uždrausti labai pigaus alkoholio pardavimą, su sąlyga, kad šiomis priemonėmis užtikrinama veiksminga sveikatos apsauga ir tinkamai atsižvelgiama į proporcingumo ir subsidiarumo principus ir į rengiamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę dėl Škotijos vyriausybės minimalios kainos nustatymo politikos suderinamumo su ES teisės nuostatomis;

39.

primygtinai ragina valstybes nares išnagrinėti savo galiojančius teisės aktus ir dabartines iniciatyvas, susijusias su vartotojams teikiama informacija ir tinkama alkoholio vartojimo kultūra, siekiant šviesti ir didinti informuotumą apie žalingo alkoholio vartojimo padarinius ir mažinti su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusią žalą; visų pirma rekomenduoja valstybėms narėms stebėti alkoholio reklamą, jos poveikį jaunimui ir imtis atitinkamų veiksmų siekiant jį sumažinti;

40.

ragina Komisiją įvertinti galiojančius ES teisės aktus atsižvelgiant į poreikį geriau informuoti vartotojus apie alkoholį, užtikrinant, kad vartotojai žinotų apie alkoholį sudėtyje ir energinę vertę, nesudarant kliūčių bendrajai rinkai; pabrėžia aiškios, glaustos ir veiksmingos informacijos apie alkoholio vartojimo poveikį ir jo keliamą grėsmę sveikatai svarbą; ragina Komisiją apsvarstyti ES lygmens ženklo su įspėjimu vartotojams apie alkoholinių gėrimų pavojus nėštumo metu ar vairuojant naudojimą;

41.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti tinkamas strategijas ir stiprinti kontrolę siekiant spręsti padirbto alkoholio problemą, taip pat kovoti su neteisėta prekyba alkoholiu ir alkoholio pardavimu juodojoje rinkoje – tai daro ypač neigiamą poveikį sunkiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams ir jaunimui, ir apsaugoti geografinės kilmės nuorodas visoje Sąjungoje ir pasauliniu mastu sudarant tarptautinius prekybos susitarimus;

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

21.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/39

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bangladešo, ypač į 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją (1), į 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją (2), 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją (3) ir 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijas dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (5) ir dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (6),

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Bangladešo Liaudies Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi (7),

—

atsižvelgdamas į tvarumo susitarimą dėl nuolatinio darbo teisių bei gamyklų saugos gerinimo Bangladešo gatavų drabužių ir trikotažo gaminių pramonėje,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini, už prekybą atsakingos Komisijos narės Cecilios Malmström, už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakingos Komisijos narės Marianne Thyssen ir už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Komisijos nario Neveno Mimica bendras pareiškimas minint „Rana Plaza“ tragedijos antrąsias metines,

—

atsižvelgdamas į JT Johanesburgo deklaraciją dėl tausaus vartojimo ir gamybos siekiant skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi,

—

atsižvelgdamas į TDO darbuotojų saugos ir sveikatos programą (2006, C-187) ir Konvenciją dėl darbuotojų saugos ir sveikatos (1981, C-155), kurių Bangladešas dar neratifikavo, taip pat į atitinkamas jų rekomendacijas (R-197); taip pat atsižvelgdamas į Konvenciją dėl darbo inspekcijos (1947, C-081), kurią yra pasirašęs Bangladešas, ir į jos rekomendacijas (R-164),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. TDO inicijuotą geresnio darbo Bangladeše programą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681) ir į viešų konsultacijų dėl Komisijos darbo, susijusio su jos įmonių socialinės atsakomybės politikos po 2014 m. kryptimi, rezultatus,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijas „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“ (8) ir „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“ (9),

—

atsižvelgdamas į JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus, pagal kuriuos sukurta vyriausybėms ir įmonėms skirta žmogaus teisių apsaugos ir jų užtikrinimo sistema, 2011 m. birželio mėn. patvirtinta Žmogaus teisių tarybos,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. priimtą rezoliuciją, pagal kurią sukuriama tarpvyriausybinė darbo grupė, kuriai suteikti įgaliojimai parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę, kurią taikant būtų reguliuojama tarptautinių korporacijų veikla,

—

atsižvelgdamas į TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą dėl žmogaus teisių, darbo, aplinkos ir kovos su korupcija,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų sukurta Sąjungos sistema išsamiam tiekimo grandinės patikrinimui atlikti (COM(2014)0111), siekiant į teisės aktus perkelti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų grandinių,

—

atsižvelgdamas į teisės akto dėl patronuojančiųjų įmonių ir pagrindinių rangovų bendrovių pareigos atlikti išsamų patikrinimą projektą (Nr. 2578), kurį 2015 m. kovo 30 d. per pirmąjį svarstymą patvirtino Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi 2013 m. balandžio 24 d. greta Dakos esančioje Savaro vietovėje sugriuvo aštuonių aukštų pastatas „Rana Plaza“, kuriame veikė kelios drabužių gamyklos, ir žuvo per 1 100 žmonių, o daugiau negu 2 500 buvo sužeisti; kadangi pastato „Rana Plaza“ griūtis yra pati didžiausia kada nors Bangladeše įvykusi pramoninė nelaimė ir daugiausia aukų šiuolaikinėje istorijoje pareikalavusi tragedija, įvykusi dėl konstrukcinio trūkumo;

B.

kadangi Bangladeše 2012 m. lapkričio 24 d. kilus gaisrui gamykloje „Tazreen“, esančioje Dakos miesto Ašulijos rajone, žuvo mažiausiai 112 žmonių; kadangi gamyklų gaisrai, griūvantys pastatai ir kitos avarijos, susijusios su sveikatos ir saugos darbe klausimais, nėra būdingi tik Bangladešo gatavų drabužių sektoriui, bet kelia didelį susirūpinimą kitose besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kurių gatavų drabužių sektorius itin orientuotas į eksportą, pvz. Pakistane ir Kambodžoje;

C.

kadangi, nustojus galioti Pasauliniam susitarimui dėl tekstilės ir aprangos ir intensyviai augant gatavų drabužių sektoriaus darbininkų skaičiui, tokios besivystančios šalys kaip Kinija, Bangladešas, Indija ir Vietnamas tapo pasaulinio masto gamintojomis; kadangi aprangos eksporto srityje Bangladešas yra antras pasaulyje po Kinijos, šalies aprangos sektoriuje mokamas atlyginimas – vienas žemiausių, o tekstilės sektorius užtikrina beveik 85 proc. šalies eksporto; kadangi 60 proc. jame pagamintų drabužių siunčiama į ES – didžiausią Bangladešo eksporto rinką;

D.

kadangi Bangladešo gatavų drabužių sektoriuje dirba maždaug 4 mln. žmonių ir netiesiogiai šis sektorius užtikrina net 40 mln. žmonių, t. y. maždaug ketvirtadalio Bangladešo gyventojų, pragyvenimą; kadangi gatavų drabužių sektoriaus indėlis mažinant skurdą yra didelis; kadangi Bangladešas labai pažengė mažindamas lyčių nelygybę visuomenėje ir sėkmingai pasiekė trečią JT Tūkstantmečio vystymosi tikslą dėl lyčių lygybės ir kadangi gatavų drabužių sektoriaus indėlis buvo didelis, nes 3,2 iš 4 mln. dirbančiųjų šiame sektoriuje yra moterys; kadangi daugeliu atveju dėl užimtumo moterys įgavo galių;

E.

kadangi gatavų drabužių sektorių reorganizavus pagal integruotos vertės grandinės modelį užsakymų srautą buvo galima užtikrinti tik didinant produktyvumą ir toliau mažinant gamybos sąnaudas, taigi Bangladešo ir kitų besivystančių šalių darbo jėga tapo ypač pažeidžiama; kadangi, nepaisant gerokai išaugusios gamybos infrastruktūros ir užimtumo, darbo užmokestis Kambodžoje ir Šri Lankoje, kurių ekonomika labai priklauso nuo gatavų drabužių sektoriaus, sumažėjo; kadangi po nelaimės gamykloje „Rana Plaza“ Bangladeše buvo žymiai padidintas minimalus darbo užmokestis, tačiau jis vis tiek nesiekia pakankamo lygio, kad būtų patenkinti pagrindiniai darbuotojų poreikiai;

F.

kadangi, remiantis įvairiais pranešimais, nuo 2006 m. iki 2013 m. pradžios daugiau nei 600 aprangos sektoriaus darbininkų žuvo Bangladešo gamyklų gaisruose, o, remiantis žmogaus teisių organizacijų pranešimais, nė vienas gamyklos savininkas arba vadovas taip ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;

G.

kadangi sugriuvęs pastatas „Rana Plaza“ buvo pastatytas neteisėtai ir neatitiko saugos standartų; kadangi po nelaimės dėl didelių saugos problemų Bangladeše visam laikui buvo uždarytos 32 gamyklos ir dar 26 nebeveikia iš dalies; kadangi savo standartus iki įstatymus atitinkančio lygio dar turi pakelti nemažai gamyklų; kadangi TDO remia Bangladešo vyriausybės iniciatyvą atlikti struktūrines, priešgaisrines ir elektros įrangos saugos inspekcijas apie 1 800 gatavų drabužių sektoriaus gamyklų, iš kurių dauguma yra tiesiog šiek tiek pakeistos komercinės arba gyvenamosios paskirties pastatai;

H.

kadangi Bangladešo vyriausybės, vietos aprangos gamintojų ir tarptautinių aprangos prekės ženklų, vietos ir tarptautinių profesinių sąjungų bei tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai 2013 m. balandžio 24 d. pasirašė praktinį susitarimą dėl mokėjimų pastato „Rana Plaza“ nelaimės aukoms ir jų šeimoms (Paramos teikėjų patikos fondas) siekiant išmokėti kompensacijas nelaimės aukoms ir jų šeimoms; kadangi suma, nustatyta išlaidoms pagal visas pretenzijas padengti, siekia 30 mln. USD; kadangi nuo antrųjų nelaimės metinių dienos visa iš įmonių savanoriškų įnašų sukaupta suma siekė apie 27 mln. USD, taigi trūksta 3 milijonų;

I.

kadangi finansinė kompensacija yra nepaprastai svarbi ekonominė parama ir fondui skyrus nepakankamai lėšų nebus įmanoma apmokėti aukų, kurioms būtina ilgalaikė medicininė priežiūra, medicininių išlaidų; kadangi Parlamentas apgailestavo, kad savanoriškos kompensacijos naudojantis Paramos teikėjų patikos fondu nepasiekė savo tikslo, ir pažymėjo, kad privalomas mechanizmas būtų naudingesnis išgyvenusiems asmenims ir žuvusiųjų artimiesiems;

J.

kadangi dėl šių tragiškų įvykių „Rana Plaza“ ir po jų kilusio visuomenės pasipiktinimo, taip pat Europos Parlamento raginimų imtis veiksmų ES kartu su Bangladešo vyriausybe ir TDO 2013 m. liepos 8 d. parengė Tvarumo susitarimą dėl nuolatinio darbo teisių bei gamyklų saugos gerinimo Bangladešo gatavų drabužių ir trikotažo gaminių pramonėje (tvarumo susitarimas), kuriame Bangladešas įsipareigojo imtis veiksmų, kad pagerintų darbo standartus ir darbo sąlygas šalies gatavų drabužių pramonėje;

K.

kadangi iki nelaimės 5 000 šalies gatavų drabužių ir kitų pramonės šakų gamyklų Bangladeše kontroliavo tik 92 inspektoriai; kadangi Bangladešo vyriausybė įsipareigojo iki 2013 m. pabaigos įdarbinti dar 200 inspektorių;

L.

kadangi 2014 m. spalio mėn. atlikus pirmąją tvarumo susitarimo peržiūrą konstatuota, jog, nors padaryta pažanga, Bangladešo vyriausybė turi toliau dėti dideles pastangas, visų pirma, kad patobulintų Darbo įstatymą ir jį įgyvendintų, pagerintų eksportui skirtų prekių apdorojimo zonų darbuotojų teises ir įdarbintų daugiau darbo inspektorių; kadangi 2015 m. rudenį bus atliekama antroji Tvarumo susitarimo peržiūra;

M.

kadangi 2013 m. liepos mėn. iš dalies pakeistas Bangladešo darbo aktas (Darbo įstatymas); kadangi šis įstatymas, nors jame ir numatomos tam tikros teigiamos reformos, pvz., darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, ir toliau neatitinka tarptautinių standartų, susijusių su asociacijų laisve ir kolektyvinėmis derybomis, kaip nurodyta TDO ekspertų komiteto pastabose dėl konvencijų Nr. 87 ir 98, įskaitant teisės visiškai laisvai rinkti atstovus apribojimą, įvairius teisės streikuoti apribojimus ir plačius administracinius įgaliojimus atšaukti profesinės sąjungos registraciją, ir kadangi vyriausybė nuolat kartojo, kad ji neketina svarstyti papildomų pakeitimų;

N.

kadangi 2013 m. gegužės 13 d. Bangladešo priešgaisrinės ir pastatų saugos susitarimą (Susitarimas), kuris yra teisiškai privalomas, pasirašė aprangos korporacijų, tarptautinių ir vietos profesinių sąjungų, NVO ir darbuotojų teisių grupių atstovai, o 2013 m. liepos 9 d. buvo įsteigtas Bangladešo darbuotojų saugos aljansas (Aljansas), kuriam priklauso 26 (daugiausia Šiaurės Amerikos) prekės ženklai, tačiau nedalyvauja profesinės sąjungos; kadangi šiuo metu Susitarimą yra pasirašę 175 mados ir mažmeninės prekybos prekės ženklų; kadangi Susitarimo šalių ir Aljanso atstovai atliko inspekcijas 1 904 eksportui prekes gaminančiose gamyklose;

O.

kadangi Bangladešo vyriausybė dar nepatvirtino Darbo įstatymo įgyvendinimo taisyklių ir nurodymų, nors ji nuolat žadėjo tai padaryti, o paskutinį kartą pareiškė, kad juos patvirtins 2015 m. vasarą; kadangi šio įstatymo įgyvendinimas yra būtina sąlyga norint atitikti su TDO geresnio darbo programa siejamus tinkamumo kriterijus ir užtikrinti mokymo programos pagal Susitarimą veikimą;

P.

kadangi 10 proc. Bangladešo gatavų drabužių sektoriaus darbo jėgos dirba eksportui skirtų prekių apdorojimo zonose; kadangi 2014 m. liepos mėn. vyriausybė priėmė naują Darbo eksportui skirtų prekių apdorojimo zonose aktą, tačiau šiame akte neužtikrinamos tokios darbuotojų teisės, kokios užtikrinamos kituose Bangladešo sektoriuose; kadangi, nors draudimas streikuoti nustojo galioti 2014 m. sausio 1 d., darbininkų gerovės asociacijos neturi tokių teisių ir privilegijų, kokiomis naudojasi profesinės sąjungos;

Q.

kadangi nuo 2013 m. pradžios aprangos sektoriuje užregistruota apie 300 naujų profesinių sąjungų; kadangi 2014 m. atmesti 66 prašymai, t. y. 26 proc. visų pateiktų prašymų; kadangi profesinių sąjungų diskriminacija vis dar yra labai rimta ir vis didėjanti problema; kadangi profesinės sąjungos praneša, kad Bangladešo vyriausybė imasi aktyvių veiksmų, siekdama užkirsti kelią darbuotojams ir darbdaviams įsteigti savo saugos komitetus, kaip reikalaujama Susitarime;

R.

kadangi Bangladešas pagal skaidrumo indeksą užima 136 vietą iš 177 šalių ir kadangi pasaulinėje aprangos tiekimo grandinėje įsigalėjusi korupcija apima politines klases, taip pat vietos ir tarptautines korporacijas;

S.

kadangi, Darbininkų teisių konsorciumo teigimu, kiekvieno iš 7 mlrd. aprangos vienetų, kuriuos Bangladešas kasmet parduoda vakarietiškų prekės ženklų atstovams, gamyklos kaina padidėtų mažiau negu 10 centų, jei saugos standartai 5 000 aprangos gamyklų per 5 metus būtų pakylėti iki vakarietiškų saugos standartų; kadangi nesama ženklų, kad aprangos ir tekstilės gaminių kainos per dvejus pastaruosius metus būtų padidėjusios;

T.

kadangi gatavų drabužių sektoriuje pastebimai dominuoja stambūs mažmenininkai, prekės ženklui atstovaujantys gamintojai ir prekybininkai, kontroliuojantys pasaulinius gamybos tinklus ir tiesiogiai nustatantys tiekimo sąlygas; kadangi globalizuotos pramonės kontekste aprangos ir tekstilės gamintojai dažnai neturi kito pasirinkimo, kaip tik sutikti su mažesne kaina, padidinti kokybės standartus, sutrumpinti pristatymo laiką, sumažinti minimalų kiekį ir prisiimti kuo didesnę riziką; kadangi pasaulinėje tiekimo grandinėje esama rimtų skaidrumo ir atsekamumo trūkumų; kadangi deramas darbas pasaulinėje tiekimo grandinėje bus pagrindinis 2016 m. TDO konferencijos darbotvarkės klausimas;

U.

kadangi įvykus nelaimei Europos vartotojai kaip niekad ragino išsamiau informuoti apie produktų kilmę ir jų pagaminimo sąlygas; kadangi Europos piliečiai yra pateikę nesuskaičiuojamą daugybę peticijų ir surengę kampanijų, kuriomis reikalavo didesnės aprangos prekės ženklų atstovų atskaitomybės užtikrinant, kad jų produkcija būtų gaminama laikantis etikos principų;

V.

kadangi visiems Bangladešo, kaip mažiausiai išsivysčiusios šalies, gaminiams taikoma bemuitė ir kvotų nevaržoma prieiga prie ES rinkos vadovaujantis iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ – tai apima 55 proc. Bangladešo eksporto, kurio didelę dalį sudaro apranga ir tekstilė – todėl jis turi užtikrinti veiksmingą įvairių esminių JT ir TDO konvencijų, susijusių su žmogaus ir darbuotojų teisėmis, įgyvendinimą;

1.

minint antrąsias „Rana Plaza“ tragedijos – vienos labiausia sukrečiančių visų laikų pramoninių nelaimių – metines, reiškia pagarbą aukų atminimui; dar kartą reiškia užuojautą artimųjų netekusioms šeimoms, taip pat sužalojimus patyrusiems ar neįgaliais tapusiems asmenims; pabrėžia, kad taikant geresnes saugos darbe sistemas šių netekčių buvo galima išvengti;

2.

primena, kad „Rana Plaza“ koordinavimo komitetas įkūrė „Rana Plaza“ rėmėjų patikos fondą bendrovių aukoms savanoriškai rinkti siekiant išmokėti kompensacijas aukoms ir jų šeimoms; apgailestauja, kad 2015 m. balandį iki visos 30 mln. USD dydžio kompensacijų sumos vis dar trūko 3 mln. USD, ir ragina tarptautinių prekės ženklų atstovus, kurie naudojosi pastate „Rana Plaza“ veikusiomis gamyklomis arba yra stipriai susiję su Bangladeše vykdoma veikla, Bangladešo vyriausybę ir Bangladešo aprangos gamintojų ir eksporto asociacijas užtikrinti, kad nedelsiant būtų išmokėtos visos reikiamos kompensacijos;

3.

smerkia tai, kad apie trečdalis bendrovių, kurios, kaip manoma, yra susijusios su gamyklų kompleksu, pvz., „Adler Modemarkte“, „Ascena Retail“, „Carrefour“, „Grabalok“, „J. C. Penney“, „Manifattura Corona“, NKD, PWT ar „YesZee“, dar nėra skyrusios įnašų patikos fondui; labai apgailestauja dėl to, kad po mėnesius trukusio delsimo bendrovė „Benetton“ Paramos teikėjų patikos fondui skyrė tik 1,1 mln. USD sumą, nepaisant to, kad pagal mokumo galimybes ir atsižvelgiant į bendradarbiavimo su „Rana Plaza“ mastą apskaičiuotas reikiamas įnašas turėtų būti daug didesnis; taip pat apgailestauja dėl to, kad kiekvienas su „Rana Plaza“ susijęs prekės ženklas suteikė nepakankamą paramą ir todėl neprisiėmė savo atsakomybės už aukas, įskaitant „Mango“, „Matalan“ ir „Inditex“, kurie atsisakė atskleisti suteiktos paramos sumą, taip pat kaip ir „Walmart“ ir „The Children’s Place“, kurie prisidėjo skirdami minimalią sumą;

4.

pažymi, kad šiuo metu derantis dėl kompensacijų, susijusių su gaisru įmonėje „Tazreen“, remiamasi tuo pačiu pagrindu, kaip ir susitarimo dėl „Rana Plaza“ atveju, labai apgailestauja dėl užsitęsusio vėlavimo ir ragina laiku skirti kompensacijas;

5.

teigiamai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiat sukurti nuolatinę nacionalinę draudimo nuo nelaimių darbe schemą, ir šiuo požiūriu ragina Bangladešo vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimą įgyvendinant Nacionalinį trišalį veiksmų planą; ragina Komisiją prireikus paremti šias pastangas, tačiau pažymi, kad tol, kol nebus iki galo neišmokėtos šiuo metu numatytos kompensacijos, netrukdoma pažanga šioje srityje nebus įmanoma;

6.

ragina Komisiją, ES valstybių vyriausybes ir kitas šalis svarstyti pasiūlymus dėl privalomų sistemų, kuriomis būtų užtikrinama, kad prieiga prie taisomųjų priemonių ir kompensacijų būtų pagrįsta poreikiu ir atsakomybe, o ne tik kampanijas rengiančių grupių gebėjimu viešai gėdyti kaltininkus ar savanoriškomis bendrovių pastangomis;

7.

teigiamai vertina ES vadovaujamą iniciatyvą parengti susitarimą, kurio tikslas – imtis naujų veiksmų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, darbo sąlygomis, darbuotojų teisių užtikrinimu ir atsakingos verslo praktikos Bangladešo gatavų drabužių sektoriuje skatinimu;

8.

atkreipia dėmesį į pirmosios susitarimo peržiūros, atliktos 2014 m. spalį, išvadas – jose pažymima, kad Bangladešo valdžios institucijos padarė gerą pažangą – ir pripažįsta susitarimo indėlį gerinant sveikatos ir saugos standartus gamyklose bei gatavų drabužių sektoriaus darbo sąlygas; vis dėlto ragina Bangladešo vyriausybę labiau stengtis aktyviai vykdyti visus susitarime išvardytus įsipareigojimus tam teikiant kuo didžiausią prioritetą; mano, kad iki 2015 m. rudens, kai bus atliekama antroji susitarimo peržiūra, gali būti padaryta didelė pažanga sprendžiant visus darbo ir saugos klausimus, ypač susijusius su darbuotojų teisių užtikrinimu, darbo inspekcijomis, deramu darbo užmokesčiu, struktūriniu pastatų vientisumu, taip pat darbuotojų sauga ir sveikata bei atsakinga verslo praktika;

9.

atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių Bangladešas ėmėsi siekdamas iš dalies pakeisti savo Darbo įstatymą įvykus „Rana Plaza“ nelaimei ir stiprinti pagrindines teises darbuotojų sveikatos ir saugos srityje bei darbuotojų teises; apgailestauja, kad neišspręstas klausimas dėl įvairių apribojimų, taikomų darbininkų asociacijų laisvei, taip pat kad įstatymas ir toliau neatitinka esminių TDO konvencijų;

10.

atsižvelgdamas į susitarime išdėstytus įsipareigojimus ragina Bangladešo vyriausybę ir parlamentą visapusišką prioritetą teikti taisyklių ir reglamentų, kurie būtini veiksmingam įstatymo įgyvendinimui užtikrinti, priėmimui visapusiškai konsultuojantis su Trišale patariamąja taryba ir ypatingą dėmesį skiriant TDO konvencijų Nr. 87 ir Nr. 98 dėl asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų įgyvendinimui;

11.

reiškia susirūpinimą dėl padėties eksportui skirtų prekių apdorojimo zonose, kuriose toliau draudžiama kurti profesines sąjungas, o darbo sąlygas, sveikatos ir saugos standartai prasti, ir pabrėžia, kad jų darbininkams turėtų būti užtikrinamos tokios pat teisės, kaip ir kitur šalyje; labai apgailestauja, kad remiantis siūlomu Darbo eksportui skirtų prekių apdorojimo zonose aktu darbininkams toliau draudžiama kurti profesines sąjungas eksportui skirtų prekių apdorojimo zonose ir pažymi, kad darbininkų gerovės asociacijų teisės ir privilegijos nė iš tolo neprilygsta profesinių sąjungų teisėms ir privilegijoms; ragina Bangladešo vyriausybę nedelsiant ir visapusiškai taikyti Darbo įstatymą eksportui skirtų prekių apdorojimo zonose;

12.

teigiamai vertina tai, kad minimalus darbo užmokestis gatavų drabužių sektoriuje padidėjo 77 proc. – nuo 35 iki 62 EUR per mėnesį – ir ragina užtikrinti universalesnį įgyvendinimą; visgi pažymi, kad mokant minimalų darbo užmokestį aprangos pramonėje realiai ir toliau neužtikrinami pagrindiniai darbininkų poreikiai ir kad siekiant šio tikslo jis turėtų siekti bent 104 EUR; ragina Bangladešo vyriausybę nustatyti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį visapusiškai konsultuojantis su profesinėmis sąjungomis ir darbuotojais; taip pat ragina vyriausybę užtikrinti, kad aprangos gamyklos tikrai mokėtų reikiamą darbo užmokestį;

13.

teigiamai vertina tai, kad nuo 2013 m. pradžios užregistruota 300 naujų aprangos sektoriaus profesinių sąjungų – taigi jų skaičius aprangos sektoriuje padvigubėjo – tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2014 m. ir 2015 m. registracijos procesas sulėtėjo; ragina Bangladešo valdžios institucijas toliau užtikrinę šią pradinę teigiamą tendenciją, kad būtų pasiektas tikslas tinkamai atstovauti 4 mln. gatavų drabužių sektoriaus darbininkų;

14.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pranešimų, kad naujų sukurtų profesinių sąjungų atstovai diskriminuojami, atleidžiami ir patiria represijas; yra priblokštas paplitusios profesinių sąjungų atstovų diskriminacijos, kurią akcentuoja dokumentais puikiai užfiksuoti grasinimai, persekiojimas ir fizinis smurtas darbininkų atstovų atžvilgiu, įskaitant profesinės sąjungos vadovo Aminulo Islamo nužudymą; ragina Bangladešo vyriausybę veiksmingai spręsti nesąžiningos darbo praktikos klausimą įgyvendinant priemones, kurios būtinos siekiant tinkamai ir skaidriai užkirsti kelią pažeidimams, juos tirti ir už juos persekioti baudžiamąja tvarka, ir taip užkirsti kelią nebaudžiamumui bei patraukti Aminulo Islamo žudikus baudžiamojon atsakomybėn; yra įsitikinęs, kad tinkami mokymai ir informavimo apie darbo teises skatinimas yra veiksmingas būdas prieš profesines sąjungas nukreiptos diskriminacinės veiklos mastui mažinti;

15.

mano, kad demokratinės profesinių sąjungų struktūros, pvz., visose gamyklose nuolat kuriami darbininkų vadovaujami saugos komitetai, atliktų svarbų vaidmenį užtikrinant geresnius sveikatos ir saugos standartus; taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad profesinių sąjungų atstovai galėtų pateiti į gamyklas ir šviesti darbininkus apie tai, kaip jie gali apsaugoti savo teises ir užsitikrinti saugą, įskaitant jų teisę atsisakyti dirbti nesaugų darbą;

16.

teigiamai vertina vyriausybės prisiimtą įsipareigojimą atkurti Gamyklų ir įstaigų patikros departamentą, kuriame, kaip tikimasi, galiausiai dirbs 993 darbuotojai ir kurį sudarys 23 rajoniniai biurai, 2014 m. sausio mėn. patobulintą jo patikros veiklą ir priimtą Nacionalinės sveikatos ir saugos politiką, taip pat sveikatos ir saugos patikrinimų standartų suvienodinimą; ragina Komisiją ir tarptautinius partnerius teikti techninę pagalbą ir dalytis geriausia praktika siekiant padėti gerinti Gamyklų ir įstaigų patikros departamento veiklą; ragina Bangladešo vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su darbo jėgos patikrinimais ir TDO konvencijos Nr. 81 laikymusi; teigiamai vertina tai, kad uždarytos saugumo standartų neatitikusios gamyklos;

17.

tebėra susirūpinęs dėl Bangladeše tariamai įsisenėjusios korupcijos tarp sveikatos ir saugos inspektorių bei aprangos gamyklų savininkų ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su šia praktika;

18.

supranta, kad sunku pažangiai įdarbinti inspektorius, nes prieš jiems pradedant dirbti juos būtina apmokyti pagal tą patį standartą ir suderintas veiklos procedūras; tačiau apgailestauja, kad vis dar nepasiektas iki 2013 m. pabaigos užsibrėžtas tikslas įdarbinti 200 inspektorių, nes šiuo metu įdarbintų asmenų skaičius siekia 173, ir pabrėžia, kad 200 inspektorių – toli gražu per mažai norint kontroliuoti pramonę, kurioje dirba 4 mln. darbininkų;

19.

teigiamai vertina tai, kad susitarimo ir aljanso šalys baigė visų jų kompetencijos sričiai priklausančių gamyklų patikrinimą ir daugiau nei 400 taisomųjų veiksmų planų; ragina Bangladešo vyriausybę papildyti šiuos veiksmus greitai atliekant savo atsakomybės sričiai priklausančių gamyklų patikrinimą ir imtis reikiamų taisomųjų veiksmų; remia svarbų darbą, kurį padedant tai užtikrinti atlieka TDO; teigiamai vertina gamintojų, pageidaujančių gerinti standartus, dalyvavimą ir ragina visas dalyvaujančias suinteresuotąsias šalis užtikrinti teisingą taisomųjų veiksmų planų įgyvendinimą;

20.

palankiai vertina tai, kad per 250 mados ir mažmeninės prekybos prekės ženklų, kurie naudojosi Bangladešo gatavų drabužių sektoriaus gamyklomis, atstovai pasirašė susitarimą arba įsitraukė į aljansą, siekdami koordinuoti savo pastangas ir padėti gerinti saugą gaminius jiems tiekiančiose Bangladešo gamyklose; atsižvelgdamas į tai, ragina kitas įmones, įskaitant MVĮ, pasirašyti susitarimą; pabrėžia, kad, norint veiksmingai įgyvendinti susitarimą, būtina įtraukti visas suinteresuotąsias šalis ir ragina jį sudaryti kitose didelės rizikos šalyse;

21.

ragina susitarimo ir aljanso šalis gerinti savo bendradarbiavimą ir sistemingai keistis gamyklų patikrinimo ataskaitomis siekiant vengti dvigubo darbo ir dvigubų standartų; ragina aljanso šalis savo ataskaitas skelbti ir bengalų kalba – taip pat internetu – ir įtraukti į jas vaizdinę informaciją, kad jos būtų prieinamos visiems šalyje;

22.

mano, kad, turint galvoje esamus gamybos principus, didelė atsakomybė už tai, kad šalyse gamintojose sunku gerinti darbo sąlygas ir darbo užmokestį, tenka pasaulinio masto mažmenininkams ir prekės ženklais žymimos produkcijos gamintojams; yra įsitikinęs, kad teisingesnės rinkos struktūra ir socialinės sąlygos galėtų būti sukurtos, jei šios bendrovės visoje savo tiekimo grandinėje visapusiškai laikytųsi esminių TDO darbo standartų, įgyvendintų tarptautiniu mastu pripažintus įmonių socialinės atsakomybės standartus – pirmiausia neseniai atnaujintas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, dešimt JT pasaulinio susitarimo principų, Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) Socialinės atsakomybės gairių standartą 26000, TDO trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; teigiamai vertina Komisijos pavyzdinę atsakingo tiekimo grandinės valdymo aprangos sektoriuje iniciatyvą, kuria atsižvelgiama į nacionalines iniciatyvas, jau įgyvendinamas Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Danijoje, ir tiki, kad ES gali ir turi pareigą būti pasauline lydere atsakingo tiekimo grandinės valdymo srityje;

23.

mano, kad prieiga prie informacijos aprangos sektoriuje dažnai yra didžiausia kliūtis kovoti su žmogaus teisių pažeidimais pasaulinėje tiekimo grandinėje ir kad būtina privaloma atskaitomybės sistema, kurią taikant būtų teikiama informacija, susiejanti visus atskiro gaminio vertės grandinės veikėjus, nuo pat gamybos vietos iki mažmenininkų; mano, kad būtini nauji ES teisės aktai, siekiant nustatyti teisinį išsamaus patikrinimo įpareigojimą ES bendrovėms, kurios gamybą nukreipia į trečiąsias šalis, įskaitant priemones atsekamumui ir skaidrumui užtikrinti vadovaujantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms;

24.

ragina Tarybą ir Komisiją į visus ES pasirašomus dvišalius prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti privalomą vykdyti įmonių socialinės atsakomybės sąlygą, pagal kurią Europos investuotojai privalėtų laikytis tarptautiniu lygmeniu apibrėžtų įmonių socialinės atsakomybės principų, įskaitant 2010 m. atnaujintas EBPO rekomendacijas, taip pat JT, TDO ir ES apibrėžtus standartus; ragina būsimuosiuose ES prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis daugiau dėmesio skirti darbuotojų saugai ir sveikatai vadovaujantis deramo darbo darbotvarke, taip pat ragina ES teikti techninę paramą įgyvendinant šias nuostatas, kad jos netaptų prekybos kliūtimi;

25.

pripažįsta, kad dėl darbo vietų drabužių sektoriuje buvo padedama milijonams skurstančių Bangladešo ir kitų šalių moterų iš kaimo vietovių, nes jos galėjo išsigelbėti nuo nepritekliaus ir priklausomybės nuo vyro paramos; pažymi, jog profesinėms sąjungoms nepriklausančią darbo jėgą besivystančių šalių gatavų drabužių sektoriuje daugiausia sudaro nekvalifikuoti darbininkai ir darbininkės; pripažįsta, kad pažanga darbuotojų teisių ir apsaugos srityje gyvybiškai svarbi moterims įgalėti, ir pabrėžia, kad moterims turi būti labiau atstovaujama profesinėse sąjungose, įskaitant naujai įkurtąsias Bangladeše, taip pat teigiamai vertina tai, kad susitarime pripažįstama atitinkamos lyties atstovų įgalėjimo svarba gerinant darbo standartus;

26.

pažymi, kad iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ atliko svarbų vaidmenį Bangladešui vystantis ekonomiškai ir prisidėjo prie milijonų žmonių, ypač moterų, materialinių sąlygų pagerėjimo; vis dėlto yra įsitikinęs, jog, nenustačius patikimų sąlygų žmogaus ir darbo teisių srityje, rizikuojama, kad vykdant iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ ir taikant bendrąją lengvatų sistemą pablogės žemi darbininkų apsaugos standartai ir iškils pavojus deramam darbui; ragina Komisiją nustatyti, ar Bangladešas laikosi pagal bendrąją lengvatų sistemą numatytų žmogaus teisių, darbo ir aplinkos apsaugos konvencijų, ir apie tai informuoti Parlamentą; pabrėžia, kad šalims, darančioms tvirtą pažangą socialinių ir darbo standartų srityje, turėtų būti atsidėkojama užtikrinant visapusišką jų produktų patekimą į rinką;

27.

ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją F. Mogherini ir Komisijos narę C. Malmström į diskusijas su Bangladešo dėl tolesnės lengvatinės prekybos ir toliau įtraukti pagrindinių TDO standartų ratifikavimą, nuostatas dėl sveikatos ir saugos tikrinimų ir asociacijų laisvės;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui bei TDO generaliniams direktoriui.

21.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/47

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomą protokolą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl migracijos srautų Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant tragiškiems įvykiams prie Lampedūzos krantų (1),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 22 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupės komunikato įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į diskusijas dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją, surengtas Parlamente 2014 m. lapkričio 25 d.,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (2),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (JTVPK) Centrinės Viduržemio jūros iniciatyvą ir į JTVPK pasiūlymus imtis priemonių dėl dabar į Europą atvykstančių ir ateityje atvyksiančių prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migrantų,

—

atsižvelgdamas į per bendrą Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų Tarybos 2015 m. balandžio 20 d. posėdį pateiktą dešimties migracijos iniciatyvų veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 22 d. ES Tarybos neeilinio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl Viduržemio jūros pabėgėlių krizės išvadas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis nuo šių metų pradžios Viduržemio jūroje žuvo daugiau kaip 1 500 žmonių;

B.

kadangi, TMO paskaičiavimais, nuo 2015 m. sausio 1 d. Italijos krantus pasiekė 23 918 migrantų; kadangi, Graikijos valdžios institucijų teigimu, per pirmąjį 2015 m. ketvirtį Egėjo jūros Graikijos pakrančių apsauga išgelbėjo 10 445 migrantus;

C.

kadangi Italijos jūrų laivyno pajėgos, Italijos pakrančių apsauga, Italijos laivynas ir keletas komercinių laivų nenuilsdami vykdė operacijas, kuriose gelbėjo Viduržemio jūroje į nelaimę patekusius migrantus, ir per šešias dienas nuo penktadienio iki ketvirtadienio (2015 m. balandžio 10–16 d.) išgelbėjo apie 10 000 migrantų;

D.

kadangi vykdant paskutinę operaciją „Mare Nostrum“, skirtą paieškoms ir gelbėjimui tik Viduržemio jūroje, per 364 jos veiklos dienas išgelbėta 150 810 migrantų; kadangi remiantis pradiniais paskaičiavimais neatrodo, kad migrantų, plaukiančių per Viduržemio jūrą, skaičius šiuo metu mažėtų;

E.

kadangi didesnė dalis bandžiusiųjų perplaukti Viduržemio jūrą bėga nuo konflikto ar persekiojimo Sirijoje, Irake, Eritrėjoje, Somalyje ir Libijoje; kadangi apie 700 migrantų dingo be žinios ir bijoma, kad jie nuskendo netoli Libijos apvirtus mediniam žvejybos laivui, kuriame jie buvo sugrūsti, nes Portugalijos prekybinis laivas 2015 m. balandžio 18 d. atvyko per vėlai jų gelbėti; kadangi vienas iš išsigelbėjusių asmenų informavo Italijos valdžios institucijas, kad laive buvo apie 950 asmenų; kadangi panaši nelaimė įvyko šiek tiek anksčiau šį mėnesį, kai buvo pranešta, jog 400 migrantų žuvo jūroje apvirtus žvejybos laivui, gabenusiam 550 asmenų;

F.

kadangi 2014 m. lapkričio 1 d. pradėta visu pajėgumu vykdyti bendrą FRONTEX koordinuojamą operaciją „Triton“, kurios pradinis biudžetas yra tik 2,9 mln. EUR per mėnesį, palyginti su apie 9 mln. EUR per mėnesį „Mare Nostrum“ biudžetu; kadangi nuo bendros operacijos „Triton“ pradžios 2014 m. lapkričio mėn. centrinės Viduržemio jūros maršrute išgelbėta daugiau kaip 24 400 nelegalių migrantų, įskaitant beveik 7 860 migrantų, kuriuos išgelbėjo FRONTEX bendrai finansuojami laivai;

G.

kadangi kontrabandininkai ir prekiautojai žmonėmis naudojasi nelegalia migracija, rizikuoja žmonių gyvybėmis dėl finansinės naudos ir yra kalti dėl tūkstančių žmonių žūčių, jie taip pat kelią rimtą pavojų ES ir jos valstybėms narėms; kadangi prekiautojai žmonėmis iš savo nusikalstamos veiklos per metus gauna apie 20 mlrd. eurų pelno; kadangi Europolo teigimu organizuotos nusikalstamos grupuotės aktyviai teikiančios nelegalių migrantų transportą Viduržemio jūroje yra susijusios su prekyba žmonėmis, narkotikais, ginklais ir su terorizmu; kadangi 2015 m. kovo 17 d. Europolas pradėjo savo jungtinės operatyvinės grupės „Mare“ veiklą, siekdamas kovoti su šiomis nusikalstamomis grupuotėmis;

H.

kadangi nestabilumas ir konfliktai regione daro poveikį masiniam migrantų ir perkeltųjų asmenų srautui, taigi ir asmenų, bandančių patekti į ES skaičiui; kadangi sparčiai plintanti grupuotės „IS/Daesh“ įtaka kaimyninėse konflikto vietovėse, turės poveikį masiniams migrantų ir perkeltų asmenų srautams;

1.

reiškia gilų liūdesį ir apgailestavimą dėl pasikartojančių tragiškų žūčių Viduržemio jūroje; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares remtis dabartiniu bendradarbiavimu ir dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų išvengta kitų žūčių jūroje; ragina ES ir valstybes nares visas pastangas siekiant identifikuoti kūnus, nustatyti dingusius asmenis ir informuoti jų giminaičius;

2.

ragina ES ir valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad paieškos ir gelbėjimo įsipareigojimai būtų veiksmingai vykdomi, taigi juos deramai finansuoti; ragina valstybes nares toliau rodyti solidarumą ir įsipareigojimą padidinant jų įnašus į FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) biudžetus ir veiklą ir įsipareigoja iš ES biudžeto ir susijusių jos fondų tiekti šioms agentūroms išteklius (žmogiškuosius ir įrangą), reikalingus jų pareigoms vykdyti;

3.

pakartoja, kad ES turi pagrįsti savo atsaką į pastaruoju metu Viduržemio jūros regione įvykusias nelaimes dėl solidarumo ir sąžiningo dalijimosi atsakomybe, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsnyje, ir laikytis visapusiško europinio požiūrio; pakartoja, kad reikia, jog ES patobulintų sąžiningą atsakomybės ir solidarumo pasidalijimą su valstybėmis narėmis, kuriose absoliučiais skaičiais ar proporcingai daugiausiai pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų;

4.

palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimą sustiprinti ES operaciją „Triton“ ir padidinti jos finansavimą bei išteklius; primygtinai ragina ES nustatyti aiškius operacijos „Triton“ įgaliojimus, siekiant ES lygmeniu išplėsti paieškos ir gelbėjimo operacijas ir padidinti jų mastą;

5.

ragina vykdyti patikimas ir nuolatines Europos humanitarines gelbėjimo operacijas, kurios, kaip operacija „Mare Nostrum“, būtų vykdomos atviroje jūroje ir prie kurių finansiškai ir įranga bei ištekliais prisidėtų visos valstybės narės; primygtinai ragina ES teikti tokių operacijų bendrą finansavimą;

6.

palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos pasiūlymą prisidėti prie bendro prieglobsčio prašymų tvarkymo padedant EASO grupėms; ragina Komisiją išplėsti EASO įgaliojimus siekiant padidinti operatyvinį vaidmenį tvarkant prieglobsčio prašymus;

7.

ragina valstybes nares visiškai išnaudoti esamas galimybes humanitarines vizas išduodant jų ambasadose ir konsulinėse atstovybėse; atsižvelgiant į tai pabrėžia, kad Tarybą turėtų pradėti taikyti 2001 m. Laikinosios apsaugos direktyvą arba SESV 78 straipsnio 3 dalį, kuriose numatomas solidarumo mechanizmas, taikomas masinio ir netikėto perkeltųjų asmenų srauto atveju;

8.

ragina valstybes nares labiau prisidėti prie esamų perkėlimo į ES valstybes nares programų, ypač tas valstybes nares, kurios iki šiol niekaip neprisidėjo;

9.

ragina Komisiją nustatyti privalomas kvotas prieglobsčio prašytojų paskirstymui valstybėse narėse;

10.

pabrėžia, kad reikia skatinti savanoriško grįžimo politiką, tuo pačiu užtikrinant visų migrantų teisių apsaugą ir užtikrinant saugią bei teisėtą prieigą prie ES prieglobsčio sistemos, tinkamai laikantis negrąžinimo principo;

11.

palankiai vertina tai, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė ir pirmininkaujanti Latvija nedelsdamos sušaukė neeilinį užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų posėdį Liuksemburge, ir palankiai vertina tai, kad valstybės narės nedelsdamos surengė neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą, siekdamos surasti bendrą sprendimą, kaip reaguoti į kritinę padėtį Viduržemio jūroje; pažymi, kad surengtos pirmosios plačios diskusijos apie galimybes gelbėti gyvybę, kovoti su kontrabandininkais ir prekiautojais žmonėmis ir valstybėms narėms pasidalyti atsakomybę, susijusią su migrantų priėmimu ir apsauga; pabrėžia, kad valstybės narės turi labiau įsipareigoti ir apgailestauja, kas nepakanka Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimų parengti patikimą visai ES privalomą solidarumo priemonę;

12.

ragina visos bendroje Europos prieglobsčio sistemoje (BEPS) dalyvaujančias valstybes nares greitai ir visapusiškai perkelti šią sistemą į nacionalinę teisę ir ją veiksmingai įgyvendinti, tokiu būdu užtikrinant bendrus Europos standartus, be kita ko, susijusius su migrantų priėmimo sąlygomis ir pagarba pagrindinėms teisėms pagal galiojančius teisės aktus;

13.

ragina labiau koordinuoti ES ir valstybių narių politiką kovojant su migracijos priežastimis; pabrėžia, kad reikia holistinio ES požiūrio, kurio laikantis būtų didinamas jos vidaus ir išorės politikos, ypač jos bendros užsienio ir saugumo politikos, vystymosi politikos ir migracijos politikos, nuoseklumas; ragina stiprinti ES bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje siekiant skatinti demokratiją, pagrindines laisves ir teises, saugumą ir gerovę;

14.

primygtinai ragina valstybes nares ir trečiąsias šalis nustatyti pačias griežčiausias bausmes, kovojant su prekyba žmonėmis ir kontrabanda į ES ir ES viduje, taip pat asmenims ar grupuotėms, išnaudojantiems pažeidžiamus migrantus ES, tuo pačiu užtikrinant, kad nebūtų persekiojami asmenys, kurie padeda į nelaimę patekusiems prieglobsčio prašytojams;

15.

ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Europolu, FRONTEX, EASO ir Eurojustu siekiant kovoti su prekiautojų žmonėmis ir kontrabandininkų nusikalstamais tinklais, nustatyti bei atsekti jų finansavimo šaltinius ir nustatyti jų veiklos modelį, kad būtų užkirstas kelias jiems užsidirbti rizikuojant migrantų gyvybe; pabrėžia, kad reikia stiprinti ES bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ypač Libijos kaimyninėmis šalimis, nes jis neišvengiamas norint sėkmingai sunaikinti šiuos nusikalstamus tinklus; visų pirma reikia teikti teisėsaugos mokymus ir informavimo paslaugas; pabrėžia, kad trečiosios šalys turi gerbti tarptautinę teisę, gelbėti žmones jūroje, užtikrinti pabėgėlių apsaugą ir pagarbą jų pagrindinėms teisėms;

16.

pabrėžia, kad pagrindines smurto ir nepakankamo išsivystymo priežastis reikia šalinti jų kilmės šalyse siekiant sumažinti pabėgėlių ir ekonominių emigrantų srautus; atkreipia dėmesį į tai, kad visų kilmės šalių vyriausybių pagrindiniai prioritetai turėtų būti labai sutvirtinti valdymo struktūras sukuriant veiksmingas ir integracines viešąsias institucijas, užtikrinti trečiųjų šalių prieglobsčio sistemų pajėgumus, laikytis teisinės valstybės principo ir visais lygmenimis kovoti su būdinga korupcija, taip pat remti žmogaus teises ir plėtoti demokratiją;

17.

pakartoja, kad remia visas JT dedamas pastangas ir diplomatinę veiklą siekiant Libijoje atkurti valdžią ir įsipareigojimą dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti klausimus, susijusius su Libijos ir Sirijos konfliktu ir nestabilumu; pabrėžia, kad regioninio stabilumo kūrimas konflikto zonose labai svarbus siekiant sumažinti tolesnį asmenų perkėlimą;

18.

primena, kad šia rezoliucija siekiama reaguoti į pastarojo meto tragiškus įvykius Viduržemio jūroje, 2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir pasiūlyti skubias priemones, kurių reikia imtis nedelsiant, turint omenyje tai, kad šiais klausimais kompetentingas komitetas, t. y. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, šiuo metu rengia pranešimą, kuriame atsispindės Parlamento teikiamos vidutinio ir ilgesnio laikotarpio politikos gairės migracijos klausimu;

19.

ragina Komisiją parengti ir pateikti plačių užmojų ES darbotvarkę migracijos klausimu, kurioje būtų atsižvelgta į visus migracijos aspektus;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

21.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/51

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kenijos,

—

atsižvelgdamas į antrą kartą iš dalies pakeistą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), ypač į jo 8, 11 ir 26 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2014 m. lapkričio 23 d. pareiškimą dėl 28 civilių keliautojų žudynių ir 2015 m. balandžio 3 d. pareiškimą dėl žudynių Garisos universitete,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 9 d. vykusio 497-ojo Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos posėdžio metu paskelbtą pranešimą spaudai dėl teroristinio išpuolio Garisoje (Kenija),

—

atsižvelgdamas į Kenijos oro pajėgų antpuolį prieš grupuotės „al-Shabaab“ mokymo stovyklas Somalyje, surengtą reaguojant į žudynes Garisos universitete,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl tarptautinės humanitarinės teisės,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi naujausias teroristinis išpuolis Garisoje (Kenija) buvo nukreiptas prieš jaunimą, švietimą, t. y. prieš šalies ateitį; kadangi jauni žmonės yra vilties ir taikos simbolis bei būsimi šalies vystymosi garantai; kadangi švietimas yra itin svarbus kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir fundamentalizmu;

B.

kadangi per pastaruosius mėnesius visame pasaulyje labai padidėjo išpuolių prieš religines mažumas, ypač krikščionis, skaičius; kadangi kasdien žiauriai nužudomi, sumušami ir sulaikomi krikščionys, daugiausia džihadistų teroristų kai kuriose Arabų pasaulio dalyse;

C.

kadangi krikščionys – labiausiai persekiojama religinė grupė; kadangi ekstremizmas ir tokio pobūdžio persekiojimas tampa svarbiu veiksniu, lemiančiu masinės migracijos reiškinį; kadangi yra duomenų, kad kasmet pasaulyje nužudoma daugiau kaip 150 000 krikščionių;

D.

kadangi 2015 m. vasario 15 d. grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“/Da'esh“ Libijoje nukirto galvas 21 Egipto koptų krikščioniui;

E.

kadangi Garisoje užpuolikai tyčia parinko ne musulmonus ir atskyrė krikščionis, kuriuos žiauriai nužudė; kadangi grupuotė „Al-Šabab“ atvirai ir viešai paskelbė karą prieš regione gyvenančius krikščionis;

F.

kadangi vaikų ir jaunimo teisių apsauga bei įgūdžių, švietimo ir inovacijų stiprinimas yra būtini siekiant sukurti daugiau ekonominių, socialinių ir kultūrinių galimybių bei skatinti šalies vystymąsi;

G.

kadangi grupuotė „al-Shabaab“ nuolat vykdo išpuolius prieš studentus, mokyklas ir kitas švietimo įstaigas, kadangi, be kita ko, 2009 m. gruodžio mėn. savižudis sprogdintojas nužudė 19 žmonių medicinos studentų mokslo baigimo ceremonijos metu Mogadiše Somalyje, o 2011 m. spalio mėn. teroristinė grupuotė prisiėmė atsakomybę už sprogdinimus, kurių metu žuvo 70 žmonių, įskaitant studentus, laukiančius egzaminų rezultatų Švietimo ministerijoje (taip pat Mogadiše);

H.

kadangi 2015 m. kovo 25 d. mažiausiai 15 žmonių žuvo per grupuotės „al-Shabaab“ Mogadišo viešbutyje įvykdytą išpuolį ir kadangi tarp išpuolio metu nužudytų asmenų buvo nuolatinis Somalio atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje (Šveicarija) Yusufas Mohamedas Ismailas Bari-Bari;

I.

kadangi nuo 2011 m. spalio mėn., kai Kenijos kariai įžengė į pietinį Somalį dalyvauti su Somalio karinėmis pajėgomis suderintoje operacijoje prieš „al-Shabaab“ kontroliuojamas teritorijas po to, kai ši teroristų grupuotė paėmė keturias įkaites, Kenijoje padaugėjo išpuolių prieš civilius gyventojus;

J.

kadangi nuo 2011 m. lapkričio mėn. Kenijos kariai dalyvauja Afrikos Sąjungos misijoje Somalyje (AMISOM), kurią 2007 m. sausio 19 d. įsteigė Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo taryba ir kuriai 2007 m. vasario 20 d. leidimą suteikė JT Saugumo Taryba (rezoliucija Nr. 1744(2007), neseniai leidusi Afrikos Sąjungai iki 2015 m. lapkričio 30 d. toliau vykdyti šią misiją (rezoliucija Nr. 2182 (2014));

K.

kadangi kovojant su teroristų grupuote „al-Shabaab“ labiausiai prisidėjo Etiopijos kariuomenė, šiek tiek mažiau prisidėjo Ugandos kariuomenė;

L.

kadangi grupuotė „al-Shabaab“ užmezgė ryšius su kitomis islamistų grupuotėmis Afrikoje, pvz., su grupuote „Boko Haram“ Nigerijoje ir su Islamiškojo Magribo „Al Kaida“;

M.

kadangi teroristų grupuotė „al-Shabaab“ reguliariai vykdo sprogdinimus ir žudo, visų pirma, civilius gyventojus Somalyje, taip pat ir kaimyninėse šalyse, pvz., Kampaloje (Uganda) 2010 m. liepos mėn., bet kur kas dažniau Kenijoje, kur tik didelio masto veiksmai patraukė tarptautinės bendruomenės dėmesį, o mažesni išpuoliai vyksta nuolat;

N.

kadangi grupuotė „al-Shabaab“ prisiėmė atsakomybę už 2014 m. liepos mėn. įvykdytus antpuolius šiuose Kenijos pakrantės kaimuose: Hindi, Gamba, Lamu ir Tana upės, per kuriuos daugiau kaip šimtas žmonių buvo nužudyta, taip pat už du išpuolius Mandelos grafystėje 2014 m. pabaigoje, per kuriuos 64 žmonės buvo nužudyti;

O.

kadangi po teroristinio išpuolio Garisos universitete Kenijos vyriausybė pagrasino JT Pabėgėlių agentūrai (UNHCR), kad per tris mėnesius uždarys Dadaab'o pabėgėlių stovyklą; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras įspėjo, kad tai turės itin didelių humanitarinių ir praktinių pasekmių; kadangi Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso draudžiama versti pabėgėlius grįžti į teritorijas, kuriose jų gyvybei arba laisvei gresia pavojus;

P.

kadangi Afrikos nuolatinės parengties pajėgos dar nedalyvauja operacijose ir kadangi ES pareiškė norą kaip jos Afrikai skirtos saugumo strategijos elementą paremti Afrikos taikos palaikymo pajėgumus;

Q.

kadangi pagal AKR ir ES partnerystės susitarimo 11 straipsnį „Taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo srityje taikomi veiksmai visų pirma apima paramą politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių galimybių subalansavimui visuose visuomenės sluoksniuose, demokratinio teisėtumo ir valdymo veiksmingumo stiprinimui, veiksmingų mechanizmų, skirtų taikiam grupių interesų sutaikinimui, nustatymui, […] skiriamųjų linijų tarp skirtingų visuomenės sluoksnių panaikinimui, o taip pat paramai aktyviai ir organizuotai pilietinei visuomenei.“;

1.

griežtai smerkia 2015 m. balandžio 2 d. grupuotės „al-Shabaab“ sąmoningai įvykdyta teroristinį išpuolį Garisoje, per kurį jie nužudė 147 jaunus nekaltus universiteto studentus ir sužeidė dar 79; ryžtingai smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus, ypač kai žmonės žudomi dėl jų religijos, įsitikinimų arba etninės kilmės;

2.

dar kartą smerkia 2014 m. vasarą įvykdytus grupuotės „al-Shabaab“ išpuolius keliuose Kenijos pakrantės kaimuose, įskaitant Mpeketonį, kur 50 žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė; griežtai smerkia 2013 m. rugsėjo 24 d. įsiveržimą į Nairobio „Westgate“ prekybos centrą, kuriame buvo rasti 67 žuvusių žmonių kūnai; smerkia 2015 m. kovo 25 d. grupuotės „al-Shabaab“ Mogadiše įvykdytą išpuolį, kurio metu žuvo nuolatinis Somalio atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje (Šveicarija) ambasadorius Yusuf Mohamed Ismail Bari-Bari;

3.

reiškia užuojautą aukų šeimoms, Kenijos Respublikos žmonėms ir vyriausybei; palaiko visus Kenijos žmones, jiems susidūrus su šiais pasibjaurėtinais agresijos išpuoliais;

4.

primena, kad religijos laisvė yra pagrindinė teisė, ir griežtai smerkia visų formų smurtą ir diskriminaciją dėl religijos;

5.

smerkia prieš krikščionių bendruomenes nukreiptus išpuolius skirtingose šalyse, ypač atsižvelgiant į tai, kad neseniai 12 krikščionių, laivu vykstantys iš Libijos, buvo išmesti už borto ir į 2015 m. balandžio 19 d. įvykdytas 30 Etiopijos krikščionių žudynes ir išreiškia solidarumą su aukų šeimomis;

6.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad keletoje pasaulio regionų surengtų terorizmo aktų kaltininkai piktnaudžiauja religija, taip pat didelį nerimą dėl netolerancijos, represijų ir smurto, nukreiptų prieš krikščionis, atvejų plitimo, visų pirma kai kuriose Arabų pasaulio dalyse; smerkia manipuliavimą religija įvairiuose konfliktuose; smerkia tai, kad visame pasaulyje bažnyčios vis dažniau tampa išpuolių taikiniu, pvz., 2015 m. kovo 15 d. Pakistane per tokį išpuolį žuvo 14 žmonių; griežtai smerkia krikščionių sulaikymus, dingimus, kankinimus, pavergimą ir viešuosius mirties bausmės vykdymus Šiaurės Korėjoje; patvirtina ir remia neatimamą visų Irake ir Sirijoje gyvenančių religinių ir etninių mažumų, įskaitant krikščionis, teisę oriai, lygiateisiškai ir saugiai gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvų žemėse; pažymi, kad regione ištisus amžius įvairių religinių grupių nariai taikiai sugyveno;

7.

primygtinai ragina ES institucijas laikytis SESV 17 straipsnyje numatyto įsipareigojimo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis, taip užtikrinant, kad krikščionių ir kitų religinių bendruomenių persekiojimo klausimas būtų pirminės ES reikšmės klausimas;

8.

smerkia tai, kad grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“/Da'esh“ taiko Sirijoje ir Irake senovinį įstatymą, vad. „dhimmi paktą“, siekdama apiplėšti krikščionis, nustatydama mokesčius už religiją ir apribojimus bei grasindama mirties bausme už jų nesilaikymą;

9.

dar kartą patvirtina savo solidarumą su visais skirtingose Afrikos dalyse persekiojamais krikščioniais, ypač atsižvelgiant į naujausius žiaurumus Libijoje, Nigerijoje ir Sudane;

10.

smerkia ir atmeta visus klaidingus islamo idėjos interpretavimus, kuriais siekiama sukurti žiaurią, smurtinę, totalitarinę, represinę ir ekspansyvią ideologiją, pateisinančią krikščionių mažumų naikinimą; ragina musulmonų lyderius besąlygiškai pasmerkti visus teroristinius išpuolius, įskaitant išpuolius prieš religines bendruomenes ir mažumas, visų pirma krikščionis;

11.

ragina skubiai atlikti išsamius, nešališkus ir veiksmingus tyrimus siekiant nustatyti kaltininkus ir patraukti atsakomybėn šių smerktinų teroristinių išpuolių vykdytojus, organizatorius, finansuotojus ir rėmėjus;

12.

pripažįsta, kad veiksmingas atsakas turi būti organizuojamas derinant veiksmus su kitomis Afrikos šalimis ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybą spręsti saugumo ir teroristų grėsmės šiame regione klausimus bendradarbiaujant su Afrikos Sąjunga, remiant jos svarbias pastangas kovoje su grupuote „al-Shabaab“ vykdant Afrikos Sąjungos misiją Somalyje; primygtinai ragina Europos Sąjunga tvirtai paremti žemyno ir regiono konfliktų valdymo mechanizmų, ypač Afrikos nuolatinės parengties pajėgų, įgyvendinimą

13.

ragina Kenijos vyriausybę prisiimti atsakomybę ir imtis priemonių reaguojant tiek į grupuotės „al-Shabaab“ smurtą, tiek į jo atsiradimo priežastis; mano, kad saugumą galima pasiekti tik tinkamai sprendžiant susiskaldymo Kenijos politinėje ir pilietinėje visuomenėje bei vystymosi disbalanso tarp regionų problemas; mano, kad derėtų apgailestauti dėl pavėlavusios policijos pajėgų reakcijos; visų pirma primygtinai ragina vyriausybę nenaudoti teroristinių išpuolių kaip preteksto piliečių laisvėms suvaržyti; ragina Kenijos valdžios institucijas pagrįsti savo kovos su terorizmu strategiją teisinės valstybės principu ir pagarba pagrindinėms teisėms; primygtinai tvirtina, kad būtina užtikrinti kovos su terorizmu politikos demokratinę ir teisminę priežiūrą;

14.

primygtinai ragina Kenijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio susiskaldymo pagal tikėjimą bei musulmonų bendruomenės ir grupuotės „al-Shabaab“ gretinimo, taip pat imtis visų priemonių siekiant užtikrinti, kad šalies socialinės pažangos ir ekonominio augimo bei stabilumo, taip pat jos gyventojų orumo ir žmogaus teisių labui būtų išsaugota šalies vienybė; ragina Kenijos vyriausybę, opozicijos lyderius ir religinius vadovus spręsti istorinių marginalizacijos nuoskaudų, regioninio šalies pasidalijimo bei institucinės diskriminacijos klausimus ir užtikrinti, kad kovos su terorizmu operacijos būtų nukreiptos tik prieš nusikaltėlius, o ne platesniu mastu prieš etnines ir religines bendruomenes;

15.

primena Europos išorės veiksmų tarnybai ir valstybėms narėms jų įsipareigojimus pagal 2012 m. birželio mėn. priimtą ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje užtikrinti, kad visų formų kovos su terorizmu dialoguose su trečiosiomis valstybėmis būtų keliamas žmogaus teisių klausimas;

16.

ragina ES įgyvendinti karinės mokymo misijos programą Kenijoje ir tiekti šiuolaikišką įrangą, bendradarbiauti su Kenijos kariuomene ir policijos pajėgomis ir jas apmokyti, siekiant kovoti su terorizmu ir užkirsti kelią tolesniam grupuotės „al-Shabaab“ plitimui;

17.

ragina Kenijos vyriausybę dėti visas pastangas, kad būtų laikomasi teisės viršenybės principo, žmogaus teisių, demokratijos principų ir pagrindinių laisvių, taip pat ragina ES orientuoti jos tarptautinį partnerį šia linkme, sutelkti finansavimą siekiant sustiprinti esamas valdymo programas, kad būtų užtikrintas nacionalinis saugumas, taika ir stabilumas šalyje ir regione; primygtinai tvirtina, kad su didėjančiu grupuotės „al-Shabaab“ smurtu turėtų būti kovojama kartu su kaimyninėmis šalimis; prašo ES suteikti visą šiam klausimui spręsti būtiną finansinę, logistinę ir ekspertų paramą, įskaitant galimybę panaudoti Afrikos taikos priemonę ir ES krizių valdymo priemones;

18.

ragina Kenijos saugumo pajėgas užtikrinti teisėtus atsakomuosius veiksmus į teroristų keliamą grėsmę; ragina Kenijos vyriausybę pagal tarptautinės teisės normas užtikrinti šalies teritorijoje esančių pabėgėlių stovyklų saugumą ir apsaugą;

19.

pabrėžia, kad tarptautinis terorizmas finansuojamas iš neteisėto pinigų plovimo, išpirkų, turto prievartavimo, prekybos narkotikais ir korupcijos; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, susijusį su dalijimusi operatyviniais duomenimis apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą;

20.

dar kartą pakartoja, kad remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę religinių ir kitų bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalizavimu;

21.

smerkia švietimo įstaigų ir patalpų pasirinkimą kaip teroristinių išpuolių taikinį kaip būdą pakenkti švietimui ir sumenkinti visų piliečių orumą, taip pat išprovokuoti bendruomenių susiskaldymą ir tarpusavio nepasitikėjimą; primena, kad 2014 m. džihado teroristų grupuotės „Boko Haram“ mergaičių krikščionių pagrobimas Nigerijos Čibuko mieste ir jų dingimas buvo pasmerktas visame pasaulyje;

22.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kenijos vyriausybei, Afrikos Sąjungos institucijoms, Tarpvyriausybinei vystymo institucijai (IGAD), Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai bei AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams.

21.9.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/55