31.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/1

(1)

2006 m. birželio 12 d. Liuksemburge buvo pasirašytas Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (toliau – SAS). Vyksta SAS ratifikavimo procesas.

(2)

2006 m. birželio 12 d. Taryba sudarė Europos bendrijos ir Albanijos Respublikos laikinąjį susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų (1) (toliau – Laikinasis susitarimas), kuriuo numatytas SAS prekybos ir su prekyba susijusių nuostatų išankstinis įsigaliojimas. Laikinasis susitarimas įsigalios pirmąją antrojo mėnesio dieną po paskutinio ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentų deponavimo datos.

(3)

Būtina nustatyti tam tikrų SAS ir Laikinojo susitarimo nuostatų taikymo tvarką. Kadangi šių dokumentų prekybos ir su prekyba susijusios nuostatos didžiąja dalimi yra vienodos, įsigaliojus SAS, šis reglamentas turės būti taikomas ir jam.

(4)

SAS ir Laikinajame susitarime nustatyta, kad žuvininkystės produktus, kurių kilmės šalis yra Albanija, galima importuoti į Bendriją pagal nustatytas tarifines kvotas sumažintu muitu. Todėl būtina nustatyti šių tarifinių kvotų administravimą reglamentuojančias nuostatas.

(5)

Jei būtinos prekybos apsaugos priemonės, jos turėtų būti priimamos pagal 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 3285/94 dėl bendrų importo taisyklių (2), 1969 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2603/69, nustatančiame bendrąsias eksporto taisykles (3), 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (4) arba, atskirais atvejais, 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (5) nustatytas bendrąsias nuostatas.

(6)

Tai atvejais, kai valstybė narė suteikia Komisijai informaciją apie galimą sukčiavimo atvejį arba administracinių institucijų nebendradarbiavimą, taikomi atitinkami Bendrijos teisės aktai, visų pirma 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 (6) dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą.

(7)

Siekiant įgyvendinti atitinkamas šio reglamento nuostatas, Komisijai turėtų padėti 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą (7), įsteigtas Bendrijos muitinės komitetas.

(8)

Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8),

a)

1 % ar mažiau ad valorem muitų atveju, arba

b)

1 EUR ar mažiau nuo kiekvienos sumos specifinių muitų atveju.

a)

per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, kai Laikinojo susitarimo 25 straipsnyje ir SAS 38 straipsnyje numatyta kreipimosi procedūra netaikoma, arba

b)

per tris dienas nuo Laikinojo susitarimo 25 straipsnio 5 dalies a punkte ir SAS 38 straipsnio 5 dalies a punkte nurodyto trisdešimties dienų termino pabaigos, kai Laikinojo susitarimo 25 straipsnyje ir SAS 38 straipsnyje numatyta procedūra taikoma.

a)

informuoja Tarybą;

b)

praneša Jungtiniam komitetui, o vėliau Stabilizacijos ir asociacijos komitetui apie nustatytus faktus kartu pateikdama objektyvią informaciją ir pradeda konsultacijas Stabilizacijos ir asociacijos komitete.

31.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/5

(1)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1207/2001 (1) dėl tvarkos, skirtos palengvinti judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimą, sąskaitos faktūros deklaracijų bei formų EUR.2 parengimą ir kai kurių patvirtintų eksportuotojų leidimų išdavimą, numatytos nuostatose, reguliuojančiose lengvatinę prekybą tarp Europos bendrijos ir kai kurių šalių, nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama palengvinti teisingą kilmės įrodymų prekių eksportui iš Bendrijos išdavimą arba parengimą pagal jos lengvatinius prekybos santykius su kai kuriomis trečiosiomis šalimis.

(2)

Visos Europos įstrižinės kilmės kumuliacijos sistema buvo įvesta 1997 m. tarp Bendrijos, Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Norvegijos, Slovakijos, Slovėnijos, Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną) ir Vengrijos ir 1999 m. pradėta taikyti Turkijai. 2004 m. gegužės 1 d. Čekijos Respublika, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija įstojo į Europos Sąjungą.

(3)

2002 m. kovo mėn. Tolede įvykusiame Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių prekybos ministrų susitikime ministrai susitarė šią sistemą taikyti ir Viduržemio jūros regiono valstybėms, išskyrus Turkiją, dalyvaujančioms Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystėje, pagrįstoje Barselonos deklaracija, priimta 1995 m. lapkričio 27–28 d. vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių konferencijoje. 2003 m. liepos mėn. 7 d. Palerme įvykusiame Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių prekybos ministrų susitikime ministrai, siekdami sudaryti sąlygas tokiam taikymui įgyvendinti, patvirtino naują Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimų visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių protokolo modelį dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų. Remiantis EB ir Farerų salų/Danijos jungtinio komiteto susitikimo, vykusio 2003 m. lapkričio 28 d., rezultatais, buvo susitarta į visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės diagonalinės kumuliacijos sistemą įtraukti ir Farerų salas.

(4)

Atitinkamų asociacijos tarybų arba jungtinių komitetų sprendimai, kuriais į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimus ir į EB ir Farerų salų/Danijos susitarimą įtraukiamas naujas visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių protokolas, jau priimti arba bus priimti.

(5)

Taikant šią naują įstrižinės kumuliacijos sistemą turi būti naudojami naujų rūšių lengvatinės kilmės įrodymai, kuriuos sudaro judėjimo sertifikatai EUR-MED ir sąskaitos faktūros deklaracijos EUR-MED. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1207/2001 turėtų taip pat būti taikomas šioms lengvatinės kilmės įrodymų rūšims.

(6)

Siekiant sudaryti sąlygas teisingam prekių kilmės statusui nustatyti ir siekiant šiomis naujomis aplinkybėmis tinkamai palengvinti kilmės įrodymų nustatymą, į tiekėjo deklaraciją prekėms, turinčioms lengvatinės kilmės statusą, turėtų būti įtraukiamas papildomas pareiškimas, kuriuo nurodoma, ar įstrižinė kilmės kumuliacija buvo taikoma ir su kuriomis valstybėmis.

(7)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1207/2001,

1)

Pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

3)

2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Eksportuotojai naudojasi tiekėjų deklaracijomis kaip įrodymu, ypač patvirtindami prašymus išduoti arba parengti kilmės įrodymus Bendrijoje pagal nuostatas, reglamentuojančias Bendrijos ir kai kurių šalių lengvatinę prekybą.“;

4)

10 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Jei per penkis mėnesius nuo prašymo patikrinti negautas joks atsakymas ar jei atsakyme nėra pakankamai informacijos, kuri parodytų tikrą produktų kilmę, eksporto valstybės muitinė paskelbia negaliojančiu kilmės įrodymą, nustatytą vadovaujantis šiais dokumentais.“;

5)

I priedas pakeičiamas tekstu, nurodytu šio reglamento I priede;

6)

II priedas pakeičiamas tekstu, nurodytu šio reglamento II priede.

31.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/9

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

31.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/11

(1)

1996 m. liepos 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1555/96 (2) dėl papildomų importo muitų taikymo vaisiams ir daržovėms taisyklių, numato jo priede nurodytų produktų importo stebėjimą. Toks stebėjimas atliekamas pagal taisykles, numatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 308d straipsnyje (3).

(2)

Taikant Urugvajaus raundo daugiašalėse derybose dėl prekybos sudaryto Susitarimo dėl žemės ūkio 5 straipsnio 4 dalį (4) ir atsižvelgiant į paskutinius turimus 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. duomenis, reikėtų iš dalies pakeisti papildomų agurkų, artišokų, klementinų, mandarinų ir apelsinų muitų intervencinius lygius.

(3)

Dėl to reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1555/96.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę,

31.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/13

(1)

2006 m. vasario 4 d. Komisija pranešimu (toliau – pranešimas apie procedūros inicijavimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo procedūros inicijavimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Ukrainos kilmės lyginimo lentų importo.

(2)

Antidempingo procedūra buvo pradėta po to, kai 2005 m. gruodžio 23 d. trys Bendrijos gamintojai (toliau – skundo pateikėjai), kurių gamyba sudaro didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 40 %, visos Bendrijos lyginimo lentų gamybos, pateikė skundą. Skunde buvo pateikti šios prekės dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti procedūros inicijavimą.

(3)

Komisija oficialiai informavo skundo pateikėjus, kitus žinomus Bendrijos gamintojus, KLR ir Ukrainos eksportuojančius gamintojus, žinomus susijusius importuotojus ir mažmenininkus, tiriamųjų eksportuojančių šalių atstovus, gamintojus Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuri iš pradžių buvo laikoma analogiška šalimi, ir gamintojus kitose galimose analogiškose šalyse. Be to, Komisija susisiekė su visais kitais Bendrijos ūkio subjektais, galimai susijusiais su panašios prekės (svarstomosios prekės) gamyba ir (arba) tiekimu, kurių kontaktiniai duomenys buvo pateikti Komisijai inicijavus procedūrą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir paprašyti, kad jas išklausytų per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta.

(4)

Atsižvelgiant į didelį Kinijos eksportuojančių gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui nustatyti. Kad galėtų nuspręsti, ar reikalinga atranka, ir, jeigu taip, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti apie save informaciją ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su svarstomąja preke per laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. Tačiau į Komisiją kreipėsi tik aštuoni Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pateikė prašomą informaciją apie atranką. Todėl buvo nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(5)

Siekdama, kad tiriamųjų šalių eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija bendrovėms, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir KLR bei Ukrainos valdžios institucijoms išsiuntė prašymo formas. Aštuonios KLR bendrovės ir viena Ukrainos bendrovė paprašė, kad joms būtų taikomas RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba individualus režimas, jei atliekant tyrimą būtų nustatyta, kad jos neatitiko RER sąlygų.

(6)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms šalims, kurios to paprašė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(7)

Atsakymus į klausimyno klausimus pateikė šeši Kinijos eksportuojantys gamintojai, vienas Ukrainos eksportuojantis gamintojas, keturi Bendrijos gamintojai, du importuotojai, nesusiję su eksportuojančiais gamintojais, ir vienas prekybininkas. Be to, vienas importuotojas pateikė pastabas, neatsakydamas į klausimyno klausimus.

(8)

Tam tikrą informaciją pateikė 17 panašios prekės Bendrijos gamintojų (iš kurių 15 pateikė skundą, vienas pareiškė neutralią nuomonę ir vienas paprieštaravo) ir trys bendrovės, tik importuojančios svarstomąją prekę.

(9)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga RER ir norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Atlikti tokie patikrinimai:

(10)

Kadangi KLR ir Ukrainos eksportuojantiems gamintojams, kuriems negalima suteikti RER, reikia nustatyti normaliąją vertę, toliau nurodytos bendrovės patalpose pagal analogiškos šalies pateiktus duomenis buvo atliktas patikrinimas normaliajai vertei nustatyti:

(11)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Su žalos įvertinimu susijusios tendencijos buvo nagrinėjamos nuo 2002 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – svarstomasis laikotarpis).

(12)

Svarstomoji prekė yra lyginimo lentos, pastatomosios (arba ne), sugeriančios garus (arba ne) ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentos, ir visų jų pagrindinės dalys, t. y. kojos, plokštė ir lygintuvo laikiklis, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika ir Ukraina (toliau – svarstomoji prekė), kurios kodai pagal KN paprastai yra ex 3924 90 90, ex 4421 90 98, ex 7323 93 90, ex 7323 99 91, ex 7323 99 99, ex 8516 79 70 ir ex 8516 90 00.

(13)

Lyginimo lentos būna įvairių rūšių ir jų pagrindinės dalys iš esmės priklauso nuo jų konstrukcijos ir dydžio, jų gamybos medžiagos ir priedų. Tačiau visos rūšys turi vienodas pagrindines fizines savybes ir paskirtį. Todėl šiame tyrime visos rūšys yra laikomos viena svarstomąja preke.

(14)

Nustatyta, kad svarstomoji prekė ir lyginimo lentos bei pagrindinės jų dalys, gaminamos ir parduodamos KLR ir Ukrainos vidaus rinkoje bei Turkijos vidaus rinkoje, kuri galiausiai buvo pasirinkta analogiška šalimi, taip pat lyginimo lentos ir pagrindinės jų dalys, kurias gamina Bendrijos pramonė ir kurios yra parduodamos Bendrijoje, pasižymi tokiomis pačiomis fizinėmis ir techninėmis savybėmis bei ta pačia paskirtimi. Todėl šios prekės yra laikinai laikomos panašiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR ir Ukrainos (pastarosios atveju visose procedūrose, pradėtose iki 2005 m. gruodžio 30 d.) kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal to paties straipsnio 1–6 dalis tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, t. y. kai tokie eksportuojantys gamintojai įrodo, kad panaši prekė yra gaminama ir parduodama esant rinkos ekonomikos sąlygoms. Trumpumo ir aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(16)

Aštuoni Kinijos ir Ukrainos eksportuojantys gamintojai iš pradžių kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą terminą pateikė užpildytas eksportuojančių gamintojų RER prašymo formas. Tačiau du iš jų vėliau nusprendė tyrime nebendradarbiauti. Taigi buvo svarstomi tik likusių šešių bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų, išvardytų 9 konstatuojamojoje dalyje, RER prašymai.

(17)

Vienintelis Ukrainos eksportuojantis gamintojas kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą terminą pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER prašymo formą.

(18)

Tačiau Ukrainos gamintojas pažymėjo, kad Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 Ukraina buvo išbraukta iš ne rinkos ekonomikos šalių, minimų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte, sąrašo. Bendrovė tvirtino, kad sprendimas suteikti rinkos ekonomikos šalies statusą Ukrainai buvo priimtas remiantis ankstesnių mėnesių padėties įvertinimu. Todėl buvo teigta, kad jai turėtų būti suteiktas RER, kadangi i) TL yra kalendoriniai 2005 metai; ii) skundo pateikėjai turėjo pateikti įrodymų, rodančių, kad rinkos ekonomikos sąlygos nebuvo taikomos susijusiems Ukrainos gamintojams, ir iii) nesuteikiant Ukrainai RER statuso Ukraina bus diskriminuojama, palyginti su Rusija.

(19)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Tarybos reglamente (EB) Nr. 2117/2005 aiškiai nustatyta, kad normalioji vertė Ukrainos eksportuotojams ir gamintojams bus nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalies nuostatas atliekant tik tuos tyrimus, kurie buvo inicijuoti po 2005 m. gruodžio 30 d. remiantis prašymu dėl inicijavimo, pateiktu po pirmiau minėtos datos, arba Komisijos iniciatyva. Kadangi skundas dėl šios procedūros buvo pateiktas 2005 m. gruodžio 23 d., akivaizdu, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalių nuostatos negali būti taikomos ir todėl bendradarbiaujanti Ukrainos bendrovė turi įrodyti, kad ji atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Remiantis pirmiau minėto straipsnio formuluote akivaizdu, kad ne skundo pateikėjai, o eksportuojantys gamintojai privalo pateikti įrodymus apie atitiktį RER kriterijams. Be to, reikėtų pažymėti, kad RER statuso suteikimas tam tikrai šaliai yra pagrįstas bendru ekonominės padėties įvertinimu, siekiant nustatyti, ar atliekant antidempingo tyrimus apskritai galima remtis sąnaudomis ir kainomis. Kitaip tariant, tai nėra kiekvienos bendrovės konkrečios padėties įvertinimas. Galiausiai teiginys, kad Ukraina būtų diskriminuojama, palyginti su Rusija, yra nepagrįstas, kadangi Rusija yra laikoma rinkos ekonomikos šalimi jau nuo 2002 m. Dėl šių priežasčių Komisija atmetė Ukrainos eksportuojančio gamintojo pateiktus skundus ir toliau tęsė RER nustatymo procesą.

(20)

Komisija paprašė bendradarbiaujančių gamintojų pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašyme pateiktą informaciją.

(21)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd, Guangzhou, įrodė, kad jis atitinka visus penkis kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, ir jam buvo suteiktas RER.

(22)

Likusių Kinijos eksportuojančių gamintojų, išvardytų 9 konstatuojamojoje dalyje, atveju, vienas neatitiko 1, 2 ir 3 kriterijaus, vienas neatitiko 2 ir 3 kriterijaus, o trys – 2 kriterijaus.

(23)

Visiems bendradarbiaujantiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir Bendrijos pramonės atstovams buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl pirmiau išdėstytų išvadų. Keturios bendrovės nesutiko su sprendimais ir teigė, kad joms turėtų būti suteiktas RER.

(24)

1 kriterijaus atveju vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad jis atitinka šį kriterijų. Visų pirma, jis nei vienu tyrimo etapu neįrodė, kad vienas iš jo dviejų akcininkų tikrai sumokėjo už savo akcijas, gautas iš valstybės. Be to, bendrovė gaudavo elektros energiją iš valstybės ne pagal sutartį. Bendrovė užginčijo paskelbtas išvadas, tačiau nepateikė jokių patikrinamų įrodymų šiais klausimais. Todėl į jos pastabas nebuvo galima atsižvelgti. Todėl buvo padaryta išvada, kad bendrovė neįrodė, jog ji atitinka 1 kriterijų.

(25)

2 kriterijaus atveju penkios bendrovės nesugebėjo įrodyti, kad jos turi aiškų pagrindinių apskaitos dokumentų, audito patikrintų pagal tarptautinius apskaitos standartus, rinkinį. Iš tiesų susijusių sąskaitų tyrimas atskleidė rimtų trūkumų visais penkiais atvejais. Pavyzdžiui, bendrovės nenurodė visų skirtingų pajamų ir išlaidų savo sąskaitose, tačiau kiekvieną mėnesį plačiai taikė įskaitymo sistemą tokioms pajamoms ir išlaidoms. Jos taip pat nesilaikė apskaitoje naudojamo padidėjimo principo. Iš tiesų bendrovės sugrupuodavo mėnesio sandorius ir užregistruodavo juos savo knygose, pateikdamos santrauką ir atskirai nenurodydamos kiekvieno susijusio sandorio detalių. Kadangi auditoriai nepateikė pastabų dėl šių 1 TAS pažeidimų, apskaitos dokumentai nebuvo audituojami pagal TAS. Paskelbus išvadas, keturi eksportuojantys gamintojai ir toliau tvirtino, kad jie laikėsi TAS, tačiau nepateikė įrodymų, įrodančių, kad išvados buvo neteisingos. Todėl buvo padaryta išvada, kad visais atvejais bendrovės neįrodė, kad jos atitinka 2 kriterijų.

(26)

Dvi bendrovės taip pat nesugebėjo įrodyti, kad jos atitinka 3 kriterijų. Šių dviejų bendrovių atveju tyrimo vietoje metu buvo nustatyta, kad jos nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, susijusių su mokėjimais už teisę naudotis žeme, tačiau tai neturėjo jokio finansinio ar kitokio poveikio bendrovėms. Be to, buvo nustatyta, kad viena bendrovė TL nuomojo valstybei priklausančią žemę, tačiau nebuvo oficialiai iš valstybės gavusi žemės naudojimo teisių. Padėtis buvo ištaisyta tik po TL, tačiau tik už mokestį, kuris buvo mažesnis nei įprastas. Paskelbus išvadas, du Kinijos eksportuojantys gamintojai užginčijo šias išvadas, tačiau nauja informacija, kurią jie pateikė, siekdami pagrįsti savo skundus, negalėjo būti priimta, kadangi jos nebuvo galima patikrinti. Dėl šios priežasties buvo padaryta išvada, kad bendrovės neįrodė, jog jos atitinka 3 kriterijų.

(27)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, tik vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, būtent Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd, įrodė, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, ir jam buvo suteiktas RER, tuo tarpu likusieji eksportuojantys gamintojai neįrodė, kad jie atitinka tuos kriterijus ir todėl jiems negalėjo būti suteiktas RER.

(28)

Vienintelis Ukrainos eksportuojantis gamintojas, Eurogold Industries Ltd, Zhitomir, įrodė, kad jis atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, ir todėl jam buvo suteiktas RER. Eksportuojantiems gamintojams ir Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl RER išvadų, tačiau jokių pastabų negauta.

(29)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas, jeigu jis yra, yra nustatytas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(30)

KLR atveju visi eksportuojantys gamintojai, prašę jiems taikyti RER, taip pat kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta taikyti RER.

(31)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad keturios bendrovės atitiko visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus.

(32)

Dėl to buvo nuspręsta IR taikyti šiems eksportuojantiems gamintojams iš KLR:

(33)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad viena bendrovė neįrodė, kad ji bendrai atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus.

(34)

Visų pirma buvo nustatyta, kad informacijos apie eksporto pardavimą, atliktą tiesiogiai, arba per susijusią bendrovę, įsikūrusią Honkonge, nebuvo galima patikrinti. Bendrovė nepateikė patikimų duomenų apie visą eksporto apimtį ir atitinkamas susijusias eksporto sąskaitas faktūras, nepaisant reikalavimo pateikti tokią informaciją. Be to, pateikta informacija apie visą apyvartą bei vidaus ir eksporto pardavimą neatitiko turimų audito ataskaitų ir bendrovės apskaitos dokumentų. Taip pat bendrovė negalėjo pateikti savo pardavimo, nurodyto klausimyne, paskirties šalies. Todėl Komisija negalėjo patikrinti, ar bendrovė galėjo laisvai nustatyti savo eksporto kainas ir kiekius bei pardavimo sąlygas ir reikalavimus, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies b punkte.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį tada, kai importuojama ne iš rinkos ekonomikos šalių ir tokiu mastu, kai negalima suteikti RER, normalioji vertė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytoms šalims turi būti nustatoma pagal kainą arba apskaičiuotą vertę analogiškoje šalyje.

(36)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad KLR ir Ukrainos normaliajai vertei nustatyti ji ketina pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) analogiška šalimi ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šio pasirinkimo.

(37)

Pastabas pateikė KLR ir Ukrainos bendradarbiaujantys gamintojai, teigdami, kad Tailandas, Indija ar Turkija būtų labiau tinkamos analogiškos šalys nei JAV. Pagrindiniai dėl JAV pateikti argumentai buvo susiję su skirtingu bendru ekonomikos vystymusi, prieiga prie žaliavų ir jų kainomis, darbo sąnaudomis ir gamybos metodais, taip pat skirtumais, susijusiais su konkurencija lyginimo lentų vidaus rinkoje. Taip pat buvo teigiama, kad JAV lyginimo lentų rinka yra labai apsaugota rinka, turinti dirbtinai dideles kainas.

(38)

Komisija siekė bendradarbiauti su gamintojais iš JAV ir kitų galimų analogiškų šalių, pavyzdžiui, Tailandu, Indija ir Turkija. Laiškai ir atitinkami klausimynai buvo išsiųsti penkioms JAV bendrovėms, trims Tailando bendrovėms, penkioms Indijos bendrovėms ir devynioms Turkijos bendrovėms. Iš visų šių bendrovių tik Turkijos gamintojas laiku pateikė visą informaciją, reikalingą normaliajai vertei nustatyti, ir sutiko bendradarbiauti tyrime.

(39)

Tyrimas parodė, kad Turkija turi konkurencingą lyginimo lentų rinką, kurios 90 % sudaro vietinė gamyba, o likusią dalį – importas iš trečiųjų šalių. Gamybos apimtis Turkijoje yra daugiau nei 5 % didesnė už Kinijos svarstomosios prekės eksporto į Bendriją apimtį. Turkijos lyginimo lentų kokybės ir standartų atžvilgiu nebuvo nustatyta didelių skirtumų, lyginant jas su Kinijos ir Ukrainos prekėmis. Todėl buvo manoma, kad Turkijos rinka yra pakankamai tipiška nustatant normaliąją vertę KLR ir Ukrainai.

(40)

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Turkija yra tinkama analogiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(41)

Normaliosios vertės nustatymas vienam Kinijos ir vieninteliam Ukrainos eksportuojančiam gamintojui, kuriems buvo suteiktas RER, turėtų būti grindžiamas jų pateiktais duomenimis apie vidaus pardavimą ir gamybos sąnaudas. Šie duomenys buvo patikrinti susijusių bendrovių patalpose.

(42)

Nustatydama normaliąją vertę Komisija pirmiausia nustatė, ar kiekvienos eksportuojančios šalies atžvilgiu svarstomosios prekės pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, palyginti su bendru pardavimu Bendrijoje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, kai visas kiekvieno eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje sudaro ne mažiau kaip 5 % viso jo pardavimo Bendrijos rinkoje.

(43)

Buvo nustatyta, kad Kinijos eksportuojančio gamintojo, kuriam suteiktas RER, pardavimas vidaus rinkoje TL nebuvo pakankamai tipiškas. Todėl nebuvo įmanoma nustatyti normaliosios vertės remiantis susijusio eksportuojančio gamintojo kainomis eksporto šalyje, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje. Dėl šios priežasties reikėjo taikyti kitą metodą.

(44)

Kadangi nustatant normaliąją vertę nebuvo galima remtis vidaus kainomis, reikėjo nustatyti apskaičiuotąją normaliąją vertę, remiantis to gamintojo sąnaudomis. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų lyginimo lentų rūšių gamybos sąnaudų, prireikus pakoreguotų, pridėjus pagrįstą sumą, skirtą pardavimo, bendrosioms ir administravimo (PBA) išlaidoms ir pagrįstą procentinį pelną. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad tam tikrų žaliavų ar dalių, ypač žaliavų ar dalių iš plieno, kainos, kurias pateikė ši bendrovė, yra dirbtinai mažos, todėl siekiant padaryti galutines išvadas, reikia smulkiau išnagrinėti gamybos sąnaudas ir persvarstyti preliminarias išvadas.

(45)

Kadangi eksportuojančio gamintojo, kuriam suteiktas RER, pardavimas vidaus rinkoje nebuvo laikomas tipišku, PBA išlaidas ir pelną reikėjo apskaičiuoti remiantis kitu pagrįstu metodu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą.

(46)

Todėl Komisija naudojo analogiškos šalies bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, PBA išlaidas ir pelno normas. Bendradarbiaujančio Turkijos eksportuojančio gamintojo PBA išlaidos ir pelno vidurkio normos buvo pridėtos prie gamybos sąnaudų, kurias patyrė susijęs eksportuojantis gamintojas dėl eksportuotų rūšių, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje.

(47)

Buvo nustatyta, kad vienintelio Ukrainos eksportuojančio gamintojo visas vidaus rinkoje parduoto svarstomosios prekės kiekis TL nebuvo tipiškas. Todėl nebuvo galima nustatyto normaliosios vertės remiantis susijusio eksportuojančio gamintojo kainomis eksporto šalyje, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje. Dėl šios priežasties reikėjo taikyti kitą metodą.

(48)

Kadangi eksportuojančio gamintojo, kuriam suteiktas RER, pardavimas vidaus rinkoje nebuvo pakankamas ir nebuvo jokio kito bendradarbiaujančio Ukrainos eksportuojančio gamintojo, PBA išlaidas ir pelną reikėjo apskaičiuoti pagal kitą pagrįstą metodą, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkto.

(49)

Todėl Komisija naudojo analogiškos šalies bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, PBA išlaidas ir pelno normas. Bendradarbiaujančio Turkijos eksportuojančio gamintojo PBA išlaidos ir pelno vidurkio normos buvo pridėtos prie gamybos sąnaudų, kurias patyrė susijęs eksportuojantis gamintojas dėl eksportuotų rūšių, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje.

(50)

Pasirinkus Turkiją analogiška šalimi, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis duomenimis, patikrintais bendradarbiaujančio Turkijos gamintojo patalpose.

(51)

Buvo nustatyta, kad Turkijos panašios prekės gamintojo vidaus pardavimas yra tipiškas, palyginti su KLR eksportuojančių gamintojų į Bendriją eksportuojama svarstomąja preke.

(52)

Taip pat buvo tirta, ar nustatant pelningo pardavimo nepriklausomiems klientams dalį galima laikyti, kad vidaus pardavimas buvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Turkijos gamintojo patalpose atliktas patikrinimas parodė, kad jo pardavimo apimtis, parduodant grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi arba viršija vieneto sąnaudas, sudarė daugiau nei 80 % viso pardavimo apimties. Todėl normalioji kaina buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip TL pagamintos prekės rūšies svertinis viso vidaus pardavimo kainų vidurkis neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas, ar ne. Be to, nustatyta, kad šios vidaus kainos bendrai atitinka kito stambaus Turkijos gamintojo kainas, apie kurias buvo gauta informacijos atliekant patikrinimą vietoje analogiškoje šalyje.

(53)

Eksportuojantys gamintojai prekes eksportui į Bendriją parduodavo i) tiesiogiai nepriklausomiems klientams Bendrijoje; ii) per nesusijusias prekybos bendroves, veikiančias ne Bendrijos teritorijoje, ir iii) per susijusias prekybos bendroves, veikiančias ne Bendrijos teritorijoje.

(54)

Kai prekės eksportui į Bendriją buvo parduodamos tiesiogiai nepriklausomiems klientams Bendrijoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatomos remiantis už svarstomąją prekę faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

Kai prekės eksportui į Bendriją buvo parduodamos per nesusijusias prekybos bendroves, eksporto kainos buvo nustatomos pagal prekės kainas, kuriomis ji buvo parduodama prekybos bendrovėms eksportui į Bendriją pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(55)

Kai prekės eksportui į Bendriją buvo parduodamos per susijusias prekybos bendroves, eksporto kaina buvo nustatoma pagal prekės kainas, kuriomis susijusios prekybos bendrovės ją parduodavo pirmam nepriklausomam pirkėjui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(56)

Vienas eksportuojantis gamintojas dalį svarstomosios prekės pardavė per prekybos bendrovę Honkonge. Honkonge įsikūrusi prekybos bendrovė negalėjo deramai įrodyti savo sąskaitomis, kad nurodytos eksporto kainos, kurias ji taikė nepriklausomiems klientams, buvo faktiškai sumokėtos. Be to, atliekant patikrinimą vietoje Honkongo prekybininko pirkimo nebuvo įmanoma palyginti su jo pardavimo Bendrijai sąskaitomis, kurių auditas buvo atliktas. Bendrovei buvo pranešta, kad didelių abejonių sukėlė jos pardavimo Bendrijai per susijusią prekybos bendrovę Honkonge tikslumas ir kad į tokį pardavimą nereikėtų atsižvelgti apskaičiuojant preliminarų dempingą. Bendrovei buvo suteikta galimybė teikti pastabas, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pakeisti preliminarią išvadą. Todėl į tuos eksporto sandorius nebuvo atsižvelgta ir eksporto kaina buvo grindžiama tik pardavimo, atlikto tiesiogiai su nepriklausomais klientais Bendrijoje arba per nesusijusias prekybos bendroves, įsikūrusias ne KLR ir ne Bendrijoje, kainomis.

(57)

Vienas eksportuojantis gamintojas nepardavinėjo svarstomosios prekės tiesiogiai. Jis svarstomąją prekę pardavinėjo per nesusijusias prekybos bendroves, įsikūrusias KLR, arba per susijusią prekybos bendrovę, įsikūrusią KLR. Kadangi nebuvo įrodyta nesusijusių šalių vykdyto pardavimo galutinė paskirties vieta, į šį pardavimą laikinai nebuvo atsižvelgiama ir eksporto kaina buvo pagrįsta tik tuo pardavimu, kuris buvo vykdomas per susijusią prekybos bendrovę, nurodžiusią savo pardavimo paskirties vietą. Bendrovė buvo atitinkamai apie tai informuota ir jai buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Pastabos nebuvo laikomos pakankama priežastimi keisti šios preliminarios išvados.

(58)

Kaip paaiškinta pirmiau minėtoje TL analizės 33 konstatuojamojoje dalyje, vienas eksportuojantis gamintojas negalėjo įrodyti ir pagrįsti savo faktinio eksporto pardavimo. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį į visą jo eksporto pardavimą nebuvo atsižvelgta ir nurodytos kainos negalėjo būti naudojamos eksporto iš KLR į Bendriją kainoms nustatyti. Bendrovė buvo atitinkamai apie tai informuota ir jai buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Tačiau pastabos nebuvo laikomos pakankama priežastimi pakeisti tyrimo išvadas ir, kadangi nebuvo jokio kito šaltinio, kuris padėtų nustatyti bendrovės eksportą į Bendriją, buvo nuspręsta neatsižvelgti į visus jos eksporto duomenis ir nustatyti dempingo skirtumą remiantis turimais faktais (žr. 65 konstatuojamąją dalį).

(59)

Vienintelis Ukrainos eksportuotojas visas prekes eksportui į Bendriją pardavė per susijusią bendrovę, įsikūrusią ne Bendrijoje. Ši susijusi bendrovė atliko visas funkcijas, susijusias su prekių importu, kai prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti Bendrijoje, ir todėl turėtų būti laikoma susijusiu importuotoju. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, remiantis kainomis, už kurias importuotos prekės iš pradžių buvo perparduotos nepriklausomam pirkėjui. Šiuo tikslu buvo daromi koregavimai, kad nustatant patikimą eksporto kainą būtų atsižvelgta į visas nuo importavimo iki perpardavimo patirtas sąnaudas, įskaitant muitus ir mokesčius, ir į pelną, kurį paprastai gauna nepriklausomi bendradarbiaujantys importuotojai.

(60)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojų kainų pagrindu.

(61)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į visų tyrime dalyvavusių eksportuojančių gamintojų transporto, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomas išlaidas, pakavimo, kreditų, laidavimų ir garantijų išlaidas bei komisinius.

(62)

Kalbant apie eksportuojančių gamintojų, kuriems nebuvo suteiktas RER, normaliąją vertę, pagrįstą analogiška šalimi, tyrimo metu buvo nustatyta, kad Turkijos lyginimo lentos daugeliu atvejų turi elektros lizdą ir virvėlaidžio pakabą, tačiau šių dalių neturi dauguma Kinijos prekių. Todėl siekiant panaikinti šio skirtumo daromą poveikį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą buvo atitinkamai pakoreguotos Turkijos kainos. Be to, buvo nustatyta tam tikrų prekybos lygio skirtumų. Buvo nustatyta, kad Turkijos vidaus rinkoje lyginimo lentos paprastai tiekiamos tiesiogiai mažmenininkams, ir todėl užsakymo ir (arba) pristatymo kiekiai yra žymiai mažesni, lyginant su tais, kurie tiekiami per importuotojus ir (arba) prekybininkus ar skirstymo ir (arba) tiekimo centrus, kuriuos turi dideli mažmeninės prekybos tinklai, kaip tai yra Kinijos eksporto pardavimo atveju. Todėl siekiant panaikinti šių skirtumų daromą poveikį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punktą buvo atitinkamai pakoreguotos Turkijos kainos.

(63)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal prekės rūšį ir pirmiau nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pagal prekės rūšį palyginimu. Pažymėta, kad abiejose šalyse nebuvo bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, išskyrus tuos, kuriems suteiktas RER arba IR.

(64)

Apskaičiuojant dempingo skirtumą visiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams visų pirma buvo nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Šiuo tikslu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją apimtis buvo palyginta su atitinkama importo apimtimi, nustatyta remiantis skundu ir tam tikra informacija, surinkta iš kitų žinomų eksportuojančių gamintojų tiriamosiose šalyse, kurie galiausiai nebendradarbiavo tyrime. Reikėtų pažymėti, kad nėra tikslių Eurostato statistinių duomenų apie svarstomosios prekės importą.

(65)

Nustačius žemą bendradarbiavimo lygį, t. y. mažiau nei 80 % viso svarstomosios prekės eksporto, apie kurį pranešė bendradarbiaujantys eksportuotojai, buvo nuspręsta, kad tinkama nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti didesnį dempingo skirtumą nei didžiausias dempingo skirtumas, nustatytas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Dėl to tokiu atveju nustatytas dempingo skirtumo lygis atitiko bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo nustatyti aukščiausi dempingo skirtumai, didžiosios dalies parduotų prekių rūšių svertinį vidutinį dempingo skirtumą. Iš tikrųjų buvo pagrindo manyti, kad didelio nebendradarbiavimo lygio priežastis yra ta, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai tiriamojoje šalyje taikė didesnio lygio dempingą nei bet kuris kitas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas. Be to, nebuvo nustatyta, kad kuri nors nebendradarbiaujanti bendrovė taikė mažesnį dempingą.

(66)

Nustačius aukštą bendradarbiavimo lygį, t. y. 80 % ar daugiau viso svarstomosios prekės eksporto, apie kurį pranešė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, buvo nuspręsta, kad tinkama kitiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti didžiausią dempingo skirtumą, nustatytą bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tiriamojoje šalyje.

(67)

Remiantis skundu ir informacija, kurią galima gauti iš eksportuojančių gamintojų, kurie kreipėsi ir pateikė tam tikrus duomenis tyrimo pradiniame etape, buvo padaryta preliminari išvada, kad bendradarbiavimo lygis nesiekė 80 %. Todėl nustatant šalies mastu taikomą dempingo skirtumą buvo naudojamas pirmiau nurodytoje 65 konstatuojamojoje dalyje aprašytas metodas.

(68)

Laikinieji dempingo skirtumai, išreikšti nesumokėto CIF prie Bendrijos sienos kainos muito procentais, yra tokie:

(69)

Vienintelio Kinijos eksportuojančio gamintojo, kuriam suteiktas RER, t. y. Since Hardware (Guangzhou) Co., Ltd atveju buvo laikinai nuspręsta, kad eksporto pardavimas nebuvo vykdomas dempingo kainomis. Šiuo atžvilgiu reikėtų nepamiršti, kad preliminarios išvados gali būti persvarstytos prieš darant galutines išvadas dėl 44 konstatuojamojoje dalyje išvardytų priežasčių.

(70)

Remiantis skundu ir informacija, kurią galima gauti iš eksportuojančių gamintojų, kurie kreipėsi ir pateikė tam tikrus duomenis pradiniame tyrimo etape, buvo padaryta preliminari išvada, kad bendradarbiavimo lygis Ukrainos atveju viršijo 80 %. Iš tiesų galima spręsti, kad Eurogold Industries Ltd yra vienintelis eksportuojantis lyginimo lentų gamintojas iš Ukrainos ir nebuvo nustatyta, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas tyčia atsisakė bendradarbiauti. Todėl nustatant dempingo skirtumą bet kuriam kitam svarstomosios prekės eksportuojančiam gamintojui iš Ukrainos buvo naudotas pirmiau nurodytoje 66 konstatuojamojoje dalyje aprašytas metodas.

(71)

Laikinasis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentiniu dydžiu, yra toks:

(72)

Preliminariose tyrimo išvadose buvo nurodyta, kad panašią prekę gamina mažiausiai trisdešimt mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) Bendrijoje. Didžioji dalis Bendrijos gamybos yra sutelkta Italijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

(73)

Nors Bendrijos rinkoje yra keletas gamintojų, koncentracijos lygis yra gana aukštas, kadangi penkių didelių gamintojų gamybos apimtis sudaro daugiau nei 50 % bendros apskaičiuotos gamybos apimties Bendrijoje. Visų pirmiau nurodytų bendrovių gamybos apimtis sudaro visą Bendrijos gamybos apimtį.

(74)

Skundą pateikė trys Bendrijos gamintojai, kurių gamyba sudaro didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 40 %, visos žinomos Bendrijoje gaminamos panašios prekės, t. y. lyginimo lentų, gamybos.

(75)

Skundo pateikėjai ir dar vienas Bendrijos gamintojas visapusiškai bendradarbiavo tyrime (taip pat žr. 9 konstatuojamąją dalį). Šios keturios bendrovės sudaro daugiau nei 45 % visos žinomos Bendrijoje gaminamos panašios prekės gamybos. Vienas iš šių Bendrijos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu vykdė importą iš KLR. Tačiau importas nebuvo pagrindinė jo veikla ir buvo laikoma, kad šis importas buvo vykdomas, siekiant reaguoti į importo mažomis kainomis srautą, ypač siekiant išlikti konkurencingu žemos kokybės prekių grupėje. Taigi, laikoma, kad nėra tinkama neįtraukti šio gamintojo į Bendrijos pramonės apibrėžimą.

(76)

Todėl laikoma, kad keturi Bendrijos gamintojai, minėti pirmiau 75 konstatuojamojoje dalyje, turėtų sudaryti Bendrijos pramonę, kaip tai apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Toliau jie bus vadinami Bendrijos pramone.

(77)

Reikėtų pažymėti, kad nėra tikslių Eurostato statistinių duomenų apie svarstomosios prekės importą. Be to, nenustatytas joks reikšmingas lyginimo lentų importo kiekis iš kitų nei KLR ir Ukraina (toliau – tiriamosios šalys). Todėl Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis šia informacija:

Remiantis minėta informacija, toliau pateikiama Bendrijos vartojimo raida:

(78)

Nuo 2002 m. iki TL lyginimo lentų vartojimas Bendrijoje padidėjo 28 %, labiausiai išaugo laikotarpiu nuo 2004 m. iki TL. Bendras didelis augimas iš esmės aiškinamas augančiu vartojimu naujosiose valstybėse narėse, tačiau augimas TL gali būti iš dalies grindžiamas tuo, kad padidėjo importas iš KLR ir Ukrainos mažomis kainomis, vykdomas buvusių Bendrijos gamintojų, kurie dabar tapo importuotojais, ir todėl jų atsargos išaugo.

(79)

Komisija svarstė, ar importo iš tiriamųjų šalių dempingo kaina poveikį reikėtų vertinti bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais. Šiame straipsnyje numatoma, kad importo, dėl kurio atliekami antidempingo tyrimai, tuo pačiu metu iš dviejų ar daugiau šalių poveikis yra vertinamas suvestiniu būdu tik tada, jeigu nustatoma, kad a) dempingo skirtumas, nustatytas importui iš kiekvienos šalies, yra didesnis už de minimis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, ir importo iš kiekvienos šalies apimtis nėra nereikšminga, ir b) suvestinis importo poveikio vertinimas yra tinkamas, atsižvelgiant į importuojamų prekių konkurencijos sąlygas bei importuojamų prekių ir panašios Bendrijos prekės konkurencijos sąlygas.

(80)

Primenama, kad vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo importas nebuvo vykdomas dempingo kaina. Dėl to importas iš minėtų šalių nebuvo svarstomas kartu su importu dempingo kaina.

(81)

Dempingo skirtumas, nustatytas atsižvelgiant į importą dempingo kaina iš kiekvienos tiriamosios šalies buvo didesnis už de minimis. Be to, importo dempingo kaina apimtis iš kiekvienos šių šalių nebuvo nereikšminga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje.

(82)

Tyrimas parodė, kad importo dempingo kaina konkurencijos sąlygos buvo panašios į importo dempingo kaina bei panašios Bendrijos prekės konkurencijos sąlygas. Buvo nustatyta, kad, nepaisant kilmės šalies, lyginimo lentos, kurias gamina ir (arba) parduoda tiriamosios šalys ir kurias gamina ir (arba) parduoda Bendrijos pramonė, konkuruoja tarpusavyje, nes jos yra panašios pagal pagrindines savybes, vartotojo požiūriu tokias lyginimo lentas galima sukeisti, be to, jos platinamos tais pačiais platinimo kanalais.

(83)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad suvestinio vertinimo sąlygos šiuo atveju nebuvo įvykdytos, nes importas iš KLR ir Ukrainos iš esmės skiriasi kainų ir rinkos elgsenos atžvilgiu.

(84)

Be to, absoliutus dviejų šalių kainų lygių skirtumas yra nesusijęs su suvestiniu vertinimu. Iš tiesų tai galima paaiškinti įvairiais veiksniais, pvz., skirtingų prekių mišiniu. Svarstomojo laikotarpio kainų raidos tendencijos, kurios šių dviejų šalių atveju yra panašios, yra svarbios. Iš tiesų, vidutinė importo iš KLR ir Ukrainos kaina padidėjo atitinkamai 27 % ir 12 % nuo 2002 m. (2003 m. Ukrainos atveju) iki TL.

(85)

Kalbant apie rinkos elgseną, kaip jau minėta pirmiau esančioje 82 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo nustatyta esminių skirtumų dėl prekių savybių, platinimo kanalų ir kt.

(86)

Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad visos suvestinio vertinimo sąlygos yra įvykdytos ir kad dėl to tiriamųjų šalių kilmės importo dempingo kaina poveikį reikėtų vertinti bendrai, žalos nagrinėjimo tikslais.

(87)

Svarstomosios prekės importas svarstomuoju laikotarpiu labai padidėjo. Importas per TL nuo 2002 m. padidėjo daugiau nei 850 %.

(88)

Reikėtų pažymėti, kad 2002 m. iš Ukrainos importuota nebuvo. Vienintelis lyginimo lentų gamintojas iš Ukrainos pradėjo savo veiklą 2003 m. 2004 m. importas iš Ukrainos smarkiai išaugo – daugiau nei 400 %.

(89)

Svarstomuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina padidėjo. Tačiau ji vis tiek išliko gerokai mažesnė nei Bendrijos pramonės vidutinės kainos (žr. susijusią lentelę ir 99 konstatuojamąją dalį). Per TL vidutinė importo kaina buvo daugiau nei 40 % mažesnė nei Bendrijos pramonės vidutinė kaina.

(90)

Vidutinės importo kainos padidėjimas gali būti grindžiamas šiais veiksniais:

KLR eksportuotojai perėjo prie vidutinių ir aukštesnių rinkos kainų. Iš tiesų, kaip jau pirmiau minėta 78 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie tradiciniai Bendrijos gamintojai smarkiai sumažino arba nutraukė savo gamybą Bendrijoje ir pradėjo importuoti iš tiriamųjų šalių. Dauguma šių bendrovių gamina geros ir vidutiniškos kokybės prekes.

Dauguma Kinijos eksportuojančių gamintojų yra naujokės lyginimo lentų rinkoje, todėl nenuostabu, kad labiau įsitvirtinusios jos kelia kainas.

2004 m. staigiai išaugo importo iš Ukrainos dalis. Kadangi vidutinis šio importo kainų lygis yra didesnis nei vidutinis importo iš KLR kainų lygis, bendras kainų lygis yra didesnis.

(91)

Svarstomuoju laikotarpiu smarkiai išaugo importo iš tiriamųjų šalių dempingo kaina rinkos dalis. 2003–2004 m. ji padidėjo tris kartus, kai Bendrijos rinką užplūdo importo prekės iš Ukrainos, sparčiai augo toliau per TL ir užėmė beveik pusę rinkos.

(92)

Siekiant ištirti kainų sumažinimą, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importo kainos buvo palygintos su Bendrijos pramonės kainomis, remiantis palygintinų prekių rūšių svertiniu vidurkiu TL. Bendrijos pramonės kainos buvo pakoreguotos iki kainų iš bendrovių lygio ir palygintos su CIF prie Bendrijos sienos importo kainomis, prireikus pridėjus muitus. Buvo lyginamos to paties prekybos lygio sandorių kainos, kurios buvo prireikus tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus permokų grąžinimus ir nuolaidas.

(93)

Remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainomis, pagal šalį nustatyti ir Bendrijos pramonės kainų procentais išreikšti sumažinimo skirtumai yra tokie:

(94)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei. Išsami šių veiksnių analizė buvo atlikta skundo pateikėjų ir vieno visapusiškai bendradarbiaujančio gamintojo, t. y. Bendrijos pramonės, atžvilgiu.

(95)

Svarstomuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės gamyba sumažėjo 22 %. TL nežymiai padidėjo pajėgumai, kadangi vienas Bendrijos gamintojas įdiegė papildomų pajėgumų, siekdamas pasinaudoti padidėjusiu vartojimu po ES plėtros. Deja, šis padidėjęs vartojimas buvo naudingas tik importuotojams. Todėl per TL pajėgumų panaudojimas sumažėjo labiau nei gamyba.

(96)

Nuo 2002 m. iki TL bendrai padidėjo atsargos. Nors 2004 m. jos pasiekė aukščiausią lygį greičiausiai dėl to, kad tam turėjo poveikio klientams nepristatyti užsakymai, akivaizdžiai išryškėjo bendra augimo tendencija.

(97)

Bendrijos pramonės pardavimas svarstomuoju laikotarpiu sumažėjo, o TL nukrito iki 79 % pradinės jo apimties. Ši mažėjimo tendencija kelia dar didesnį nerimą, kadangi Bendrijos vartojimas auga. Iš tikrųjų nuo 2002 m. iki TL Bendrijos pramonė prarado 39 % savo rinkos dalies.

(98)

Bendrijos pramonė neaugo. Iš esmės Bendrijos pramonei rinkos augimas, t. y. padidėjęs Bendrijos vartojimas, nebuvo naudingas, priešingai, svarstomuoju laikotarpiu ji prarado 21 % savo pardavimo apimties.

(99)

Bendrijos pramonės produkcijos vidutinė vieneto kaina smarkiai sumažėjo per pirmuosius trejus metus, t. y., 14 %. 2004 m. ji pasiekė žemiausią lygį ir TL išliko stabili.

(100)

Svarstomuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo. Pelno skirtumas TL buvo 40 % mažesnis nei 2002 m. Šis akivaizdus pagerėjimas TL, lyginant su 2004 m., iš esmės buvo pasiektas dėl to, kad kai kurios bendrovės sumažino darbuotojų atlyginimus. Atlyginimų sumažinimas turėjo didelio poveikio jų pelno skirtumui. Iš tiesų, apskritai bendras pelnas TL toliau mažėjo ir siekė 65 % 2002 m. lygio. Todėl akivaizdu, kad bendro grynojo pelno neatskaičius mokesčių skirtumo padidėjimas yra dirbtinas ir trumpalaikis.

(101)

Svarstomuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo investicijos ir TL investuota beveik du kartus mažiau nei 2002 m. Be to, didžiąją dalį investicijų sudarė investicijos į būtinus pakeitimus ir renovaciją. Dalis 2004 m. skirtų investicijų buvo susijusios su pasirengimu naujoms galimybėms, atsiradusioms po ES plėtros. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, padidėjusį vartojimą visiškai užgožė importas iš tiriamųjų šalių.

(102)

Investicijų grąža, išreikšta Bendrijos pramonės grynuoju pelnu ir jos investicijų grynąja buhalterine verte, kito panašiai kaip investicijos ir pelno skirtumai. Atsižvelgiant į gana aukštą grynojo turto grąžos lygį, reikėtų pažymėti, kad dauguma Bendrijos pramonę sudarančių bendrovių buvo įsteigtos prieš 30 ar daugiau metų, ir todėl didžioji dalis jų turto jau pakankamai nusidėvėjo. Iš tiesų 2004 m., kai buvo daromos tam tikros investicijos ir kai pelno skirtumas atspindėjo Bendrijos pramonės faktinius veiklos rodiklius (o ne dirbtinai padidintą pelną TL), investicijų grąža sumažėjo 63 procentiniais punktais. Tai patvirtina Bendrijos gamintojų nesugebėjimą pritraukti kapitalą, visų pirma dėl mažėjančios pardavimo apimties ir mažos pardavimo kainos.

(103)

Bendrijos pramonės pinigų srautas svyravo. Po pagerėjimo 2003 m. sekė staigus kritimas 2004 m. Atsigavimas per TL yra susijęs su priemonėmis, kuriomis siekiama padidinti pelningumą, kaip išdėstyta pirmiau esančioje 100 konstatuojamojoje dalyje. Bendrai tariant, pinigų srautas svarstomuoju laikotarpiu sumažėjo.

(104)

Nuo 2002 m. iki TL panašios prekės gamybos srityje dirbančių Bendrijos darbuotojų skaičius sumažėjo 33 %. Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos, atspindinčios atlyginimus, išliko gana stabilios; laikiną sumažėjimą 2004 m. kompensavo nežymus padidėjimas TL.

(105)

Sumažinus gamybos sąnaudas, racionalizavus ir sumažinus darbuotojų skaičių, padidėjo vieno darbuotojo pagaminta produkcija (19 % svarstomuoju laikotarpiu). Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau aprašytus Bendrijos pramonės finansinius rodiklius, padidėjusiu produktyvumu nebuvo galima kompensuoti pardavimo apimties ir kainų lygio sumažėjimo.

(106)

Atsižvelgiant į importo iš tiriamųjų šalių dempingo kaina apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nedideliu.

(107)

Be to, per TL nebuvo nustatyta jokių Bendrijos pramonės atsigavimo nuo ankstesnio dempingo ar subsidijavimo požymių.

(108)

Svarstomuoju laikotarpiu smarkiai išaugo importas iš KLR ir Ukrainos mažomis dempingo kainomis. Importo iš tiriamųjų šalių dempingo kainomis apimtis svarstomuoju laikotarpiu padidėjo daugiau nei 850 %. KLR ir Ukrainos dalis Bendrijos lyginimo lentų rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 40 procentinių punktų.

(109)

Bendrijos pramonės ekonominių rodiklių analizė parodė, kad žala buvo daroma pardavimo apimties, pardavimo kainos ir rinkos dalies atžvilgiu. Tai padarė tiesioginį neigiamą poveikį Bendrijos pramonės finansinei padėčiai, gamybos lygiui ir užimtumui. Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje apimtis svarstomuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 20 %, rinkos dalis – 15 procentinių punktų, o užimtumas sumažėjo daugiau nei 30 %. Vidutinės Bendrijos pramonės pardavimo kainos sumažėjo 14 %, o individualios kainos pasiekė žemiausią lygį. Iš tikrųjų Bendrijos pramonės finansiniai rodikliai rodo, kad Bendrijos pramonė jau nebegali mažinti savo kainų lygių, nepatirdama nuostolių, su kuriais daugiau nei kelis mėnesius susidūrusios MVĮ turi užsidaryti.

(110)

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(111)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis Komisija ištyrė, ar svarstomosios prekės importas dempingo kaina iš tiriamųjų šalių Bendrijos pramonei darė materialinę žalą. Taip pat buvo ištirti kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie taip pat darė žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog galima žala dėl šių veiksnių nebūtų priskirta prie žalos, kurią sukėlė importas dempingo kaina.

(112)

Pirmiausia primenama, kad tyrimas atskleidė, kad iš tiriamųjų šalių importuotos lyginimo lentos tiesiogiai konkuruoja su Bendrijos pramonės gaminamomis ir parduodamomis lyginimo lentomis, nes jos yra panašios pagal pagrindines savybes, vartotojo požiūriu tokias lyginimo lentas galima sukeisti, be to, jos platinamos tais pačiais platinimo kanalais.

(113)

Importo iš tiriamųjų šalių dempingo kaina apimties padidėjimas (daugiau nei 850 %) sutapo su Bendrijos pramonės ekonominės padėties pablogėjimu. Šio pablogėjimo požymiai, inter alia, buvo Bendrijos produkcijos pardavimo ir kainų lygio kritimas tuo pačiu laikotarpiu.

(114)

Importo dempingo kaina rinkos dalis svarstomuoju laikotarpiu padidėjo 42 procentiniais punktais, tuo tarpu Bendrijos pramonė prarado 15 % rinkos. Pažymima, kad Bendrijos vartojimas nuo 2002 m. iki TL išaugo daugiau nei 20 %.

(115)

Dėl importo dempingo kaina smarkiai sumažėjo Bendrijos pramonės kainos, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad dėl šio importo krito kainos, o tai pablogino Bendrijos pramonės finansinę padėtį. Be to, Bendrijos pramonė negalėjo didinti savo pajėgumų panaudojimo, o tai būtų buvę logiška, nes svarstomuoju laikotarpiu išaugo vartojimas.

(116)

Atsižvelgiant į šiuos akivaizdžius sutapimus, importo nuolat mažėjančia dempingo kaina padidėjimą ir Bendrijos pramonės pardavimo ir gamybos apimties praradimą bei užimamos rinkos dalies, užimtumo ir kainų sumažėjimą, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina padarė itin didelę žalą Bendrijos pramonei.

(117)

Penkiolika Bendrijos lyginimo lentų gamintojų, išskyrus tuos, kurie sudaro Bendrijos pramonę, parėmė skundą. Šios bendrovės nenorėjo visiškai bendradarbiauti tyrime, tačiau pateikė tam tikros informacijos apie savo produkciją, pajėgumus ir pajėgumų panaudojimą, pardavimo apimtį, rinkos dalį ir užimtumą. Šios bendrovės kartu sudaro apie 30 % visos žinomos Bendrijos gamybos. Reikėtų pažymėti, kad nei viena iš šių bendrovių neimportavo didelio svarstomosios prekės kiekio.

(118)

Šių 15 bendrovių padėtis buvo ištirta ir palyginta su Bendrijos pramonės padėtimi.

(119)

2003 m. šių gamintojų gamyba padidėjo 19 %, 2004 m. sumažėjo iki pradinio lygio, o TL sumažėjo 13 %. Pajėgumų padidėjimą 2004 m. galima pagrįsti tikėtinu pardavimo padidėjimu po ES plėtros. Svarstomuoju laikotarpiu padidinus pajėgumus, pajėgumų panaudojimas sumažėjo labiau nei gamyba. Užimtumas kito panašiai kaip gamyba, t. y. 2003 m. padidėjo, 2004 m. grįžo į pradinį lygį ir staiga nukrito per TL.

(120)

Po laikino pagerėjimo 2003 m. 15 bendrovių pardavimas ir rinkos dalis smarkiai sumažėjo. Ši raida akivaizdžiai sutampa su staiga išaugusiu importu iš tiriamųjų šalių į Bendrijos rinką dempingo kaina. Pažymima, kad 2004 m. šis importas išaugo beveik triskart, o jų rinkos dalis tais pačiais metais padidėjo 20 procentinių punktų. Taip pat pažymima, kad svarstomuoju laikotarpiu Bendrijoje padidėjo lyginimo lentų vartojimas.

(121)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad šių 15 Bendrijos lyginimo lentų gamintojų, parėmusių skundą, padėtis pablogėjo taip pat kaip ir Bendrijos pramonės padėtis. Todėl šios bendrovės negalėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei.

(122)

Kaip nustatyta pirmiau 8 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos gamintojai pateikė tam tikros informacijos, tačiau neparėmė skundo. Be to, du kiti žinomi Bendrijos gamintojai, parėmę skundą, tačiau nebendradarbiavę tyrime, ir vienas buvęs gamintojas pateikė tam tikros informacijos apie anksčiau vykdytą gamybinę veiklą. Visos šios bendrovės importavo svarstomąją prekę didele apimtimi. Apie šias bendroves turimi duomenys rodo tokias tendencijas (konfidencialumo sumetimais tikrieji skaičiai nepateikiami):

(123)

Šių Bendrijos gamintojų gaminamų lyginimo lentų pardavimas svarstomuoju laikotarpiu sumažėjo 71 %. Atitinkama rinkos dalis sumažėjo dar labiau – 77 %, kadangi tuo pačiu laikotarpiu rinka išsiplėtė.

(124)

Kai jau minėta pirmiau 78 konstatuojamojoje dalyje, 2004 m. ir TL keli tradiciniai Bendrijos lyginimo lentų gamintojai smarkiai sumažino arba visiškai nutraukė savo gamybinę veiklą Bendrijoje ir pradėjo masiškai importuoti iš tiriamųjų šalių. Iš tikrųjų kai kurios šių bendrovių nebegali būti laikomos Bendrijos gamintojais, kadangi jų gamybos vietos buvo uždarytos TL.

(125)

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad kitų Bendrijos gamintojų padėtis tapo panaši kaip ir Bendrijos pramonės, o jų gamybinė veikla Bendrijos pramonei nepadarė jokios žalos.

(126)

Svarstomuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės eksporto veiklos rezultatai išliko stabilūs. Nebuvo nustatyta jokio apimties sumažėjimo. Pardavimo kainos sumažėjimas 15 % 2003 m. buvo iš dalies kompensuotas 2004 m., o TL eksporto kaina išliko stabili. Reikėtų pažymėti, kad eksporto pardavimo kaina yra žymiai didesnė nei pardavimo kaina Bendrijoje, o eksporto pardavimo apimtis sudaro tik apie 10 % Bendrijos pramonės gamybos.

(127)

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonės eksporto veiklos rodikliai neturėjo įtakos padarytai žalai.

(128)

Pažymima, kad iš vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo importas buvo vykdomas ne dempingo kainomis, ir todėl jis nebuvo įtrauktos į importo iš tiriamųjų šalių dempingo kaina ir jų poveikio Bendrijos pramonės padėčiai analizę. Todėl buvo svarstoma, ar importas iš šios bendrovės galėjo pažeisti priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos.

(129)

Tyrimas parodė, kad svarstomuoju laikotarpiu importo iš KLR ne dempingo kainomis apimtis padidėjo 467 %, lyginant su 856 % padidėjusiu importu iš tiriamųjų šalių dempingo kaina. Vertinant absoliučiais skaičiais, importo iš tiriamųjų šalių dempingo kaina apimtis daugiau nei 5 kartus viršijo importo ne dempingo kaina apimtį. Importo iš KLR ne dempingo kaina rinkos dalis padidėjo 343 %, tuo tarpu importo dempingo kaina rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 647 %. Svarstomuoju laikotarpiu vidutinė importo dempingo pagrindu kaina padidėjo, ir vertinant absoliučiais skaičiais, išliko žymiai didesnė už vidutinę importo dempingo pagrindu kainą, tačiau buvo mažesnė už Bendrijos pramonės vidutinę kainą.

(130)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti preliminarią išvadą, kad importo iš KLR ne dempingo kainomis poveikis negali būti laikomas tokiu, kuris galėtų pažeisti priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(131)

Kai kurios šalys teigė, kad importas iš Turkijos tariamai patenka į Bendrijos rinką tomis pačiomis kainomis kaip ir KLR, ir dėl nuolat didėjančios apimties daro žalą Bendrijos pramonei.

(132)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad šie įtarimai nepasitvirtino tyrimo metu. Tyrimo metu nebuvo pateikta įrodymų apie importą iš Turkijos. Be to, bendradarbiaujantis Turkijos lyginimo lentų gamintojas, minimas pirmiau 10 konstatuojamojoje dalyje, nepardavė panašios prekės Bendrijoje. Tyrimo metu nebuvo nustatyta kitų importo šaltinių.

(133)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas išvadas, tvirtinimas dėl importo iš Turkijos yra atmetamas ir daroma išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė materialinės žalos Bendrijos pramonei.

(134)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Bendrijos pramonė padarė žalą sau, kadangi ji nesugebėjo prisitaikyti, pasikeitus platinimo ir vartojimo modeliams bei technologijų plėtros, susijusių su lyginimo lentų gamyba. Be to, buvo teigiama, kad sau padarytą žalą taip pat sukėlė tai, kad patys Bendrijos gamintojai importavo lyginimo lentas iš Kinijos.

(135)

Bendrijoje gaminamos lyginimo lentos paprastai yra platinamos per prekybininkus arba, daugeliu atvejų, tiekiamos tiesiogiai mažmenininkams arba jų platinimo centrams. Importuotos lyginimo lentos paprastai platinamos per importuotojus ir (arba) prekybininkus arba per platinimo ir (arba) tiekimo centrus, kuriuos turi dideli mažmeninės prekybos tinklai. Dviejų platinimo kanalų santykiai importo atveju skiriasi priklausomai nuo eksportuojančio gamintojo. Bet kuriuo atveju galima naudotis agentų pagalba. Šis platinimo būdas naudojamas jau keletą metų ir laikui bėgant nebuvo nustatyta jokių didelių ar staigių pokyčių. Bendrijos pramonė tradiciškai tiekia tiek smulkiems mažmenininkams, tiek dideliems mažmeninės prekybos tinklams. Todėl didėjanti lyginimo lentų pardavimo dalis per mažmeninės prekybos tinklus per se negali būti laikoma žalą sukeliančiu veiksniu. Nebuvo nustatyta jokių didelių vartojimo modelio pokyčių.

(136)

Kalbant apie gamybos procesą ir (arba) technologijas, buvo teigiama, kad Bendrijos pramonė nesugeba prisitaikyti prie konkrečių klientų ir (arba) mažmenininkų reikalavimų dėl didelio savo gamybos automatizavimo lygio. Pirma, pažymima, kad be automatizavimo Bendrijos pramonė sunkiai galėtų konkuruoti su prekėmis iš šalių, kuriose labai mažos elektros energijos, žaliavų ir darbo sąnaudos. Antra, automatizuota gamyba garantuoja aukštą Bendrijos pramonės kokybę ir trumpą pasirengimo gamybai laiką, o tai klientai laiko palyginamuoju privalumu. Galiausiai nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad Bendrijos pramonė nesugebėjo patenkinti klientų ir (arba) mažmenininkų konkrečių reikalavimų dėl dizaino ir inovacijų.

(137)

Kalbant apie Bendrijos pramonės vykdomą lyginimo lentų importą iš Kinijos, tyrimas parodė, kad TL buvo importuoti tik nedideli kiekiai. Tai buvo Bendrijos pramonės savigynos veiksmas nuo importo dempingo kaina antplūdžio. Bet kuriuo atveju šio importo prekės buvo perparduotos Bendrijoje nežalingomis kainomis. Todėl šis importas negalėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei.

(138)

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta pirmiau, šie tvirtinimai atmetami ir daroma išvada, kad žala sau negalėjo būti padaryta.

(139)

Daroma išvada, kad Bendrijos pramonės patirta žala, kuri daugiausia pasireiškė pardavimo apimties, užimamos rinkos dalies ir pardavimo vieneto kainos sumažėjimu, dėl ko pablogėjo pelno rodikliai, atsirado dėl importo iš tiriamųjų šalių dempingo kaina. Nors importas iš KLR ne dempingo kainomis greičiausiai prisidėjo prie Bendrijos gamintojų veiklos rodiklių pablogėjimo, tačiau jo raida, apimtis, rinkos dalis ir kainų lygis nebuvo tokie, kad galėtų pažeisti priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patiriamos žalos.

(140)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje buvo aiškiai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, patvirtinama, kad atsižvelgiant į kitus minėtus veiksnius negalima nuneigti, kad įvertinta žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina.

(141)

Todėl daroma preliminari išvada, kad importas iš tiriamųjų šalių dempingo kaina padarė materialinę žalą Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(142)

Komisija ištyrė, ar, nepaisant galutinės išvados dėl žalingo dempingo buvimo, buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Bendrija būtų nesuinteresuota nustatyti priemones. Šiuo tikslu, laikantis pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, atsižvelgiant į visus pateiktus įrodymus, buvo įvertintas galimų priemonių poveikis visoms šiame nagrinėjime dalyvaujančioms šalims ir priemonių nesiėmimo pasekmės.

(143)

Žalos analizė aiškiai parodė, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl importo dempingo kaina. Dėl staigaus importo dempingo kaina padidėjimo pastaraisiais metais itin krito kainos Bendrijos lyginimo lentų rinkoje didmeninės prekybos ir (arba) platinimo bei mažmeninės prekybos lygiu, t. y. kuriame konkuruoja importuotos ir Bendrijoje pagamintos lyginimo lentos. Bendrijos pramonė nebegali toliau mažinti savo pardavimo kainų, kadangi dėl to ji turėtų parduoti produkciją žemesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad lyginimo lentų rinkoje kainų atžvilgiu dominuoja mažmeninės prekybos tinklai, Bendrijos pramonei tampa vis sunkiau užsitikrinti naujų užsakymų. Pažymima, kad keli tradiciniai gamintojai jau nutraukė gamybą ir dabar yra svarstomosios prekės importuotojai (arba) prekybininkai.

(144)

Šiomis aplinkybėmis nenustatant priemonių Bendrijos pramonės padėtis ir toliau aiškiai blogėtų, o lyginimo lentų gamyba Bendrijoje greičiausiai būtų nutraukta. Didžiausias neigiamas poveikis užimtumui būtų padarytas vienoje Bendrijos geografinėje vietovėje, kadangi keli gamintojai ir jų dalių tiekėjai yra įsikūrę tame pačiame regione. Kita vertus, priemonės apsaugotų nuo importo dempingo kaina iš tiriamųjų šalių spartaus didėjimo, o tai leistų Bendrijos pramonei bent išlaikyti užimamą padėtį rinkoje. Tyrimas parodė, kad importo iš tiriamųjų šalių dempingo kaina rinkos dalis didėja Bendrijos pramonės sąskaita.

(145)

Nustačius antidempingo muitus lyginimo lentų importui iš tiriamųjų šalių būtų galima tikėtis, kad platintojai ir mažmeninės prekybos tinklai greičiausiai pakeis savo tiekimo šaltinius, bent iš dalies, į Bendrijos gamintojus. Iš tiesų, nustačius priemones ir atstačius tokį importo kainų lygį, kuris buvo neimportuojant dempingo kainomis, Bendrijos pramonė galėtų konkuruoti sąžiningomis prekybos sąlygomis, remdamasi deramais palyginamaisiais privalumais.

(146)

Todėl priemonių nustatymas yra akivaizdžiai naudingas Bendrijos pramonei ir tiems Bendrijos gamintojams, kurie aktyviai parėmė skundą, bei kitiems Bendrijos gamintojams, kurie šio skundo nerėmė aktyviai.

(147)

Paskelbus pranešimą apie šio procedūros inicijavimą iš vartotojų organizacijų nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Tačiau buvo išanalizuotas visų priemonių poveikis vartotojams.

(148)

Siekiant įvertinti tokį poveikį, buvo svarstomi šie klausimai:

(149)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, bet koks finansinis antidempingo priemonių poveikis lyginimo lentų vartotojams greičiausiai būtų nereikšmingas. Kita vertus, nenustačius antidempingo priemonių, Bendrijos produkcija greičiausiai išnyktų ir sumažėtų vartotojams prieinamų prekių rūšių pasirinkimas.

(150)

Todėl daroma preliminari išvada, kad priemonių nustatymas greičiausiai nepažeistų Bendrijos lyginimo lentų vartotojų interesų.

(151)

Šiame tyrimo etape iš platintojų ir (arba) mažmenininkų ar jų organizacijų nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Tačiau yra žinoma, kad šiuo metu lyginimo lentas parduoda daugiausia dideli mažmeninės prekybos centrai, t. y. prekybos centrai. Todėl labai tikėtina, kad daugumai platintojų ir (arba) mažmenininkų svarstomoji prekė sudaro tik nereikšmingą jų apyvartos dalį. Remiantis tuo bei atsižvelgiant į didelį antkainį, kurį jie paprastai taiko (žr. pirmiau 148 konstatuojamąją dalį), daroma preliminari išvada, kad bet kokios priemonės greičiausiai neturėtų didelio neigiamo poveikio jų padėčiai.

(152)

Atsakymai į klausimyną buvo gauti iš dviejų importuotojų ir vieno prekybininko, susijusio su vienu iš šių importuotojų. Be to, keturi importuotojai per nurodytą terminą pateikė tam tikros informacijos ir (arba) pastabų. Šios bendrovės kartu sudaro daugiau nei 20 % viso importo į Bendriją. Visos jos prieštaravo siūlymui nustatyti priemones KLR, tačiau ne visos prieštaravo dėl priemonių nustatymo Ukrainai.

(153)

Nusiskundimų pateikusių importuotojų padėtis skiriasi pagal svarstomosios prekės dydį ir svarbumą jų veiklai. Kaip jau minėta pirmiau, kai kurios šių bendrovių tradiciškai yra (arba) buvo gamintojai, tačiau siekdami apsisaugoti nuo konkurencijos, pakeitė pagrindinę savo veiklą ir dabar užsiima daugiausia arba vien tik importu. Šios bendrovės paprastai gamina ir (arba) importuoja daug kitų namų apyvokos prekių, o lyginimo lentos sudaro tik nedidelę dalį jų verslo. Vieno didelio buvusio gamintojo, kuris neseniai tapo svarbiu lyginimo lentų importuotoju iš Kinijos, atveju buvo laikinai nuspręsta, kad lyginimo lentos TL sudarė mažiau nei 4 % jo apyvartos. Be to, ši bendrovė paprieštaravo tik priemonėms KLR, tačiau pritarė priemonėms Ukrainai, kadangi iš pastarosios ji neimportavo. Be to, buvo nustatyta, kad ji taip pat pirko lyginimo lentų iš Bendrijos gamintojų. Atsižvelgiant į skirtingus aptariamos bendrovės tiekimo šaltinius, ir tai, kad bendrovė negali perduoti trečdalio antidempingo muito mažmenininkams (žr. 148 konstatuojamąją dalį), bendrojo pelno, gauto iš lyginimo lentų, skirtumui padarytas poveikis yra vertinamas ne daugiau nei 10 %. Tačiau reikėtų pažymėti, kad remiantis šiame etape gauta informacija nebuvo galima atlikti tikslių skaičiavimų. Taip pat reikėtų pažymėti, kad ir tokių importuotojų antkainis yra didelis. Nors tokių importuotojų padėties tyrimas bus toliau tęsiamas, buvo padaryta išvada, kad laikinosios priemonės neturės reikšmingo poveikio jų verslui.

(154)

Vienas bendradarbiaujantis importuotojas gamina lyginimo lentų apmautus ir parduoda juos kartu su importuotomis lyginimo lentomis. Buvo teigiama, kad bet koks antidempingo muitas lyginimo lentų importui taip pat paveiktų apmautų gamybą ir todėl padarytų reikšmingo poveikio šios bendrovės apyvartai. Tačiau pažymima, kad lyginimo lentų apmautai taip pat yra parduodami atskirai, ir antidempingo priemonių nustatymas neturėtų poveikio tokiam pardavimui. Taip pat pažymima, kad lyginimo lentų pardavimas nesudarė daugiau nei 10 % bendrovės apyvartos. Taigi laikinųjų priemonių poveikis aptariamos bendrovės verslui taip pat nebūtų reikšmingas.

(155)

Be to, dauguma importuotojų, taip pat prekiaujančių ar prekiavusių Bendrijos prekėmis, sutiko, kad jiems nebūtų naudinga tapti visiškai priklausomiems nuo importuotų lyginimo lentų (šiuo atžvilgiu buvo ypač atkreiptas dėmesys į KLR) ir patvirtino, kad jie pageidauja turėti alternatyvių tiekimo šaltinių. Tai galima užtikrinti pašalinant dempingo praktiką, kad Bendrijos pramonė galėtų toliau veikti.

(156)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą informaciją ir į sudedamųjų veiksnių santrauką, pateiktą pirmiau 148 konstatuojamojoje dalyje, ypač į didelius antkainius ir tą faktą, kad papildomos muito sąnaudos bus mažesnės nei pusė euro už vienetą, daroma preliminari išvada, kad bet kokios antidempingo priemonės neturės reikšmingo neigiamo poveikio nesusijusių lyginimo lentų importuotojų Bendrijoje padėčiai, nors keletui jų greičiausiai teks didesnė našta nei mažmenininkams. Bet kuriuo atveju prieš darant galutines išvadas bus atsižvelgta į visas pastabas.

(157)

Pirmiau pateikta analizė parodė, kad Bendrijos pramonei naudinga nustatyti priemones, nes tikimasi, kad priemonės bent jau apribotų didelį importo dempingo kaina kiekį, kuris, kaip pasitvirtino, darė didelį neigiamą poveikį finansinei Bendrijos pramonės padėčiai. Tikimasi, kad kiti Bendrijos gamintojai taip pat pasinaudotų tokių priemonių teikiama nauda.

(158)

Analizė taip pat parodė, kad bet kokios antidempingo priemonės greičiausiai neturės finansinio poveikio vartotojams. Blogiausiu atveju jie turės papildomai mokėti mažiau nei pusę euro už ilgalaikio naudojimo prekes. Kita vertus, nenustačius priemonių, bus padarytas neigiamas poveikis vartotojų pasirinkimui, kadangi Bendrijos lyginimo lentos gali dingti iš rinkos.

(159)

Svarstomosios prekės kainos padidės platintojams ir mažmenininkams, tačiau priemonės greičiausiai nepadarys jiems reikšmingo poveikio dėl didelių jų antkainių.

(160)

Svarstomosios prekės importuotojams greičiausiai teks šiek tiek didesnė našta nei mažmenininkams. Tačiau jiems bus naudinga turėti kelis tiekimo šaltinius ir netapti priklausomais nuo importo, o taip greičiausiai atsitiktų tuo atveju, jei nebūtų nustatytos priemonės.

(161)

Iš esmės manoma, kad nustačius priemones, t. y. pašalinus žalingą dempingą, Bendrijos pramonė galėtų toliau dirbti ir kad neigiamas poveikis, kurį priemonės gali padaryti tam tikriems kitiems ūkio subjektams Bendrijoje, nebūtų neproporcingas, palyginti su Bendrijos pramonei teikiama nauda.

(162)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju Bendrija būtų nesuinteresuota įvesti priemones.

(163)

Atsižvelgiant į padarytas laikinas išvadas dėl dempingo, dėl jo kylančios žalos ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti priemones importui iš KLR ir Ukrainos, kuriomis būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(164)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad pašalintų žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau neviršijant nustatytų dempingo skirtumo.

(165)

Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingam dempingo poveikiui, dydį atsižvelgiama į tai, kad visos priemonės turėtų sudaryti sąlygas Bendrijos pramonei padengti sąnaudas ir gauti pelną iki mokesčių, o tai galima pasiekti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Pelno neatskaičius mokesčių skirtumas naudotas šiuose skaičiavimuose buvo 7 % apyvartos. Buvo įrodyta, kad šis pelno lygis buvo toks, kokio ir buvo galima tikėtis nesant žalingo dempingo, nes tai buvo Bendrijos pramonės pelnas, gautas dar prieš smarkiai išaugant importui į Bendriją iš Kinijos ir Ukrainos svarstomuoju laikotarpiu. Šiuo pagrindu Bendrijos pramonei buvo apskaičiuota panašios prekės nenuostolinga kaina. Nežalinga kaina buvo nustatyta prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 7 % pelno skirtumą.

(166)

Tada buvo nustatytas būtinas kainos padidinimas palyginus kainos numušimo apskaičiavimo pagrindu nustatytą importo kainos svertinį vidurkį su vidutine nenuostolinga Bendrijos pramonės produktų pardavimo Bendrijos rinkoje kaina. Taip lyginant gautas bet koks skirtumas buvo išreikštas vidutinės importo CIF vertės procentais. Visų Kinijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atveju šie skirtumai buvo didesni nei nustatyti dempingo skirtumai. Ukrainos atveju žalos pašalinimo lygis buvo mažesnis už dempingo skirtumą, kuris buvo nustatytas vieninteliam eksportuojančiam gamintojui.

(167)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad laikinosios antidempingo priemonės turėtų būti nustatytos i) KLR kilmės importui pagal nustatytą dempingo skirtumą, ir ii) Ukrainos kilmės importui pagal žalos pašalinimo lygį.

(168)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo antidempingo muito norma KLR ir Ukrainai turėtų būti tokia:

(169)

Šiame reglamente nurodytos atskirai bendrovei taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl normos atspindi bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šios muito normos (kitokios, nei tos visos šalies muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai importuojamoms tiriamosios šalies kilmės prekėms, kurias pagamino bendrovės, t. y. konkretūs paminėti juridiniai asmenys. Importuojamoms prekėms, pagamintoms kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos bus netaikomos, ir joms galios muito norma, taikoma „visoms kitoms bendrovėms“.

(170)

Bet koks reikalavimas, kuriuo prašoma taikyti šias individualių bendrovių antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus juridinio asmens pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar prekybos bendroves), turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (3) kartu su visa susijusia informacija, ypač dėl bet kokių bendrovės veiklos pasikeitimų, susijusių su gamyba, prekyba šalyje ir eksportu, pvz., dėl pavadinimo pasikeitimo ar gamybos ir prekybos bendrovių pasikeitimo. Prireikus, Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(171)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito įgyvendinimą, šalies muito dydis neturėtų būti taikomas vien tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL nevykdė jokio eksporto į Bendriją. Tačiau tuo atveju, jei pastarosios bendrovės atitinka pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antro punkto reikalavimus, jos raginamos pateikti prašymą dėl persvarstymo pagal tą straipsnį siekiant, kad jų padėtis būtų išnagrinėta atskirai.

(172)

Kad būtų užtikrintas geras administravimas, reikia nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad išvados dėl muitų taikymo, padarytos pagal šį reglamentą, yra laikinos ir gali būti persvarstomos, nustatant galutinius muitus,

Europos Komisija

Direction générale du commerce

Direction B

J-79 5/17

Rue de la Loi/Wetstraat 200

B-1049 Bruxelles

31.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/43

(1)

2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 51/2005, nustatančiame 2006 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (3), nustatytos kvotos 2006 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2006 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl yra būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

31.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/45

(1)

2003 m. birželio 5 d. Taryba nusprendė įgalioti Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl galiojančių dvišalių susitarimų tam tikrų nuostatų pakeitimo Bendrijos susitarimu.

(2)

Komisija Bendrijos vardu vedė derybas ir susitarė su Čilės Respublika dėl Susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų laikydamasi mechanizmų ir nurodymų, pateikiamų to sprendimo priede.

(3)

Atsižvelgiant į tai, kad Susitarimas, dėl kurio susitarė Komisija, gali būti sudarytas vėliau, jis turėtų būti pasirašytas ir laikinai taikomas,

31.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/53

(1)

2003 m. birželio 5 d. Taryba nusprendė įgalioti Komisiją pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl galiojančių dvišalių susitarimų tam tikrų nuostatų pakeitimo Bendrijos susitarimu.

(2)

Komisija Bendrijos vardu vedė derybas ir susitarė su Čilės Respublika dėl Susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų laikydamasi mechanizmų ir nurodymų, pateikiamų to sprendimo priede.

(3)

Susitarimas buvo pasirašytas Bendrijos vardu, atsižvelgiant į tai, kad jis gali būti sudarytas vėliau.

(4)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

31.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 300/54