(1)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ir visų pirma ja nustačius skirtumą tarp deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų, reikia suderinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1216/2009 (3) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 614/2009 (4). Kad dabartiniai tekstai būtų aiškesni ir skaidresni būtini papildomi pakeitimai;

(2)

iki 2013 m. gruodžio 31 d. bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) priemone, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), buvo Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (5);

(3)

įgyvendinant BŽŪP reformą Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 (6). Reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 turėtų būti pritaikyti, siekiant atsižvelgti į tą reglamentą, kad būtų galima užtikrinti su trečiosiomis šalimis suderintos prekybos tvarkos taikymą žemės ūkio produktams, kita vertus – jos taikymą prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus;

(4)

tam tikri žemės ūkio produktai naudojami gaminant tiek perdirbtus žemės ūkio produktus, tiek į SESV I priedą neįtrauktas prekes. Būtina imtis priemonių pagal BŽŪP ir pagal bendrą prekybos politiką, siekiant atsižvelgti į prekybos tokiais produktais ir prekėmis poveikį SESV 39 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimui ir į priemonių, kurios priimtos siekiant įgyvendinti SESV 43 straipsnį, poveikį tokių produktų ir prekių ekonominei padėčiai, atsižvelgiant į žemės ūkio produktų įsigijimo Sąjungoje ir pasaulio rinkoje išlaidų skirtumus;

(5)

atsižvelgiant į įvairius žemės ūkio ir maisto pramonės Sąjungoje ypatumus, į SESV I priedą įtraukti žemės ūkio produktai Sąjungoje atskiriami nuo perdirbtų žemės ūkio produktų, neįtrauktų į tą priedą. Toks pat atskyrimas negalimas tam tikrose trečiosiose šalyse, su kuriomis Sąjunga sudaro susitarimus. Todėl reikėtų numatyti galimybę išplėsti į SESV I priedą neįtrauktiems perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų bendrųjų taisyklių taikymo sritį, į ją įtraukiant į tą priedą įtrauktus tam tikrus žemės ūkio produktus, kai tarptautiniu susitarimu numatyta tų dviejų tipų produktų asimiliacija;

(6)

tais atvejais, kai šiame reglamente daroma nuoroda į Sąjungos pagal SESV sudarytus arba laikinai taikomus tarptautinius susitarimus, nurodomas SESV 218 straipsnis;

(7)

siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui, kurį Sąjungos rinkai ir BŽŪP veiksmingumui gali daryti tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų importas, arba sumažinti tokį poveikį, turėtų būti įmanoma tokių produktų importą apmokestinti papildomu muitu, jeigu įvykdytos tam tikros sąlygos;

(8)

ovalbuminas ir laktalbuminas yra perdirbti žemės ūkio produktai, kurie nėra įtraukti į SESV I priedą. Siekiant suderinimo ir paprastinimo Reglamente (EB) Nr. 614/2009 nustatyta bendra prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistema turėtų būti įtraukta į prekybos tvarką, taikomą tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Atsižvelgiant į tai, kad kiaušinius daugeliu atvejų galima pakeisti ovalbuminu ir tam tikrais atvejais – laktalbuminu, ovalbuminui ir laktalbuminui nustatyta prekybos tvarka turėtų atitikti kiaušiniams nustatytą tvarką;

(9)

nedarant poveikio konkrečioms lengvatinės prekybos tvarkos nuostatoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012 (7) ir kitokiai Sąjungos autonominei prekybos tvarkai, būtina nustatyti pagrindines taisykles, reglamentuojančias prekybos tvarką, taikomą perdirbtiems žemės ūkio produktams ir į I priedą neįtrauktoms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Be to, pagal tas pagrindines taisykles būtina numatyti sumažintų importo muitų ir tarifinių kvotų nustatymo tvarką ir eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo tvarką. Tos taisyklės ir nuostatos turėtų būti parengtos atsižvelgiant į importo muitams ir eksporto subsidijoms taikomus ribojimus, susijusius su Sąjungos įsipareigojimais pagal PPO susitarimus ir dvišalius susitarimus;

(10)

ovalbumino ir laktalbumino rinka glaudžiai susijusi su kiaušinių rinka, todėl reikėtų numatyti galimybę pareikalauti pateikti ovalbumino ir laktalbumino importo licenciją ir laikinai sustabdyti ovalbumino ir laktalbumino laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą, kai dėl ovalbumino ir laktalbumino laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymo sutrinka arba gali būti sutrikdyta tų produktų arba kiaušinių rinka Sąjungoje. Išduodant ovalbumino ir laktalbumino importo licencijas ir licencijose nurodytus ovalbuminą ir laktalbuminą išleidžiant į laisvą apyvartą turėtų būti galima reikalauti, kad nurodyti produktai atitiktų kilmės šalies, kilmės vietos, autentiškumo ir kokybės savybių reikalavimus;

(11)

siekiant atsižvelgti į prekybos raidą ir rinkos pokyčius, ovalbumino ir laktalbumino bei kiaušinių rinkų poreikius, taip pat į ovalbumino ir laktalbumino importo stebėsenos rezultatus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti taisykles, pagal kurias nustatomas reikalavimas išleidžiant į laisvą apyvartą importuojamą ovalbuminą ir laktalbuminą pateikti importo licenciją, taisykles dėl teisių ir pareigų pagal tą importo licenciją ir jų teisinių pasekmių, atvejų, kai leidžiama nevykdyti pareigos, minimos licencijoje, importo licencijų išdavimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą taisyklės, kai reikalaujama pateikti dokumentą, išduotą trečiosios šalies arba subjekto, kuriuo, be kita ko, patvirtinama produktų kilmės šalis, kilmės vieta, autentiškumas ir kokybės savybės, taisyklės dėl importo licencijų perleidimo arba perleidžiant taikomų ribojimų, atvejų kai importo licencijos nereikalaujama pateikti, ir atvejai, kai reikalaujama arba nereikalaujama pateikti garantijos, kuria užtikrinama, kad produktai importuoti per licencijos galiojimo laikotarpį;

(12)

tam tikri į SESV I priedą neįtraukti perdirbti žemės ūkio produktai gaunami naudojant žemės ūkio produktus, kuriems taikomi BŽŪP reikalavimai. Tiems importuojamiems perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomi muitai turėtų kompensuoti jų gamybai naudotų žemės ūkio produktų kainų pasaulinėje rinkoje ir Sąjungos rinkoje skirtumą, drauge užtikrinant atitinkamos perdirbimo pramonės konkurencingumą;

(13)

vadovaujantis tam tikrais tarptautiniais susitarimais, importo muitų, taikomų perdirbtiems žemės ūkio produktams, muito žemės ūkio sudedamosios dalys, papildomi muitai cukrui ir miltams ir ad valorem muitai mažinami arba palaipsniui panaikinami įgyvendinant Sąjungos prekybos politiką. Tuos sumažinimus turėtų būti galima nustatyti atsižvelgiant į nelengvatinei prekybai taikomas muito žemės ūkio sudedamąsias dalis;

(14)

importo muito žemės ūkio sudedamoji dalis turėtų kompensuoti perdirbtų žemės ūkio produktų gamybai naudotų žemės ūkio produktų kainų pasaulinėje rinkoje ir Sąjungos rinkoje skirtumą, todėl būtina išlaikyti glaudžią perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomos importo muito žemės ūkio sudedamosios dalies apskaičiavimo ir importuojamiems neperdirbtiems žemės ūkio produktams taikomos sudedamosios dalies apskaičiavimo sąsają;

(15)

siekiant įgyvendinti tarptautinius susitarimus, kuriais numatoma mažinti ar palaipsniui panaikinti perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomus importo muitus, atsižvelgiant į specialius žemės ūkio produktus, kurie sunaudoti arba laikomi sunaudotais perdirbtų žemės ūkio produktų gamybai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų žemės ūkio produktų, kuriuos reikia laikyti sunaudotais perdirbtų žemės ūkio produktų gamybai, sąrašo sudarymo, kitų žemės ūkio produktų lygiaverčių kiekių nustatymo ir perskaičiavimo į specifinių žemės ūkio produktų lygiavertį kiekį, kurie laikomi sunaudotais, taisyklių, nustatant sumažintai muito žemės ūkio sudedamajai daliai ir sumažintiems papildomiems muitams apskaičiuoti būtinų elementų ir tokio apskaičiavimo metodų, taip pat nereikšmingų kiekių, kuriems esant žemės ūkio sudedamajai daliai bei papildomiems muitams cukrui ir miltams turi būti nustatoma sumažinta nulinė norma;

(16)

importo tarifų nuolaidas turėtų būti galima suteikti neribotiems susijusių prekių kiekiams arba ribotiems kiekiams, kuriems taikoma tarifinė kvota. Kai pagal tam tikrus tarptautinius susitarimus tarifų nuolaidos suteikiamos pagal tarifines kvotas, tas kvotas leidžia naudoti ir administruoja Komisija. Dėl praktinių priežasčių svarbu, kad prekių, kurioms sutarta taikyti lengvatinius muitų tarifus, importo muito ne žemės ūkio sudedamosios dalies valdymui būtų taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir muito žemės ūkio sudedamosios dalies valdymui;

(17)

ovalbumino ir laktalbumino rinkos glaudžiai susijusios su kiaušinių rinka, todėl ovalbuminui ir laktalbuminui taikomas tarifines kvotas reikėtų leisti naudoti ir administruoti taip, kaip ir kiaušiniams taikomas kvotas remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013. Prireikus administravimo būdas turėtų būti suderintas su prekių tiekimo į Sąjungos rinką poreikiais ir su būtinybe išsaugoti pusiausvyrą ir turėtų būti pagrįstas praeityje taikytais metodais, atsižvelgiant į PPO susitarimuose nustatytas teises;

(18)

siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų vienodas patekimo į rinką galimybes ir vienodas sąlygas, atsižvelgti į prekių tiekimo Sąjungos rinkai reikalavimus ir išsaugoti pusiausvyrą toje rinkoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl sąlygų, kurių privalu laikytis norint pateikti paraišką dėl tarifinės kvotos, taisyklių, susijusių su teisių į tarifinę kvotą perleidimu, numatant reikalavimą, kad tarifine kvota būtų galima naudotis pateikus garantiją, ir ypatumų, tarifinėms kvotoms taikomų reikalavimų ar ribojimų;

(19)

siekiant užtikrinti, kad eksportuojamiems produktams tam tikromis sąlygomis būtų galima taikyti specialią importo į trečiąją šalį tvarką, laikantis Sąjungos pagal SESV sudarytų tarptautinių susitarimų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl taisyklių, pagal kurias valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, gavusios prašymą ir po atitinkamų patikrų, turi išduoti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad įvykdytos sąlygos, susijusios su produktais, kuriems gali būti taikoma speciali importo į trečiąją šalį tvarka, jei jie būtų eksportuojami ir jei būtų įvykdytos tam tikros sąlygos;

(20)

gali būti, kad konkurencijos sąlygomis žemės ūkio žaliavų perdirbimo pramonės paklausos vien tik Sąjungos žaliavomis patenkinti neįmanoma. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 (8) tokioms prekėms leidžiama taikyti laikinojo įvežimo perdirbti tvarką, jeigu įvykdomos Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (9) nustatytos ekonominės sąlygos. Reglamentas (EEB) Nr. 2913/1992 turi būti keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (10), tačiau tik nuo 2016 m. birželio 1 d. Todėl šiame reglamente derėtų pateikti nuorodą į Reglamentą (EEB) Nr. 2913/1992, ypač atsižvelgiant į tai, kad ateityje nuorodos į Reglamentą (EEB) Nr. 2913/1992 turi būti laikomos nuorodomis į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Jeigu susiklosto aiškiai nustatytos aplinkybės, reikėtų pripažinti, kad yra paisoma ekonominių sąlygų, kuriomis tam tikram žemės ūkio produktų kiekiui gali būti taikoma laikinojo įvežimo perdirbti tvarka. Tie kiekiai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į prekių tiekimo balansą. Teisingumo principo nepažeidžianti galimybė naudoti esamus kiekius, ekonominės veiklos vykdytojams taikomos vienodos sąlygos ir aiškumas turėtų būti užtikrinti valstybių narių išduodamų laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų sistema;

(21)

siekiant užtikrinti laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos racionalų ir veiksmingą taikymą, atsižvelgiant į Sąjungoje susiklosčiusią padėtį susijusių prekių rinkoje ir į perdirbimo pramonės poreikius bei praktiką, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomas tų žemės ūkio produktų, dėl kurių gali būti išduoti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai, sąrašas, laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų suteikiamos teisės ir jų teisinės pasekmės, ekonominės veiklos vykdytojų teisių tarpusavio perleidimas, ir laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų sistemos patikimumui ir veiksmingumui užtikrinti būtinos taisyklės, susijusios su sertifikato autentiškumu, jų perleidimu arba to perleidimo apribojimais;

(22)

turėtų būti nustatyta eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo, nepažeidžiant ribų, kurios nustatytos pagal Sąjungos PPO įsipareigojimus, tvarka, taikoma į SESV I priedą neįtrauktoms prekėms gaminti sunaudotiems tam tikriems žemės ūkio produktams, siekiant tų prekių gamintojų nestatyti į nepalankią padėtį dėl kainų, kurias jie privalo sumokėti, kad įsigytų žaliavų, kaip to reikalauja BŽŪP. Tomis grąžinamosiomis išmokomis reikėtų dengti tik žemės ūkio produkto kainų Sąjungos rinkoje ir pasaulio rinkoje skirtumą. Todėl ta tvarka turėtų būti nustatyta kaip dalis prekybos tvarkos, taikomos tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus;

(23)

į I priedą neįtrauktų prekių, už kurias galima gauti grąžinamąsias išmokas, sąrašas turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į joms pagaminti naudotų žemės ūkio produktų kainų Sąjungos rinkoje ir pasaulio rinkoje skirtumą ir į būtinybę kompensuoti visą šį skirtumą ar jo dalį, kad į I priedą neįtrauktoms susijusioms prekėms naudotus žemės ūkio produktus būtų lengviau eksportuoti;

(24)

būtina užtikrinti, kad eksporto grąžinamosios išmokos nebūtų skiriamos už importuotas ir į laisvą apyvartą išleistas į I priedą neįtrauktas prekes, kurios yra reeksportuotos arba eksportuotos jas perdirbus arba įtraukus į kitų prekių, neįtrauktų į I priedą, sudėtį. Būtina užtikrinti, kad grąžinamosios išmokos nebūtų skiriamos už importuotus ir į laisvą apyvartą išleistus grūdus, ryžius, pieną ir pieno produktus arba kiaušinius, kai prekės eksportuojamos po perdirbimo arba įtraukimo į prekių, neįtrauktų į I priedą, sudėtį;

(25)

eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus, eksportuotus kaip prekės, neįtrauktos į I priedą, dydžiai turėtų būti nustatyti laikantis tų pačių taisyklių, tvarkos ir tos pačios procedūros, kurios taikomos eksporto grąžinamosioms išmokoms už eksportuotus neperdirbtus žemės ūkio produktus, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1370/2013 (11);

(26)

atsižvelgiant į glaudžią į I priedą neįtrauktų prekių ir tų į I priedą neįtrauktų prekių gamybai naudotų žemės ūkio produktų sąsają, taip pat į tų prekių ir produktų skirtumus, būtina numatyti eksporto grąžinamosioms išmokoms taikomų horizontaliųjų nuostatų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1308/2013, taikymą į I priedą neįtrauktoms prekėms;

(27)

siekiant atsižvelgti į specialius į I priedą neįtrauktų prekių, kurių sudėtyje yra tam tikrų žemės ūkio produktų, gamybos procesus ir prekybos reikalavimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl taisyklių, susijusių su eksportuojamų I priedą neįtrauktų prekių ir jų gamybai naudojamų žemės ūkio produktų savybėmis, taisyklės dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus juos perdirbus į prekes, neįtrauktas į I priedą, nustatymo, taisyklės dėl eksportuojamų I priedą neįtrauktų prekių sudėties įrodymo, taisyklės, pagal kurias reikalaujama deklaracijoje nurodyti naudojamus tam tikrus importuojamus žemės ūkio produktus, taisyklės dėl žemės ūkio produktų prilyginimo pagrindiniams produktams ir dėl kiekvieno pagrindinio produkto referencinio kiekio nustatymo, taip pat dėl horizontaliųjų taisyklių, taikomų eksporto grąžinamosioms išmokoms už žemės ūkio produktus, taikymo į I priedą neįtrauktoms prekėms;

(28)

Sąjungos pagal SESV sudarytais arba laikinai taikomais tarptautiniais susitarimais nustatytų eksporto apribojimų laikymasis turėtų būti užtikrintas grąžinamųjų išmokų sertifikatais, išduotais už susitarimuose nustatytus referencinius laikotarpius, atsižvelgiant į mažiems eksportuotojams numatytą metinį kiekį;

(29)

turėtų būti išmokama visa turima eksporto grąžinamųjų išmokų suma, atsižvelgiant į prekybos I priedą neįtrauktomis prekėmis padėtį. Grąžinamųjų išmokų sertifikatų sistema turėtų palengvinti veiksmingą grąžinamųjų išmokų sumų administravimą;

(30)

reikėtų numatyti, kad valstybių narių išduoti grąžinamųjų išmokų sertifikatai galiotų visoje Sąjungoje ir būtų išduodami pateikus garantiją, kuri garantuotų, kad ekonominės veiklos vykdytojas pateiks paraišką dėl grąžinamųjų išmokų. Reikėtų nustatyti taisykles dėl grąžinamųjų išmokų pagal išankstinio grąžinamųjų išmokų nustatymo sistemą skyrimo taikant visus taikomus grąžinamųjų išmokų dydžius ir dėl garantijų pateikimo ir grąžinimo;

(31)

siekiant stebėti, kiek išleidžiama eksporto grąžinamosioms išmokoms ir įgyvendinama grąžinamųjų išmokų sertifikatų sistema, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl taisyklių, taikomų teisėms ir pareigoms pagal grąžinamųjų išmokų sertifikatus, taisyklių, taikomų juos perleidžiant arba apribojant tą perleidimą, dėl atvejų ir padėties, kai nereikalaujama pateikti grąžinamųjų išmokų sertifikatą arba garantiją, taip pat dėl leistino nuokrypio, kuomet netaikomas įsipareigojimas pateikti paraišką dėl grąžinamųjų išmokų;

(32)

atsižvelgiant į tikslinių priemonių, susijusių su eksporto grąžinamosiomis išmokomis, poveikį, reikėtų bendrai įvertinti žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, padėtį. Atsižvelgiant į specialius mažų eksportuotojų poreikius, už kiekvienus biudžetinius metus jiems reikėtų skirti bendrą sumą ir netaikyti reikalavimo pagal eksporto grąžinamųjų išmokų tvarką pateikti grąžinamųjų išmokų sertifikatus;

(33)

kai remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 priimamos priemonės dėl žemės ūkio produkto eksporto, o dėl prekių, kurios neįtrauktos į I priedą ir kurių sudėtyje yra didelė dalis žemės ūkio produkto, eksporto gali kilti kliūčių tų priemonių tikslų įgyvendinimui, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl lygiaverčių priemonių, kurių reikia imtis dėl tų į I priedą neįtrauktų prekių eksporto, numatymo, kartu laikantis visų prievolių pagal tarptautinius susitarimus;

(34)

pagal tam tikrus tarptautinius susitarimus Sąjunga gali riboti importo muitus ir už eksportą mokėtinas sumas, siekdama visiškai ar iš dalies kompensuoti perdirbtų žemės ūkio produktų arba į I priedą neįtrauktų susijusių prekių gamybai naudotų žemės ūkio produktų kainų skirtumus. Tų perdirbtų žemės ūkio produktų ir į I priedą neįtrauktų prekių atveju būtina nustatyti, kad šios sumos turi būti nustatytos kartu, kaip bendro muito dalis, ir jomis turi būti kompensuojami žemės ūkio produktų, į kuriuos turi būti atsižvelgta, kainų skirtumus susijusios šalies ar regiono ir Sąjungos rinkose;

(35)

kadangi perdirbtų žemės ūkio produktų ir į I priedą neįtrauktų prekių sudėtis gali būti svarbi sprendžiant, kaip tinkamai taikyti šiuo reglamentu nustatytą prekybos tvarką, jų sudėtį turėtų būti įmanoma nustatyti atliekant kokybės ir kiekybės analizę;

(36)

siekiant įgyvendinti Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus ir užtikrinti aiškumą ir nuoseklumą su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (12) daliniais pakeitimais, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų šio reglamento ir jo priedų neesminių elementų papildymo ir dalinio keitimo;

(37)

reikėtų numatyti, kad valstybės narės Komisijai ir viena kitai turėtų teikti perdirbtiems žemės ūkio produktams ir į I priedą neįtrauktoms prekėms taikomai prekybos tvarkai įgyvendinti būtiną informaciją;

(38)

siekiant užtikrinti informacijos sistemų vientisumą ir perduotų dokumentų ir susijusių duomenų autentiškumą bei aiškumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl teiktinos informacijos pobūdžio ir tipo, duomenų, kurie turi būti tvarkomi, kategorijų, ilgiausių saugojimo laikotarpių ir tvarkymo tikslo, prieigos prie informacijos arba informacijos sistemų teisių ir šios informacijos skelbimo sąlygų nustatymo;

(39)

taikoma Sąjungos teisė dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (13) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (14);

(40)

siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms institucijoms, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl ribos, nuo kurios nerenkamos arba nemokamos importo muitų, papildomų importo muitų, sumažintų importo muitų, eksporto grąžinamųjų išmokų sumos ir rinktinos ar mokėtinos sumos, kai kompensuojama bendrai nustatyta kaina, nustatymo;

(41)

atsižvelgiant į glaudžią į I priedą neįtrauktų prekių ir tų į I priedą neįtrauktų prekių gamybai naudotų žemės ūkio produktų sąsają, būtina numatyti nuostatas, pagal kurias į I priedą neįtrauktoms prekėms mutatis mutandis būtų taikomos horizontaliosios nuostatos dėl garantijų, patikrų, tikrinimo, kontrolės ir sankcijų, kaip nustatyta ir priimta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 (15);

(42)

siekiant užtikrinti, kad perdirbtų žemės ūkio produktų importo licencijoms ir tarifinėms kvotoms bei į I priedą neįtrauktų prekių grąžinamosioms išmokoms ir tokių prekių išmokų sertifikatams būtų taikomos horizontaliosios taisyklės, priimtos remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl taisyklių, kuriomis prireikus priimamos horizontaliosios nuostatos dėl garantijų, patikrų, tikrinimo, kontrolės ir sankcijų, priimtų pagal tą reglamentą;

(43)

priimant deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(44)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl importuojamų prekių įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių, kuriomis nustatomi perdirbti žemės ūkio produktai, kuriems reikėtų taikyti papildomus importo muitus, siekiant užkirsti kelią Sąjungos rinkai daromam neigiamam poveikiui arba jį sumažinti, tų papildomų importo muitų taikymo priemonių, atsižvelgiant į terminą, per kurį reikia pateikti įrodymus dėl importo kainos, dokumentinių įrodymų pateikimo, papildomų importo muitų dydžio nustatymo, priemonių, kuriomis nustatomos tipinės kainos ir ribiniai kiekiai, siekiant taikyti papildomus importo muitus, priemonių dėl ovalbumino ir laktalbumino licencijos formos ir turinio, dėl paraiškų importo licencijai gauti pateikimo ir tų importo licencijų išdavimo ir jų panaudojimo, jų galiojimo laikotarpio, tų importo licencijų atveju garantijos pateikimo procedūros ir jos kiekio, dėl įrodymų, kad įvykdyti tų licencijų naudojimo reikalavimai, dėl pareigos importuoti importo licencijoje nurodytus kiekius tolerancijos lygio, ir dėl pakaitinių importo licencijų ir tų licencijų dublikatų išdavimo, dėl valstybių narių taikomų priemonių importo licencijoms, bei dėl keitimosi ovalbumino ir laktalbumino importo licencijų sistemai valdyti reikiama informacija, įskaitant procedūras, susijusias su konkrečia valstybių narių tarpusavio administracine pagalba, dėl perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų importo muitų apskaičiavimo ir importo muito lygmens nustatymo įgyvendinant tarptautinius susitarimus;

(45)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl importuojamų prekių įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių, kuriomis nustatomi fiksuoti žemės ūkio produktų, kurie laikomi sunaudotais perdirbtų žemės ūkio produktų gamyboje, kiekiai, siekiant sumažinti arba palaipsniui panaikinti lengvatinės prekybos sąlygomis taikomus importo muitus, ir nustatomi atitinkami dokumentams taikomi reikalavimai, metinės tarifinės kvotos ir importuojamiems perdirbtiems žemės ūkio produktams ir tam tikriems importuojamiems žemės ūkio produktams taikytinas administravimo metodas pagal tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus, dėl tarptautiniuose susitarimuose arba aktuose, kuriais nustatoma importo arba eksporto tvarka, numatytų specialiųjų nuostatų taikymo procedūrų, visų pirma susijusių su garantijomis dėl produkto pobūdžio, kilmės vietos ir kilmės šalies, garantijoms patikrinti naudojamo dokumento pripažinimu, su eksportuojančios šalies išduoto dokumento pateikimu ir dėl produktų paskirties šalies ir dėl jų naudojimo, priemonių, nustatančių importo licencijų galiojimo laikotarpį, garantijos pateikimo procedūra ir jos dydžiu, tų importo licencijų panaudojimo ir, kai būtina, specialių priemonių, visų pirma susijusių su importo paraiškų teikimo sąlygomis ir leidimo pagal tarifinę kvotą suteikimo sąlygomis ir atitinkamų dokumentų reikalavimų;

(46)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl importuojamų prekių ir laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių, kuriomis nustatoma proceso, kuriuo užtikrinama, kad pagal tarifinę kvotą numatyti kiekiai nėra viršyti, valdymo priemonės, ir priemonių, kuriomis perskirstomi pagal tarifinę kvotą nepanaudoti kiekiai, apsaugos priemonių, taikomų į Sąjungą importuojamiems produktams ir prekėms, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 260/2009 (16) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 625/2009 (17) arba tarptautiniais susitarimais numatytų apsaugos priemonių, priemonių dėl žemės ūkio produktų, dėl kurių gali būti išduoti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai, kiekio, priemonės dėl laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų sistemos įgyvendinimo susijusios su reikiamais laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų paraiškų pateikimo ir sertifikatų išdavimo dokumentais ir procedūromis, priemonių dėl laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatų administravimo valstybėse narėse, procedūrų, susijusių su valstybių narių tarpusavio administracine pagalba, priemonių, kuriomis ribojami kiekiai, dėl kurių gali būti išduoti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai, atsisakoma patvirtinti su tais sertifikatais susijusius prašomus kiekius ir laikinai sustabdomas paraiškų išduoti laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatus teikimas, kai paraiškos teikiamos dėl didelių kiekių, ir priemonių, kuriomis laikinai sustabdomas perdirbimo arba laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymas ovalbuminui ir laktalbuminui;

(47)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl eksporto įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių dėl grąžinamųjų išmokų dydžių taikymo, eksporto grąžinamųjų išmokų apskaičiavimo, tam tikrų produktų prilyginimo pagrindiniams produktams ir pagrindinių produktų referencinio kiekio nustatymo, paraiškų išduoti tam tikrų į I priedą neįtrauktų prekių eksportui į tam tikras paskirties šalis, kai tai numatyta pagal tarptautinį susitarimą, Sąjungos sudarytą arba laikinai taikomą pagal SESV, sertifikatus, tokių sertifikatų išdavimo ir administravimo, dėl tvarkos, taikomos produktų praradimo ir kiekio nuostolių gamybos procese atveju, ir šalutiniams produktams taikomos tvarkos;

(48)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl eksporto įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių, kuriomis apibrėžiamos eksporto grąžinamųjų išmokų sistemai įgyvendinti būtina eksportuojamų į I priedą neįtrauktų prekių sudėties deklaravimo ir įrodymo procedūros, supaprastinto prekių pristatymo į paskirties vietą įrodymo, kai diferencijuojamos eksporto grąžinamosios išmokos, taisyklių, priemonių dėl horizontaliųjų nuostatų taikymo eksporto grąžinamosioms išmokoms į I priedą neįtrauktų prekių atveju, su paraiškų išduoti grąžinamųjų išmokų sertifikatą pateikimu, forma ir turiniu susijusios eksporto grąžinamųjų išmokų sertifikatų sistemos įgyvendinimo priemonių, grąžinamųjų išmokų sertifikato formos, turinio ir galiojimo laikotarpio, grąžinamųjų išmokų sertifikatų paraiškų teikimo ir sertifikatų išdavimo bei jų naudojimo procedūros, garantijos pateikimo procedūros ir jos dydžio, eksporto grąžinamųjų išmokų, dėl kurių nebuvo kreiptasi, sumos leistino nuokrypio, kurios netaikytos siekiant įrodyti ir buvo naudojamos kaip įrodymas, kad laikytasi pareigų pagal grąžinamųjų išmokų sertifikatą;

(49)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl eksporto ir tam tikrų bendrųjų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl priemonių dėl valstybių narių grąžinamųjų išmokų sertifikatams taikomos tvarkos ir valstybių narių keitimosi informacija ir specialios tarpusavio administracinės pagalbos grąžinamųjų išmokų sertifikatų atveju priemonių, mažiems eksportuotojams skirtos bendros sumos nustatymo ir individualios ribos, nuo kurios atleidžiama nuo reikalavimo pateikti grąžinamųjų išmokų sertifikatą, nustatymo, pakaitinių grąžinamųjų išmokų sertifikatų ir grąžinamųjų išmokų sertifikatų dublikatų išdavimo priemonių, priemonių, kuriomis ribojamos sumos, dėl kurių gali būti išduodami grąžinamųjų išmokų sertifikatai, atsisakoma skirti pagal tuos sertifikatus prašomas sumas ir sustabdomas paraiškų dėl grąžinamųjų išmokų sertifikatų teikimas, kai prašoma taikyti dideles sumas, kurios viršija sumas, nustatytas remiantis įsipareigojimais pagal tarptautinius susitarimus, su eksportu susijusių kitų priemonių taikymo būtinų procedūrinių taisyklių ir techninių kriterijų, tiesioginio kompensavimo vykdant lengvatinę prekybą atveju taikomo muito ir susijusių sumų, mokėtinų už į atitinkamą šalį ar regioną eksportuojamus objektus, nustatymo priemonių, priemonių, kuriomis užtikrinama, kad pagal lengvatinės prekybos susitarimą eksportui deklaruoti perdirbti žemės ūkio produktai nebūtų iš tikrųjų eksportuoti pagal nelengvatinės prekybos susitarimą ar atvirkščiai, priemonių dėl perdirbtų žemės ūkio produktų bei į I priedą neįtrauktų prekių kokybės ir kiekybės analizės metodų, šiems produktams ir prekėms identifikuoti būtinų techninių nuostatų ir jų klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje tvarkos;

(50)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl eksporto ir tam tikrų bendrųjų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl Komisijos ir valstybių narių prievolėms keistis informacija, susijusia su pranešimo būdais, pateiktinos informacijos taisyklėmis, pateiktinos informacijos valdymo tvarka, taip pat dėl pranešimų turinio, formos, pateikimo laiko, dažnumo ir terminų, įgyvendinti būtinų priemonių, taip pat dėl tvarkos, taikomos informacijos ir dokumentų perdavimui arba galimybės susipažinti su jais sudarymui, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir paisant teisėto įmonių intereso ginti savo verslo paslaptis, ir dėl priemonių dėl garantijoms, patikroms, tikrinimui, kontrolei ir sankcijoms, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, taikomų horizontaliųjų nuostatų taikymo perdirbtiems žemės ūkio produktų importo licencijoms, tarifinėms kvotoms, taip pat į I priedą neįtrauktų prekių eksporto grąžinamosioms išmokoms ir grąžinamųjų išmokų sertifikatams;

(51)

atsižvelgiant į jų specifinį pobūdį, įgyvendinimo aktai, susiję su priemonėmis, kuriomis, siekiant taikyti papildomus muito dydžius ir importo muitų dydžių lygį, nustatomos tipinės kainos ir ribiniai kiekiai, pagal Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, priemonėmis, kuriomis ribojamas kiekis, dėl kurio gali būti išduodami laikinojo įvežimo perdirbti sertifikatai ir grąžinamųjų išmokų sertifikatai, atmetami su šiais sertifikatais susiję prašomi kiekiai ir sustabdomas šių sertifikatų paraiškų teikimas, su proceso, užtikrinančio, kad nebūtų viršyti pagal tarifinę kvotą skirti kiekiai, valdymo ir nepanaudotų tarifinės kvotos kiekių perskirstymo priemonėmis, turėtų būti priimami netaikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (18). Visi kiti įgyvendinimo aktai pagal šį reglamentą turėtų būti priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(52)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams priimti laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011, atsižvelgiant į tai, kad tie aktai susiję su BŽŪP, kaip nurodyta to reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje;

(53)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su apsaugos priemonėmis, taikomomis į Sąjungą importuojamiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, arba su Sąjungos rinkos sutrikdymu ar galimu sutrikdymu, kai reikia sustabdyti perdirbimo arba laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą ovalbuminui ir laktalbuminui, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(54)

pagal proporcingumo principą šio reglamento tikslams pasiekti būtina ir tikslinga nustatyti prekybos tvarką, taikomą tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(55)

siekiant išlaikyti status quo, prie šio reglamento turėtų būti pridėti priedai, kuriuose nurodyta: perdirbtų žemės ūkio produktų sąrašas, pakeičiantis Reglamento (EB) Nr. 1216/2009 II priedą; į I priedą neįtrauktų prekių sąrašas, pakeičiantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 578/2010 (19) II priedą ir Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedą; į I priedą neįtrauktų prekių gamybai naudotų pagrindinių produktų sąrašas, pakeičiantis Reglamento (ES) Nr. 578/2010 I priedą; perdirbtų žemės ūkio produktų, už kuriuos gali būti renkami papildomi importo muitai, sąrašas, pakeičiantis Reglamento (EB) Nr. 1216/2009 III priedą; ir perdirbtų žemės ūkio produktų gamybai naudotų žemės ūkio produktų sąrašas, pakeičiantis Reglamento (EB) Nr. 1216/2009 I priedą;

(56)

todėl reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 turėtų būti atitinkamai panaikinti;

(57)

atsižvelgiant į tai, kad prieš įsigaliojant šiam reglamentui reikalingas nuoseklumas užtikrintas pereinamojo laikotarpio nuostata Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 230 straipsnio 1 dalies antros pastraipos i punkte, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti kuo anksčiau po to, kai bus priimti BŽŪP reformos paketo reglamentai, kartu visapusiškai siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir paisant teisėtų ekonominės veiklos vykdytojų lūkesčių,

(1)

Biologinės įvairovės konvencija, patvirtinta Sąjungos vardu vadovaujantis Tarybos sprendimu 93/626/EEB (3), (toliau – Konvencija) – pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriuo nustatytas biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimosi ja ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimo bendras pagrindas;

(2)

Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (toliau – Nagojos protokolas) yra 2010 m. spalio 29 d. Konvencijos šalių priimta tarptautinė sutartis (4). Nagojos protokole išsamiau pateiktos bendrosios Konvencijos taisyklės dėl galimybės naudotis ir piniginės ir nepiniginės naudos pasidalijimo, taikomos naudojimuisi genetiniais ištekliais bei su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis. Vadovaujantis Tarybos sprendimu 2014/283/ES (5), Nagojos protokolas buvo patvirtintas Sąjungos vardu;

(3)

įvairūs Sąjungos naudotojai ir teikėjai, įskaitant akademinių institucijų, universitetų bei nekomerciniais tikslais dirbančius tyrėjus ir įvairių pramonės sektorių įmones, naudojasi genetiniais ištekliais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir komercinimo tikslais. Kai kurie taip pat naudojasi su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis;

(4)

genetiniai ištekliai apima tiek laukinių, tiek domestikuotų arba sukultūrintų rūšių genofondą ir yra svarbūs bei vis plačiau naudojami daugelyje ūkio sektorių, įskaitant maisto gamybą, miškų ūkį, taip pat vaistų, kosmetikos priemonių kūrimą ir biologinės kilmės energijos išteklių plėtrą. Be to, genetiniai ištekliai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijas, skirtas pažeistoms ekosistemoms atkurti ir nykstančioms rūšims apsaugoti;

(5)

čiabuvių ir vietos bendruomenių turimos tradicinės žinios, galėtų suteikti vertingos informacijos ir taip padėti mokslininkams atrasti įdomių genetinių arba biocheminių genetinių išteklių savybių. Tokios tradicinės žinios apima tradicinį gyvenimo būdą atspindinčias čiabuvių ir vietos bendruomenių žinias, naujoves ir praktiką, kurios svarbios siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir tvariai ja naudotis;

(6)

Konvencijoje pripažįstama, kad valstybės turi suverenias teises į jų jurisdikcijai priklausančius gamtos išteklius ir galią nustatyti galimybes naudotis joms priklausančiais genetiniais ištekliais. Konvencija įpareigoja visas jos Šalis stengtis sudaryti palankesnes sąlygas kitoms Konvencijos Šalims galimybei naudotis genetiniais ištekliais, į kuriuos jos turi suverenias teises, aplinkos požiūriu pagrįstais tikslais. Taip pat Konvencija visas jos Šalis įpareigoja imtis priemonių, kad su tokius genetinius išteklius teikiančia Konvencijos Šalimi būtų sąžiningai bei teisingai pasidalijama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatais bei tuos išteklius naudojant komerciniais bei kitais tikslais gaunama nauda. Toks dalijimasis turi būti vykdomas abipusiai sutartomis sąlygomis. Konvencijoje taip pat pateiktos nuostatos dėl galimybės naudotis čiabuvių ir vietos bendruomenių žiniomis, naujovėmis ir praktikos pavyzdžiais, kurie yra svarbūs biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam naudojimui, ir naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo;

(7)

genetiniai ištekliai turėtų būti saugomi in situ ir tvariai naudojami, o juos naudojant gauta nauda turėtų būti dalijamasi sąžiningai ir teisingai siekiant prisidėti prie skurdo panaikinimo, taigi ir prie Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo, kaip tai pripažįstama Nagojos protokolo preambulėje. Įgyvendinant Nagojos protokolą taip pat turėtų būti siekiama pasinaudoti tomis galimybėmis;

(8)

Nagojos protokolas taikomas genetiniams ištekliams, į kuriuos valstybės turi suverenias teises, kurie patenka į Konvencijos 15 straipsnio taikymo sritį, o ne į platesnę Konvencijos 4 straipsnio taikymo sritį. Tai reiškia, kad Nagojos protokolas neapima visos Konvencijos 4 straipsnio jurisdikcinės taikymo srities, pavyzdžiui, veiklos, kuri vykdoma nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose jūrų rajonuose. Genetinių išteklių mokslinius tyrimus palaipsniui imama vykdyti vis naujose srityse, visų pirma vandenynuose, kurie tebėra mažiausiai tyrinėta ir mažiausiai pažinta planetos aplinka. Būtent vandenynų gelmės yra paskutinė dar neištirta planetos dalis, kuri kelia vis didesnį susidomėjimą mokslinių tyrimų, žvalgymo ir išteklių tyrinėjimo požiūriu;

(9)

svarbu nustatyti aiškią ir patikimą Nagojos protokolo įgyvendinimo sistemą, kuria turėtų būti prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus jos komponentų naudojimo, sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimo ir skurdo panaikinimo, kartu plečiant turimas galimybes vykdyti su gamta susijusių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą Sąjungoje. Taip pat svarbu neleisti, kad Sąjungoje būtų naudojami genetiniai ištekliai ar su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios, kurie buvo gauti nesilaikant Nagojos protokolo šalies galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo nacionalinės teisės aktų arba norminių reikalavimų, ir remti veiksmingą naudos pasidalijimo įsipareigojimų, nustatytų teikėjų ir naudotojų abipusiai sutartose sąlygose, įgyvendinimą. Taip pat itin svarbu patobulinti teisinio tikrumo sąlygas dėl genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimo;

(10)

šiuo reglamentu nustatyta sistema bus prisidedama išlaikant ir didinant Nagojos protokolo Šalių, taip pat kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant čiabuvių ir vietos bendruomenes, susijusių su galimybe naudotis genetiniais ištekliais ir juos naudojant gaunamos naudos pasidalijimu, tarpusavio pasitikėjimą;

(11)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, svarbu, kad Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklės būtų taikomos tik genetiniams ištekliams, į kuriuos valstybės turi suverenias teises, kaip nustatyta Konvencijos 15 straipsnyje, ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms, kaip nustatyta Konvencijoje, kuriais naudotis galimybė atsirado po Nagojos protokolo įsigaliojimo Sąjungoje;

(12)

Nagojos protokolu reikalaujama, kad kiekviena jo Šalis, rengdama ir įgyvendindama savus galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo teisės aktus arba norminius reikalavimus, atsižvelgtų į genetinių išteklių svarbą maisto pramonei ir žemės ūkiui ir į jų ypatingą vaidmenį užtikrinant aprūpinimą maistu. Vadovaujantis Tarybos sprendimu 2004/869/EB (6) Tarptautinė sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (toliau – ITPGRFA) buvo patvirtinta Sąjungos vardu. ITPGRFA yra speciali tarptautinė galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo priemonė, kaip nustatyta Nagojos protokolo 4 straipsnio 4 dalyje, ir jai neturėtų būti daromas poveikis Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklėmis;

(13)

Daug Nagojos protokolo Šalių, naudodamosi savo suvereniomis teisėmis, nustatė, kad jų valdomiems bei kontroliuojamiems ir viešai prieinamiems augalų genetiniams ištekliams maisto pramonei ir žemės ūkiui (PGRFA), kurie neišvardyti ITPGRFA I priede, taip pat taikomos Standartinio medžiagų perdavimo susitarimo nuostatos ir sąlygos ITPGRFA sutartyje nurodytais tikslais;

(14)

Nagojos protokolas turėtų būti įgyvendinamas taip, kad šis ir kiti tarptautiniai dokumentai, kurie neprieštarauja protokolo arba Konvencijos tikslams, vienas kitą sustiprintų;

(15)

Konvencijos 2 straipsnyje „domestikuotos rūšys“ apibrėžiamos kaip rūšys, kurių evoliucijos procesą veikia žmogus savo poreikiams tenkinti, ir „biotechnologija“ – kaip bet kuri technologija, kuri naudoja biologines sistemas, gyvus organizmus arba jų darinius konkrečios paskirties produktams arba procesams kurti arba keisti. Nagojos protokolo 2 straipsnyje terminas „darinys“ apibrėžtas kaip gamtoje randamas biocheminis junginys, atsirandantis dėl biologinių ar genetinių išteklių genų ekspresijos ar metabolizmo, net jei jame nėra funkcinių paveldimumo vienetų;

(16)

Nagojos protokolu reikalaujama, kad kiekviena jo Šalis tinkamai atsižvelgtų į esamas ar gresiančias ekstremaliąsias situacijas, dėl kurių kyla pavojus ar daroma žala žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, kaip nustatyta nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu. 2011 m. gegužės 24 d. įvykusioje 64-oje Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo priimta Pasirengimo gripo pandemijai programa dėl dalijimosi gripo virusais ir galimybės naudotis vakcinomis bei kita nauda (toliau – Pasirengimo gripo pandemijai programa). Pasirengimo gripo pandemijai programa taikoma tik tiems gripo virusams, kurie gali sukelti žmonių gripo pandemiją, ir konkrečiai nėra taikoma sezoniniams gripo virusams. Pasirengimo gripo pandemijai programa yra speciali tarptautinė galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo priemonė, kuri atitinka Nagojos protokolą, ir kuriai neturėtų būti daromas poveikis Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklėmis;

(17)

svarbu į šį reglamentą įtraukti Nagojos protokole ir Konvencijoje pateiktas apibrėžtis, kurios būtinos, kad naudotojai įgyvendintų šį reglamentą. Svarbu, kad šiame reglamente pateiktos naujos apibrėžtys, kurios nėra pateiktos Konvencijoje arba Nagojos protokole, būtų suderintos su Konvencijoje ir Nagojos protokole pateiktomis apibrėžtimis. Visų pirma terminas „naudotojas“ turėtų būti suderintas su Nagojos protokolo terminu „genetinių išteklių naudojimas“;

(18)

Nagojos protokole nustatyta pareiga propaguoti ir skatinti su biologine įvairove susijusius mokslinius tyrimus, visų pirma tyrimus nekomerciniais tikslais;

(19)

svarbu prisiminti Konvencijos šalių konferencijos sprendimo II/11 2 pastraipą, kurioje dar kartą patvirtinama, kad į Konvencijos taikymo sritį žmogaus genetiniai ištekliai nepatenka;

(20)

kol kas nėra tarptautiniu mastu suderintos „su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių“ apibrėžties. Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai ir atsakomybei dėl su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių ir dėl čiabuvių ir vietos bendruomenių interesams saugoti skirtų priemonių įgyvendinimo, siekiant užtikrinti lankstumą ir teisinį tikrumą teikėjams ir naudotojams, šiame reglamente turėtų būti daroma nuoroda į su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias, kaip apibūdinta naudos pasidalijimo susitarimuose;

(21)

siekiant užtikrinti veiksmingą Nagojos protokolo įgyvendinimą, visi genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojai turėtų imtis tinkamų atsargumo priemonių siekdami įsitikinti, ar genetiniai ištekliai ir su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios buvo gauti laikantis taikytinų teisinių ar norminių reikalavimų, ir užtikrinti, kad atitinkamais atvejais būtų sąžiningai bei teisingai dalijamasi nauda. Tuo tikslu kompetentingos valdžios institucijos turėtų tarptautiniu mastu pripažintus atitikties sertifikatus laikyti įrodymu, kad atitinkami genetiniai ištekliai gauti teisėtai ir kad buvo nustatytos abipusiai sutartos sąlygos, skirtos jame nurodytam naudotojui ir naudojimui. Konkrečios naudotojų pasirinktos tinkamos atsargumo priemonės turėtų būti grindžiamos geriausios praktikos pavyzdžių pripažinimu ir papildomomis priemonėmis sektoriaus elgesio kodeksams, pavyzdinėms sutarčių sąlygoms ir gairėms remti, kad būtų padidintas teisinis tikrumas ir sumažintos išlaidos. Naudotojai turėtų būti įpareigoti saugoti informaciją, kuri yra susijusi su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu, tik tam tikrą laikotarpį ir atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį gali atsirasti naujovių;

(22)

sėkmingas Nagojos protokolo įgyvendinimas priklauso nuo to, ar genetinių išteklių ar su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojai ir teikėjai susiderės dėl abipusiai sutartų sąlygų, kurias nustačius būtų galima sąžiningai ir teisingai pasidalyti nauda ir prisidėti prie Nagojos protokolo platesnio tikslo – padėti išsaugoti biologinę įvairovę ir tvariai ja naudotis. Naudotojai ir teikėjai taip pat skatinami didinti informuotumą apie genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių svarbą;

(23)

pareiga imtis tinkamų atsargumo priemonių turėtų būti taikoma visiems naudotojams neatsižvelgiant į jų dydį, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones. Šiame reglamente turėtų būti numatytos įvairios priemonės, suteikiančios labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms galimybę laikytis joms nustatytų pareigų nedidelėmis sąnaudomis ir aukšto lygio teisinio tikrumo sąlygomis;

(24)

nustatant tinkamas atsargumo priemones, kurios ypač tinka norint užtikrinti atitiktį Nagojos protokolo įgyvendinimo sistemai nedidelėmis sąnaudomis ir aukšto lygio teisinio tikrumo sąlygomis, svarbus vaidmuo turėtų tekti naudotojų sukauptai geriausiai praktikai. Naudotojai turėtų remtis esamais galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo elgesio kodeksais, parengtais akademinių institucijų, universitetų ir nekomercinių mokslinių tyrimų sektoriams ir įvairioms pramonės šakoms. Naudotojų asociacijos turėtų turėti galimybę paprašyti Komisijos nustatyti, ar įmanoma, kad konkretus asociacijos prižiūrimų procedūrų, priemonių ar mechanizmų derinys būtų pripažintas geriausia praktika. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų laikytis požiūrio, kad jei naudotojas įgyvendina pripažintą geriausią praktiką, mažėja to naudotojo neatitikties rizika ir dėl to pagrįstai galima sumažinti atitikties patikrinimų skaičių. Tas pats principas turėtų būti taikomas Nagojos protokolo šalių patvirtintai geriausiai praktikai;

(25)

pagal Nagojos protokolą kontrolės punktai turi būti veiksmingi ir turėtų būti svarbūs genetinių išteklių naudojimo požiūriu. Nustatytais naudojimo veiklos grandinės etapais naudotojai turėtų pareikšti, kad ėmėsi tinkamų atsargumo priemonių, o paprašius pateikti įrodymus. Vienas iš tinkamų etapų tokiam pareiškimui yra tuomet, kai gaunamos moksliniams tyrimams skirtos lėšos. Kitas tinkamas etapas yra galutinė naudojimo fazė, t. y. galutinio produkto kūrimo etapas prieš prašant leidimo teikti rinkai produktą, sukurtą naudojant genetinius išteklius ar su tokiais ištekliais susijusias tradicines žinias, arba, kai leidimo teikti rinkai nereikalaujama, galutinio produkto kūrimo etapas prieš jį pirmą kartą pateikiant Sąjungos rinkai. Siekiant užtikrinti kontrolės punktų veiksmingumą kartu padidinant teisinį tikrumą naudotojams, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnio 2 dalį. Komisija turėtų pasinaudoti tais įgyvendinimo įgaliojimais, kad būtų nustatytas galutinio produkto kūrimo etapas pagal Nagojos protokolą siekiant apibrėžti galutinį naudojimo etapą įvairiuose sektoriuose;

(26)

svarbu pripažinti, kad Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo informacijos centras atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant Nagojos protokolą. Pagal Nagojos protokolo 14 ir 17 straipsnius informacija būtų teikiama Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo informacijos centrui ir tai būtų tarptautiniu mastu pripažinto atitikties sertifikato išdavimo proceso dalis. Kompetentingos valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo informacijos centru siekdamos užtikrinti, kad būtų keičiamasi informacija ir taip sudaromos palankesnės galimybės kompetentingoms valdžios institucijoms stebėti naudotojų atitiktį;

(27)

laukinėje gamtoje genetinius išteklius nekomerciniams tikslams daugiausia renka akademinėse institucijose, universitetuose bei nekomerciniais tikslais dirbantys tyrėjai ar rinkėjai. Dažniausiai ir beveik visuose sektoriuose naujai surinkti genetiniai ištekliai gaunami per tarpininkus, iš kolekcijų ar agentų, kurie genetinius išteklius įsigyja trečiosiose šalyse;

(28)

kolekcijos yra itin svarbios Sąjungoje naudojamų genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių teikėjos. Kaip teikėjos jos gali atlikti svarbų vaidmenį padedant kitiems saugojimo grandinei priklausantiems naudotojams laikytis jiems nustatytų pareigų. Tuo tikslu reikėtų sukurti Sąjungoje registruotų kolekcijų sistemą, sukuriant Komisijos prižiūrimą savanorišką kolekcijų registrą. Tokia sistema būtų užtikrinta, kad į registrą įtrauktų kolekcijų atžvilgiu būtų veiksmingai taikomos priemonės, pagal kurias genetinių išteklių pavyzdžiai tretiesiems asmenims būtų teikiami su dokumentais, kuriais įrodomas teisėtas gavimas, o prireikus užtikrintų, kad nustatytos abipusiai sutartos sąlygos. Sąjungoje sukūrus registruotų kolekcijų sistemą turėtų gerokai sumažėti genetinių išteklių, kurie buvo gauti nesilaikant Nagojos protokolo šalies galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo nacionalinės teisės aktų arba norminių reikalavimų, naudojimo Sąjungoje rizika. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų patikrinti, ar kolekcija atitinka į registrą įtrauktinoms kolekcijoms taikomus reikalavimus. Turėtų būti laikoma, kad naudotojai, kurie įsigyja genetinį išteklių iš kolekcijos, įtrauktos į registrą, ėmėsi tinkamų atsargumo priemonių, kiek tai susiję su siekiu gauti visą reikiamą informaciją. Tokia nuostata turėtų būti itin naudinga akademinių institucijų, universitetų bei nekomerciniais tikslais dirbantiems tyrėjams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, ir ja turėtų būti prisidedama mažinant administracinius ir atitikties reikalavimus;

(29)

valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų patikrinti, ar naudotojai laikosi jiems nustatytų pareigų, ar jie sutikimą, duodamą iš anksto gavus visą reikiamą informaciją ir nustatė abipusiai sutartas sąlygas. Kompetentingos valdžios institucijos taip pat turėtų saugoti atliktų patikrinimų įrašus, o atitinkama informacija turėtų būti prieinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (7);

(30)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklių pažeidimą būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis sankcijomis;

(31)

atsižvelgiant į galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo sandorių tarptautinį pobūdį, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, su Komisija ir su trečiųjų šalių kompetentingomis valdžios institucijomis, siekdamos užtikrinti, kad naudotojai laikytųsi šio reglamento, ir paremti veiksmingą Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklių taikymą;

(32)

Sąjunga ir valstybės narės turėtų aktyviau užtikrinti, kad būtų pasiekti Nagojos protokolo tikslai, tam, kad būtų padidinti ištekliai, skirti biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam jos komponentų naudojimui pasaulyje remti;

(33)

Komisija ir valstybės narės turėtų imtis atitinkamų papildomų priemonių, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis, ypač jei tai būtų naudinga akademinių institucijų, universitetų ir nekomerciniais tikslais dirbantiems tyrėjams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms;

(34)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(35)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. paremti sąžiningą bei teisingą naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimą pagal Nagojos protokolą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poreikio užtikrinti vidaus rinkos veikimą to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(36)

siekiant Sąjungoje ir pasaulyje užtikrinti vienodas sąlygas vykdyti veiklą, susijusią su galimybe naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimu, šio reglamento įsigaliojimo data turėtų būti tiesiogiai susieta su Nagojos protokolo įsigaliojimu Sąjungoje,