ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 279

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

61 metai
2018m. lapkričio 9d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2018 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1676 dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu

1

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1677, kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti europinius jūrų liežuvius 7h, 7j ir 7k rajonuose

3

 

*

2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1678, kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti juodadėmes menkes 7 b–k, 8, 9 ir 10 zonose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse

5

 

*

2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1679, kuriuo uždraudžiama su Lietuvos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti staurides SPRFMO konvencijos rajone

7

 

*

2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1680, kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti jūrines plekšnes 7h, 7j ir 7k rajonuose

9

 

*

2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1681, kuriuo uždraudžiama su Nyderlandų vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti staurides SPRFMO konvencijos rajone

11

 

*

2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1682, kuriuo uždraudžiama su Lenkijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti staurides SPRFMO konvencijos rajone

13

 

*

2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1683, kuriuo uždraudžiama su Vokietijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti staurides SPRFMO konvencijos rajone

15

 

*

2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1684, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės svertiniams arkiniams mechanizmams nustatomas galutinis antidempingo muitas

17

 

*

2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1685 dėl naujo regioninio suskirstymo laiko eilučių perdavimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 vienodų sąlygų

33

 

 

2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1686 dėl dvidešimt septintojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse, paskelbtame Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080, mažiausios nugriebto pieno miltelių pardavimo kainos nustatymo

35

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2018 m. lapkričio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1687, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2007/25/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu ir su kambarinių paukščių, vykstančių kartu su šeimininkais, vežimu į Bendriją, nuostatos, susijusios su jo taikymo laikotarpiu (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7240)  ( 1 )

36

 

*

2018 m. lapkričio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1688, kuriuo Slovakijai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl statistinių duomenų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7304)  ( 1 )

38

 

*

2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1689, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7511)  ( 1 )

39

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/1


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2018/1676

2018 m. spalio 15 d.

dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2007 m. balandžio 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybėmis narėmis dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS). Tame įgaliojime numatyta dvišalių derybų galimybė;

(2)

2009 m. gruodžio 22 d. Taryba įgaliojo Komisiją pagal galiojančius derybinius nurodymus vykdyti dvišales derybas dėl LPS su atskiromis ASEAN valstybėmis narėmis, pirmiausia su Singapūru;

(3)

2011 m. rugsėjo 12 d. Taryba įgaliojo Komisiją praplėsti vykdomas derybas su Singapūru, kad jos apimtų ir investicijų apsaugą;

(4)

derybos dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo (toliau – Susitarimas) buvo baigtos ir Susitarimas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu su sąlyga, kad vėliau bus atliktos jo sudarymui reikalingos procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimą, su sąlyga, kad minėtas Susitarimas bus sudarytas (1).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Susitarimą Sąjungos vardu.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2018 m. spalio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

E. KÖSTINGER


(1)  Susitarimo tekstas bus paskelbtas kartu su sprendimu dėl jo sudarymo.


REGLAMENTAI

2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1677

2018 m. lapkričio 5 d.

kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti europinius jūrų liežuvius 7h, 7j ir 7k rajonuose

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2018/120 (2) nustatomos kvotos 2018 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2018 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2018 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos veikla. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkrauti, perkelti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

João AGUIAR MACHADO

Generalinis direktorius

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas


(1)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)   2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127 (OL L 27, 2018 1 31, p. 1).


PRIEDAS

Nr.

19/TQ120

Valstybė narė

Belgija

Ištekliai

SOL/7HJK.

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis (Solea solea)

Zona

7h, 7j ir 7k

Draudimo data

2018 9 14


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/5


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1678

2018 m. lapkričio 5 d.

kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti juodadėmes menkes 7 b–k, 8, 9 ir 10 zonose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2018/120 (2) nustatomos kvotos 2018 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2018 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2018 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkrauti, perkelti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

João AGUIAR MACHADO

Generalinis direktorius

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas


(1)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)   2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127 (OL L 27, 2018 1 31, p. 1).


PRIEDAS

Nr.

20/TQ120

Valstybė narė

Belgija

Ištekliai

HAD/7X7A34

Rūšis

Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus)

Zona

7 b–k, 8, 9 ir 10 zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

Draudimo data

2018 9 14


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/7


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1679

2018 m. lapkričio 5 d.

kuriuo uždraudžiama su Lietuvos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti staurides SPRFMO konvencijos rajone

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2018/120 (2) nustatomos kvotos 2018 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2018 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2018 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkrauti, perkelti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

João AGUIAR MACHADO

Generalinis direktorius

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas


(1)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)   2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127 (OL L 27, 2018 1 31, p. 1).


PRIEDAS

Nr.

21/TQ120

Valstybė narė

Lietuva

Ištekliai

CJM/SPRFMO

Rūšis

Stauridės (Trachurus murphyi)

Zona

SPRFMO konvencijos rajonas

Draudimo data

2018 9 18


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/9


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1680

2018 m. lapkričio 5 d.

kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti jūrines plekšnes 7h, 7j ir 7k rajonuose

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2018/120 (2) nustatomos kvotos 2018 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2018 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2018 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkrauti, perkelti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

João AGUIAR MACHADO

Generalinis direktorius

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas


(1)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)   2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127 (OL L 27, 2018 1 31, p. 1).


PRIEDAS

Nr.

22/TQ120

Valstybė narė

Belgija

Ištekliai

PLE/7HJK.

Rūšis

Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa)

Zona

7h, 7j ir 7k

Draudimo data

2018 9 19


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/11


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1681

2018 m. lapkričio 5 d.

kuriuo uždraudžiama su Nyderlandų vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti staurides SPRFMO konvencijos rajone

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2018/120 (2) nustatomos kvotos 2018 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2018 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2018 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos veikla. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkrauti, perkelti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

João AGUIAR MACHADO

Generalinis direktorius

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas


(1)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)   2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127 (OL L 27, 2018 1 31, p. 1).


PRIEDAS

Nr.

23/TQ120

Valstybė narė

Nyderlandai

Ištekliai

CJM/SPRFMO

Rūšis

Stauridės (Trachurus murphyi)

Zona

SPRFMO konvencijos rajonas

Draudimo data

2018 9 18


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/13


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1682

2018 m. lapkričio 5 d.

kuriuo uždraudžiama su Lenkijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti staurides SPRFMO konvencijos rajone

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2018/120 (2) nustatomos kvotos 2018 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2018 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2018 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos veikla. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkrauti, perkelti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

João AGUIAR MACHADO

Generalinis direktorius

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas


(1)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)   2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127 (OL L 27, 2018 1 31, p. 1).


PRIEDAS

Nr.

24/TQ120

Valstybė narė

Lenkija

Ištekliai

CJM/SPRFMO

Rūšis

Stauridės (Trachurus murphyi)

Zona

SPRFMO konvencijos rajonas

Draudimo data

2018 9 18


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/15


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1683

2018 m. lapkričio 5 d.

kuriuo uždraudžiama su Vokietijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti staurides SPRFMO konvencijos rajone

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2018/120 (2) nustatomos kvotos 2018 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2018 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2018 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkrauti, perkelti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

João AGUIAR MACHADO

Generalinis direktorius

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas


(1)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)   2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127 (OL L 27, 2018 1 31, p. 1).


PRIEDAS

Nr.

25/TQ120

Valstybė narė

Vokietija

Ištekliai

CJM/SPRFMO

Rūšis

Stauridės (Trachurus murphyi)

Zona

SPRFMO konvencijos rajonas

Draudimo data

2018 9 20


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/17


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1684

2018 m. lapkričio 8 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės svertiniams arkiniams mechanizmams nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Ankstesni tyrimai ir galiojančios priemonės

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1136/2006 (2) Taryba nustatė antidempingo muitą (toliau – pradinės priemonės) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės svertiniams arkiniams mechanizmams (toliau – SAM). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 796/2012 (3) Taryba, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (4) 11 straipsnio 2 dalį atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), iš naujo nustatė galutines antidempingo priemones importuojamiems KLR kilmės SAM.

1.2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (5), Komisija pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(4)

Prašymą atlikti peržiūrą trijų Sąjungos gamintojų, kurie pagamina apie 95 % visų SAM Sąjungoje, vardu 2017 m. gegužės 30 d. pateikė Svertinių arkinių mechanizmų gamintojų asociacija (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

1.3.   Inicijavimas

(5)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2017 m. rugsėjo 1 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

1.4.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2016 m. liepos 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.5.   Suinteresuotosios šalys

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, KLR eksportuojantiems gamintojams, žinomiems susijusiems importuotojams ir (arba) naudotojams ir KLR valdžios institucijoms.

(8)

Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

1.5.1.   Atranka

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.5.1.1.   KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(10)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vykdyti atranką.

(11)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašyta pateikti, be kita ko, gamybos apimties ir gamybos pajėgumų duomenis. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(12)

Apie save nepranešė ir prašomos informacijos nepateikė nė vienas iš 33 Kinijos eksportuotojų ir (arba) gamintojų, su kuriais buvo susisiekta, arba nė vienas kitas Kinijos eksportuotojas ir (arba) gamintojas.

1.5.1.2.   Sąjungos gamintojų atranka

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį bendrovės buvo atrinktos pagal panašaus produkto pardavimo apimtį. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau nei 75 % visos apskaičiuotos Sąjungos pramonės produkcijos, be to, jiems teko daugiau nei 75 % Sąjungos pramonės viso pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Atrinktos bendrovės buvo laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

1.5.1.3.   Nesusijusių importuotojų atranka

(14)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai buvo kviečiami dalyvauti šiame tyrime. Tų šalių buvo prašoma Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešimo apie inicijavimą II priede nurodytą informaciją apie savo bendroves.

(15)

Be to, inicijavimo etapu Komisija susisiekė su prašyme atlikti peržiūrą nurodytais 26 importuotojais ir jie buvo paraginti paaiškinti savo veiklą ir užpildyti pranešimo apie inicijavimą II priedą.

(16)

Apie save Komisijai nepranešė nė vienas importuotojas.

1.5.2.   Klausimynai

(17)

Komisija klausimynus nusiuntė trims atrinktiems Sąjungos gamintojams ir trims prašyme atlikti peržiūrą nurodytiems naudotojams.

(18)

Klausimynai taip pat nusiųsti 38 gamintojams galimose rinkos ekonomikos trečiosiose šalyse, tiksliau Kambodžoje, Indijoje, Irane, Japonijoje, Šveicarijoje, Tailande ir Ukrainoje. Nė vienas galimų panašių šalių gamintojas nepateikė Komisijai išsamių klausimyno atsakymų.

(19)

Trys atrinkti Sąjungos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas naudotojas.

(20)

Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo ir nepateikė klausimyno atsakymų.

1.5.3.   Tikrinamieji vizitai

(21)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai surengti tokių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojai:

IML, Ofanengas, Italija,

NIKO, d.o.o., Železnikai, Slovėnija,

INTERKOV spol. s.r.o., Benešovas prie Ploučnicės, Čekija.

2.   PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Peržiūrimasis produktas

(22)

Peržiūrimasis produktas yra toks pats kaip per pradinį tyrimą – SAM, paprastai naudojami popieriaus lapams ir kitiems dokumentams segti į segtuvus ar bylas. Šie KLR kilmės SAM susideda iš arkos formos tvirto metalo elementų (paprastai dviejų), pritvirtintų ant nugarinės plokštelės, ir turi bent vieną atidarymo spragtuką, leidžiantį įdėti ir saugoti popieriaus lapus ir kitokius dokumentus (toliau – peržiūrimasis produktas), jų KN kodas šiuo metu yra ex 8305 10 00 (TARIC kodas 8305100050).

2.2.   Panašus produktas

(23)

Laikyta, kad KLR gaminamas ir į Sąjungą eksportuojamas peržiūrimasis produktas ir Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas produktas turi tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį. Todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

3.1.   Pirminės pastabos

(25)

Kaip minėta 12 ir 20 konstatuojamosiose dalyse, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuotojas ir (arba) gamintojas. Todėl Komisija pranešė Kinijos valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Šiuo atžvilgiu Kinijos valdžios institucijos Komisijai nepateikė jokių pastabų arba prašymų, kad klausymuose dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(26)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį su dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybe susiję nustatyti faktai buvo grindžiami turimais faktais, visų pirma viešai skelbiama informacija, kaip antai oficialiose bendrovių svetainėse pateikta informacija, prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir per peržiūros tyrimą iš bendradarbiaujančių šalių (t. y. pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų) gauta informacija.

3.2.   Dempingas

(27)

Pranešime apie inicijavimą nurodyta, kad normaliajai vertei nustatyti gali būti remiamasi panašios šalies duomenimis. Tačiau jei jokia tinkama panaši šalis nebendradarbiautų, Komisija normaliajai vertei nustatyti numatė naudoti Sąjungoje faktiškai sumokėtas arba mokėtinas kainas. Suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas dėl šio pagrindo normaliajai vertei nustatyti tinkamumo. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(28)

Dėl eksporto kainos, nebendradarbiaujant KLR eksportuojantiems gamintojams ir nesusijusiems importuotojams Sąjungos rinkoje, Komisija negalėjo nustatyti jokios pardavimo eksportui apimties arba kainų pagal sandorį. Šiuo atžvilgiu Komisija svarstė alternatyvius būdus eksporto kainai nustatyti.

(29)

Pirma, svarstyta, ar Eurostato ar kitus statistinius duomenis, pvz., valstybių narių Komisijai pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė) pateiktus duomenis, sutikrintus su kitais turimais duomenimis, būtų galima naudoti kaip alternatyvų būdą eksporto kainoms nustatyti. Tačiau Eurostato duomenys buvo netinkami, nes importo statistiniai duomenys apėmė ir kitų produktų be peržiūrimojo produkto importą. Atitinkamai naudojantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze nebuvo galima palyginti kiekvienos rūšies produkto eksporto ir Sąjungos pramonės kainų. Be to, TARIC sistemoje arba 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje SAM kiekis nurodomas kilogramais, o normalioji vertė grindžiama vienetais.

(30)

Antra, Komisija taip pat svarstė galimybę taikyti prašyme atlikti peržiūrą nurodytas eksporto kainas. Primenama, kad ši metodika buvo naudota 2 konstatuojamojoje dalyje minėtoje ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje ir kad iš esmės ją taikant galima atlikti kiekvienos rūšies produktų palyginimą. Tačiau prašyme atlikti peržiūrą pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos.

(31)

Todėl nebuvo galima apskaičiuoti dempingo remiantis eksporto į Sąjungą kainomis ir nebuvo įmanoma patvirtinti, kad dempingas buvo vykdomas. Todėl atliekant tyrimą pirmiausia nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė.

3.3.   Dempingo pasikartojimo tikimybė

(32)

Tiriant dempingo pasikartojimo tikimybę analizuoti šie aspektai: normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainų santykis, gamybos pajėgumai, gamyba ir nepanaudoti pajėgumai KLR ir Sąjungos rinkos patrauklumas importui iš KLR.

3.3.1.   Normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainų santykis

(33)

Atsižvelgiant į tai, kad KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė palyginta su KLR eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis.

3.3.1.1.   Pagrindas normaliajai vertei nustatyti

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte tinkamoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis) arba panašios šalies eksporto į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, kaina. Jei tokių metodų taikyti neįmanoma, normaliąją vertę taip pat galima nustatyti remiantis kuriuo nors kitu pagrįstu pagrindu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai koreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(35)

Sąjungos pramonės prašyme atlikti peržiūrą nurodyta daug gamintojų kitose Sąjungai nepriklausančiose rinkos ekonomikos šalyse (t. y. Indijoje, Irane ir Tailande).

(36)

Pranešime apie inicijavimą Komisija numatė dėl bendradarbiavimo kreiptis į Indijos, Tailando ir Irano gamintojus. Be to, pranešime apie inicijavimą nurodyta, kad jei kitų nei Sąjunga rinkos ekonomikos šalių gamintojai nebendradarbiautų, Komisija normaliajai vertei nustatyti taikytų Sąjungoje faktiškai mokėtas arba mokėtinas kainas. Iš tiesų Sąjungoje faktiškai mokėtos arba mokėtinos kainos normaliajai vertei nustatyti buvo naudotos per pradinį tyrimą ir 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytą ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(37)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, inicijavus tyrimą Komisija tinkamai susisiekė su gamintojais ir kitais potencialiais gamintojais kitose šalyse, kuriuos galėjo nustatyti iš viešai prieinamų šaltinių.

(38)

Vienas Irano SAM gamintojas nurodė, kad nori bendradarbiauti, tačiau pateikė tik iš dalies užpildytą klausimyną. Nepaisant Komisijos prašymų šis gamintojas išsamesnės informacijos nepateikė. Šio gamintojo pateikta informacija buvo visiškai neišsami ir (arba) nenuosekli, todėl ja nebuvo galima remtis skaičiuojant normaliąją vertę.

(39)

Joks kitas gamintojas iš kitų galimų panašių šalių, su kuriais susisiekė Komisija, nebendradarbiavo.

(40)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija neturėjo kitos galimybės, kaip remtis Sąjungoje faktiškai mokėtomis arba mokėtinomis kainomis normaliajai vertei nustatyti.

(41)

Jokia suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl šio pagrindo tinkamumo normaliajai vertei nustatyti.

3.3.1.2.   Normalioji vertė

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį ir kaip paaiškinta 34–41 konstatuojamosiose dalyse, normalioji vertė nustatyta remiantis už panašų produktą, kuris, kaip nustatyta, parduotas įprastomis prekybos sąlygomis, Sąjungoje faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(43)

Todėl normalioji vertė buvo nustatyta kaip atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinė svertinė pardavimo vidaus rinkoje nesusijusiems pirkėjams kaina.

(44)

Visų pirma buvo nustatyta, ar atrinktų Sąjungos gamintojų panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis buvo tipiška pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar ji sudarė ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Atsižvelgiant į tai, kad KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, informaciją, susijusią su bendra pardavimo eksportui į Sąjungą apimtimi, reikėjo nustatyti remiantis turimais faktais. Kaip minėta 29 konstatuojamojoje dalyje, Eurostato ir kiti statistiniai duomenys laikyti netinkamais dempingo tęsimuisi nustatyti. Tačiau jie gali būti naudojami nurodant nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą lygį. Tuo remiantis ir atsižvelgiant į duomenų konfidencialumą, kaip paaiškinta 63 konstatuojamojoje dalyje, atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apskritai laikytas pakankamai tipišku. Atsižvelgiant į tai, kad KLR eksportuotojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nagrinėti tipiškumo pagal kiekvieną produkto rūšį.

(45)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar kiekvieno atrinkto Sąjungos gamintojo pardavimas vidaus rinkoje gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis, t. y. ar kiekvieno atrinkto Sąjungos gamintojo vidutinės pardavimo kainos buvo lygios vidutinėms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnės ir dėl to pelningos.

(46)

Todėl nustatyta, kad Sąjungos gamintojų pardavimas vidutiniškai buvo pelningas, o normalioji vertė atitinkamai nustatyta remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinėmis svertinėmis visų SAM pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

3.3.1.3.   Eksporto kaina

(47)

Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie KLR eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas buvo tinkamiausias pagrindas nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kainai apskaičiuoti.

3.3.1.4.   Palyginimas

(48)

Vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Šiuo atžvilgiu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktą normalioji vertė ir eksporto kaina buvo pakoreguotos atsižvelgiant į frachto vidaus rinkoje ir jūrų frachto sąnaudų skirtumus, remiantis prašyme atlikti peržiūrą nurodytais elementais. Iš palyginimo matyti, kad prašyme atlikti peržiūrą nurodyta eksporto į trečiąsias šalis kaina buvo 22,1–32,2 % mažesnė už normaliąją vertę. Tai rodo, kad labai tikėtina, jog panaikinus antidempingo priemones importas į Sąjungą būtų vykdomas dempingo kaina.

3.4.   Importo raida, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos

3.4.1.   KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(49)

Kadangi eksportuojantys gamintojai nesiruošė bendradarbiauti, toliau pateiktos išvados paremtos daugiausia prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir Sąjungos pramonės per tyrimą pateikta informacija, jei įmanoma sutikrinta su viešai prieinama informacija.

(50)

Tuo remiantis nustatyta, kad KLR SAM gamybos pajėgumai siekia 600–850 mln. vienetų; jie panašūs į gamybos pajėgumus, nustatytus per ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros (7) tyrimą (600–700 mln. vienetų).

(51)

Be to, kaip jau nustatyta ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje (8), atsižvelgiant į KLR gamybos proceso pobūdį (daugiausia darbo jėga), SAM gamybos pajėgumus KLR galima lengvai padidinti, be kita ko, įdarbinant papildomų darbuotojų ir labai nedaug investuojant į įrangą.

(52)

Todėl KLR gamybos pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo maždaug 240–340 % didesni už Sąjungos suvartojimą ir gerokai didesni už Sąjungos gamybą tuo pačiu laikotarpiu.

(53)

Prašyme atlikti peržiūrą įvertinta, kad SAM gamyba KLR sudaro apie 350 mln. vienetų, todėl konservatyviu vertinimu nepanaudoti pajėgumai viršija 260 mln. vienetų. Šie nepanaudoti pajėgumai atitinka apytikriai visą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(54)

Todėl galima pagrįstai daryti išvadą, kad KLR yra daug nepanaudotų pajėgumų. Kaip paaiškinta 49–53 konstatuojamosiose dalyse, yra didelė tikimybė, kad panaikinus antidempingo priemones tokie nepanaudoti pajėgumai būtų nukreipti į Sąjungos rinką.

3.4.2.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(55)

Nepaisant mažėjančio SAM suvartojimo Sąjungos rinkoje, SAM paklausa Sąjungoje tebėra didelė ir sudaro apie 45 % pasaulio rinkos. Sąjungos rinka išlieka didžiausia SAM rinka pasaulyje.

(56)

SAM yra naudojami labai nedaugelyje rinkų. Be to, tos rinkos yra gerokai mažesnės už Sąjungos rinką, todėl jos negalėtų absorbuoti didelių KLR perteklinių pajėgumų. Taip pat remiantis turima informacija SAM suvartojimas KLR yra labai nedidelis ir nesitikima, kad jis gerokai padidėtų.

(57)

Kaip aprašyta 48 konstatuojamojoje dalyje, iš KLR eksporto į trečiąsias šalis kainų palyginimo su kainomis Sąjungos rinkoje matyti, kad Sąjungos rinkoje apskirtai dominuoja didesnės kainos. Dėl to Sąjungos rinka yra patrauklesnė tokiam importui mažomis kainomis, nes joje galima uždirbti didesnį pelną.

(58)

Taigi padaryta išvada, kad Sąjungos rinka būtų patraukli Kinijos eksportui, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos.

(59)

Atsižvelgiant į tai, jei priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad didelė peržiūrimojo produkto eksporto iš KLR apimtis būtų nukreipta į Sąjungos rinką. Kaip matyti iš 34–48 konstatuojamųjų dalių, šis importas veikiausiai būtų vykdomas dempingo kaina.

3.4.3.   Išvada

(60)

Atsižvelgiant į didelius perteklinius pajėgumus Kinijoje, nedidelį Kinijos vidaus rinkos dydį ir Sąjungos rinkos patrauklumą padaryta išvada, kad didelės apimties peržiūrimojo produkto importas iš Kinijos į Sąjungą padidėtų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Be to, Komisija nustatė, kad šis importas veikiausiai būtų vykdomas dempingo kaina. Todėl yra didelė dempingo pasikartojimo tikimybė.

4.   ŽALOS TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(61)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje SAM gamino šeši žinomi gamintojai. Trims iš šių gamintojų atstovauja pareiškėjas. Šie šeši Sąjungos gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Kaip aprašyta 13–21 konstatuojamosiose dalyse, buvo atrinkti trys pareiškėjo atstovaujami Sąjungos gamintojai. Atrinktiems gamintojams tenka daugiau nei 75 % visos Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties, kaip aprašyta 13 konstatuojamojoje dalyje.

(62)

Vienam neatrinktam gamintojui, „Mi.me.ca. Srl“ (Italija), peržiūros tiriamuoju laikotarpiu 2017 m. sausio mėn. buvo paskelbtas bankrotas (9). Du kiti neatrinkti Sąjungos gamintojai, „EJA International“ (Nyderlandai) ir „Technosteel“ (Italija) po nagrinėjamojo laikotarpio 2018 m. nustojo gaminti SAM.

(63)

Atsižvelgiant į tai, kad iš trijų atrinktų bendrovių dvi yra susijusios, žalos analizei naudoti duomenys šiame reglamente pateikiami indeksuota forma, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išlaikytas neskelbtinos verslo informacijos konfidencialumas.

(64)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais įrodymais, papildomais pareiškėjo pateiktais duomenimis ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais nustatyta, kad visa Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 270–330 mln. vienetų.

(65)

Komisija peržiūrimojo produkto importo iš KLR apimtį nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės nagrinėjamojo laikotarpio duomenimis ir pritaikydama perskaičiavimo į bendrą apimtį kilogramais koeficientą. Komisija šį perskaičiavimo koeficientą taip pat naudojo ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje, importo statistinius duomenis (kilogramais) perskaičiuodama į vienetus, perskaičiavimą susiedama su tipiškiausios rūšies produkto svoriu.

(66)

Pareiškėjas siūlė taikyti kitą perskaičiavimo koeficientą, kuris buvo šiek tiek mažesnis nei taikytas ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje. Komisija atmetė šį pasiūlymą remdamasi tuo, kad nebuvo pateikta įrodymų, rodančių, jog gali keistis importo tendencijos ir (arba) Sąjungos suvartojimas. Todėl Komisija nusprendė naudoti per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą taikytą perskaičiavimo koeficientą.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(67)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir importo iš trečiųjų šalių į Sąjungą apimtimi, pagrįstomis valstybių narių į 14 straipsnio 6 dalyje nurodytą duomenų bazę Komisijai pateiktais duomenimis.

(68)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis buvo pagrįsta Sąjungos gamintojų informacija, pateikta prieš inicijuojant tyrimą, ir trijų atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta patikrinta informacija.

(69)

Kaip nurodyta 63 konstatuojamojoje dalyje, tolesnėse lentelėse negalima atskleisti trijų atrinktų bendrovių konfidencialių duomenų. Todėl tendencijoms per nagrinėjamąjį laikotarpį parodyti prireikus naudoti indeksai.

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Indeksas (2014 m. = 100)

100

91

93

89

Šaltinis: prieš inicijuojant tyrimą Sąjungos gamintojų pateikta informacija, 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė, patikrinti Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(70)

Kaip parodyta 1 lentelėje, Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 % – tai paaiškinama nuolatiniu biuro valdymo skaitmeninimu ir elektroniniu bylų tvarkymu, dėl kurių saugoma vis mažiau popierinių kopijų ir atitinkamai mažėja peržiūrimojo produkto suvartojimas.

4.3.   Importas iš KLR

4.3.1.   Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(71)

Kaip nurodyta 67 konstatuojamojoje dalyje, Komisija importo iš KLR apimtį nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės nagrinėjamojo laikotarpio duomenimis.

Tuo remiantis importo į Sąjungą iš KLR ir jo rinkos dalies raida, kaip parodyta 2 lentelėje:

2 lentelė

SAM importo iš KLR apimtis ir KLR rinkos dalis

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Importas iš KLR (indeksas 2014 m. = 100)

100

55

15

0,13

KLR importui tenkanti Sąjungos rinkos dalis

5,6 %

3,2 %

0,9 %

0,0 %

Šaltinis: prieš inicijuojant tyrimą Sąjungos gamintojų pateikta informacija, 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė, patikrinti Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(72)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu SAM importo iš KLR apimtis kiekvienais metais labai mažėjo ir peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo nežymi. 2015 m. SAM importas iš Kinijos sumažėjo 45 %, o kitais metais – daugiau nei 70 %. Pagaliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo apimtis buvo sumažinta iki vos kelių tūkstančių vienetų.

(73)

Todėl KLR tenkanti rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat gerokai sumažėjo. Ji sumažėjo nuo 5,6 % 2014 m. iki beveik 0 % peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje.

4.3.2.   Importo iš KLR kainų tendencijos ir priverstinis kainų mažinimas

(74)

Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant ir nesant alternatyvių šaltinių buvo neįmanoma nustatyti tikslios importo kainos. Taip yra todėl, kad, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, statistiniai duomenys laikyti netinkamais, nes vienas iš šaltinių taip pat apėmė ne tik nagrinėjamojo produkto, bet ir kitų produktų importą, o pagal kitą šaltinį nebuvo įmanoma palyginti kiekvienos rūšies produktų eksporto ir Sąjungos pramonės kainų.

(75)

Vis dėlto manyta, kad į 14 straipsnio 6 dalyje nurodytą duomenų bazę įtrauktos importo kainos buvo tinkamos siekiant nustatyti bendras importo iš KLR kainų tendencijas. Importo iš KLR į Sąjungą kainų tendencijos raida, kaip parodyta 3 lentelėje:

3 lentelė

Vidutinė SAM importo iš KLR kaina

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Indeksas (2014 m. = 100)

100

113

109

157

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė.

(76)

Kaip parodyta 3 lentelėje, 2015 m. importo kainos padidėjo 13 %, o 2016 m. sumažėjo 3,5 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainos padidėjo 46 %. Tačiau ši bendra tendencija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importuotą labai mažą kiekį, kurio negalima laikyti tipišku kainų lygiui nustatyti, kai nėra taikomos priemonės.

(77)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo ir neturėta alternatyvių informacijos šaltinių, nebuvo įmanoma apskaičiuoti dempingo skirtumo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

4.4.   Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

(78)

Daugiausia SAM iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, importuota iš Indijos. Taip pat nedidelis kiekis produkto importuotas iš Egipto, Izraelio, Japonijos, Serbijos, Šveicarijos, Taivano, Ukrainos ir JAV.

(79)

Suvestinė importo į Sąjungą apimtis, taip pat SAM importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis ir kainų tendencija parodyta 4 lentelėje.

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Importas (indeksas 2014 m. = 100)

100

121

122

149

Rinkos dalis

3,8 %

5,0 %

5,0 %

6,3 %

Vidutinė kaina, (indeksas 2014 m. = 100)

100

140

165

148

Šaltinis: prieš inicijuojant tyrimą Sąjungos gamintojų pateikta informacija, 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė, patikrinti Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(80)

Apskritai importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo net 49 %.

(81)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras Sąjungos suvartojimas sumažėjo, tuo pačiu laikotarpiu minėtas padidėjimas pasireiškė kaip rinkos dalies padidėjimas nuo 3,8 % 2014 m. iki 6,3 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(82)

Kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, turimi statistiniai duomenys buvo netinkami eksporto į Sąjungą kainoms nustatyti. Todėl, kaip ir SAM importo iš KLR atveju, buvo galima nustatyti tik importo iš kitų trečiųjų šalių kainų tendencijas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš kitų trečiųjų šalių importuojamo produkto vidutinė kaina nuolat didėjo. Daugiausia kainos – net 40 % – padidėjo 2015 m. 2016 m. kainos dar padidėjo 17,5 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo 10,3 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos iš viso padidėjo 48 %.

4.5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1.   Bendrosios pastabos

(83)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(84)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius Komisija įvertino remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, sutikrintais su kelių Sąjungos gamintojų informacija, pateikta prieš inicijuojant tyrimą, ir atrinktų Sąjungos gamintojų patikrintais klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais ir patikrintais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta 61 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino didžiąją dalį Sąjungos produkcijos.

(85)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(86)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vidutinės vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(87)

Kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad dvi iš trijų atrinktų bendrovių yra susijusios, 5 lentelėje duomenys pateikiami indeksuota forma, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išlaikytas neskelbtinos verslo informacijos konfidencialumas.

4.5.2.   Makroekonominiai rodikliai

4.5.2.1.   Sąjungos gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(88)

5 lentelėje nurodyta bendra Sąjungos gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Sąjungos SAM gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Gamyba (indeksas 2014 m. = 100)

100

97

102

102

Gamybos pajėgumai (indeksas 2014 m. = 100)

100

100

100

100

Pajėgumų naudojimas (indeksas 2014 m. = 100)

100

97

102

102

Šaltinis: pareiškėjas, prieš inicijuojant tyrimą pateikta informacija, ir patikrinti klausimyno atsakymai.

(89)

Visos Sąjungos gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik nežymiai, o peržiūros tiriamąjį laikotarpį padidėjo 2 %.

(90)

Sąjungos gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė.

(91)

Atitinkamai Sąjungos pajėgumų naudojimo koeficientas nagrinėjamuoju laikotarpiu keitėsi taip, kaip gamybos apimtis. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu, 2 % padidėjus gamybos apimčiai, pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo 2 %.

4.5.2.2.   Sąjungos pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(92)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 6 lentelėje:

6 lentelė

Sąjungos SAM pardavimo apimtis ir Sąjungos pramonės rinkos dalis

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Pardavimo apimtis (indeksas 2014 m. = 100)

100

91

95

91

Rinkos dalis

91,9 %

92,3 %

94,3 %

93,6 %

Indeksas (2014 m. = 100)

100

100

103

102

Šaltinis: pareiškėjas, prieš inicijuojant tyrimą pateikta informacija, ir patikrinti klausimyno atsakymai.

(93)

Nors, kaip nurodyta 5 lentelėje, Sąjungos gamintojų gamybos apimtis buvo palyginti stabili, Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %. Tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 2 %, daugiausia dėl to, kad mažėjo Sąjungos suvartojimas ir importas iš KLR.

4.5.2.3.   Augimas

(94)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba padidėjo 2 %, tuo tarpu, kaip minėta 70 ir 93 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos suvartojimas sumažėjo 11 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis – 9 %. Šis gamybos padidėjimas aiškinamas tuo, kad padidėjo Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui.

4.5.2.4.   Užimtumas ir našumas

(95)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Sąjungos SAM pramonės užimtumas ir našumas

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Darbuotojų skaičius (indeksas 2014 m. = 100)

100

97

99

102

Našumas (indeksas 2014 m. = 100)

100

101

103

100

Šaltinis: pareiškėjas, prieš inicijuojant tyrimą pateikta informacija, ir patikrinti klausimyno atsakymai.

(96)

Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo (2 %), o našumas nesikeitė.

4.5.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(97)

Kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, buvo neįmanoma patvirtinti, kad dempingas buvo vykdomas. Todėl šiame tyrime pirmiausia nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos.

(98)

Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą pastebėti Sąjungos pramonės atsigavimo nuo ankstesnio dempingo poveikio ženklai. Šio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu atsigavimo procesas tebesitęsė, kaip tą rodo pagrindinių Sąjungos pramonės žalos rodiklių palanki tendencija. Be to, sumažėjusi paklausa Sąjungos rinkoje, dėl kurios suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 % (žr. 1 lentelę), buvo kompensuota padidėjusiu pardavimu eksportui, kaip nurodyta 94 konstatuojamojoje dalyje.

4.5.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.5.3.1.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(99)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos vidutinės pardavimo kainos ir vieneto sąnaudos

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Sąjungos vidutinė vieneto pardavimo kaina (indeksas 2014 m. = 100)

100

97

96

95

Sąjungos vieneto gamybos sąnaudos (indeksas 2014 m. = 100)

100

97

93

96

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(100)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina sumažėjo 5 %.

(101)

Tuo pačiu laikotarpiu vidutinės vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 4 %.

4.5.3.2.   Darbo sąnaudos

(102)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 9 lentelėje:

9 lentelė

Sąjungos SAM pramonės vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos (indeksas 2014 m. = 100)

100

99

102

104

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(103)

Apskritai Sąjungos pramonės vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %.

4.5.3.3.   Atsargos

(104)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 10 lentelėje:

10 lentelė

Sąjungos pramonės SAM atsargos

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Laikotarpio pabaigos atsargos (indeksas 2014 m. = 100)

100

109

111

185

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi

7,4 %

8,3 %

8,1 %

13,5 %

Indeksas (2014 m. = 100)

100

112

108

182

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(105)

Iki 2016 m. atsargų lygis padidėjo 8 %, o nagrinėjamuoju laikotarpiu 82 %. Staigų atsargų padidėjimą nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje Sąjungos pramonė aiškino kaip sezoninio pardavimo poveikį, kuris buvo juntamas tik dėl to, kad peržiūros tiriamasis laikotarpis baigiasi liepos mėnesį, o didžiausias SAM pardavimas paprastai fiksuojamas gruodžio mėnesį, tuo tarpu gamyba stabiliai vykdoma visus metus.

4.5.3.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(106)

Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

PTL

Viso pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas (indeksas 2014 m. = 100)

100

105

134

90

Pinigų srautas (indeksas 2014 m. = 100)

100

107

120

42

Investicijos (indeksas 2014 m. = 100)

100

87

91

103

Investicijų grąža

42 %

47 %

63 %

36 %

Indeksas (2014 m. = 100)

100

113

151

87

Šaltinis: patikrinti klausimyno atsakymai.

(107)

Sąjungos pramonės pelningumas per pirmus dvejus metus padidėjo 34 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį jis sumažėjo 10 %, tačiau viršijo per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytą tikslinį 5 % pelną.

(108)

Nuo 2014 m. iki 2016 m. jis padidėjo 20 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jis sumažėjo iš viso 58 %.

(109)

Sąjungos pramonės investicijos į panašaus produkto gamybą 2015 m. sumažėjo 13 %, tada 2016 m. vėl šiek tiek padidėjo 4 %, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį padidėjo dar 12 %. Taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį jos nežymiai padidėjo 3 %.

(110)

Investicijų grąža reiškia investicijos duodamą pelną arba nuostolį, palyginti su investuota suma. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji siekė 42 %, o po dvejų metų 2016 m. padidėjo 51 %. Vis dėlto, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu investicijų grąža sumažėjo tiek, kad ji buvo mažesnė nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, tačiau išliko 36 %.

4.5.4.   Išvada dėl žalos

(111)

Per tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl taikomų antidempingo muitų Sąjungos pramonė galėjo dar labiau atsigauti nuo anksčiau patirtos žalos. Žalos rodiklių, pvz., gamybos, pajėgumų naudojimo ir rinkos dalies, tendencijos buvo teigiamos, o pelningumas visu laikotarpiu buvo didesnis už tikslinį pelną. Dėl to Sąjungos pramonė galėjo investuoti į našumą didinančias priemones, mažinti vieneto gamybos sąnaudas, o vidutinės darbo sąnaudos padidėjo.

(112)

SAM importas iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo tik nedidelio poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Dėl galiojančių priemonių jo rinkos dalis visu laikotarpiu buvo maža. Vis dėlto, SAM buvo toliau importuojami iš Kinijos į Sąjungos rinką, išskyrus peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o tai rodo, kad susidomėjimas Sąjungos rinka tebėra.

(113)

Taigi Komisija daro išvadą, kad taikomos antidempingo priemonės buvo naudingos Sąjungos rinkai, nes ji dar labiau atsigavo nuo buvusio žalingo dempingo poveikio.

4.6.   Žalos pasikartojimo tikimybė

4.6.1.   Pirminės pastabos

(114)

Kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, buvo neįmanoma patvirtinti, kad dempingas buvo vykdomas. Tačiau buvo nustatyta, kad būtų dempingo pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių (žr. 60 konstatuojamąją dalį).

(115)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar, jei būtų leista KLR nebetaikyti priemonių, materialinė žala pasikartotų.

(116)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: i) KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, ii) galimas Kinijos importo kainų lygis, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, iii) Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsena kitose trečiosiose šalyse, iv) Sąjungos rinkos patrauklumas ir v) Kinijos importo poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

4.6.1.1.   KLR turimi gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(117)

Kaip paaiškinta 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, KLR gamintojai turi didelius gamybos pajėgumus Kinijoje ir atitinkamai nepanaudotus pajėgumus, kurie gerokai viršija visą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(118)

Be to, nenustatyta elementų, kurie rodytų, kad artimiausioje ateityje SAM paklausa KLR vidaus rinkoje arba bet kurios trečiosios šalies rinkoje pastebimai padidėtų. Atsižvelgdama į SAM suvartojimo Sąjungoje sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu Komisija padarė išvadą, kad paklausa Kinijos vidaus rinkoje ar kitų trečiųjų šalių rinkose neabsorbuotų turimų nepanaudotų pajėgumų.

4.6.1.2.   Galimas Kinijos importo kainų lygis

(119)

Kaip minėta 47 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo. Dėl to nustatyta, kad tinkamiausias pagrindas galimam Kinijos importo kainų lygiui nustatyti yra prašyme atlikti peržiūrą nurodytos KLR eksporto į trečiąsias šalis kainos.

(120)

Šio eksporto kainų lygis taip pat buvo laikomas pagrįstu įverčiu galimam ateityje Sąjungai taikomų kainų lygiui nustatyti, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(121)

Kaip paaiškinta 42 ir 48 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo 22,1–32,2 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Panašiai nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumai svyravo nuo 8,9 % iki 17,8 %.

(122)

Tuo remiantis daroma išvada, kad, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos, Sąjungos pramonei dėl importo iš Kinijos veikiausiai būtų daromas didelis spaudimas kainoms.

4.6.1.3.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(123)

Kaip minėta 55–57 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka yra didžiausia SAM bendroji rinka, be to, jos kainos yra patrauklios Kinijos gamintojams. Nėra jokių kitų didelių eksporto rinkų, kurios galėtų absorbuoti Kinijos perteklinius pajėgumus, nes SAM naudojami tik labai nedaugelyje rinkų. Priežastys – daug paskatų Kinijos eksportuojantiems gamintojams nukreipti savo eksportą į Sąjungą, kurioje jie gautų aukštesnes kainas ir vis tiek galėtų gerokai privestinai sumažinti Sąjungos pramonės pardavimo kainą. Be to, jie turėtų paskatų bent dalį produktų žemomis kainomis, pagamintų naudojant nepanaudotus pajėgumus, eksportuoti į Sąjungos rinką.

(124)

Todėl padaryta išvada, kad KLR eksportuojantys gamintojai turi potencialą ir paskatų gerokai padidinti savo SAM eksporto į Sąjungą dempingo kainomis apimtį ir gerokai privestinai sumažinti Sąjungos pramonės kainas, jeigu antidempingo priemonių būtų leista nebetaikyti.

4.6.2.   Poveikis Sąjungos pramonei

(125)

Padidėjus importui mažomis kainomis Sąjungos rinkoje, kuri yra jautri kainoms, būtų daromas didelis spaudimas kainoms. Jeigu Sąjungos pramonė išlaikys dabartinį kainų lygį, ji negalės išlaikyti savo pardavimo apimties ir rinkos dalies dėl importo žema kaina iš Kinijos. Labai tikėtina, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijai tenkanti rinkos dalis greitai padidėtų. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyktų Sąjungos pramonės sąskaita. Sumažėjus pardavimo apimčiai sumažėtų pajėgumų naudojimo koeficientas ir padidėtų vidutinės gamybos sąnaudos. Dėl to pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė padėtis ir sumažėtų jos pelningumas, kuris, nors ir viršijo tikslinį pelną per nagrinėjamąjį laikotarpį, nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo daugiau nei 40 %. Pagal tokį scenarijų, dėl bet kokio sąnaudų padidėjimo per trumpą laiką pelningumas sumažėtų ir būtų mažesnis už tikslinį pelną, taip sumenkinant Sąjungos pramonės, kuri iki šiol sugebėjo užtikrinti reikiamą investicijų lygį konkurencingumui išlaikyti, pastangas atsigauti.

(126)

Vis dėlto, jeigu Sąjungos pramonė nuspręstų sumažinti savo kainų lygį bandydama išlaikyti savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį, beveik iš karto pablogėtų jos finansinė padėtis. Iš tiesų, jei Sąjungos pramonė turėtų sumažinti savo pardavimo kainas Sąjungos rinkoje 8,9 % (mažiausias nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas (žr. 121 konstatuojamąją dalį)), kad jos kainos atitiktų importuojamų Kinijos produktų kainas, ji iš karto patirtų nuostolių.

(127)

Be to, pagal šį scenarijų, priemonių galiojimo pabaiga veikiausiai darytų tiesioginį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, nes jos padėtis iš karto taptų nuostolinga. Per vidutinės trukmės laikotarpį pramonės gyvybingumas sumažėtų, būtų uždaromos gamybos vietos ir Sąjungos pramonė galiausiai visai išnyktų. Pažymėtina, kad jau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų skaičius sumažėjo nuo šešių iki trijų.

(128)

Taigi, darytina išvada, jog yra didelė tikimybė, kad baigus galioti esamoms priemonėms pasikartotų dėl SAM importo iš Kinijos daroma žala ir kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai pablogėtų ir būtų daroma materialinė žala.

(129)

Tai, kad šiuo metu SAM importas iš Kinijos į Sąjungos rinką yra gerokai mažesnis, palyginti su importu prieš nustatant priemones, rodo, kad nustačius antidempingo muitus sėkmingai atkurtos neiškraipytos Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojų ir Sąjungos pramonės konkurencijos sąlygos. Tačiau, kaip išdėstyta 128 ir 130 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, jog yra didelė tikimybė, kad baigus galioti priemonėms žala pasikartotų.

4.6.3.   Išvada

(130)

Komisija daro išvadą, jog labai tikėtina, kad panaikinus priemones labai padidėtų SAM importas iš Kinijos dempingo kaina, dėl kurio priverstinai būtų mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir iš naujo susiklostytų Sąjungos pramonės žalinga padėtis, kuri buvo tuo metu, kai pirmą kartą buvo nustatytos priemonės. Dėl šios priežasties Sąjungos pramonės gyvybingumui iškiltų rimtas pavojus.

5.   SĄJUNGOS INTERESAI

(131)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(132)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(133)

Primintina, jog per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarautų Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(134)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

5.1.   Sąjungos pramonės interesai

(135)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, jeigu priemonės baigtų galioti, tai veikiausia turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Dėl to greitai sumažėtų pelningumas ir Sąjungos pramonė net patirtų nuostolių, o tai turėtų neigiamo poveikio kitiems žalos rodikliams, pvz., gamybos apimčiai, naudojimo koeficientams, investicijoms ir užimtumui. Per ilgąjį laikotarpį Sąjungos pramonė nebebus gyvybinga ir Sąjungos gamintojai bus priversti baigti veiklą Sąjungos rinkoje.

(136)

Praeityje Sąjungos pramonė įrodė esanti gyvybinga pramonė, pasiekianti teigiamų ekonominių ir finansinių rezultatų. Nesant importo iš Kinijos dempingo kaina jai pavyko išlaikyti pelningumą, o jos pelno dydis buvo didesnis už tikslinį pelną.

(137)

Todėl toliau taikant galiojančias antidempingo priemones Sąjungos pramonės interesams neprieštaraujama.

5.2.   Importuotojų interesai

(138)

Kaip nurodyta 16 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo ir prašomos informacijos nepateikė nė vienas importuotojas. Primenama, kad per ankstesnius tyrimus buvo nustatyta, jog priemonių nustatymas importuotojams neturėtų didelio poveikio. Nesant priešingų įrodymų, atitinkamai galima patvirtinti, kad šiuo metu galiojančios priemonės neturėjo didelio neigiamo poveikio jų finansinei padėčiai ir kad tolesnis priemonių taikymas importuotojams pernelyg didelio poveikio nedarytų.

5.3.   Naudotojų interesai

(139)

Paprastai SAM importuotojai taip pat yra SAM naudotojai, nes jie importuoja SAM, kad galėtų gaminti arkinius segtuvus. Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, inicijavimo etapu susisiekta su 26 žinomais importuotojais ir (arba) naudotojais, tačiau nė vienas jų neužpildė atrankos formos ar nepateikė pastabų.

(140)

Per ankstesnius tyrimus nustatyta, kad arkinių segtuvų mažmeninę kainą sudarančių SAM sąnaudų dalis yra labai nedidelė, todėl muitų poveikis (jei toks būtų) nebuvo laikomas dideliu.

(141)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad importui dempingo kaina netaikant jokių priemonių Sąjungos pramonė veikiausiai prarastų didžiąją savo rinkos dalį ir ilgainiui visai išnyktų. Dėl to arkinių segtuvų gamintojai be abejonės priklausytų nuo importo ir labai sumažėtų konkurencija Sąjungos rinkoje

(142)

Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad SAM taikomos priemonės neprieštarauja bendriems Sąjungos interesams.

5.4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(143)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl KLR kilmės SAM nereikėtų toliau taikyti galutinių antidempingo priemonių.

6.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

6.1.   Priemonės

(144)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones importuojamiems KLR kilmės SAM. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabų negauta.

(145)

Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką (10), yra tikslinga nustatyti delspinigių, mokėtinų galutinių muitų grąžinimo atveju, normą, nes pagal susijusias galiojančias muitų nuostatas tokia palūkanų norma nenumatyta, o taikant nacionalines taisykles atsirastų nepagrįstų iškraipymų tarp ekonominės veiklos vykdytojų priklausomai nuo to, kokią valstybę narę jie pasirinko muitiniam įforminimui atlikti.

(146)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės apie šiame reglamente numatytas priemones nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės svertiniams arkiniams mechanizmams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8305 10 00 (TARIC kodas 8305100050), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Gamintojas

Antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

DongGuan Humen Nanzha World Wide Stationery Mfg. Co., Ltd

27,1 %

A729

Visos kitos bendrovės

47,4 %

A999

2 straipsnis

1.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2.   Delspinigių, mokėtinų tuo atveju, kai turi būti grąžinami muitai ir dėl to atsiranda teisė į delspinigių mokėjimą, norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą kalendorinę dieną, padidinus ją vienu procentiniu punktu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)   OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)   2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1136/2006, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės segtuvų arba bylų aptaisų mechanizmų importui, galutinį surinkimą (OL L 205, 2006 7 27, p. 1).

(3)   2012 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 796/2012, kuriuo, remiantis priemonių galiojimo termino peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės svertiniams arkiniams mechanizmams (OL L 238, 2012 9 4, p. 5).

(4)   2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51).

(5)  Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 466, 2016 12 14, p. 20).

(6)  Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės svertiniams arkiniams mechanizmams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 290, 2017 9 1, p. 3).

(7)  Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 796/2012 40 konstatuojamoji dalis.

(8)  Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 796/2012 41 konstatuojamoji dalis.

(9)  http://www.portalecreditori.it/procedura?id=6rKz4dlB2Y, žiūrėta 2018 m. rugpjūčio 16 d.

(10)   2017 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo (trečiosios kolegijos) sprendimas C-365/15, Wortmann prieš Hauptzollamt Bielefeld, EU:C:2017:19, 35–39 punktai.


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/33


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1685

2018 m. lapkričio 8 d.

dėl naujo regioninio suskirstymo laiko eilučių perdavimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 vienodų sąlygų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (1), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

siekiant sudaryti galimybę Sąjungoje rinkti, rengti ir skleisti suderintą regioninę statistiką, Reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 nustatyta teisinė regionų klasifikavimo sistema;

(2)

Reglamentu (ES) 2016/2066 (2) Komisija iš dalies pakeitė bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių (NUTS) ir pakeitimai įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.;

(3)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės perduoda Komisijai naujo regioninio suskirstymo laiko eilutes pagal priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)   OL L 154, 2003 6 21, p. 1, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2017/2391 (OL L 350, 2017 12 29, p. 1).

(2)   2016 m. lapkričio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/2066, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo priedai (OL L 322, 2016 11 29, p. 1).


PRIEDAS

Metai, nuo kurių reikalaujama teikti duomenis (pagal statistikos sritį)

Sritis

NUTS 2 lygis

NUTS 3 lygis

Žemės ūkis

2013 m.

 

Demografinė padėtis: gyventojai, gyvi gimę kūdikiai, mirtys

1990 m. (1)

1990 m. (1)

Darbo rinka: užimtumas, nedarbas

2013 m.

2013 m. (2)

Švietimas

2013 m.

 

Aplinka: atliekų apdorojimo įrenginiai

2014 m.

 

Sveikata: mirčių priežastys

1997 m. (3)

 

Sveikata: infrastruktūra

1996 m. (2)

 

Sveikata: pacientai

2003 m. (2)

 

Informacinė visuomenė

2013 m. (2)

 

Regioninės ekonominės sąskaitos: namų ūkių sąskaitos

2000 m.

 

Regioninės ekonominės sąskaitos: regioninės sąskaitos

2000 m.

2000 m.

Mokslas ir technologijos: MTTP išlaidos ir darbuotojai

2015 m.

 

Turizmas

2015 m.

 


(1)  Ataskaitinių 1990–2012 m. duomenų perduoti neprivaloma.

(2)  Perduoti neprivaloma.

(3)  Ataskaitinių 1997–2011 m. duomenų perduoti neprivaloma.


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/35


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2018/1686

2018 m. lapkričio 8 d.

dėl dvidešimt septintojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse, paskelbtame Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080, mažiausios nugriebto pieno miltelių pardavimo kainos nustatymo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1240, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui taikymo taisyklės (2), ypač į jo 32 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080 (3) pradedamas nugriebto pieno miltelių pardavimas konkurso tvarka;

(2)

atsižvelgiant į dvidešimt septintojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse paraiškas, reikėtų nustatyti mažiausią pardavimo kainą;

(3)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dvidešimt septintojo dalinio kvietimo dalyvauti nugriebto pieno miltelių pardavimo konkurse, paskelbtame Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080, kurio paraiškų teikimo laikotarpis baigėsi 2018 m. lapkričio 6 d., mažiausia pardavimo kaina yra 125,10 EUR už 100 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas


(1)   OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)   OL L 206, 2016 7 30, p. 71.

(3)   2016 m. lapkričio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2080, kuriuo pradedamas nugriebto pieno miltelių pardavimas konkurso tvarka (OL L 321, 2016 11 29, p. 45).


SPRENDIMAI

2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/36


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/1687

2018 m. lapkričio 7 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2007/25/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu ir su kambarinių paukščių, vykstančių kartu su šeimininkais, vežimu į Bendriją, nuostatos, susijusios su jo taikymo laikotarpiu

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7240)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 (1), ypač į jo 36 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos sprendimu 2007/25/EB (2) nustatytos tam tikros apsaugos priemonės, susijusios su labai patogenišku paukščių gripu (LPPG) ir su kambarinių paukščių, kuriuos jų šeimininkai vežasi kartu, vežimu į Sąjungą. Jis priimtas reaguojant į H5N1 potipio LPPG protrūkius, siekiant apsaugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą Sąjungoje. Jis taikomas iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(2)

pasaulyje naminių paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių populiacijoje vis dar pasitaiko įvairių H5 potipių, o rečiau H7 potipio LPPG protrūkių. Keliose trečiosiose šalyse LPPG įgavo endeminį mastą, o kitose trečiosiose šalyse LPPG užfiksuotas pirmą kartą. Išlieka grėsmė, kad LPPG virusas gali patekti į Sąjungą vežant kambarinius paukščius iš trečiųjų šalių, todėl turėtų būti toliau taikomos Sprendime 2007/25/EB nustatytos rizikos mažinimo priemonės;

(3)

be to, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/429 (3), šiuo metu rengiami keli deleguotieji aktai, kuriais bus nustatytos taisyklės, susijusios su naminių paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių įvežimu į Sąjungą. Tuose deleguotuosiuose aktuose išdėstytose taisyklėse bus nustatytas metodas, kuris turi būti taikomas dėl tam tikros rizikos, susijusios su naminių paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių ligomis ir gyvūnų sveikatos garantijomis, kurias reikalaujama taikyti paukščiams, kurie laikomi kaip gyvūnai augintiniai. Tuose deleguotuosiuose aktuose nustatytose taisyklėse taip pat bus atsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas 2017 m. rugsėjo 14 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) patvirtintoje mokslinėje nuomonėje dėl paukščių gripo (4);

(4)

atsižvelgiant į su LPPG susijusią epizootinę situaciją pasaulyje ir kol bus priimti deleguotieji aktai dėl naminių paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių įvežimo į Sąjungą, būtina pratęsti Sprendimo 2007/25/EB taikymo laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 31 d.;

(5)

todėl Sprendimas 2007/25/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2007/25/EB 6 straipsnyje data „2018 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama į „2019 m. gruodžio 31 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 7 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)   OL L 178, 2013 6 28, p. 1.

(2)   2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2007/25/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu ir su kambarinių paukščių, vykstančių kartu su šeimininkais, vežimu į Bendriją (OL L 8, 2007 1 13, p. 29).

(3)   2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(4)   EFSA Journal 2017;15(10):4991.


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/38


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/1688

2018 m. lapkričio 7 d.

kuriuo Slovakijai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl statistinių duomenų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7304)

(Tekstas autentiškas tik slovakų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (1), ypač į jo 5 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Slovakija pateikė prašymą leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 4 straipsnyje nurodytų nacionalinių statistinių duomenų perdavimo Komisijai (Eurostatui) prievolės. Prašymas susijęs su atsinaujinančiosios pramoninių atliekų dalies ir aplinkos šilumos statistinių duomenų teikimu;

(2)

Slovakijos pateikta informacija pagrindžiama, kad renkant tokius statistinius duomenis šios valstybės narės respondentams tektų pernelyg didelė našta, nes tam, kad būtų sumažinta ši dėl prašomų duomenų rinkimo ir rengimo respondentams tenkanti našta, būtina pritaikyti naujus klasifikatorius ir parengti naują nacionalinės statistikos metodiką. Todėl reikėtų leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas;

(3)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Slovakijai leidžiama taikyti šias nuo Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 nuostatų nukrypti leidžiančias nuostatas:

(a)

leidžiama neteikti 2017 ataskaitinių metų rezultatų, susijusių su B priedo 5.2.11.6 punktu dėl atsinaujinančiosios energijos statistinių duomenų;

(b)

leidžiama neteikti 2017, 2018 ir 2019 ataskaitinių metų rezultatų, susijusių su B priedo 5.2.3, 5.2.6, 5.2.8.1, 5.2.8.2 ir 5.2.8.5 punktais dėl atsinaujinančiosios energijos statistinių duomenų (apima visus A priedo 3.5.8.1.7 punkte „Atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis“ ir 3.5.9 punkte „Aplinkos šiluma“ apibrėžtų produktų suvestinius rodiklius).

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Slovakijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 7 d.

Komisijos vardu

Marianne THYSSEN

Komisijos narė


(1)   OL L 304, 2008 11 14, p. 1.


2018 11 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/39


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/1689

2018 m. lapkričio 8 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2018) 7511)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas paskutinį kartą iš dalies buvo pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1635 (5) po afrikinio kiaulių maro atvejų Bulgarijoje ir Rumunijoje;

(2)

kaip matyti iš pastarojo meto afrikinio kiaulių maro epizootinės raidos Sąjungoje ir kaip patvirtinta 2015 m. liepos 14 d. paskelbtoje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gyvūnų sveikatos ir gerovės grupės mokslinėje nuomonėje, 2017 m. kovo 23 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės ir 2017 m. lapkričio 8 d. paskelbtoje EFSA mokslinėje ataskaitoje dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalyse ir Lenkijoje epizootinės analizės (6), rizika, kad ši liga išplis tarp laukinių gyvūnų, yra susijusi su natūraliu lėtu šios ligos plitimu laukinių kiaulių populiacijose ir su rizika, susijusia su žmogaus veikla;

(3)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/1635 priėmimo dienos Sąjungos epizootinė padėtis, susijusi su afrikiniu kiaulių maru, pasikeitė ir buvo nustatyta daugiau šios ligos atvejų, į kuriuos reikia atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(4)

2018 m. spalio mėn. nustatytas vienas afrikinio kiaulių maro atvejis laukinių kiaulių populiacijoje Lenkijos Krasniko apskrityje. Dėl šio afrikinio kiaulių maro atvejo laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl ši afrikinio kiaulių maro paveikta Lenkijos sritis turėtų būti įtraukta į to priedo II dalį;

(5)

2018 m. spalio ir lapkričio mėn. nustatyti keli afrikinio kiaulių maro protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje Rumunijos Dolžo ir Ardžešo apskrityse. Dėl šių afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede. Todėl šios afrikinio kiaulių maro paveiktos Rumunijos sritys turėtų būti įtrauktos į to priedo III dalį, o ne į I dalį; Atsižvelgiant į tai, kad Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalyje išvardytos sritys, kuriose padėtis vis dar kinta ir yra dinamiška, darant bet kokius pakeitimus, susijusius su toje dalyje išvardytomis sritimis, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas poveikiui aplinkinėse teritorijose;

(6)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos zonos Lenkijoje ir Rumunijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I, II ir III dalių sąrašus. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 8 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)   OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2)   OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3)   OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4)   2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5)   2018 m. spalio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1635, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 272, 2018 10 31, p. 38).

(6)   EFSA Journal 2015;13(7):4163; EFSA Journal 2017;15(3):4732; EFSA Journal 2017;15(11):5068.


PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Silistra region:

within municipality of Alfatar:

Bistra,

Alekovo,

within municipality of Dulovo:

Kolobar,

Varbina,

Kozyak,

Mezhden,

Chukovetz,

Tzar Asen,

Cherkovna,

Dulovo,

Chernik,

Poroyno,

Vodno,

Chernolik,

within municipality of Sitovo:

Sitovo,

Yastrebno,

Slatina,

within municipality of Silistra:

Bradvari,

Zlatoklas,

Yordanovo,

Profesor Ishirkovo,

Kazimir,

Babuk,

Sarpovo,

Smiletz,

Tzenovich,

Polkovnik Lambrinovo,

Srebarna,

Aydemir,

Silistra,

Kalipetrovo,

in Dobrich region:

within municipality of General Toshevo:

Rosen,

Krasen,

Zhiten,

Snop,

Gradini,

within municipality of Krushari:

Severnyak,

Abrit,

Dobrin,

Alexandria,

Polkovnik Dyakovo,

Zagortzi,

Krushartzi,

Bistretz,

Telerig,

Lozenetz,

within municipality of Tervel:

Onogur,

Balik,

Аngelariy,

Sarnetz,

Bozhan,

Popgruevo,

Kochmar,

Guslar,

Mali Izvor,

Тervel,

Bonevo,

Voynikovo,

Bezmer,

Chestimensko,

Profesor Zlatarski,

Kableshkovo,

Glavantzi,

Nova kamena,

Kladentzi,

Gradnitza,

within municipality of Dobrich:

Kragulevo,

Dobrevo,

Cherna,

Pchelnik,

Zhitnitza,

Polkovnik Ivanovo,

Hitovo,

Vodnyantzi,

Feldfebel Denkovo (Dyankovo),

Podslon,

Geshanovo.

2.   Čekija

Šios Čekijos sritys:

okres Uherské Hradiště,

okres Kroměříž,

okres Vsetín,

katastrální území obcí v okrese Zlín:

Bělov,

Biskupice u Luhačovic,

Bohuslavice nad Vláří,

Brumov,

Bylnice,

Divnice,

Dobrkovice,

Dolní Lhota u Luhačovic,

Drnovice u Valašských Klobouk,

Halenkovice,

Haluzice,

Hrádek na Vlárské dráze,

Hřivínův Újezd,

Jestřabí nad Vláří,

Kaňovice u Luhačovic,

Kelníky,

Kladná-Žilín,

Kochavec,

Komárov u Napajedel,

Křekov,

Lipina,

Lipová u Slavičína,

Ludkovice,

Luhačovice,

Machová,

Mirošov u Valašských Klobouk,

Mysločovice,

Napajedla,

Návojná,

Nedašov,

Nedašova Lhota,

Nevšová,

Otrokovice,

Petrůvka u Slavičína,

Pohořelice u Napajedel,

Polichno,

Popov nad Vláří,

Poteč,

Pozlovice,

Rokytnice u Slavičína,

Rudimov,

Řetechov,

Sazovice,

Sidonie,

Slavičín,

Smolina,

Spytihněv,

Svatý Štěpán,

Šanov,

Šarovy,

Štítná nad Vláří,

Tichov,

Tlumačov na Moravě,

Valašské Klobouky,

Velký Ořechov,

Vlachova Lhota,

Vlachovice,

Vrbětice,

Žlutava.

3.   Estija

Šios Estijos sritys:

Hiiu maakond.

4.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651100, 651200, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652100, 652200, 652300, 652400, 652500, 652601, 652602, 652603, 652700, 652800, 652900, 653000, 653100, 653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655400, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658100, 658201, 658202, 658310, 658403,659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Hajdú-Bihar megye 900150, 900250, 900350, 900450, 900550, 900650, 900660, 900670, 900750, 900850, 900860, 900930, 900950, 901050, 901150, 901250, 901260, 901270, 901350, 901560, 901590, 901850, 901950, 902950, 902960, 903050, 903150, 903250, 903350, 903360, 903370, 903450, 904450, 904460, 904550, 904650, 904750, 904760, 905450 és 905550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 702350, 702450, 702550, 702750, 702850, 703350, 703360, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, 705250, 705350, 705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750250, 750260, 750350, 750450, 750460, 750550, 750650, 750750, 750850, 750950 és 750960 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 550120, 550130, 550210, 550710, 550810, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 552010, 552150, 552250, 552350, 552360, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552960, 552970, 553050, 553110, 553250, 553260, 553350, 553650, 553750, 553850, 553910és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Pest megye 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572250, 572350, 572550, 572850, 572950, 573360, 573450, 580050 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850650, 850850, 851851, 851852, 851950, 852350, 852450, 852550, 852750, 853560, 853650, 853751, 853850, 853950, 853960, 854050, 854150, 854250, 854350, 855250, 855350, 855450, 855460, 855550, 855650, 855660, 855750, 855850, 855950, 855960, 856012, 856050, 856150, 856260, 857050, 857150, 857350 és 857450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Aizputes novads,

Alsungas novads,

Kuldīgas novada Gudenieku, Turlavas un Laidu pagasts,

Pāvilostas novada Sakas pagasts un Pāvilostas pilsēta,

Priekules novads,

Skrundas novada Rudbāržu pagasts,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Ventspils novada Jūrkalnes pagasts.

6.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Jurbarko rajono savivaldybė: Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos,

Kelmės rajono savivaldybė: Kelmės, Kelmės apylinkių, Kražių, Kukečių, Liolių, Pakražančio seniūnijos, Tytyvėnų seniūnijos dalis į vakarus ir šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 157 ir į vakarus nuo kelio Nr. 2105, ir Vaiguvos seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybė: Sedos, Šerkšnėnų ir Židikų seniūnijos,

Pagėgių savivaldybė,

Plungės rajono savivaldybė,

Raseinių rajono savivaldybė: Girkalnio ir Kalnūjų seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. A1, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Raseinių miesto ir Viduklės seniūnijos,

Rietavo savivaldybė,

Šakių rajono savivaldybė: Barzdų, Griškabūdžio, Kriūkų, Kudirkos Naumiesčio, Lekėčių, Lukšių, Sintautų, Slavikų, Sudargo ir Žvirgždaičių seniūnijos,

Šilalės rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė: Juknaičių, Kintų, Šilutės ir Usėnų seniūnijos,

Tauragės rajono savivaldybė: Lauksargių, Skaudvilės, Tauragės, Mažonų, Tauragės miesto ir Žygaičių seniūnijos.

7.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gmina Stare Juchy w powiecie ełckim,

gminy Dubeninki, Gołdap i część gminy Banie Mazurskie położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 w powiecie gołdapskim,

gmina Pozezdrze i część gminy Węgorzewo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie napołudnie od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

gmina Ruciane – Nida i część gminy Pisz położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 oraz miasto Pisz w powiecie piskim,

powiat giżycki,

gminy Mikołajki, Piecki, część gminy Sorkwity położona na południe od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo w powiecie mrągowskim,

gmina Bisztynek w powiecie bartoszyckim,

gminy Dźwierzuty i Świętajno w powiecie szczycieńskim.

gminy Orneta, Lubomino, część gminy wiejskiej Lidzbark Warmiński położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Lidzbark Warmiński oraz na południowy wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 i część gminy Kiwity położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 w powiecie lidzbarskim,

gminy Elbląg, Godkowo, Gronowo Elbląskie, Markusy, Pasłęk i część gminy Tolkmicko niewymieniona w części II załącznika w powiecie elbląskim oraz strefa wód przybrzeżnych Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej,

powiat miejski Elbląg,

gminy Biskupiec, Dobre Miasto, Jeziorany i Kolno w powiecie olsztyńskim,

gmina Miłakowo w powiecie ostródzkim;

w województwie podlaskim:

gminy Brańsk z miastem Brańsk, Rudka i Wyszki w powiecie bielskim,

gmina Perlejewo w powiecie siemiatyckim,

gminy Kolno z miastem Kolno, Mały Płock i Turośl w powiecie kolneńskim,

gmina Poświętne w powiecie białostockim,

gminy Kołaki Kościelne, Rutki, Szumowo, część gminy Zambrów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 i miasto Zambrów w powiecie zambrowskim,

gminy Wiżajny i Przerośl w powiecie suwalskim,

gminy Kulesze Kościelne, Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo, Ciechanowiec, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród i Zbójna w powiecie łomżyńskim;

w województwie mazowieckim:

gminy Ceranów, Kosów Lacki, Sabnie, Sterdyń, część gminy Bielany położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaskipołożona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

gminy Grębków, Korytnica, Liw, Łochów, Miedzna, Sadowne, Stoczek, Wierzbno i miasto Węgrów w powiecie węgrowskim,

część gminy Kotuńpołożona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Nowa Dąbrówka, Pieróg, Kotuńwzdłuż ulicy Gorzkowskiego i Kolejowej do przejazdu kolejowego łączącego się z ulicą Siedlecką, Broszków, Żuków w powiecie siedleckim,

gminy Rzekuń, Troszyn, Lelis, Czerwin i Goworowo w powiecie ostrołęckim,

powiat miejski Ostrołęka,

powiat ostrowski,

gminy Karniewo, Maków Mazowiecki, Rzewnie i Szelków w powiecie makowskim,

gmina Krasne w powiecie przasnyskim,

gminy Mała Wieś iWyszogród w powiecie płockim,

gminy Ciechanów z miastem Ciechanów, Glinojeck, Gołymin – Ośrodek, Ojrzeń, Opinogóra Górna i Sońsk w powiecie ciechanowskim,

gminy Baboszewo, Czerwińsk nad Wisłą, Naruszewo, Płońsk z miastem Płońsk, Sochocin i Załuski w powiecie płońskim,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Jadów, Klembów, Poświętne, Strachówka i Tłuszcz w powiecie wołomińskim,

gminy Dobre, Jakubów, Mrozy, Kałuszyn, Stanisławów, część gminy Cegłów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości Wiciejów, Mienia, Cegłów i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Cegłów, Skwarne i Podskwarne biegnącą do wschodniej granicy gminy i część gminy Mińsk Mazowiecki położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mińsk Mazowiecki i na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy miasta Mińsk Mazowiecki łączącą miejscowości Targówka, Budy Barcząckie do wschodniej granicy gminy w powiecie mińskim,

gminy Górzno, Łaskarze w z miastem Łaskarzew, Sobolew, Trojanów, Żelechów i część gminy Miastków Kościelny położona na południe od rzeki Wilga w powiecie garwolińskim,

gminy Garbatka Letnisko, Gniewoszów, i Sieciechów w powiecie kozienickim,

gminy Baranów i Jaktorów w powiecie grodziskim,

powiat żyrardowski,

gminy Belsk Duży, Błędów, Goszczyn i Mogielnica w powiecie grójeckim,

gminy Białobrzegi, Promna, Stara Błotnica, Wyśmierzyce i część gminy Stromiec położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 48w powiecie białobrzeskim,

gminy Jedlińsk, Jastrzębia i Pionki z miastem Pionki w powiecie radomskim,

gminy Iłów, Młodzieszyn, Nowa Sucha, Rybno, Sochaczew z miastem Sochaczew i Teresin w powiecie sochaczewskim,

gmina Policzna w powiecie zwoleńskim,

gmina Solec nad Wisłą w powiecie lipskim;

w województwie lubelskim:

gminy Bełżyce, Borzechów, Niedrzwica Duża, Jabłonna, Krzczonów, Jastków, Konopnica, Wólka, Głusk, Strzyżewice i Wojciechów w powiecie lubelskim,

gminy Miączyn, Nielisz, Sitno, Skierbieszów, Stary Zamość, Komarów-Osadaw powiecie zamojskim,

gminy Trzeszczany i Werbkowice w powiecie hrubieszowskim,

gminy Jeziorzany i Kock, w powiecie lubartowskim,

gminy Adamów i Serokomla w powiecie łukowskim,

powiat rycki,

gminy Janowiec, i część gminy wiejskiej Puławy położona na zachód od rzeki Wisły w powiecie puławskim,

gminy Chodel, Karczmiska, Łaziska, Opole Lubelskie, Poniatowa i Wilków w powiecie opolskim,

gminy Mełgiew, Rybczewice, miasto Świdnik i część gminy Piaski położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od wschodniej granicy gminy Piaski do skrzyżowania z drogą nr S12 i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania dróg nr 17 i nr S12 przez miejscowość Majdan Brzezicki do północnej granicy gminy w powiecie świdnickim;

gminy Gorzków, Izbica, Rudnik i Żółkiewka w powiecie krasnostawskim,

gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Łaszczów, Susiec, Tyszowce i Ulhówekw powiecie tomaszowskim,

gminy Łukowa i Obsza w powiecie biłgorajskim,

powiat miejski Lublin,

gminy Kraśnik z miastem Kraśnik, Szastarka, Trzydnik Duży, Urzędów, Wilkołaz i Zakrzówek w powiecie kraśnickim,

gminy Modliborzyce i Potok Wielki w powiecie janowskim;

w województwie podkarpackim:

gminy Horyniec-Zdrój, Narol, Stary Dzików i Wielkie Oczy i część gminy Oleszyce położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy przez miejscowość Borchów do skrzyżowania z drogą nr 865 w miejscowości Oleszyce, a następnie na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 biegnącą w kierunku północno-wschodnim do skrzyżowania z drogą biegnąca w kierunku północno-zachodnim przez miejscowość Lubomierz - na południe od linii wyznaczonej przez tę drogę do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Uszkowce i Nowy Dzików – na zachód od tej drogiw powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki i Wiązownica w powiecie jarosławskim,

gminy Pysznica, Zaleszany i miasto Stalowa Wola w powiecie stalowowolskim,

gmina Gorzyce w powiecie tarnobrzeskim;

w województwie świętokrzyskim:

gminy Tarłów i Ożarów w powiecie opatowskim,

gminy Dwikozy, Zawichost i miasto Sandomierz w powiecie sandomierskim.

8.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Județul Alba cu următoarea delimitare:

La nord de drumul național nr. 7,

Județul Arad cu următoarea delimitare:

La nord de linia descrisă de următoarele localități:

Macea,

Șiria,

Bârzava,

Toc, care se află la joncțiunea cu drumul național nr. 7,

La nord de drumul național nr. 7,

Județul Argeș,

Județul Bistrița,

Județul Brașov,

Județul Cluj,

Județul Covasna,

Județul Dolj,

Județul Harghita,

Județul Hunedoara cu următoarea delimitare:

La nord de linia descrisă de următoarele localități:

Brănișca,

Municipiul Deva,

Turdaș,

Localitățile Zam și Aurel Vlaicu, care se află la joncțiunea cu drumul național nr. 7,

La nord de drumul național nr. 7,

Județul Iași,

Județul Neamț,

Județul Vâlcea,

Județul Bistrița Nasaud,

Restul județului Maramureș care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

Comuna Vișeu de Sus,

Comuna Borșa,

Comuna Oarța de Jos,

Comuna Suciu de Sus,

Comuna Moisei,

Comuna Coroieni,

Comuna Târgu Lăpuș,

Comuna Vima Mică,

Comuna Boiu Mare,

Comuna Valea Chioarului,

Comuna Ulmeni,

Comuna Băsești,

Comuna Baia Mare,

Comuna Tăuții Magherăuș,

Comuna Cicărlău,

Comuna Seini,

Comuna Ardusat,

Comuna Farcasa,

Comuna Salsig,

Comuna Asuaju de Sus,

Comuna Băița de sub Codru,

Comuna Bicaz,

Comuna Grosi,

Comuna Recea,

Comuna Baia Sprie,

Comuna Sisesti,

Comuna Cernesti,

Copalnic Mănăstur,

Comuna Dumbrăvița,

Comuna Cupseni,

Comuna Șomcuța Mare,

Comuna Sacaleșeni,

Comuna Remetea Chioarului,

Comuna Mireșu Mare,

Comuna Ariniș.

Restul județului Mehedinți care nu a fost inclus în Partea III cu următoarele comune:

Comuna Garla Mare,

Hinova,

Burila Mare,

Gruia,

Pristol,

Dubova,

Municipiul Drobeta Turnu Severin,

Eselnița,

Salcia,

Devesel,

Svinița,

Gogoșu,

Simian,

Orșova,

Obârșia Closani,

Baia de Aramă,

Bala,

Florești,

Broșteni,

Corcova,

Isverna,

Balta,

Podeni,

Cireșu,

Ilovița,

Ponoarele,

Ilovăț,

Patulele,

Jiana,

Iyvoru Bârzii,

Malovat,

Bălvănești,

Breznița Ocol,

Godeanu,

Padina Mare,

Corlățel,

Vânju Mare,

Vânjuleț,

Obârșia de Câmp,

Vânători,

Vladaia,

Punghina,

Cujmir,

Oprișor,

Dârvari,

Căzănești,

Husnicioara,

Poroina Mare,

Prunișor,

Tămna,

Livezile,

Rogova,

Voloiac,

Sisești,

Sovarna,

Bălăcița,

Județul Gorj.

II DALIS

1.   Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

in Silistra region:

within municipality of Kaynardzha:

Voynovo,

Kaynardzha,

Kranovo,

Zarnik,

Dobrudzhanka,

Golesh,

Svetoslav,

Polk. Cholakovo,

Kamentzi,

Gospodinovo,

Sredishte,

Strelkovo,

Poprusanovo,

Posev,

within municipality of Alfatar:

Alfatar,

Kutlovitza,

Vasil Levski,

within municipality of Silistra:

Glavan,

Popkralevo,

Bogorovo,

Sratzimir,

Bulgarka,

in Dobrich region:

within municipality of Krushari:

Kapitan Dimitrovo,

Ognyanovo,

Zimnitza,

within municipality of Tervel:

Brestnitza,

Kolartzi.

2.   Čekija

Šios Čekijos sritys:

katastrální území obcí v okrese Zlín:

Bohuslavice u Zlína,

Bratřejov u Vizovic,

Březnice u Zlína,

Březová u Zlína,

Březůvky,

Dešná u Zlína,

Dolní Ves,

Doubravy,

Držková,

Fryšták,

Horní Lhota u Luhačovic,

Horní Ves u Fryštáku,

Hostišová,

Hrobice na Moravě,

Hvozdná,

Chrastěšov,

Jaroslavice u Zlína,

Jasenná na Moravě,

Karlovice u Zlína,

Kašava,

Klečůvka,

Kostelec u Zlína,

Kudlov,

Kvítkovice u Otrokovic,

Lhota u Zlína,

Lhotka u Zlína,

Lhotsko,

Lípa nad Dřevnicí,

Loučka I,

Loučka II,

Louky nad Dřevnicí,

Lukov u Zlína,

Lukoveček,

Lutonina,

Lužkovice,

Malenovice u Zlína,

Mladcová,

Neubuz,

Oldřichovice u Napajedel,

Ostrata,

Podhradí u Luhačovic,

Podkopná Lhota,

Provodov na Moravě,

Prštné,

Příluky u Zlína,

Racková,

Raková,

Salaš u Zlína,

Sehradice,

Slopné,

Slušovice,

Štípa,

Tečovice,

Trnava u Zlína,

Ublo,

Újezd u Valašských Klobouk,

Velíková,

Veselá u Zlína,

Vítová,

Vizovice,

Vlčková,

Všemina,

Vysoké Pole,

Zádveřice,

Zlín,

Želechovice nad Dřevnicí.

3.   Estija

Šios Estijos sritys:

Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4.   Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

Heves megye 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702950, 703050, 703150, 703250, 703370, 705150 és 705450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Szabolcs-Szatmár-Bereg megye 850950, 851050, 851150, 851250, 851350, 851450, 851550, 851560, 851650, 851660, 851751, 851752, 852850, 852860, 852950, 852960, 853050, 853150, 853160, 853250, 853260, 853350, 853360, 853450, 853550, 854450, 854550, 854560, 854650, 854660, 854750, 854850, 854860, 854870, 854950, 855050, 855150, 856250, 856350, 856360, 856450, 856550, 856650, 856750, 856760, 856850, 856950, 857650, valamint 850150, 850250, 850260, 850350, 850450, 850550, 852050, 852150, 852250 és 857550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Nógrád megye 550110, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551810 és 551821 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 658401, 658402, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902 és 659000 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

5.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Ādažu novads,

Aglonas novads,

Aizkraukles novads,

Aknīstes novads,

Alojas novads,

Alūksnes novads,

Amatas novads,

Apes novads,

Auces novads,

Babītes novads,

Baldones novads,

Baltinavas novads,

Balvu novads,

Bauskas novads,

Beverīnas novads,

Brocēnu novada Blīdenes pagasts, Remtes pagasta daļa uz austrumiem no autoceļa 1154 un P109,

Burtnieku novads,

Carnikavas novads,

Cēsu novads,

Cesvaines novads,

Ciblas novads,

Dagdas novads,

Daugavpils novads,

Dobeles novads,

Dundagas novads,

Engures novads,

Ērgļu novads,

Garkalnes novads,

Gulbenes novads,

Iecavas novads,

Ikšķiles novads,

Ilūkstes novads,

Inčukalna novads,

Jaunjelgavas novads,

Jaunpiebalgas novads,

Jaunpils novads,

Jēkabpils novads,

Jelgavas novads,

Kandavas novads,

Kārsavas novads,

Ķeguma novads,

Ķekavas novads,

Kocēnu novads,

Kokneses novads,

Krāslavas novads,

Krimuldas novads,

Krustpils novads,

Kuldīgas novada Ēdoles, Īvandes, Padures, Rendas un Kabiles, pagasts, Rumbas pagasta daļa uz ziemeļiem no autoceļa P120, Kurmāles pagasta daļa uz rietumiem no autoceļa 1283 un 1290, un uz ziemeļaustrumiem no autoceļa P118, Kuldīgas pilsēta,

Lielvārdes novads,

Līgatnes novads,

Limbažu novads,

Līvānu novads,

Lubānas novads,

Ludzas novads,

Madonas novads,

Mālpils novads,

Mārupes novads,

Mazsalacas novads,

Mērsraga novads,

Naukšēnu novads,

Neretas novads,

Ogres novads,

Olaines novads,

Ozolnieku novads,

Pārgaujas novads,

Pļaviņu novads,

Preiļu novads,

Priekuļu novads,

Raunas novads,

republikas pilsēta Daugavpils,

republikas pilsēta Jelgava,

republikas pilsēta Jēkabpils,

republikas pilsēta Jūrmala,

republikas pilsēta Rēzekne,

republikas pilsēta Valmiera,

Rēzeknes novads,

Riebiņu novads,

Rojas novads,

Ropažu novads,

Rugāju novads,

Rundāles novads,

Rūjienas novads,

Salacgrīvas novads,

Salas novads,

Salaspils novads,

Saldus novada Novadnieku, Kursīšu, Zvārdes, Šķēdes, Nīgrandes, Jaunauces, Rubas, Vadakstes, un Pampāļu pagasts,

Saulkrastu novads,

Sējas novads,

Siguldas novads,

Skrīveru novads,

Skrundas novada Nīkrāces, Skrundas un Raņķu pagasts, Skrundas pilsēta,

Smiltenes novads,

Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

Strenču novads,

Talsu novads,

Tērvetes novads,

Tukuma novads,

Vaiņodes novads,

Valkas novads,

Varakļānu novads,

Vārkavas novads,

Vecpiebalgas novads,

Vecumnieku novads,

Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

Viesītes novads,

Viļakas novads,

Viļānu novads,

Zilupes novads.

6.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Alytaus rajono savivaldybė: Krokialaukio, Miroslavo ir Simno seniūnijos,

Anykščių rajono savivaldybė,

Biržų miesto savivaldybė,

Biržų rajono savivaldybė,

Druskininkų savivaldybė,

Elektrėnų savivaldybė,

Ignalinos rajono savivaldybė,

Jonavos rajono savivaldybė,

Jurbarko rajono savivaldybė: Eržvilko, Jurbarko miesto ir Jurbarkų seniūnijos,

Kaišiadorių miesto savivaldybė,

Kaišiadorių rajono savivaldybė: Kaišiadorių apylinkės, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Pravieniškių, Rumšiškių, Žiežmarių ir Žiežmarių apylinkės seniūnijos,

Kalvarijos savivaldybė,

Kauno miesto savivaldybė,

Kauno rajono savivaldybė,

Kazlų Rūdos savivaldybė,

Kelmės rajono savivaldybė: Užvenčio ir Šaukėnų seniūnijos,

Kėdainių rajono savivaldybė,

Kupiškio rajono savivaldybė,

Marijampolės savivaldybė: Igliaukos, Gudelių, Liudvinavo, Sasnavos, Šunskų seniūnijos,

Molėtų rajono savivaldybė: Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Inturkės, Joniškio, Luokesos, Mindūnų, Suginčių, Videniškių seniūnijos,

Pakruojo rajono savivaldybė,

Panevėžio rajono savivaldybė,

Pasvalio rajono savivaldybė,

Radviliškio rajono savivaldybė: Aukštelkų seniūnija, Baisogalos seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 144, Radviliškio, Radviliškio miesto seniūnija, Šeduvos miesto seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A9 ir į vakarus nuo kelio Nr. 3417 ir Tyrulių seniūnija,

Prienų miesto savivaldybė,

Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Šilavoto ir Veiverių seniūnijos,

Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos, Betygalos, Pagojukų, Šiluvos, Kalnųjų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

Rokiškio rajono savivaldybė,

Šalčininkų rajono savivaldybė,

Šilutės rajono savivaldybė: Rusnės seniūnija,

Širvintų rajono savivaldybės: Čiobiškio, Gelvonų, Jauniūnų, Karnavės, Musninkų, Širvintų, Zibalų seniūnijos,

Švenčionių rajono savivaldybė,

Tauragės rajono savivaldybė: Batakių ir Gaurės seniūnijos,

Telšių rajono savivaldybė: Degaičių, Gadūnavo, Luokės, Nevarėnų, Ryškėnų, Telšių miesto, Upynos, Varnių, Viešvėnų ir Žarėnų seniūnijos,

Trakų rajono savivaldybė,

Ukmergės rajono savivaldybė,

Utenos rajono savivaldybė,

Varėnos rajono savivaldybė,

Vilniaus miesto savivaldybė,

Vilniaus rajono savivaldybė: Avižienių, Bezdonių, Buivydžių, Dūkštų, Juodšilių, Kalvelių, Lavoriškių, Maišiagalos, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemenčinės, Nemenčinės miesto, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos, Rukainių, Sudervės, Sužionių, Šatrininkų, Žujūnų seniūnijos,

Vilkaviškio rajono savivaldybė,

Visagino savivaldybė,

Zarasų rajono savivaldybė.

7.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

Gminy Kalinowo, Prostki i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

gmina Milejewo i część obszaru lądowego gminy Tolkmicko położona na południe od linii brzegowej Zalewu Wiślanego i Zatoki Elbląskiej do granicy z gminą wiejską Elbląg w powiecie elbląskim,

powiat olecki,

gminy Orzysz, Biała Piska i część gminy Pisz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 58 w powiecie piskim,

gmina Frombork, część gminy wiejskiej Braniewo położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr E28 i S22 i miasto Braniewo w powiecie braniewskim,

gminy Kętrzyn z miastem Kętrzyn, Reszel i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

część gminy wiejskiej Lidzbark Warmiński położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 511 oraz na północny zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 51 i miasto Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

część gminy Sorkwity położona na północ od drogi nr 16 i część gminy wiejskiej Mrągowo położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 16 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 59 biegnącą od wschodniej granicy gminy do granicy miasta Mrągowo;

w województwie podlaskim:

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Śniadowo, Jedwabne, Przytuły i Wizna w powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

gminy Mielnik, Nurzec – Stacja, Grodzisk, Drohiczyn, Dziadkowice, Milejczyce i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

powiat hajnowski,

gminy Kobylin-Borzymy i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

część gminy Zambrów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S8 w powiecie zambrowskim,

gminy Grabowo i Stawiski w powiecie kolneńskim,

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Juchnowiec Kościelny, Łapy, Michałowo, Supraśl, Suraż, Turośń Kościelna, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady i Choroszcz w powiecie białostockim,

gminy Boćki, Orla i Bielsk Podlaski z miastem Bielsk Podlaski w powiecie bielskim,

gminy Bakałarzewo, Filipów, Jeleniewo, Raczki, Rutka-Tartak, Suwałki i Szypliszki w powiecie suwalskim,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok;

w województwie mazowieckim:

gminy Przesmyki, Wodynie, Skórzec i część gminy Mordy położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 698 biegnącą od zachodniej granicy gminy do północno – wschodniej granicy gminy i część gminy Zbuczyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północno-wschodniej do południowej granicy gminy i łączącą miejscowości Tarcze, Choja, Zbuczyn, Grodzisk, Dziewule i Smolanka w powiecie siedleckim,

gminy Repki, Jabłonna Lacka, część gminy Bielany położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 i część gminy wiejskiej Sokołów Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 w powiecie sokołowskim,

powiat łosicki,

gmina Brochów w powiecie sochaczewskim,

powiat nowodworski,

gminy Joniec i Nowe Miasto w powiecie płońskim,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Dąbrówka, Kobyłka, Marki, Radzymin, Wołomin, Zielonka i Ząbki w powiecie wołomińskim,

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Dębe Wielkie, Halinów, Sulejówek, miasto Mińsk Mazowiecki i część gminy Latowicz położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Stawek do skrzyżowania z drogą nr 802 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 802 biegnącą od tego skrzyżowania do wschodniej granicy gminy w powiecie mińskim,

gminy Borowie, Wilga i Garwolin z miastem Garwolin, Maciejowice i część gminy Miastków Kościelny położona na północ od rzeki Wilga w powiecie garwolińskim,

gminy Celestynów, Józefów, Karczew, Osieck, Otwock, Sobienie Jeziory i Wiązowna w powiecie otwockim

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

gminy Chynów, Grójec, Jasieniec, Pniewy i Warka w powiecie grójeckim,

gminy Milanówek, Grodzisk Mazowiecki, Podkowa Leśna i Żabia Wola w powiecie grodziskim,

gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

część gminy Stromiec położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 48 w powiecie białobrzeskim,

powiat miejski Warszawa;

w województwie lubelskim:

gminy Czemierniki, Kąkolewnica, Komarówka Podlaska, Wohyń, część gminy Borki położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19, miasto Radzyń Podlaski, część gminy wiejskiej Radzyń Podlaski położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północno-zachodniej granicy gminy i łącząca miejscowości Brzostówiec i Radowiec do jej przecięcia z granicą miasta Radzyń Podlaski, następnie na wschód od linii stanowiącej granicę miasta Radzyń Podlaski biegnącej do południowej granicy gminy i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 biegnącą od południowo zachodniej granicy gminy do granicy miasta Radzyń Podlaski oraz na południe od południowej granicy miasta Radzyń Podlaski do granicy gminy w powiecie radzyńskim,

gminy Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, część gminy Krzywda położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnąca od północnej granicy gminy w kierunku południowym i łączącą miejscowości Kożuchówka, Krzywda i Adamów, część gminy Stanin położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 807, i część gminy wiejskiej Łuków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wólka Świątkowa do północnej granicy miasta Łuków i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków i część miasta Łuków położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy miasta Łuków do skrzyżowania z drogą nr 806 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od tego skrzyżowania do wschodniej granicy miasta Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Janów Podlaski, Kodeń, Tuczna, Leśna Podlaska, Rossosz, Łomazy, Konstantynów, Piszczac, Rokitno, Biała Podlaska, Zalesie, Terespol z miastem Terespol, Drelów, Międzyrzec Podlaski z miastem Międzyrzec Podlaski w powiecie bialskim,

powiat miejski Biała Podlaska,

gmina Łęczna i część gminy Spiczyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

część gminy Siemień położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na zachód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

gminy Niedźwiada, Ostrówek, Abramów, Firlej, Kamionka, Michów i Lubartów z miastem Lubartów, w powiecie lubartowskim,

gminy Niemce i Garbów w powiecie lubelskim,

część gminy Piaski położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od wschodniej granicy gminy Piaski do skrzyżowania z drogą nr S12 i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od skrzyżowania dróg nr 17 i nr S12 przez miejscowość Majdan Brzezicki do północnej granicy gminy w powiecie świdnickim;

gmina Fajsławice, Kraśniczyn, część gminyKrasnystaw położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od północno – wschodniej granicy gminy do granicy miasta Krasnystaw, miasto Krasnystaw iczęść gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

gminy Dołhobyczów, Mircze i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 oraz na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 i miasto Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim,

gmina Telatyn w powiecie tomaszowskim,

część gminy Wojsławice położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

gmina Grabowiec w powiecie zamojskim,

gminy Markuszów, Nałęczów, Kazimierz Dolny, Końskowola, Kurów, Wąwolnica, Żyrzyn, Baranów, część gminy wiejskiej Puławy położona na wschód od rzeki Wisły i miasto Puławy w powiecie puławskim,

gminy Annopol, Dzierzkowice i Gościeradów w powiecie kraśnickim,

gmina Józefów nad Wisłą w powiecie opolskim;

w województwie podkarpackim:

gminy Radomyśl nad Sanem i Zaklików w powiecie stalowowolskim.

III DALIS

1.   Latvija

Šios Latvijos sritys:

Brocēnu novada Cieceres un Gaiķu pagasts,Remtes pagasta daļa uz rietumiem no autoceļa 1154 un P109, Brocēnu pilsēta,

Kuldīgas novada Pelču, Snēpeles un Vārmes pagasts, Rumbas pagasta daļa uz dienvidiem no autoceļa P120, Kurmāles pagasta daļa uz austrumiem no autoceļa 1283 un 1290, un uz dienvidrietumiem no autoceļa P118,

Saldus novada Saldus, Zirņu, Lutriņu, Zaņas, Ezeres un Jaunlutriņu pagasts, Saldus pilsēta.

2.   Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

Akmenės rajono savivaldybė,

Alytaus miesto savivaldybė,

Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios ir Raitininkų seniūnijos,

Birštono savivaldybė,

Jurbarko rajono savivaldybė: Girdžių, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Šimkaičių ir Veliuonos seniūnijos,

Joniškio rajono savivaldybė,

Kaišiadorių rajono savivaldybė: Paparčių ir Žaslių seniūnijos,

Kelmės rajono savivaldybė: Tytyvėnų seniūnijos dalis į rytus ir pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105 ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. 157 ir į rytus nuo kelio Nr. 2105,

Lazdijų rajono savivaldybė,

Marijampolės savivaldybė: Degučių, Mokolų, Narto, Marijampolės seniūnijos,

Mažeikių rajono savivaldybės: Laižuvos, Mažeikių apylinkės, Mažeikių, Reivyčių, Tirkšlių ir Viekšnių seniūnijos,

Molėtų rajono savivaldybė: Dubingių, Giedraičių seniūnijos,

Prienų rajono savivaldybė: Jiezno ir Stakliškių seniūnijos,

Radviliškio rajono savivaldybė: Baisogalos seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 144, Grinkiškio, Pakalniškių, Sidabravo, Skėmių seniūnijos, Šeduvos miesto seniūnijos dalis į šiaurę nuo kelio Nr. A9 ir į rytus nuo kelio Nr. 3417, Šaukoto ir Šiaulėnų seniūnijos,

Raseinių rajono savivaldybė: Kalnųjų seniūnijos ir Girkalnio seniūnijos dalis į pietus nuo kelio Nr. A1,

Šakių rajono savivaldybė: Gelgaudiškio, Kidulių, Plokščių ir Šakių seniūnijos,

Šiaulių miesto savivaldybė,

Šiaulių rajono savivaldybė,

Širvintų rajono savivaldybė: Alionių seniūnija,

Telšių rajono savivaldybė: Tryškių seniūnija,

Vilniaus rajono savivaldybė: Paberžės sen.

3.   Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Lelkowo, Pieniężno, Płoskinia, Wilczęta i część gminy wiejskiej Braniewo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr E28 i S22 w powiecie braniewskim,

gminy Bartoszyce z miastem Bartoszyce, Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie i Sępopol w powiecie bartoszyckim,

gmina Młynary w powiecie elbląskim,

część gminy Kiwity położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 i część gminy Lidzbark Warmiński położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 513 biegnącą od wschodniej granicy gminy do wschodniej granicy miasta Lidzbark Warmiński i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 511 w powiecie lidzbarskim,

gminy Srokowo, Barciany i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gmina Budry i część gminy Węgorzewo położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od południowo-wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 650, a następnie na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 biegnącą od skrzyżowania z drogą nr 63 do skrzyżowania z drogą biegnącą do miejscowości Przystań i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Przystań, Pniewo, Kamionek Wielki, Radzieje, Dłużec w powiecie węgorzewskim,

część gminy Banie Mazurskie położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 650 w powiecie gołdapskim;

w województwie mazowieckim:

gminy Domanice, Korczew, Paprotnia, Wiśniew, Mokobody, Siedlce, Suchożebry, część gminy Kotuń położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Nowa Dąbrówka, Pieróg, Kotuń wzdłuż ulicy Gorzkowskiego i Kolejowej do przejazdu kolejowego łączącego się z ulicą Siedlecką, Broszków, Żuków, część gminy Mordy położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 698 biegnącą od zachodniej granicy gminy do północno – wschodniej granicy gminy, część gminy Zbuczyn położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północno-wschodniej do południowej granicy gminy i łączącą miejscowości Tarcze, Choja, Zbuczyn, Grodzisk, Dziewule i Smolanka w powiecie siedleckim,

powiat miejski Siedlce,

gmina Siennica, część gminy Mińsk Mazowiecki położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do granicy miasta Mińsk Mazowiecki i na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy miasta Mińsk Mazowiecki łączącą miejscowości Targówka, Budy Barcząckie do wschodniej granicy gminy, częśćgminy Cegłów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od zachodniej granicy gminy łączącą miejscowości Wiciejów, Mienia, Cegłów i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Cegłów, Skwarne i Podskwarne biegnącą do wschodniej granicy gminy i części gminy Latowicz położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Stawek do skrzyżowania z drogą nr 802 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 802 biegnącą od tego skrzyżowania do wschodniej granicy gminy w powiecie mińskim,

gmina Kołbiel w powiecie otwockim,

gminy Parysów i Pilawa w powiecie garwolińskim;

w województwie lubelskim:

gminy Białopole, Dubienka, Chełm, Leśniowice, Wierzbica, Sawin, Ruda Huta, Dorohusk, Kamień, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze, Żmudź i część gminy Wojsławice położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy do miejscowości Wojsławice do południowej granicy gminy w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

gmina Siennica Różana część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 i część gminy Krasnystaw położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 biegnącą od północno – wschodniej granicy gminy do granicy miasta Krasnystaw w powiecie krasnostawskim,

gminy Hanna, Hańsk, Wola Uhruska, Urszulin, Stary Brus, Wyryki i gmina wiejska Włodawa w powiecie włodawskim,

gminy Cyców, Ludwin, Puchaczów, Milejów i część gminy Spiczyn położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 829 w powiecie łęczyńskim,

gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

gminy Jabłoń, Podedwórze, Dębowa Kłoda, Parczew, Sosnowica, część gminy Siemień położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 815 i część gminy Milanów położona na wschód od drogi nr 813 w powiecie parczewskim,

gminySławatycze, Sosnówka, i Wisznice w powiecie bialskim,

gmina Ulan Majorat, część gminy wiejskiej Radzyń Podlaski położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północno-zachodniej granicy gminy i łączącą miejscowości Brzostówiec i Radowiec do jej przecięcia z granicą miasta Radzyń Podlaski, a następnie na zachód od linii stanowiącej granicę miasta Radzyń Podlaski do jej przecięcia z drogą nr 19 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 biegnącą od południowo zachodniej granicy gminy do granicy miasta Radzyń Podlaski, część gminy Borki położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 19 w powiecie radzyńskim,

gminy Ostrów Lubelski, Serniki i Uścimów w powiecie lubartowskim,

gminy Wojcieszków, część gminy wiejskiej Łuków położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od północnej granicy gminy przez miejscowość Wólka Świątkowa do północnej granicy miasta Łuków, a następnie na północ, zachód, południe i wschód od linii stanowiącej północną, zachodnią, południową i wschodnią granicę miasta Łuków do jej przecięcia się z drogą nr 806 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą od wschodniej granicy miasta Łuków do wschodniej granicy gminy wiejskiej Łuków, część miasta Łuków położona na zachód i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 63 biegnącą od północnej granicy miasta Łuków do skrzyżowania z drogą nr 806 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 806 biegnącą do wschodniej granicy miasta Łuków, część gminy Stanin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 807 i część gminy Krzywda położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę biegnąca od północnej granicy gminy w kierunku południowym i łączącą miejscowości Kożuchówka, Krzywda i Adamów w powiecie łukowskim;

gminy Horodło, Uchanie i część gminy wiejskiej Hrubieszów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 844 biegnącą od zachodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów do granicy miasta Hrubieszów oraz na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 biegnącą od wschodniej granicy miasta Hrubieszów do wschodniej granicy gminy wiejskiej Hrubieszów w powiecie hrubieszowskim;

w województwie podkarpackim:

gminy Cieszanów, Lubaczów z miastem Lubaczów i część gminy Oleszyce położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy gminy przez miejscowość Borchów do skrzyżowania z drogą nr 865 w miejscowości Oleszyce, a następnie na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 865 biegnącą w kierunku północno-wschodnim do skrzyżowania z drogą biegnąca w kierunku północno-zachodnim przez miejscowość Lubomierz - na północ od linii wyznaczonej przez tę drogę do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Uszkowce i Nowy Dzików – na wschód od tej drogiw powiecie lubaczowskim.

4.   Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

Zona orașului București,

Județul Constanța,

Județul Satu Mare,

Județul Tulcea,

Județul Bacău,

Județul Bihor,

Județul Brăila,

Județul Buzău,

Județul Călărași,

Județul Dâmbovița,

Județul Galați,

Județul Giurgiu,

Județul Ialomița,

Județul Ilfov,

Județul Prahova,

Județul Sălaj,

Județul Vaslui,

Județul Vrancea,

Județul Teleorman,

Județul Olt,

Partea din județul Maramureș cu următoarele delimitări:

Comuna Petrova,

Comuna Bistra,

Comuna Repedea,

Comuna Poienile de sub Munte,

Comuna Vișeu e Jos,

Comuna Ruscova,

Comuna Leordina,

Comuna Rozavlea,

Comuna Strâmtura,

Comuna Bârsana,

Comuna Rona de Sus,

Comuna Rona de Jos,

Comuna Bocoiu Mare,

Comuna Sighetu Marmației,

Comuna Sarasau,

Comuna Câmpulung la Tisa,

Comuna Săpânța,

Comuna Remeti,

Comuna Giulești,

Comuna Ocna Șugatag,

Comuna Desești,

Comuna Budești,

Comuna Băiuț,

Comuna Cavnic,

Comuna Lăpuș,

Comuna Dragomirești,

Comuna Ieud,

Comuna Saliștea de Sus,

Comuna Săcel,

Comuna Călinești,

Comuna Vadu Izei,

Comuna Botiza,

Comuna Bogdan Vodă,

Localitatea Groșii Țibileșului, comuna Suciu de Sus,

Localitatea Vișeu de Mijloc, comuna Vișeu de Sus,

Localitatea Vișeu de Sus, comuna Vișeu de Sus.

Partea din județul Mehedinți cu următoarele comune:

Comuna Strehaia,

Comuna Greci,

Comuna Brejnita Motru,

Comuna Butoiești,

Comuna Stângăceaua,

Comuna Grozesti,

Comuna Dumbrava de Jos,

Comuna Băcles,

Comuna Bălăcița,

Partea din județu Arges cu următoarele comune:

Comuna Bârla,

Comuna Miroși,

Comuna Popești,

Comuna Ștefan cel Mare,

Comuna Slobozia,

Comuna Mozăceni,

Comuna Negrași,

Comuna Izvoru,

Comuna Recea,

Comuna Căldăraru,

Comuna Ungheni,

Comuna Hârsești,

Comuna Stolnici,

Comuna Vulpești,

Comuna Rociu,

Comuna Lunca Corbului,

Comuna Costești,

Comuna Mărăsești,

Comuna Poiana Lacului,

Comuna Vedea,

Comuna Uda,

Comuna Cuca,

Comuna Morărești,

Comuna Cotmeanaâ,

Comuna Răchițele de Jos,

Comuna Drăganu-Olteni,

Comuna Băbana,

Comuna Bascov,

Comuna Moșoaia,

Municipiul Pitești,

Comuna Albota,

Comuna Oarja,

Comuna Bradu,

Comuna Suseni,

Comuna Căteasca,

Comuna Rătești,

Comuna Teiu,

Județul Olt,

Județul Dolj.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

tutto il territorio della Sardegna.