Užimtumo tarnyba / Lithuanian Employment Service

Daugiau grįžtančių į Lietuvą žmonių iš anksto domisi darbo galimybėmis, o darbdaviai vis labiau vertina užsienyje įgytą patirtį. 🗨️ „Grįžimas tampa atsakingu pasirinkimu. Todėl daugelis grįžtančiųjų gana sklandžiai įsidarbina, neretai aukštos kvalifikacijos srityse, arba pradeda savo verslą“, – sakė Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ koordinatorė Agnė Skučaitė-Leonavičienė. 📊 Remiantis preliminariais 2025 metų Valstybės duomenų agentūros duomenimis, į Lietuvą sugrįžo 21,6 tūkst. žmonių, 15,2 tūkst. išvyko. 📊 Per 12 mėnesių nuo registracijos Užimtumo tarnyboje įsidarbino daugiau nei pusė grįžusiųjų – 1871 klientas. Iš jų 450 pradėjo dirbti aukštos kvalifikacijos darbus, 318 pasirinko savarankišką veiklą ar verslo kūrimą. 📊 Grįžusieji įsiliejo į darbo rinką ir papildė apdirbamosios gamybos, didmeninės bei mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių darbuotojų gretas. Dalis jų pasirinko statybų, administravimo ar aptarnavimo paslaugų teikimo sektorius. Anot A. Skučaitės-Leonavičienės, šalies savivaldybės praėjusiais metais aktyviai prisidėjo prie sklandžios grįžusiųjų integracijos. Tikimasi, kad šios iniciatyvos bus vykdomos ir šiemet 🌿 🔎 Užimtumo tarnyba skatina žmones ir toliau grįžimą planuoti dar gyvenant užsienyje – domėtis darbo galimybėmis, regionais, darbdavių poreikiais ir reikalavimais. 👉 Užsienyje tebegyvenantys lietuviai kviečiami į susitikimus su Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ komanda. 👉 Visuose Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyriuose teikiamos konsultacijos be išankstinės registracijos, todėl grįžę ar grįžimą tik svarstantys žmonės gali gauti informaciją apie darbo paiešką, profesines galimybes ar paramos priemones paprastai ir greitai. 👉 Skaitmeninis įrankis „Lietuvos regionų žemėlapis“ leidžia palyginti skirtingų savivaldybių darbo rinką, atlyginimus, paslaugas ir gyvenimo sąlygas. Šiuo įrankiu pasinaudota jau 𝟒𝟏 tūkst. kartų. Išsamiau skaitykite nuorodoje komentare 📌

Lietuvoje per trejus metus trečdaliu išaugo dirbančių moterų ukrainiečių skaičius – nuo 13,1 tūkst. iki 17,2 tūkst. Atvykusios nuo karo Ukrainoje pradžios moterys sėkmingai įsitvirtina įvairiuose ūkio sektoriuose. 📊 Didžiausia dalis ukrainiečių moterų dirba apdirbamosios gamybos įmonėse (4,3 tūkst.), beveik penktadalis – apgyvendinimo ir maitinimo (3 tūkst.). Tačiau sparčiausias darbuotojų skaičiaus augimas – net 2 kartus – užfiksuotas administracinės ir aptarnavimo veiklos srityje, kur dirba 2,5 tūkst. moterų ukrainiečių. 🗨️ „Stebime teigiamus pokyčius – vis daugiau atvykusių ukrainiečių tautybės moterų susiranda nuolatinius darbus ir sėkmingai kuria savo ateitį mūsų šalyje. Nuo 2022-ųjų ukrainiečių užimtumas – viena prioritetinių mūsų veiklų – tuomet iš karto kreipėmės į šalies darbdavius, kurie galėtų įdarbinti atvykusius, o laisvų darbo vietų platformoje sukūrėme specialią žymą, pagal kurią galima atrinkti laisvas darbo vietas ukrainiečiams“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. Šiuo metu kas septinta dirbanti ukrainietė užima aukštos kvalifikacijos pareigas: dirba mokytojomis, rinkodaros ir pardavimo specialistėmis arba analitikėmis 💥 📊 Šalies darbo rinkoje – 41,7 tūkst. ukrainiečių. Darbo ieško 3 tūkst., iš jų – 2,4 tūkst. moterų. Išsamiau skaitykite nuorodoje komentare 📌

Nuo metų pradžios už sugrįžusius į ankstesnį darbą ar naujai įdarbintus karo prievolininkus subsidija darbo užmokesčiui mokama atsižvelgiant į apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas. 📝 Darbdaviui nebereikės kas mėnesį Užimtumo tarnybai teikti pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir su tuo susijusias įmokas, nes duomenys bus gaunami iš „Sodros“. Ši subsidija negali viršyti 1,17 MMA (šiuo metu – 1349,01 Eur), o subsidijos mokėjimo trukmė apskaičiuojama proporcingai karo prievolininkų ištarnautam laikui 🪖 Išsamesnę informaciją rasite nuorodoje komentare 📌

Yra dalykų, kurių laikas nepakeičia. Vienas jų – ta pati šviesa, kuri 1991-ųjų sausio 13-osios naktį degė žmonių akyse. Ji išliko jų žvilgsniuose, jų patirtyse ir šiandien gyvena mumyse – kaip priminimas, kad laisvė prasideda nuo žmonių 💛 💚 ❤️ Praėjus 35 metams, ta šviesa vis dar randa kelią į žmonių širdis. Iš kartos į kartą ji keliauja kartu su mumis, tapdama bendrystės ir atsakomybės už savo valstybę dalimi. Laisvės gynėjų drąsa tapo įkvėpimu – vidine liepsna, skatinančia kurti laisvą, demokratišką ir pažangią valstybę 🕯️ Laisvė gyva tiek, kiek ją saugome, branginame ir perduodame ateinančioms kartoms 👪

Metų sandūroje Užimtumo tarnyba tradiciškai apžvelgia šalies darbo rinkos ypatumus skirdama dėmesį ir regionams. Vertinant situaciją Panevėžio regione pastebimos kelios tendencijos, kurių svarbiausia – jaunimo įsidarbinimo rodikliai. 💥 Dažni darbo keitimai ir nedarbo periodai atsispindi šimtų jaunų aukštaičių biografijose. Net 65,4 proc. metų neišdirbusių jaunuolių kreipėsi pakartotinai, beveik pusė – per pusmetį nuo darbo pradžios (46,5 proc.). 📊 Geografiškai nutolusi nuo didžiųjų miestų, Visagino miesto savivaldybė išsiskiria aukščiausiu jaunimo iki 29 metų nedarbu visoje Aukštaitijoje – šiuo metu jis siekia net 9,2 proc., žemiausias Utenoje – 3,8 proc. Panevėžio klientų aptarnavimo departamento specialistai pernai tarpininkavo įdarbinant 5,3 tūkst. jaunų klientų – 12,3 proc. daugiau nei per 2024 m. 📝 💼 Jaunimas skatinamas įgyti profesinę kvalifikaciją ar kompetenciją – 330 jaunuolių šiemet dalyvavo paramos mokymuisi priemonėse. Dažniausiai jie įgijo elektriko, individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo, kirpėjo, suvirintojo profesijas. 🚀 O pasirinkę aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimą, mokėsi WEB dizaino (UX&UI) pasitelkiant dirbtinį intelektą (AI), 3D projektavimo gamybai, e. komercijos pritaikant dirbtinį intelektą, CNC staklių operatoriaus darbo, kibernetinio saugumo, duomenų programavimo su Python. Jaunimo užimtumui didinti vien šį spalį 400 jaunų Panevėžio klientų aptarnavimo departamento klientų dalyvavo Užimtumo tarnybos užsiėmimuose ir socialinių partnerių veiklose ✅ Išsamiai apie jaunimo situaciją Aukštaitijoje skaitykite nuorodoje komentare 📌

Metų pabaigoje darbo rinka buvo pasyvesnė: mažėjo darbo pasiūlymų pasirinkimas, traukėsi grįžtančiųjų į darbo rinką srautai. Gruodį dirbti pradėjo penktadaliu mažiau Užimtumo tarnybos klientų nei lapkritį. 📊 Gruodį bendras dirbančiųjų skaičius susitraukė 0,56 proc., o registruotas nedarbas padidėjo 0,2 proc. punkto iki 8,7 proc. 🔎 Sausio 1 d. darbo ieškojo 159,3 tūkst. šalies gyventojų. Tai – 4,8 tūkst. daugiau nei gruodžio pradžioje. Tačiau, palyginti su situacija prieš metus, darbo ieškančių skaičius 2,6 proc. mažesnis (4,2 tūkst.) kaip ir 0,3 proc. punkto sumažėjęs registruotas nedarbas (pernai buvo 9 proc.). 🗨️ „Gruodis patvirtino metų pabaigai būdingas tendencijas – darbo rinka lėtėja, o registruoto nedarbo rodikliai ūgteli. Tai 𝒊̨𝒑𝒓𝒂𝒔𝒕𝒂𝒔 𝒛̌𝒊𝒆𝒎𝒐𝒔 𝒔𝒆𝒛𝒐𝒏𝒐 𝒍𝒂𝒊𝒌𝒐𝒕𝒂𝒓𝒑𝒊𝒔, kai tiek darbuotojų samda, tiek darbo paieška būna pasyvesnė. Tokiu metu samdos sprendimai atidedami naujiems metams, kai patvirtinami nauji veiklos planai ir biudžetai. Paklausą mažina ir sezoniniai svyravimai: žiemą dalyje sektorių veiklos apimtys, o kartu ir darbuotojų poreikis natūraliai traukiasi“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja 𝐉𝐮𝐫𝐠𝐢𝐭𝐚 𝐙𝐞𝐦𝐛𝐥𝐲𝐭𝐞̇. ♨️ Ryškesnė darbo paklausos tendencija – 𝒔𝒖𝒎𝒂𝒛̌𝒆̇𝒋𝒐 𝒅𝒂𝒓𝒃𝒖𝒐𝒕𝒐𝒋𝒖̨ 𝒑𝒐𝒓𝒆𝒊𝒌𝒊𝒔. Laisvų darbo vietų darbdaviai paskelbė ketvirtadaliu (2,4 tūkst. arba 24,3 proc.) mažiau nei lapkritį ir du kartus mažiau nei balandžio-rugsėjo laikotarpiu paskelbdavo per mėnesį. Išsamiai apie darbo rinką žiemą – nuorodoje komentare 📌

Prieš porą metų tapęs Užimtumo tarnybos klientu Giedrius nebūtų patikėjęs, kad vieną dieną taps Vilties linijos konsultantu ir teiks anoniminę psichologinę pagalbą Lietuvos gyventojams. 🎯 Visą gyvenimą su technikos priemonėmis dirbusį vyrą užklupusios sveikatos problemos privertė ieškoti sprendimų. 🗨️„Svarbiausia nepalūžti, nemenkinti savęs, o darbą galima ir kardinaliai pakeisti“, – pasakojo Giedrius, prieš dvejus metus išgirdęs išsėtinės sklerozės diagnozę. Šiuo metu kas pusmetį leidžiami vaistai padeda suvaldyti staigų sveikatos blogėjimą, bet vyras pripažįsta, kad net namuose judėti jam sudėtinga – nustatytas 0-25 proc. dalyvumo lygis. 🌿 Po ne vieną mėnesį trukusių paieškų, svarstymų mokytis ir įgyti naują profesiją, Giedriui Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkė pasiūlė sudalyvauti atrankoje į Vilties linijos darbuotojo vietą. Konkurencija buvo nemaža, tačiau jis įveikė visus etapus ir laimėjo, o gavęs šį darbą pasijuto šiame gyvenime dar esąs reikalingas 🍀 Prieš pradedant dirbti teko mėnesį mokytis: gilintis į psichologijos pagrindus, savižudybių prevenciją, priklausomybių poveikį emocinei sveikatai. Nuo liepos Giedrius savarankiškai konsultuoja anonimiškai skambinančius žmones, o kaip vieną didžiausių privalumų jis nurodė galimybę dirbti iš namų 🏠 Paskaitykite visą Giedriaus istoriją – jos nuorodą rasite komentare 📌

12 tūkstančių Užimtumo tarnybos klientų buvo paprašyti išspęsti loginio mąstymo, verbalinių ir atidumo gebėjimų testus. Apibendrinti 24 mėnesių rezultatai atskleidė jų gebėjimus pagal išsilavinimą, lytį ir amžių. 📊 Aukščiausius rezultatus loginio mąstymo ir matematinių gebėjimų testuose pasiekė tie, kurie turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o žemiausius – įgiję pagrindinį išsilavinimą. Panašios tendencijos fiksuotos ir verbalinių gebėjimų testuose. Tuo tarpu atidumo gebėjimų testų rezultatai buvo aukšti visose grupėse – vidurkis siekė daugiau nei 80 balų iš 100. Lyčių skirtumai buvo minimalūs. 🗨️ „Išsilavinimas yra stipriausias testų išlaikymo rodiklis. Kuo jis aukštesnis, tuo geresni rezultatai. Žemiausi – įgijusių tik pagrindinį išsilavinimą. Vyrai lenkia moteris loginio ir matematinių gebėjimų testuose“, – teigė Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikiene. 🔹Loginio mąstymo ir matematiniai gebėjimai ypač svarbūs techninėse, IT bei inžinerinėse srityse. Vyrai reikšmingai aplenkė moteris visose šio testo dalyse. 🔹Verbalinių gebėjimų teste teksto suvokimas daugeliui yra geriausioji dalis, silpniausia – žodynas ir kalbos vartojimas. 🔹Atidumo testo bendras rezultatas siekia 82 proc. „Pažink save“ įrankis šalies regioniniuose karjeros centruose „Karjeras“ taikomas ir registruotiems Užimtumo tarnyboje žmonėms, ir neregistruotiems. Kiekvieno kliento testų rezultatai aptariami kartu su karjeros konsultantu, padeda orientuotis, kokius gebėjimus verta stiprinti, o kuriose srityse žmogus jau turi pranašumų 🍀 Išsamiau skaitykite nuorodoje komentare 📌

Daugiau nei 26 metus trunkantis Vilniaus klientų aptarnavimo departamento bendradarbiavimas su Warmijos Mozūrų vaivadijos užimtumo tarnyba pratęstas ir 2025 metų pabaigoje. 🗨️ „Šis vizitas dar kartą patvirtino, kad Užimtumo tarnybos bendradarbiavimas su Warmijos Mozūrų vaivadija yra ne tik tradicija, bet ir nuolatinis tobulėjimas. Dalijimasis patirtimi leidžia pažvelgti į tuos pačius iššūkius iš skirtingų perspektyvų ir parsivežti idėjų, kurias galime pritaikyti Lietuvoje,“ – sakė vizite dalyvavusi bendradarbiavimo koordinatorė Laura Darulienė. 🎯 Priešingai nei Vilnius, Warmijos Mozūrų regionas – mažai urbanizuotas, orientuotas į keturias išmaniąsias specializacijas: vandens ekonomiką, medienos ir baldų pramonę, aukštos kokybės maisto gamybą bei sveiko gyvenimo industriją. Regiono užimtumo tarnyba savo veiklą orientuoja į šių sektorių stiprinimą. Vizito metu didžiausias dėmesys skirtas išskirtiniams profesinio orientavimo projektams 🗺️ 👉 Vienas iš jų – „Miasteczko Zawodów“, kuriame dalyvauja apie 1,5 tūkst. moksleivių ir daugiau kaip 60 profesinių mokyklų bei darbdavių. Renginyje jaunuoliai turi galimybę praktiškai išbandyti profesijas, apie kurias dažnai žinoma paviršutiniškai. 👉 Konkurse „Zawodowo się kręci“ 7-8 klasių moksleiviai kuria 30 sekundžių filmukus ir pristato pasirinktą profesiją, o „Warmińsko-Mazurski Tydzień Kariery“ kasmet sukviečia daugiau nei 210 institucijų ir pasiūlo 400 renginių visame regione. 👉 Ne mažiau svarbi kuriama integruota skaitmeninė platforma, kurioje bus sujungta visa informacija apie mokymosi galimybes, profesijas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, darbo pasiūlymus, renginius, karjeros konsultantus. Lietuvos delegacijai pristatyti ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pilotiniai projektai. Lenkija šiuo metu testuoja keturis aktyvinimo modelius, o Warmijos Mozūrų vaivadija įgyvendina vieną iš jų – skirtą neaktyviems darbo ieškantiems klientams. 💯 Tokie susitikimai suteikia galimybę pasitikrinti savo kryptis, pasisemti idėjų ir parsivežti konkrečių sprendimų, kuriuos galima pritaikyti Lietuvoje 💯

Europos darbo rinkos 2026 metų pradžioje nesitiki didesnių pokyčių, nes barometras įsitvirtino neutralioje zonoje (100) 🎯 📊 Pernai tuo pačiu laikotarpiu darbo rinkos barometras buvo 0,5 balo mažesnis ir buvo prognozuojama šiek tiek blogėsianti situacija. Neutralioje zonoje paskutinį kartą šis rodiklis gruodį buvo tik prieš trejus metus – 2022-aisiais. 🗨️ „Darbo rinkos perspektyvos 2026 metų pavasariui išlieka stabilios“, – aiškino IAB prognozių vadovas Enzo Weberis. Lietuvoje artimiausių trijų mėnesių prognozės išliko pozityvios, nors barometras mažėjo 1,6 balo iki 100,4. Visgi rodiklis leidžia daryti prielaidą, kad situacija šalies darbo rinkoje šiek tiek gerės 🌿