What do you think?
The Martian
Goodreads Choice Award
Winner for Readers' Favorite Science Fiction (2014), Nominee for Readers' Favorite Debut Goodreads Author (2014)Six days ago, astronaut Mark Watney became one of the first people to walk on Mars.
Now, he’s sure he’ll be the first person to die there.
After a dust storm nearly kills him and forces his crew to evacuate while thinking him dead, Mark finds himself stranded and completely alone with no way to even signal Earth that he’s alive—and even if he could get word out, his supplies would be gone long before a rescue could arrive.
Chances are, though, he won’t have time to starve to death. The damaged machinery, unforgiving environment, or plain-old “human error” are much more likely to kill him first.
But Mark isn’t ready to give up yet. Drawing on his ingenuity, his engineering skills — and a relentless, dogged refusal to quit — he steadfastly confronts one seemingly insurmountable obstacle after the next. Will his resourcefulness be enough to overcome the impossible odds against him?
Now, he’s sure he’ll be the first person to die there.
After a dust storm nearly kills him and forces his crew to evacuate while thinking him dead, Mark finds himself stranded and completely alone with no way to even signal Earth that he’s alive—and even if he could get word out, his supplies would be gone long before a rescue could arrive.
Chances are, though, he won’t have time to starve to death. The damaged machinery, unforgiving environment, or plain-old “human error” are much more likely to kill him first.
But Mark isn’t ready to give up yet. Drawing on his ingenuity, his engineering skills — and a relentless, dogged refusal to quit — he steadfastly confronts one seemingly insurmountable obstacle after the next. Will his resourcefulness be enough to overcome the impossible odds against him?
369 pages, Hardcover
First published September 27, 2011
About the author
Andy Weir
59 books76.4k followersANDY WEIR built a career as a software engineer until the success of his first published novel, THE MARTIAN, allowed him to live out his dream of writing fulltime. He is a lifelong space nerd and a devoted hobbyist of subjects such as relativistic physics, orbital mechanics, and the history of manned spaceflight. He also mixes a mean cocktail. He lives in California. Andy’s next book, ARTEMIS, is available now.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 32 reviews
August 17, 2020
4/5
Kaip stipriai, stipriai, s-t-i-p-r-i-ai depresyvus žmogus kas kartą nustembu, skaitydama istorijas apie tuos, kurių noras išgyventi yra stipresnis už bet ką kitą. Tai nėra tik instinktas, tai gyvenimo būdas, kurį priverčia apsiimti tam tikros aplinkybės, tai toks stiprus nusiteikimas prieš likimą, Dievą ar bet ką, kuo tik pasirenki (ne)tikėti, jog prieš jį nublanksta viskas – motyvacija tokia viską apimanti, tokia dominuojanti, kad išeitį, rodos, įmanoma rasti iš bet kokios, net ir pačios šūdiniausios situacijos. Taip žmonės išgyvena džiunglėse, Bado Žaidynėse, negyvenamose salose arba... Marse. Puikiai suvokdama, kad visose tokiose aplinkybėse mano istorija pasibaigtų rekordiškai greitai, vis dėlto į tokias knygas kaip Marsietis, kaip ir į tokius veikėjus kaip Markas, Ketnis, Robinzonas (nu ar labiau T.Hankso įkūnytas Chuckas) žvelgiu kaip į kokią neatrastą rūšį: tokie žmonės egzistuoja? Rimtai? Kažkas TAIP stipriai nori išgyventi? Neįtikėtina! Ir kaip nesižavėti?
Nors sci-fi, kosmosas ir jo tyrinėjimas, kosmonautai ir NASA yra visiškai ne mano temos, retkarčiais visai smagu apsidairyti už savo komforto zonos ribų. O jei jau dairaisi, nėra čia ko tik nosį iškišti, todėl pasinėriau visa galva ir griebiausi knygos, kuri mano suvokimo riboms yra visiškas kosmosas (haha, ok, bajeris prastas, knygoj jie geresni, pažadu). Ne šiaip iš smalsumo – atsiliepimai apie nuostabų Marsiečio humorą mane taip viliojo, kad susilaikyti nepajėgiau. Ir tikrai – pirmieji puslapiai, didžiausia įmanoma siužetinė ir (iš)likimo šikna, o aš jau prunkščiau, ir absoliučiai Marką įsimylėjau. Jis ne tik nori išgyventi. Jis išradingas, juokingas, sąmojingas, apie jo gyvenimą skaityti įdomu net tuomet, kai neįtraukiami jokie kiti veikėjai. Jo pokalbiai su savimi – neįkainojami. Jo požiūris į gyvenimą – ne Paulo Coelho lygio įkvėpimo paieškos, o pasiruošimas bandyti, klaidų akivaizdoje nusijuokti, eiti suvalgyti bulvę ir bandyti toliau. Mano požiūris į gyvenimą panašus, ypač bulvės aspektu.
Ar supratau viską, kas knygoje rašoma? Jau Billo Gates‘o rekomendacija ant viršelio žadėjo, kad prisiminsiu visas kančias, kuriomis gyvenau tais laikais, kai sėdėjau fizikos ir chemijos pamokose. Todėl blaiviai vertindama savo pačios galimybes, o ir nevargindama savęs bandymu išgūglinti visko, kas man neaišku, pasitikėdama keliais atsiliepimais kur kas kompetitingesnių, kurie sako, jog knyga – logiška ir nėra tik protingai skambančios sapalionės, turiu pripažinti, kad istorija mėgavausi. Mano skoniui ji galėjo būti kiek trumpesnė, o techninių dalykų – šiek tiek mažiau, tačiau suprantu, kad jie skirti visai ne man. Šiaip ar taip su Marsiečiu jaučiausi kaip užklydusi į ne savo teritoriją – nieko šitam vakarėly nepažįstu, esu tokia gerokai ne į temą, mane čia atsitempė tas vienas žmogus, kuris dabar kažkur pasiplovė, bet keli teisingi bajeriai ir man visai linksma.
Kaip stipriai, stipriai, s-t-i-p-r-i-ai depresyvus žmogus kas kartą nustembu, skaitydama istorijas apie tuos, kurių noras išgyventi yra stipresnis už bet ką kitą. Tai nėra tik instinktas, tai gyvenimo būdas, kurį priverčia apsiimti tam tikros aplinkybės, tai toks stiprus nusiteikimas prieš likimą, Dievą ar bet ką, kuo tik pasirenki (ne)tikėti, jog prieš jį nublanksta viskas – motyvacija tokia viską apimanti, tokia dominuojanti, kad išeitį, rodos, įmanoma rasti iš bet kokios, net ir pačios šūdiniausios situacijos. Taip žmonės išgyvena džiunglėse, Bado Žaidynėse, negyvenamose salose arba... Marse. Puikiai suvokdama, kad visose tokiose aplinkybėse mano istorija pasibaigtų rekordiškai greitai, vis dėlto į tokias knygas kaip Marsietis, kaip ir į tokius veikėjus kaip Markas, Ketnis, Robinzonas (nu ar labiau T.Hankso įkūnytas Chuckas) žvelgiu kaip į kokią neatrastą rūšį: tokie žmonės egzistuoja? Rimtai? Kažkas TAIP stipriai nori išgyventi? Neįtikėtina! Ir kaip nesižavėti?
Nors sci-fi, kosmosas ir jo tyrinėjimas, kosmonautai ir NASA yra visiškai ne mano temos, retkarčiais visai smagu apsidairyti už savo komforto zonos ribų. O jei jau dairaisi, nėra čia ko tik nosį iškišti, todėl pasinėriau visa galva ir griebiausi knygos, kuri mano suvokimo riboms yra visiškas kosmosas (haha, ok, bajeris prastas, knygoj jie geresni, pažadu). Ne šiaip iš smalsumo – atsiliepimai apie nuostabų Marsiečio humorą mane taip viliojo, kad susilaikyti nepajėgiau. Ir tikrai – pirmieji puslapiai, didžiausia įmanoma siužetinė ir (iš)likimo šikna, o aš jau prunkščiau, ir absoliučiai Marką įsimylėjau. Jis ne tik nori išgyventi. Jis išradingas, juokingas, sąmojingas, apie jo gyvenimą skaityti įdomu net tuomet, kai neįtraukiami jokie kiti veikėjai. Jo pokalbiai su savimi – neįkainojami. Jo požiūris į gyvenimą – ne Paulo Coelho lygio įkvėpimo paieškos, o pasiruošimas bandyti, klaidų akivaizdoje nusijuokti, eiti suvalgyti bulvę ir bandyti toliau. Mano požiūris į gyvenimą panašus, ypač bulvės aspektu.
Ar supratau viską, kas knygoje rašoma? Jau Billo Gates‘o rekomendacija ant viršelio žadėjo, kad prisiminsiu visas kančias, kuriomis gyvenau tais laikais, kai sėdėjau fizikos ir chemijos pamokose. Todėl blaiviai vertindama savo pačios galimybes, o ir nevargindama savęs bandymu išgūglinti visko, kas man neaišku, pasitikėdama keliais atsiliepimais kur kas kompetitingesnių, kurie sako, jog knyga – logiška ir nėra tik protingai skambančios sapalionės, turiu pripažinti, kad istorija mėgavausi. Mano skoniui ji galėjo būti kiek trumpesnė, o techninių dalykų – šiek tiek mažiau, tačiau suprantu, kad jie skirti visai ne man. Šiaip ar taip su Marsiečiu jaučiausi kaip užklydusi į ne savo teritoriją – nieko šitam vakarėly nepažįstu, esu tokia gerokai ne į temą, mane čia atsitempė tas vienas žmogus, kuris dabar kažkur pasiplovė, bet keli teisingi bajeriai ir man visai linksma.
June 28, 2021
Andy Weir. MARSIETIS.
Galvojau - kuris pagal kurį. Filmas pastatytas pagal knygą ar knyga parašyta jau po to, kai buvo sukurtas filmo scenarijus? Sumenkinti nenoriu nei vieno, kiekvienas iš jų garantavo gerą laiko praleidimą. Vis tik šiandien apie knygą.
MARSIETĮ skaitydamas taip įsitraukiau, jog didžioji dalis kelionių į darbą ir iš jo neprisimenamos. Išsibraukiau iš kasdienybės, taip įsisiurbiau į tą nepažįstamą Marsą. Likau maloniai nustebęs, jog pasakojimas taip intrigavo.
Autorius, asmeniškai, yra talentingas istorijų pasakotojas. Tekstas tarsi vienas didelis kino filmas, kuriame niekada netrūksta veiksmo ir noro įtraukti skaitytoją. Net jeigu tai keli puslapiai pagrindinio veikėjų paskaičiavimų, kiek jam ko reikės konvertuojant vieną ar kitą mechanizmą. Visas pasakojamas taip lengvai įsivaizduojamas, taip gerai matomas, kad netgi keista - juk Marso nesu matęs. Gal tai ir yra stebuklas - tai, ko esame nematę, geriau naviguojama autoriaus (esant išlavintai vaizduotei). Nėra tos asmeninės patirties (tos aksiomos), tad vaizdinį žymiai lengviau įsivaizduoti, turi savotišką vaizduotės laisvę, bet tuo pačiu tave naviguoja ir autorius.
Markas Votnis yra atskiras personažas. Mielai skaityčiau visas knygas, kuriose jis būtų kaip veikėjas. Net ir koks detektyvas sueitų. O nenuklystant - jis buvo pats geriausias dalykas visame kūrinyje. Esu skaitęs bičiulių komentarų apie tai, kad užtektų ir jo vieno, Žemės veikėjų galėjo ir nebūti. Galiu tik patvirtinti. Jis vienas “turi smarvės” išnešti visą kūrinį.
Paslapčia visada žavėjausi kosmosu. Tuo, kas yra kažkur kitur - ne Žemėje. Pats bijočiau nesvarumo būsenos ir nulio gravitacijos, net atrodo nuolatos pykintų, bet labai didžiuojuosi tais, kuriems tai yra malonumas. Labai norėčiau, kad tiek mano, tiek kitų alkis pažinti mūsų pasaulį tik didėtų. Po knygos MARSIETIS pasižiūrėjau “grožinį” serialą AWAY (Netflixe) ir po to dar susiradau dokumentinį serialą MARS (taipogi Netflixe). Rekomenduoju.
Rekomenduoju ir knygą, MARSIETIS yra tobulas poilsis, geras tekstas, intriguojantis pasakojimas, nepaprastai šaunūs, šmaikštūs ir juokingi, atsidavę ir tikintys, darboholikai veikėjai. Ir, aišku, Markas Votnis. Niekada nesakyk niekada, tačiau šį pagrindinį veikėją aš kaip niekad pamėgau.
Bus tokių, kurie turi ir skaitė kitą MARSIEČIO leidima (kalbu apie “Obuolio” leidyklos egzempliorių). Bičiuliai, meskit jį šalin - šitas vertimas yra gerokai geresnis!
Galvojau - kuris pagal kurį. Filmas pastatytas pagal knygą ar knyga parašyta jau po to, kai buvo sukurtas filmo scenarijus? Sumenkinti nenoriu nei vieno, kiekvienas iš jų garantavo gerą laiko praleidimą. Vis tik šiandien apie knygą.
MARSIETĮ skaitydamas taip įsitraukiau, jog didžioji dalis kelionių į darbą ir iš jo neprisimenamos. Išsibraukiau iš kasdienybės, taip įsisiurbiau į tą nepažįstamą Marsą. Likau maloniai nustebęs, jog pasakojimas taip intrigavo.
Autorius, asmeniškai, yra talentingas istorijų pasakotojas. Tekstas tarsi vienas didelis kino filmas, kuriame niekada netrūksta veiksmo ir noro įtraukti skaitytoją. Net jeigu tai keli puslapiai pagrindinio veikėjų paskaičiavimų, kiek jam ko reikės konvertuojant vieną ar kitą mechanizmą. Visas pasakojamas taip lengvai įsivaizduojamas, taip gerai matomas, kad netgi keista - juk Marso nesu matęs. Gal tai ir yra stebuklas - tai, ko esame nematę, geriau naviguojama autoriaus (esant išlavintai vaizduotei). Nėra tos asmeninės patirties (tos aksiomos), tad vaizdinį žymiai lengviau įsivaizduoti, turi savotišką vaizduotės laisvę, bet tuo pačiu tave naviguoja ir autorius.
Markas Votnis yra atskiras personažas. Mielai skaityčiau visas knygas, kuriose jis būtų kaip veikėjas. Net ir koks detektyvas sueitų. O nenuklystant - jis buvo pats geriausias dalykas visame kūrinyje. Esu skaitęs bičiulių komentarų apie tai, kad užtektų ir jo vieno, Žemės veikėjų galėjo ir nebūti. Galiu tik patvirtinti. Jis vienas “turi smarvės” išnešti visą kūrinį.
Paslapčia visada žavėjausi kosmosu. Tuo, kas yra kažkur kitur - ne Žemėje. Pats bijočiau nesvarumo būsenos ir nulio gravitacijos, net atrodo nuolatos pykintų, bet labai didžiuojuosi tais, kuriems tai yra malonumas. Labai norėčiau, kad tiek mano, tiek kitų alkis pažinti mūsų pasaulį tik didėtų. Po knygos MARSIETIS pasižiūrėjau “grožinį” serialą AWAY (Netflixe) ir po to dar susiradau dokumentinį serialą MARS (taipogi Netflixe). Rekomenduoju.
Rekomenduoju ir knygą, MARSIETIS yra tobulas poilsis, geras tekstas, intriguojantis pasakojimas, nepaprastai šaunūs, šmaikštūs ir juokingi, atsidavę ir tikintys, darboholikai veikėjai. Ir, aišku, Markas Votnis. Niekada nesakyk niekada, tačiau šį pagrindinį veikėją aš kaip niekad pamėgau.
Bus tokių, kurie turi ir skaitė kitą MARSIEČIO leidima (kalbu apie “Obuolio” leidyklos egzempliorių). Bičiuliai, meskit jį šalin - šitas vertimas yra gerokai geresnis!
April 10, 2018
Kokia gera knyga! Loved this! Taip įdomiai susiskaitė, o pats pagrindinis personažas - Markas taip labai labai patiko. Ypač jo humoro jausmas. Ne kartą nuoširdžiai juokiausi beskaitant. Jei trumpai -highly recommend!
June 14, 2026
Smagi knyga. Viena geresnių mokslinės fantastikos knygų. Filmas "Marsietis", sukurtas pagal šią knygą yra tarp mano top10 visų laikų filmų, esu jį peržiūrėjęs 10-15 kartų. Perskaitęs knygą galiu tik pagirti, kad filmas itin tiksliai atkartojo knygą, vos ne 100 procentų, tik kiek pakeista pabaiga. Knyga vertinga ne tik kaip sci-fi žanro, tai kartu ir survival (išlikimo) žanro knyga, su dar ir nemažai gero humoro :) Aš skaičiau Obuolys leidyklos leidimą, 2015 metų, 559 psl.
June 22, 2018
Šią knygą apibūdinčiau kaip mokslinę NEfantastiką. Kalba eina apie kosmoso keliones, planetas, laivus, bet viskas iki mažiausio krislelio pagrįsta jau sukurtomis technologijomis.
Labiausiai tiktų chemija susidomėjusiam paaugliui, nes man šioje knygoje būtent ir įstrigo praktinės chemijos uždaviniai.
Atsidūręs Marse Votnis pasijaučia kaip uždavinio sąlygoje: turime 60 litrų vandenilio ir 120 l deguonies. Kaip pasigaminti vandens išgyvenimui?
Silpnoji kūrinio vieta man pasirodė neįtikinantys juokeliai (gal kartas vertimas). Knygoje nėra žmogiškos dramos, vietoje to - technologinė drama. Ar žmogus pakankamai protingas, kad nugalėtų Marsą?
Andy Weir mano, kad atsakymas - taip.
Labiausiai tiktų chemija susidomėjusiam paaugliui, nes man šioje knygoje būtent ir įstrigo praktinės chemijos uždaviniai.
Atsidūręs Marse Votnis pasijaučia kaip uždavinio sąlygoje: turime 60 litrų vandenilio ir 120 l deguonies. Kaip pasigaminti vandens išgyvenimui?
Silpnoji kūrinio vieta man pasirodė neįtikinantys juokeliai (gal kartas vertimas). Knygoje nėra žmogiškos dramos, vietoje to - technologinė drama. Ar žmogus pakankamai protingas, kad nugalėtų Marsą?
Andy Weir mano, kad atsakymas - taip.
September 22, 2020
Mokslinės fantastikos tematika man nėra nauja, nes labai labai mėgstu sci-fi filmus ar serialus, ypatingai apie kosmosą. Vis matydavau ir filmą "Marsietis", bet žinojau, kad yra knyga ir buvau nusprendusi pirma perskaityti knygą, o tik po to pasižiūrėti filmą. Na, tai pagaliau įvyko! Ir smagiausia tai, kad tai buvo pirmoji (bent kiek atsimenu) mokslinės fantastikos knyga, kurią perskaičiau!
Pažintis, galiu pasakyti, tikrai vykusi. Tikėjausi, kad pusės teksto nesuprasiu, bet nors ir buvo nežinomų žodžių ar veikėjo fizikinių, cheminių ir dar visokiausių bandymų aprašymų, galiu pasidžiaugti - tokio "nežinomo" teksto buvo mažuma. Tai būtent tai man labiausiai ir patiko! Pakankamai lengvas tekstas, pripildytas žiauriai gero humoro, o aš tiesiog jaučiausi lyg būčiau su Votniu įstrigus Marse.
Kaip minėjau, knygoje nemažai pagrindinio veikėjo humoro ir tikrai skaitydama knygą vis krizenau, tad čia tik dar vienas didelis pliusas knygai. Nepaisant humoro, man taip pat labai patiko ir pagrindinio veikėjo charakteris. Nes nežinau ar aš, įstrigus viena Marse, greitai į viską pradėčiau žvelgti optimistiškai. Tačiau tuo ir žavi žmogaus instinktas išgyventi. Ir nesvarbu kurioj Saulės sistemos planetoj bebūtum.
Noriu paminėti dar tai, kad autorius labai įtaigiai ir pagauliai visą istoriją perteikė. Aš ir jaudinausi, ir juokiausi, ir visada buvau susidomėjusi, nes norėjau sužinoti "kaip jam seksis toliau? Ar jam pavyks jo vienas ar kitas sumanymas?". Tikrai puikiai įsijaučiau į tekstą ir išgyvenau kiekvieną džiaugsmingą arba nelabai Votnio solą praleistą Marse!
Tad, kai buvau tokia įsijautusi ties išgyvenimu Marse, man truputį trukdė Žemės reikalai ir norėjosi juos dvigubu greičiu perskaityti, kad galėčiau grįžti pas Votnį. Rekomenduoju šią knygą tiems, kurie kaip ir aš, nori susipažinti su mokslinės fantastikos knygomis, manau pažinčiai ši - puikus variantas! Taip pat ieškantiems skaniu humoru pagardintos istorijos apie didžiausią žmogaus troškimą - gyventi. ☄️
January 18, 2018
Kol pasaulis (įskaitant ir mane) eina iš proto dėl Mėnulio misijos, tai sau ramiai jau antrą kartą perskaičiau Marsietį. Nors ir kelis kartus mačiau filmą - tiesiog tobulas pasakojimas! Šių laikų Robinzono Kruzo istorija. Nepaprastai žavi autoriaus išmintis aprašyti taip detaliai visus įmanomus ir galimus variantus, kad žmogus išgyventų dar vieną dieną svetimoje planetoje, Marse. Po kol kas 3/3 autoriaus knygų yra puikus jo talento įrodymas!
December 15, 2021
Patinka man Andy Weir personažai protagonistai. Ypač Jų humoro jausmas ir gebėjimas stipriai prastose situacijose išlikti pozityviai nuotaikingais. Marsietis skaičiau jau po Hail Mary, ir maniau, jog nebus ji tokia gera... Bet klydau. Matyt per gyvenimą ir mes sliuogiame vieni, tad tas monologas primena mūsų asmeninį balsą. Puiki knyga
P.S. Artemidė bus kita Weir knyga. ;)
P.S. Artemidė bus kita Weir knyga. ;)
October 24, 2023
Dar sykį įsitikinau, kokia tai puiki knyga. Pasirodo, nebuvau matęs filmo, iškart ir pažiūrėjau - meh.
February 26, 2025
Ok tikrai pavėluotai, bet per kelionę turėjau telefone knygą. Aišku patiko. Bet Project Hail Mary geriau.
December 31, 2014
Pradėkim nuo to, kas yra "traktas". Traktas, mano supratimu, yra kažko eiga, kelias, dao. Tarkim koldūnų gamybos traktas, būtų nuo kiaulyčių auginimo Joniškio P.Pumplausko ekologiniame ūkyje, iki Eko parduotuvės, kur aš tuos koldūnus imu iš šaldiklio. Imant trakto suvokimą plačiau, reiktų pridėti viską kas su tuo susiję. Koldūnų reklamą, kurią platino vienas draugas per FB. Priedus, kuriuos naudosiu juos virdamas ir valgydamas. Lėkštes į kurias viską sudėsiu. Grietinę, kuria užsipilsiu. Arbatą, kuria užsigersiu. ir tt. ir pan. Dar reiktų pridėti viską apie P.Pumplausko ūkį. Kokioje žemėje jis stovi. Kokiais pašarais buvo šeriamos kiaulės ir ar jos palaksto vasarą lauke. Kiek laiko būna užšaldyta mėsa vežant į mėsos perdirbimo vietą. Ar P.Pumplauskas yra sąžiningas (nededa kokių tai antibiotikų) ir higieniškas (mėsos laikymo sąlygos). Žodžiu, kaip jau minėjau, traktas yra - eigos visuma. Tai va autorius yra geriausias trakto analitikas ever. Jo giluminis proceso suvokimas yra panašesnis į mokslininko nei rašytojo. Ką ten mokslininko, jis panašus į mokslininkų grupės (šiuo atveju NASA) suvokimą. Nei vienos detalės praleistos. Nei vieno veiksmo sudedamoji dalis neliko neapgalvota. Neįtikėtina. Tai labiausiai neįtikėtina knyga, kurią skaičiau... eee... nu, pastaruoju metu. #Recom labai. #LEBooks
November 9, 2025
4,5/5 🌟
Tikras romanas moksliukams.
Įsimylėjau Marką Votnį. Tas neišsenkantis minčių ir idėjų katilas jo galvoje… o tas saldus ir nuostabus humoras…
Įtraukianti knyga apie išgyvenimą. Įtampa didėjo su kiekvienu puslapiu. Vienintelė istorijos detalė, kuri kėlė dviprasmiškus jausmus - smulkmeniškumas. Šiaip tikrai buvo įdomu skaityti įvairius fizikos, chemijos ir biologijos dėsnius, bet kartais mechanikos buvo jau per daug. Nežinau, ar tikrai norėjau žinoti kiekvieno miniatiūrinio žingsnio informaciją atliekant remontus. Iš kitos pusės, nuolatos tvyrojo jausmas, kad man Markas pirštu baksnoja, ką, kur ir kaip ruošiasi daryti. Pasijutau labai asmeniškai įtraukta į istoriją, lyg būčiau stiprybės ir ramybės šaltinis pagrindiniam veikėjui.
Džiaugiuosi, kad dar nebuvau žiūrėjusi filmo, nes dabar tikrai tai padarysiu. Labai tikiuosi, kad humoras ten bus toks pat įstabus.
Tikras romanas moksliukams.
Įsimylėjau Marką Votnį. Tas neišsenkantis minčių ir idėjų katilas jo galvoje… o tas saldus ir nuostabus humoras…
Įtraukianti knyga apie išgyvenimą. Įtampa didėjo su kiekvienu puslapiu. Vienintelė istorijos detalė, kuri kėlė dviprasmiškus jausmus - smulkmeniškumas. Šiaip tikrai buvo įdomu skaityti įvairius fizikos, chemijos ir biologijos dėsnius, bet kartais mechanikos buvo jau per daug. Nežinau, ar tikrai norėjau žinoti kiekvieno miniatiūrinio žingsnio informaciją atliekant remontus. Iš kitos pusės, nuolatos tvyrojo jausmas, kad man Markas pirštu baksnoja, ką, kur ir kaip ruošiasi daryti. Pasijutau labai asmeniškai įtraukta į istoriją, lyg būčiau stiprybės ir ramybės šaltinis pagrindiniam veikėjui.
Džiaugiuosi, kad dar nebuvau žiūrėjusi filmo, nes dabar tikrai tai padarysiu. Labai tikiuosi, kad humoras ten bus toks pat įstabus.
March 8, 2025
Praėjo jau beveik 15 metų kai ši knyga išvydo pasaulio šviesą, bet ją perskaičiau tik dabar 🫣. Nuo mažumės labai mėgau pagal šią knygą pastatytą filmą. Visa savo gyvenimą ir iki šiol domiuosi astronomija, astrologija ir tai man nebuvo labai tolima tema, tačiau pirmąsyk skaičiau tokio žanro knygą. Ir žinot ką - manęs nenuvylė 😀. Džiaugiuosi, jog įveikiau, nors ir buvo vietomis sunkumų suprasti kaip viskas vyksta, na bet čia vis dėlto mokslinė fantastika 🙂.
Re ko men duo ju !!!
Re ko men duo ju !!!
July 4, 2026
Pasiruošus visa tai dar kartą išgyventi žiūrint filme.
November 10, 2021
Tiesą sakant, planavau skaityti kitą šio autoriaus knygą, o šią praleisti, nes mačiau pagal ją pastatytą filmą, man jis patiko, daugmaž žinojau, kaip klostysis istorija, tai kam ta knyga, tiesa? Tačiau kažkas paskatino apsigalvoti – galbūt susižavėjimas pora skaitytų Andy Weiro apsakymų.
Robinzono Kruzo istoriją turbūt esame girdėję dauguma. Na, arba matę filmą „Prarastasis“. Gerai, o dabar vietoje negyvenamos salos įsivaizduokite svetimą planetą, kurioje net kvėpuoti negalėtumėte be specialios įrangos, o ir atsitiktinio susidūrimo su čiabuviais tikėtis neverta (ne, žalių žmogeliukų Marse nėra, deja).
Tokioje, labai švelniai tariant, nepavydėtinoje situacijoje atsiduria astronautas, botanikas ir inžinierius Markas Watney’is: kai užklupus audrai kartu su komanda skubėdamas palikti raudonąją planetą patiria traumą, kolegos priversti palikti jį likimo valiai ir pagrįstai nusprendžia, kad Markas paprasčiausiai neišgyveno. Jam reikia nepritrūkti deguonies, vandens, pasigaminti papildomo maisto, belaukiant kol NASA susipras, kad astronautas gyvas ir pamėgins jį išgelbėti.
Praktiškai visas knygos siužetas susideda iš įvairiausių techninių bei gamtinių kliūčių, viena po kitos kylančių tiek Marse likusiam Watney’iui, tiek bandantiems jį gelbėti NASA darbuotojams. Markas pademonstruoja pribloškiantį išradingumą (ir įrodo, kad galima velniškai ilgai išgyventi mintant bulvėmis, vandeniu ir vitaminų papildais), tuo tarpu už tūkstančių kilometrų likusi Žemės planeta susivienija. Kitoje planetoje įstrigusio astronauto likimas parūpsta visiems, net jei eiliniai žmonės ir neturi galimybės prisidėti prie jo išgelbėjimo. Žmonija tartum kolektyviai nusprendžia: bet ten juk mūsiškis, tikiuosi jie jį išgelbės, reikia neprarasti vilties.
Greta natūraliai įtempto siužeto bei žmonių sumanumo ir vienybės pavyzdžių verta paminėti ir pagrindiniam veikėjui išgyventi padedantį kandų humorą (net prisiminiau „Dievų mišką“ – sarkazmas ir ironija bent truputį palengvina net ir pačias beviltiškiausias situacijas), o taip pat verta pagirti autorių už tai, kad moksliškai knyga gan tiksli – didžioji dalis aprašomų technologijų jau egzistuoja, tik jų gamyba ir naudojimas dar per brangūs tokioms misijoms į Marsą, kokia aprašyta romane.
Kosminė įtempto siužeto drama. Jei toks kokteilis jums skamba patraukliai – knyga tikrai verta dėmesio.
Robinzono Kruzo istoriją turbūt esame girdėję dauguma. Na, arba matę filmą „Prarastasis“. Gerai, o dabar vietoje negyvenamos salos įsivaizduokite svetimą planetą, kurioje net kvėpuoti negalėtumėte be specialios įrangos, o ir atsitiktinio susidūrimo su čiabuviais tikėtis neverta (ne, žalių žmogeliukų Marse nėra, deja).
Tokioje, labai švelniai tariant, nepavydėtinoje situacijoje atsiduria astronautas, botanikas ir inžinierius Markas Watney’is: kai užklupus audrai kartu su komanda skubėdamas palikti raudonąją planetą patiria traumą, kolegos priversti palikti jį likimo valiai ir pagrįstai nusprendžia, kad Markas paprasčiausiai neišgyveno. Jam reikia nepritrūkti deguonies, vandens, pasigaminti papildomo maisto, belaukiant kol NASA susipras, kad astronautas gyvas ir pamėgins jį išgelbėti.
Praktiškai visas knygos siužetas susideda iš įvairiausių techninių bei gamtinių kliūčių, viena po kitos kylančių tiek Marse likusiam Watney’iui, tiek bandantiems jį gelbėti NASA darbuotojams. Markas pademonstruoja pribloškiantį išradingumą (ir įrodo, kad galima velniškai ilgai išgyventi mintant bulvėmis, vandeniu ir vitaminų papildais), tuo tarpu už tūkstančių kilometrų likusi Žemės planeta susivienija. Kitoje planetoje įstrigusio astronauto likimas parūpsta visiems, net jei eiliniai žmonės ir neturi galimybės prisidėti prie jo išgelbėjimo. Žmonija tartum kolektyviai nusprendžia: bet ten juk mūsiškis, tikiuosi jie jį išgelbės, reikia neprarasti vilties.
Greta natūraliai įtempto siužeto bei žmonių sumanumo ir vienybės pavyzdžių verta paminėti ir pagrindiniam veikėjui išgyventi padedantį kandų humorą (net prisiminiau „Dievų mišką“ – sarkazmas ir ironija bent truputį palengvina net ir pačias beviltiškiausias situacijas), o taip pat verta pagirti autorių už tai, kad moksliškai knyga gan tiksli – didžioji dalis aprašomų technologijų jau egzistuoja, tik jų gamyba ir naudojimas dar per brangūs tokioms misijoms į Marsą, kokia aprašyta romane.
Kosminė įtempto siužeto drama. Jei toks kokteilis jums skamba patraukliai – knyga tikrai verta dėmesio.
May 20, 2021
Grįžau prie skaitymo! Ir jei ne ši knyga, nežinau, kada tai būčiau padariusi.
1. Nuostabus apipavidalinimas! Tik tie minkšti viršeliai praranda prekinę išvaizdą. Labai greit.
2. Džiugu, kad neteko skaityti Obuolio, keliu puodelį į Balto sveikatą.
O jei apie knygą, tai ji puiki. Čia nėra blogiećių, antagonistų, kurie vaikšto dviem kojom. Blogis, blogietis, kurį mes įpratę sutikti knygose, filmuose, serialuose yra aplinkybės. Ir taip jau gavosi, kad tos aplinkybės - nesėkmingas atsitiktinumas ir nesvetinga tuščia planeta.
Aš nežinau, kiek čia mokslinio realizmo visuose aprašymuose. Bet autorius pasistengė papasakoti viską taip, kad atrodo, pati ėmiau suprasti, kaip reiktų išgyventi Marse ir kaip jį kolonizuoti.
Niekada negalvojau, kad man patiks tokio tipo fantastika. O rodos, atvėriau naujas literatūros duris pati sau.👏
1. Nuostabus apipavidalinimas! Tik tie minkšti viršeliai praranda prekinę išvaizdą. Labai greit.
2. Džiugu, kad neteko skaityti Obuolio, keliu puodelį į Balto sveikatą.
O jei apie knygą, tai ji puiki. Čia nėra blogiećių, antagonistų, kurie vaikšto dviem kojom. Blogis, blogietis, kurį mes įpratę sutikti knygose, filmuose, serialuose yra aplinkybės. Ir taip jau gavosi, kad tos aplinkybės - nesėkmingas atsitiktinumas ir nesvetinga tuščia planeta.
Aš nežinau, kiek čia mokslinio realizmo visuose aprašymuose. Bet autorius pasistengė papasakoti viską taip, kad atrodo, pati ėmiau suprasti, kaip reiktų išgyventi Marse ir kaip jį kolonizuoti.
Niekada negalvojau, kad man patiks tokio tipo fantastika. O rodos, atvėriau naujas literatūros duris pati sau.👏
January 4, 2022
Neeilinė knyga 😊 tik truputį prailgo vietomis, nes chemija ne mano stiprioji vieta. Eisiu žiūrėt ekranizacijos :)
December 18, 2023
*skaičiau lietuviškai
May 10, 2019
Knyga patvirtinanti, kad žmogaus galimybės yra neišmatuojamos. Likęs Marse nesėkmingos misijos metu, pagrindinis veikėjas savo valios ir žinių pagalba sugeba išgyventi. Taip pat parodyta, kad normalioje visuomenėje vieno žmogaus gyvybė verta visų kitų žmonių pastangų, neskaičiuojant laiko, darbo, žinių ir išteklių.
April 20, 2026
Išgyvenusi Projektas „Sveika, Marija“ sukeltą euforiją, nebegalėjau sustoti: nusispjoviau į savo ne kartą pasiteisinusį įsitikinimą, kad po filmo knyga mėgautis būna sunku, ir griebiau kitą to paties autoriaus knygą ir išgyvenau dar vieną euforiją, tik šį kartą visai kito tipo. Eilutėms bėgant, o mano vaizduotei piešiant į knygos puslapius mėginantį įsisprausti Mett‘ą Damon‘ą supratau Andy Weir‘o genialumą. Skaičiau ir įsivaizdavau, kaip Andy renka ir analizuoja visus atsiliepimus apie Marsietį ir vien tam, kad kitose knygose nebedarytų tų pačių klaidų: ar skaitytojui pasirodė per daug monotoniškas Marsiečio pasakojimo būdas, viską pateikiant per astronauto dienoraščio įrašus? Nieko tokio, ateity knygą paįvairinsime ilgesniais ir įvairesniais intarpais iš veikėjo praeities ar kitų veikėjų perspektyvų. Nusibosta problema-sprendimas-nauja problema ciklas? Na, supraskit, čia knygos varikliukas, bet kitą kartą suversime bėdeles ne kaip karolius ant vieno tiesaus kaip autostrada siūlo, o kaip nors kūrybiškiau. Trūksta emocijų, viskas kažkaip per daug optimistiška? Cha, palaikykit mano rašiklį/ klaviatūrą, aš tuoj... Dar kažkas girdėjau skundėsi, kad šioje mokslinėje fantastikoje per daug mokslo? Jie matyt mokykloj fizikos, biologijos, chemijos ir astrologijos nesimokė. Nieko, išspręsim, gal kokį korepetitorių mokytoją paorganizuosim.
Nu va taip Andy pasitreniravo su Marsiečiu ir po to parašė kitą nuostabią knygą.
Marsietis irgi neblogas, gal tik kiek sunku juo mėgautis, kai prieš tai perskaitai Projektas „Sveika, Marija“ ir dar pažiūri kaip Matt‘as Damon‘as įkūnija marsietį filme. Po to mažai kas bestebina skaitant knygą.
Bet jei nuo jos pradėsite pažintį su Andy Weir‘o kūryba viskas turėtų būti labai smagu. Svarbiausia dar kartą įsitikinsite, kad nėra nieko, ko negalėtų pataisyti lipni juosta. Net jei tai atominis reaktorius (ok, mažas). Net jei jis Marse.
Nu va taip Andy pasitreniravo su Marsiečiu ir po to parašė kitą nuostabią knygą.
Marsietis irgi neblogas, gal tik kiek sunku juo mėgautis, kai prieš tai perskaitai Projektas „Sveika, Marija“ ir dar pažiūri kaip Matt‘as Damon‘as įkūnija marsietį filme. Po to mažai kas bestebina skaitant knygą.
Bet jei nuo jos pradėsite pažintį su Andy Weir‘o kūryba viskas turėtų būti labai smagu. Svarbiausia dar kartą įsitikinsite, kad nėra nieko, ko negalėtų pataisyti lipni juosta. Net jei tai atominis reaktorius (ok, mažas). Net jei jis Marse.
July 25, 2023
Mano nuomone, tai dar viena itin pervertinama knyga. Pati idėja žinoma yra super - lieki vienas Marse su ribotomis išgyvenimui būtinomis atsargomis. Rodos turėtų būti neįtikėtinai įtempto siužeto kūrinys, kuriame kosmonautui nuo įtampos, vienatvės, apleidimo, turėtų susisukti protas, tačiau autorius pasirinkto veiksmą plėtoti taip, jog visą laiką veikėjas kažką taiso, tvarko, meistrauja. Atlikti šiuos darbus yra beabejo logiška, juk tau reikia išgyventi, tačiau visiškai nebandoma atsižvelgti į tai, kad žmogaus psichika, net ir emociškai stipraus asmens tikrai pakriktų. Tekstas apkraustas daugybę mokslinių išvedžiojimų, daug fizikos, chemijos, biologijos, jog atrodo skaitai kokį nors vadovėlį. Pabaiga žinoma labai nuspėjama.
May 10, 2025
Gal ir daugiau tikėjaus perskaitęs “Project Hail Mary”.
Kartais išmušdavo nesuprantami terminai, vietomis būdavo veikėjų, kur visą knygą galvojau, jog jo lytis yra vienokia, bet galų gale pasirodo, jog ten buvo vyras (ir vice versa). O kartais būdavo tiesiog nuobodu, sunkiau klausytis, gal kiek ir pasikartojanti knyga.
Bet šiaip Mark Watney yra kietas vyrukas. Pamoka mums, jog net ir pačiose blogiausiose situacijose nereikia pasiduoti - visad galima rasti sprendimą, išsigelbėjimą. Visada yra viltis, juk ji miršta pati paskutinė.
Kartais išmušdavo nesuprantami terminai, vietomis būdavo veikėjų, kur visą knygą galvojau, jog jo lytis yra vienokia, bet galų gale pasirodo, jog ten buvo vyras (ir vice versa). O kartais būdavo tiesiog nuobodu, sunkiau klausytis, gal kiek ir pasikartojanti knyga.
Bet šiaip Mark Watney yra kietas vyrukas. Pamoka mums, jog net ir pačiose blogiausiose situacijose nereikia pasiduoti - visad galima rasti sprendimą, išsigelbėjimą. Visada yra viltis, juk ji miršta pati paskutinė.
December 6, 2020
Nuo pirmo iki paskutinio puslapio be galo pritraukianti knyga. Taip, kad atsiplėšti neįmanoma. Tikriausiai visi matė filmą, bet net ir mačius, knyga skaitosi ne ką prasčiau. Rekomenduojama tikriausiai bet kam, net ir ne fantastikos mėgejams. Nes čia ne tik Marsas ir jo ypatybės, bet taip pat ir žmogus, jo beviltiška situacija, gebėjimas neprarasti vilties, užsispyrimas ir galiausiai labai geras humoro jausmas, net tada kai apie juokus norėtųsi galvoti mažiausiai.
March 13, 2020
Nors ir Marse niekada nežengė nė vienas žmogus, bet tas jausmas lyg visą laiką būtum jame. Andy Weir sukūrė įspūdingą, šmaikštų, detalų ir neįtikėtinai įdomų nuotykį dienoraščio stiliumi. Įtraukiantis ir vertas dėmesio, o net mačius filmo adaptaciją - būtina perskaityti šią daug detalesnę ir dramatiškesnę knygą.
May 6, 2025
Su fantastika nesu labai daug draugaujanti. Galbūt reiktų sakyti, kad tiesiog menkai esu susipažinusi. O, kaip gaila!
Esu mačiusi knygos ekranizacija kino teatre 2015 metais, tad viskas pasimiršę ir drąsiai galiu pasakyti, kad knyga man buvo tikrai labai įdomi. Greitai susivalgė marsiečio nuotykiai ir bandymai išgyventi.
Labai rekomenduoju!
Esu mačiusi knygos ekranizacija kino teatre 2015 metais, tad viskas pasimiršę ir drąsiai galiu pasakyti, kad knyga man buvo tikrai labai įdomi. Greitai susivalgė marsiečio nuotykiai ir bandymai išgyventi.
Labai rekomenduoju!
December 28, 2020
Tiesiog wow. Ką tik perskaičiau ir net rankos dreba nuo jaudulio!
September 7, 2023
Wow! Tokio gerumo knyga! Tikrai papuola į mano top 5 knygų sąrašą.
Nuostabiai suderinta mokslinė fantastika, rimtos temos ir humoras. Knyga, kuri įrodo, kad nėra padėties be išeities.
Nuostabiai suderinta mokslinė fantastika, rimtos temos ir humoras. Knyga, kuri įrodo, kad nėra padėties be išeities.
October 22, 2023
"Tačiau esminė priežastis tokia: kiekvienas žmogus turi svarbiausią instinktą - padėti kitiems žmonėms. Kartais sunku tuo patikėti, bet tai - tiesa."
June 9, 2026
Lengviau žiūrėti filmus, nei tokias knygas skaityti 😅
June 2, 2015
Watney per klaidą palieka Marse. Bičas turi išgyventi virš metų su turimomis atsargomis. NASA ir visa žmonija metė pajėgas išgelbėti astronautą. Autorius tiesiog nuneša stogą. Šiais metais dar neskaičiau geresnės knygos, o perskaityti knygą per 2 prisėdimus senai kada ir beteko. 5/5
Displaying 1 - 30 of 32 reviews