Santrauka Europos Komisija pasiūlė kitą ilgalaikį 2028–2034 m. ES biudžetą, dar vadinamą daugiamete finansine programa (DFP).Biudžetas siekia 2 trln. EUR per septynerius metus, juo siekiama stiprinti Europos suverenumą, konkurencingumą ir atsparumą.Naujasis ES biudžetas bus labiau supaprastintas, juo modernizuojamos ES investicijos ir strategiškiau derinami nacionaliniai ir ES prioritetai. Koks yra būsimo ES biudžeto dydis? 2 trln. EURvisas septynių metų biudžetas1,26 %ES bendrųjų nacionalinių pajamų Kaip bus leidžiami pinigai?865 mlrd. EUR, t. y. beveik pusė biudžeto – padėti panaikinti atotrūkį tarp Europos regionų409 mlrd. EUR – Europos konkurencingumui pasaulio ekonomikoje didinti49 mlrd. EUR – investicijoms į švietimą (programai „Erasmus+“) ir demokratinių vertybių propagavimui (programai „AgoraEU“)200 mlrd. EUR – glaudesniems partnerystės ryšiams su likusiu pasauliu kurti Apie šią diagramąSumos nurodomos galiojančiomis kainomis.*įskaitant „Europos horizontą“ Inovacijų fondas (41 mlrd. EUR) neįtrauktas**Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), civilinė sauga ir sveikata, Bendrosios rinkos programa, Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa, bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), teisingumas, eksploatacijos nutraukimas, užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT) ir programa „Pericles IV“ Kokie yra pagrindiniai naujojo pasiūlymo dėl ES biudžeto prioritetai?Pasiūlyme nustatyti šeši strateginiai kito ES ilgalaikio biudžeto prioritetai. Investicijos į žmones, valstybes nares ir regionusŠvietimo, socialinių teisių ir demokratijos skatinimasKlestėjimo skatinimas pasitelkiant konkurencingumą, mokslinius tyrimus ir inovacijasŽmonių apsauga ir pasirengimo bei atsparumo didinimasEuropos apsaugaPartnerystės ryšių kūrimas, siekiant pasaulyje stipresnės Europos Kokį poveikį ES biudžetas turės žmonėms ir ES šalims? Piliečiamsšvietimo ir galimybių jaunimui studijuoti ir dirbti užsienyje finansavimas (pvz., programos „Erasmus+“ finansavimas didėja 50 proc.);didesnė parama pilietinei visuomenei, žiniasklaidos laisvei, aplinkos apsaugai ir demokratinėms vertybėms, įgyvendinant naująją programą „AgoraEU“;geresnė parengtis ir spartesnis atsakas, ištikus gaivalinėms nelaimėms ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms;didesnės galimybės gauti įperkamą būstą, įtrauktos į nacionalinius ir regioninius planus.ES valstybėms narėmslengvesnės galimybės gauti ES finansavimą, taikant supaprastintus, specialiai pritaikytus planus;daugiau kontrolės dėl fondų panaudojimo suteikiama vietos organams, tuo pačiu įgyvendinant ES prioritetus;naujos galimybės pasiskolinti lėšų pagal priemonę „Europos katalizatorius“, suteikiant palankias sąlygas strateginėms investicijoms;daugiau strateginių priemonių, kuriomis remiama energetinė nepriklausomybė, technologinės inovacijos ir gynybos pajėgumai. Kas nauja?Palyginti su ankstesniais biudžetais, 2028–2034 m. biudžetas gerokai skiriasi: Didžiausias Europos biudžetasKitas ES biudžetas, kurio vertė – 2 trln. EUR, yra visų laikų didžiausias biudžetas.Supaprastinimas siekiant rezultatųMažiau programų, paprastesni planai ir lankstumas greitai veikti ištikus krizei.Su teisine valstybe susijusios lėšosES finansavimas bus skiriamas tik tuo atveju, jei bus laikomasi teisinės valstybės principų.ES remiamos paskolosPirmą kartą ES siūlys ES remiamas paskolas (priemonė „Catalyst Europe“), kad paskatintų investicijas strateginėse srityse. Kaip ES finansuos šį biudžetą?Siekdama finansuoti šią plataus užmojo programą neprašant didesnių šalių didesnių įnašų, Europos Komisija pasiūlė penkis naujus ES pajamų šaltinius, vadinamuosius nuosavus išteklius:ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema;pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas;nesurinktos elektros ir elektroninės atliekos;tabako akcizas;bendrojoje rinkoje veikiančių didelių korporacijų įnašai.Tikimasi, kad jos sugeneruos 58,5 mlrd. EUR per metus. Šie ištekliai padės ES finansuoti naujus ilgalaikius prioritetus (skaitmeninimo, gynybos ir švarių technologijų srityje) ir grąžinti pagal ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos programą („NextGenerationEU“) pasiskolintas lėšas. Kas yra ES nuosavi ištekliai?Nuosavi ištekliai yra pagrindiniai ES lėšų surinkimo būdai, tai, pvz., muitai arba PVM dalis, kurie tiesiogiai patenka į ES biudžetą jos prioritetams finansuoti. Tolesni veiksmai Šiuo metu prasideda derybų su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis etapas. Patvirtinus kitą ES biudžetą, iš jo ne tik bus teikiamas finansavimas Europos tikslų įgyvendinimui, jis taip pat pakeis tai, kaip Sąjunga kuria vertę visiems savo gyventojams skirtingose šalyse ir priklausantiems skirtingoms kartoms. 2025 m. liepos mėn.Komisija teikia pasiūlymą dėl naujo ES biudžeto2025–2027 m.Parlamentas ir ES valstybės narės derasi dėl biudžeto2028 m.Naujasis biudžetas įsigalioja Apie ES biudžetą Sužinokite, kaip priimami sprendimai dėl ilgalaikio ES biudžeto
Europos Komisija pasiūlė kitą ilgalaikį 2028–2034 m. ES biudžetą, dar vadinamą daugiamete finansine programa (DFP).Biudžetas siekia 2 trln. EUR per septynerius metus, juo siekiama stiprinti Europos suverenumą, konkurencingumą ir atsparumą.Naujasis ES biudžetas bus labiau supaprastintas, juo modernizuojamos ES investicijos ir strategiškiau derinami nacionaliniai ir ES prioritetai.
Didžiausias Europos biudžetasKitas ES biudžetas, kurio vertė – 2 trln. EUR, yra visų laikų didžiausias biudžetas.
Supaprastinimas siekiant rezultatųMažiau programų, paprastesni planai ir lankstumas greitai veikti ištikus krizei.
Su teisine valstybe susijusios lėšosES finansavimas bus skiriamas tik tuo atveju, jei bus laikomasi teisinės valstybės principų.
ES remiamos paskolosPirmą kartą ES siūlys ES remiamas paskolas (priemonė „Catalyst Europe“), kad paskatintų investicijas strateginėse srityse.
