Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP)

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) priklauso Europos Sąjungos (ES) ir ES valstybių narių bendros kompetencijos sričiai.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje nustatyti šie BŽŪP tikslai:

• didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą ir užtikrinant kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą;
• užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį;
• stabilizuoti rinkas;
• garantuoti pakankamą tiekimą;
• užtikrinti vartotojams priimtinas kainas.

Pagal BŽŪP Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) teikia paramą ES ūkininkų pajamoms, taip padedant jiems užtikrinti saugaus, sveiko ir įperkamo maisto tiekimą. Taip pat finansuojamos žemės ūkio rinkų rėmimo ir stabilizavimo priemonės. Valstybių narių kaimo plėtros programos finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 42 straipsnio 1 dalis ir 43 straipsnio 2 dalis), dauguma sprendimų dėl žemės ūkio priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą.

BŽŪP jau beveik 60 metų. Šiuo metu vykdoma šeštoji esminė reforma, po kurios naujoji BŽŪP bus pradėta įgyvendinti 2023 m. pradžioje. Jos dalis ES biudžete per pastaruosius 30 metų nuolat mažėja: nuo 73 % 1985 m. iki 31 % 2021–2027 m. laikotarpiu.

Naujosios BŽŪP tikslas – puoselėti tvarų ir konkurencingą žemės ūkio sektorių, galintį paremti ūkininkų pragyvenimo šaltinius ir tiekti sveiką bei tvarų maistą visuomenei, taip pat kurti gyvybingas kaimo vietoves.

Žemės ūkis ir kaimo vietovės yra itin svarbūs įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, o naujoji BŽŪP bus pagrindinė priemonė siekiant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijos tikslų.

Užtrukus deryboms dėl naujosios BŽŪP, jos įgyvendinimo pradžia nukelta į 2023 m. sausio 1 d. Reglamentas (ES) 2020/2220 (pereinamojo laikotarpio reglamentas) buvo priimtas siekiant užtikrinti mokėjimus ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams 2021 ir 2022 m.