Sutartys

ES sutartys yra įpareigojantys ES valstybių narių susitarimai. Jomis nustatomi ES tikslai, ES institucijoms taikomos taisyklės, kaip priimami sprendimai ir ES bei jos valstybių narių santykiai.

50 metų trunkanti taikios Europos istorija prasidėjo nuo Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB).

Pagrindinės sutartys:

• 1951 m. Paryžiuje pasirašyta Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis (EAPB). Ši sutartis nustojo galioti 2002 m. liepos 23 d.;
• 1957 m. Romoje pasirašyta Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis (EEB) ir
• 1957 m. Romoje pasirašyta Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (Euratomas).

Šios sutartys buvo iš dalies pakeistos šiomis sutartimis:

• 1965 m. Briuselyje pasirašyta Sujungimo sutartimi;
• 1986 m. Liuksemburge pasirašytu Suvestiniu Europos aktu (SEA);
• 1992 m. Mastrichte pasirašyta Europos Sąjungos sutartimi (ES sutartis arba ESS), kai EEB sutartis tapo EB sutartimi;
• 1997 m. pasirašyta Amsterdamo sutartimi;
• 2001 m. pasirašyta Nicos sutartimi.

Kilus sunkumams kai kuriose ES šalyse ratifikuojant Sutartį dėl Konstitucijos Europai, pasirašytą 2004 m., Europos šalių vadovai 2007 m. susitarė sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją, kurioje ketinta užbaigti ir priimti ne ES konstituciją, bet „reformų sutartį“.

Lisabonos sutartį, pasirašytą 2007 m. gruodžio 17 d., ratifikavo visos ES šalys ir ji įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. Ja buvo padaryti taikomų sutarčių pakeitimai, o EB sutartis tapo Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV).

Be to, Steigimo sutartys buvo iš dalies pakeistos, kai narėmis tapo naujos šalys (1973 m. – Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė¹), 1981 m. – Graikija, 1986 m. – Ispanija ir Portugalija, 1995 m. – Austrija, Suomija ir Švedija, 2004 m. – Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija, 2007 m. – Bulgarija ir Rumunija, ir 2013 m. – Kroatija.