Ūkininkams skiriamų ES tiesioginių išmokų taisyklės

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tiesioginės išmokos ūkininkams mokamos pagal paramos sistemas kiekvienoje ES šalyje.

ES šalys tam tikrą BŽŪP finansavimo dalį turi skirti privalomosios paramos sistemoms:

• standartinėms išmokoms už hektarą. Siekiant tolygiau paskirstyti paramą, visos ES šalys nuo 2015 m. turėjo pereiti prie vienodos išmokos už hektarą („bazinės išmokos ūkininkams sistema“);
• žalinimo išmokoms už hektarą, skiriamoms ūkininkams už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką (30 % skirto nacionalinio finansavimo lėšų);
• išmokoms jauniesiems ūkininkams už hektarą. Šios išmokos skiriamos ne vyresniems nei 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos. Ši išmoka mokama iki penkerių metų.

Taip pat yra neprivalomos paramos sistemos. ES šalys gali pasirinkti:

• remti mažesnius ūkius mokėdamos didesnes išmokas už pirmuosius hektarus („perskirstymo išmoka“);
• skirti papildomas išmokas vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių;
• skirti riboto dydžio išmokas gamybai paremti (susietoji parama – išmokos, susijusios su tam tikromis pasėlių ar gyvulių rūšims), kad padėtų sunkumų patiriantiems žemės ūkio sektoriams savo šalyje;
• pasiūlyti supaprastintą sistemą smulkiesiems ūkininkams – metinę išmoką iki 1 250 eurų.

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, išdėstytos keičiančiame Reglamente (ES) 2017/2393.

• Iš esmės tiesioginė parama gali būti skiriama tik aktyviems ūkininkams (t. y. tiems, kurių pagrindinė veikla yra žemės ūkio veikla). Tačiau kai kuriose ES šalyse administravimas tapo pernelyg didele našta. Visų pirma pareiškėjai, kurie eksploatuoja oro uostus, teikia geležinkelio paslaugas, eksploatuoja vandens valymo įrengimus, teikia nekilnojamojo turto paslaugas ir eksploatuoja nuolatines sporto ir pramogų aikšteles, buvo laikomi neaktyviais, išskyrus atvejus, kai jie galėjo įrodyti kitaip. Šios nuostatos taikymas tapo savanoriškas ES šalims.
• Supaprastinti kai kurie taisyklių, taikomų žalinimo išmokoms, aspektai, visų pirma susiję su pasėlių įvairinimo reikalavimais.
• Išplėsta daugiamečių žolynų apibrėžtis:
  • ES šalys gali nuspręsti įtraukti tam tikrus krūmokšnius arba medžius, kurie gali būti panaudoti gyvūnams šerti, į daugiamečių žolynų plotus, kuriuose vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai, visoje savo teritorijoje ar jos dalyje;
  • ES šalys gali nuspręsti, kad žemė, kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo ariama ar naudojama sėjomainai, būtų priskiriama prie daugiamečių žolynų.
• Dabar jaunieji ūkininkai gali lengviau gauti išmoką už visus penkerius metus.
• Patikslinta ES šalių atsakomybė dėl susietosios paramos gamybos ribojimo pobūdžio.
• Išplėstos ekologinės svarbos vietovių žalinimo išmokoms (ekologiniu požiūriu svarbių vietovių) rūšys, apimant plotus, kuriuose auga augalų veislės, tokios kaip Miscanthus ir Silphium perfoliatum, taip pat pūdymui paliktą žemę, skirtą apdulkintojams naudingiems augalams.

2021 ir 2022 m. pereinamosios nuostatos

2020 m. gruodžio mėn. priimtu iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2020/2220 numatomas tolesnis 2014–2020 m. BŽŪP sistemos taisyklių taikymas ir užtikrinamas išmokų ūkininkams bei kitiems paramos gavėjams mokėjimas iš EŽŪFKP ir EŽŪGF lėšų 2021 ir 2022 m., kol bus pradėta taikyti naujoji sistema. Pereinamojo laikotarpio tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas paramos gavėjams sklandžiai pereiti į naują programavimo laikotarpį.