Profesorei Jūratei Jankevičiūtei, patologoanatominių tyrimų kardiologine tematika Kaune pradininkei, – 100 metų

Būsimoji profesorė Jūratė Jankevičiūtė gimė 1925 metų spalio 25 dieną Kupiškio apskrityje, Skapiškio valsčiuje, Šilaikiškio kaime. Šešerių metų netekusi tėvo išvyko gyventi pas motinos seserį į Marijampolę, kur mokykla buvo arčiau nei gimtinėje. 1932 m. pradėjo mokslus pradžios mokykloje, vėliau mokėsi II Marijampolės gimnazijoje. Visą tą laiką Jūratė gyveno tetos ir dėdės – gydytojo Jurgio Bliūdžiaus – šeimoje, vasaros atostogoms vis grįždama į gimtąjį Šilaikiškį. Tėviškėje sutikdavo atostogų iš Kauno atvykusį akušerijos ir ginekologijos profesorių Praną Mažylį, kuris nuolat priiminėjo ir konsultavo vietines moteris. 1944 m. rudenį, Kauno universitetui atnaujinus veiklą, Jūratė pasirinko studijuoti mediciną. 1949 m., baigusi mokslus su pagyrimu, pradėjo dirbti asistente Patologinės anatomijos katedroje, vėliau dirbo Akušerijos ir ginekologijos katedros vyr. laborante. 1951–1954 m. studijavo aspirantūroje tuometiniame Leningrado Pediatrinės medicinos institute. 1955 m. pradžioje apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją ir grįžo dirbti asistente į Kauno medicinos instituto (KMI) Patologinės anatomijos ir teismo medicinos katedrą. Nuo 1957 m. dirbo tos pačios katedros docente, vėliau ėjo KMI Gydomojo fakulteto prodekanės pareigas.1965 m., iš pareigų pasitraukus prof. J. Lašienei, doc. J. Jankevičiūtė tapo Patologinės anatomijos katedros vedėja. Jos mokslinio darbo tema sutapo su tuo metu KMI plačiai vystytais kardiologiniais tyrimais, kurie, vadovaujant rektoriui prof. Z. Januškevičiui, įgijo kompleksinį, o vėliau ir tarptautinį pobūdį. 1964–1965 m. J. Jankevičiūtė tyrinėjo miokardo infarkto formavimosi ir reparacijos ypatybes. Tuo metu pasirodė pirmosios publikacijos kardiologine tematika, parengtos kartu su klinicistais prof. J. Blužu, prof. A. Baubiniene, prof. G. Vitenšteinu. 1967 m. ji apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją „Miokardo infarkto formavimasis ir reparacija, atsižvelgiant į širdies vainikinių arterijų stenozuojamosios aterosklerozės išplitimą ir intensyvumą (klinikiniai morfologiniai stebėjimai)“. 1969 m. tapo profesore ir toliau tęsė išeminės širdies ligos tyrimus, daugiausia pagrįstus klinikinėmis morfologinėmis paralelėmis, apibendrino miokardo infarkto gydymo antikoaguliantais ir fibrinolizinu rezultatus. Šia tema kartu su prof. J. Blužu bei prof. Z. Januškevičiumi pristatė pranešimą 1970 m. vykusiame VI Pasauliniame kardiologų kongrese Londone.

1972–1974 m. KMI tapo vienu iš PSO kuruojamos Kauno – Roterdamo studijos (KRIS) vykdymo centrų, pradėtas išeminės širdies ligos būklių, rizikos veiksnių registravimas bei ūminio miokardo infarkto registras. Tai buvo sudėtingi tyrimai, kuriuos kartu vykdė gydytojai epidemiologai, kardiologai, biochemikai, psichologai, patologoanatomai, matematikai ir nemažas būrys pagalbinio personalo. Tarp šių tyrimų uždavinių buvo ir mirties atvejų registravimas. KMI Patologinės anatomijos katedroje vadovaujant prof. J. Jankevičiūtei, buvo specialiai tiriamos per autopsiją paimtos 45–59 metų vyrų aortos ir širdys su vainikinėmis arterijomis, nustatomas išeminės širdies ligos buvimas bei charakteristika. Gaila, kad profesorei J. Jankevičiūtei mirus (1976 m.) ši unikali medžiaga apie Kauno populiaciją liko iki galo neįvertinta. Paskelbta tik keletas publikacijų, kuriose pristatyti pirmieji verfikuoti išeminės ligos paplitimo tarp Lietuvos gyventojų duomenys.

Lygiagrečiai pradėti vykdyti 40–59 metų Kauno vyrų, mirusių nuo infarkto ir nuo ūminio koronarinio nepakankamumo, patologoanatominiai tyrimai. Tuo tikslu 1974 m. prof. J. Jankevičiūtės iniciatyva suburta tuometinio Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslo tyrimo instituto Patologoanatominė grupė, vėliau vykdyti išsamūs staigios kardialinės mirties patologoanatominiai tyrimai.

Kardiologine tematika prof. J. Jankevičiūtė paskelbė daugiau nei 60 mokslinių publikacijų, jai vadovaujant parengtos ir apgintos trys mokslų kandidato disertacijos. 1973 m. kartu su bendraautoriais išleido pirmąjį Patologinės anatomijos vadovėlį lietuvių kalba. Profesorės pradėti darbai buvo toliau tęsiami Patologinės anatomijos katedroje ir Kardiologijos instituto Patologinės anatomijos laboratorijoje.

Prof. Laima Griciūtė 2000 m. išleistoje prof. J. Jankevičiūtės literatūros rodyklėje rašė, kad ji ne tik mėgo savo darbą, bet didelę dalį šilumos atiduodavo artimiesiems, draugams ir bendradarbiams. Aspirantūros metais jos mažame kambarėlyje rinkdavosi Leningrade besimokantys Kauno medikai, ji buvo būrelio siela, mėgo teatrą, daug skaitė. Deja, sunki liga ir ankstyva mirtis pakirto profesorę vos sulaukusią 50-ties, kai ji tapo autoritetinga specialiste, visiems dosniai dalijančia savo žinias.

Šių metų pavasarį LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejui prof. J. Jankevičiūtės sūnėnas žurnalistas Juras Jankevičius perdavė gausų profesorės archyvą, pasidalijo jos asmeninėmis nuotraukomis.