J. Basanavičiaus "Juodosios knygos" prietarų(tikėjimų) leksikos savitumas

Laima  Kalėdienė (Grumadienė)

Outline

J. Basanavičiaus "Juodosios knygos" prietarų(tikėjimų) leksikos savitumas

Laima Kalėdienė (Grumadienė)

2007

Abstract

Tikėjimų, burtų ir prietarų pasaulis-tai pasaulis, kuriame žmonės gyveno nuo seniausių laikų. Šis pasaulis visuomet buvo gaubiamas paslapties, daugelį baugino, nes buvo paaiškinamas ne sveiku protu, o paremtas tikėjimu, sklidusiu iš lūpų į lūpas. Tad tikėjimai, burtai ir prietarai, kaip ir pasakos, dainos, mįslės, patarlės, yra neatsiejama lietuvių tautosakos dalis-mūsų praeities dalis, kurią turime saugoti kaip didžiausią turtą. Tik jeigu ne žymusis lietuvių kultūros veikėjas Jonas Basanavičius, pradėjęs domėtis šia tautosakos dalimi, kažin ar mes dabar turėtumėme išlikusį tokį brangų kalbos turtą. Juk būtent jis pats pradėjo ir paragino visus rinkti bei užrašinėti senovės lietuvių tikėjimus (burtus, apžadėjimus, užkerėjimus, įtikėjimus ir kt.) Jau studijuodamas Maskvoje (1873-1874 m.) J. Basanavičius buvo atsidėjęs lietuvių kalbos tyrinėjimams, rinko lietuvių tautosaką. Nors ir nebuvo kalbininkas, didžiulis rūpestis kalba, jos išlikimu paskatino imtis didelių darbų lietuvių kalbos labui. Viena iš tautosakos rūšių-burtais, užkerėjimais, prietarais-susidomėjo dar pačioje savo tautosakinės veiklos pradžioje. Per visą gyvenimą J. Basanavičius savo pastangomis bei kitų padedamas sukaupė didžiulę lietuvių tautosakos biblioteką, kurią dabar sudaro 15 tomų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistų 1993-2004 m. Juose pateikta J. Basanavičiaus surinkta tautosakos medžiaga ir tyrinėjimai. Jo paskelbta tautosaka buvo užrašyta įvairiose vietovėse, bet daugiausia pažymėta yra jo gimtinė, t. y. Ožkabaliai ir jų apylinkės. Rinko ir užrašinėjo pats J. Basanavičius bei kiti žmonės, domėjęsi kalba (Matas Slančiauskas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julija Žymantienė-Žemaitė, Vilius Kalvaitis ir kt.). Vienas šių tomų yra skirtas lietuvių liaudies burtams, užkalbėjimams ir prietarams, pavadintas paties J.Basanavičiaus sugalvotu pavadinimu-,,Juodoji knyga" (2004, toliau-JK). ,,Juodojoje knygoje" esanti tautosaka rinkta XIX a. pab.-XX a. prad. Tautosakos rinkimą sunkino spaudos draudimas bei besikeičiančios žmonių pažiūros-jaunoji karta vis mažiau betikėjo senosios tikėjimais, burtais, prietarais, tad senoliai jau to nė nenorėjo pasakoti. Suprantama, jog spaudos draudimas dažnai vertė slėpti, kas ir kieno užrašyta, todėl liko daug neaiškumų. J. Basanavičiaus ,,Juodojoje knygoje'' pateikiami tekstai priklauso ne vienam žanrui. Vykdant tyrimą atsiribota nuo liaudiškų gydymų tekstų, etimologinių ir mitologinių sakmių, maldelių, giesmių, keiksmų, linkėjimų, laiminimų, garsų pamėgdžiojimų, burtų, užkalbėjimų ir panašių tekstų, kadangi tyrimo pagrindas-tikėjimai arba, kitaip vadinant, prietarai. Todėl jiems ir buvo skiriamas visas dėmesys. Tyrimui pasirinkta pasakymų

ĮVADAS Tikėjimų, burtų ir prietarų pasaulis – tai pasaulis, kuriame žmonės gyveno nuo seniausių laikų. Šis pasaulis visuomet buvo gaubiamas paslapties, daugelį baugino, nes buvo paaiškinamas ne sveiku protu, o paremtas tikėjimu, sklidusiu iš lūpų į lūpas. Tad tikėjimai, burtai ir prietarai, kaip ir pasakos, dainos, mįslės, patarlės, yra neatsiejama lietuvių tautosakos dalis – mūsų praeities dalis, kurią turime saugoti kaip didžiausią turtą. Tik jeigu ne žymusis lietuvių kultūros veikėjas Jonas Basanavičius, pradėjęs domėtis šia tautosakos dalimi, kažin ar mes dabar turėtumėme išlikusį tokį brangų kalbos turtą. Juk būtent jis pats pradėjo ir paragino visus rinkti bei užrašinėti senovės lietuvių tikėjimus (burtus, apžadėjimus, užkerėjimus, įtikėjimus ir kt.) Jau studijuodamas Maskvoje (1873-1874 m.) J. Basanavičius buvo atsidėjęs lietuvių kalbos tyrinėjimams, rinko lietuvių tautosaką. Nors ir nebuvo kalbininkas, didžiulis rūpestis kalba, jos išlikimu paskatino imtis didelių darbų lietuvių kalbos labui. Viena iš tautosakos rūšių - burtais, užkerėjimais, prietarais - susidomėjo dar pačioje savo tautosakinės veiklos pradžioje. Per visą gyvenimą J. Basanavičius savo pastangomis bei kitų padedamas sukaupė didžiulę lietuvių tautosakos biblioteką, kurią dabar sudaro 15 tomų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistų 1993 - 2004 m. Juose pateikta J. Basanavičiaus surinkta tautosakos medžiaga ir tyrinėjimai. Jo paskelbta tautosaka buvo užrašyta įvairiose vietovėse, bet daugiausia pažymėta yra jo gimtinė, t. y. Ožkabaliai ir jų apylinkės. Rinko ir užrašinėjo pats J. Basanavičius bei kiti žmonės, domėjęsi kalba (Matas Slančiauskas, Gabrielė Petkevičaitė – Bitė, Julija Žymantienė – Žemaitė, Vilius Kalvaitis ir kt.). Vienas šių tomų yra skirtas lietuvių liaudies burtams, užkalbėjimams ir prietarams, pavadintas paties J.Basanavičiaus sugalvotu pavadinimu - ,,Juodoji knyga“ (2004, toliau – JK). ,,Juodojoje knygoje“ esanti tautosaka rinkta XIX a. pab. – XX a. prad. Tautosakos rinkimą sunkino spaudos draudimas bei besikeičiančios žmonių pažiūros – jaunoji karta vis mažiau betikėjo senosios tikėjimais, burtais, prietarais, tad senoliai jau to nė nenorėjo pasakoti. Suprantama, jog spaudos draudimas dažnai vertė slėpti, kas ir kieno užrašyta, todėl liko daug neaiškumų. J. Basanavičiaus ,,Juodojoje knygoje‘‘ pateikiami tekstai priklauso ne vienam žanrui. Vykdant tyrimą atsiribota nuo liaudiškų gydymų tekstų, etimologinių ir mitologinių sakmių, maldelių, giesmių, keiksmų, linkėjimų, laiminimų, garsų pamėgdžiojimų, burtų, užkalbėjimų ir panašių tekstų, kadangi tyrimo pagrindas – tikėjimai arba, kitaip vadinant, prietarai. Todėl jiems ir buvo skiriamas visas dėmesys. Tyrimui pasirinkta pasakymų 1 tautosaka primena patarles ir priežodžius. Pasak Leonardo Saukos, ,,jos tikslas – priminti, kaip turi elgtis žmogus, kokios jo laukia pasekmės, taigi jais išsakomos elgesio nuostatos‘‘ (JK: 16-17). Tema. Šio darbo tema – J. Basanavičiaus ,,Juodosios knygos“ prietarų (tikėjimų) leksikos savitumas. Ši tema yra nauja leksikos savitumo atskleidimo būdu – prietarų (tikėjimų) leksikos suprantamumo tyrimu, atliktu mokyklose. Tokio tyrimo iki šiol nebuvo, tad nebuvo galimybės remtis ankstesniais darbais ar kritine literatūra, todėl kad visas darbas buvo orientuotas gautų duomenų analize. Svarbiausias dėmesys šiame darbe skiriamas moksleiviui – jo gebėjimams suvokti XIX a. pab. – XX a. prad. tautosaką. Su lietuvių liaudies tautosaka moksleiviai mokykloje susiduria nuo pirmųjų dienų, dainuodami liaudies dainas, žaisdami liaudiškus žaidimus. Peržvelgę ,,Bendrąsias programas ir bendrojo išsilavinimo standartus“ 1 pastebėsime tautosakos mokymo tęstinumą mokykloje – moksleiviui nuo mažens ugdoma lietuvių tautosakos svarba ir vertė. 5 kl. moksleiviai gilinasi į smulkiąją tautosaką: mokomasi skaičiuočių, menamos mįslės, semiamasi liaudies išminties iš patarlių. 6 kl. plačiau susipažįstama su pasakų ir sakmių pasauliu. 9 kl. moksleiviai pradeda gilintis į tautosakos rūšis ir žanrus, aiškinamasi tautosakos kilmė bei stengiamasi suvokti tautosakos meninį savitumą. Darbo objektas. Darbo objektas yra XIX a. pab. – XX a. prad. leksika – 27 senoviniai prietarai (tikėjimai), kurie atsitiktine tvarka buvo atrinkti iš ,,Juodosios knygos“. Pasirinktu tyrimo objektu buvo siekiama senovinius prietarus (tikėjimus) integruoti į mokykloje dėstomą tautosaką. Ši pasakymų tautosaka iš dalies primena patarles ir priežodžius, tačiau jei su patarlių pasauliu supažindinami žemesniųjų klasių moksleiviai, prietarų (tikėjimu) pasaulis būtų orientuotas į vyresniųjų klasių moksleivius (9-12 kl.), kadangi šių senovinių prietarų supratimas reikalauja daug žinių, kurių dar trūksta žemesniųjų klasių moksleiviams (6–8 kl.). Tikslas. Šio darbo tikslas yra ištirti, ar dabartiniai moksleiviai suvokia ,,Juodosios knygos“ tikėjimų (prietarų) leksikos savitumą, minties gilumą, išsiaiškinti, kaip reikėtų parengti moksleiviams skirtus tokio pobūdžio tekstus, kad jie duotų kaip galima daugiau naudos perteikiant lietuvių tautos pasaulėjautą ir pasaulėvaizdį, kalbos savitumą. Siekiant išsiaiškinti, ar moksleivių amžius turi lemiamos įtakos suvokiant prietarus, buvo tiriami skirtingo amžiaus, t. y. 6–8 kl. ir 9–12 kl., moksleiviai. Daroma prielaida, kad glaudesnius ryšius su kaimo aplinka turintys moksleiviai geriau suvokia liaudies vartotą 1 Bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. Prieiga per internetą:<http://www.pedagogika.lt/puslapis/bps.htm> 2 leksiką ir prietaruose aptariamas realijas, todėl tyrimui pasirinkti moksleiviai iš Anykščių miesto ir Vilniaus miesto, kur, kaip žinia, moksleiviai dažniausiai neturi jokios tarmės, mažiau yra susiję su kaimo aplinka. Metodai. Tyrimui naudojami metodai – anketavimas ir duomenų analizė. Anketavimas atliktas Anykščių A. Baranausko vidurinėje mokykloje ir Vilniaus Pilaitės vidurinėje mokykloje tarp žemesniųjų (6–8) ir aukštesniųjų (9–12) klasių moksleivių. Darbo struktūra. Darbo pradžioje pateikiamas išsamus turinys, nurodantis darbo pateikimo būdą. Įvade apibūdinama darbo tema, nurodomas jos aktualumas, tyrimo objektas, darbo tikslas, aptariama tyrimo metodologija, paaiškinama darbo struktūra. Darbą sudaro 3 dėstomosios dalys. Pirmojoje dalyje plačiai aptariamas prietarų (tikėjimų) leksikos suprantamumo tyrimas: metodai ir tiriamoji medžiaga, tyrimo eiga ir tikslas. Antrojoje dalyje nagrinėjami moksleiviams nesuprantami žodžiai (pasakymai): 1) su nutolusiomis realijomis 2) neteiktinos svetimybės (barbarizmai) 3) tarmybės ir visai nežinomi lietuviški žodžiai. Trečiojoje dalyje tyrinėjamas prietarų suvokimas: 1) nagrinėjamos priežastys, lėmusios prietarų nesupratimą 2) pateikiami ir aptariami atskirų mokyklų prietarų suvokimo duomenys 3) išskiriami kėlę daugiausia neaiškumų bei lengviausiai suprantami prietarai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, santrauka anglų kalba, literatūros sąrašas bei priedai. Atskirai kitame segtuve pridedamos tyrimo anketos ir kompaktinė plokštelė su viso darbo elektroniniu variantu. 1. PRIETARŲ (TIKĖJIMŲ) LEKSIKOS SUPRANTAMUMO TYRIMAS 1.1. Metodai ir tiriamoji medžiaga Iš J. Basanavičiaus ,,Juodosios knygos“ atsitiktine tvarka buvo atrinkti 27 prietarai (kitaip dar – tikėjimai). Atrenkant prietarus atsiribota nuo tokių, į kuriuos įeina necenzūriniai žodžiai (pvz.: ,,O kad nori padaryt mergai, kad šluodama stubą, myžtų, tai reikia, kap gaidys vištą mindžioja, no šiknos plunksną išpešt ir įkištie in šluotą “(JK: 29)) Tyrimui buvo pasirinktos dvi mokyklos – Vilniaus Pilaitės vidurinė mokykla ir Anykščių A. Baranausko vidurinė mokykla. Tuo norėta palyginti, kaip tuos pačius prietarus suvokia Vilniaus – sostinės moksleiviai, neturintys tarmės ir Anykščių miestelio moksleiviai, turintys rytų aukštaičių (anykštėnų) tarmę. Taip pat norėta įsitikinti, kaip jau buvo minėta 3 anksčiau, ar glaudesnius ryšius su kaimo aplinka turintys moksleiviai geriau suvokia liaudies vartotą leksiką ir prietaruose aptariamas realijas. Iš viso tirti 27 skirtingi ,,Juodosios knygos“ prietarai (tikėjimai). Į kiekvieną anketą įeina po 3 prietarus. Buvo apklausta 112 Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos moksleivių (53 žemesniųjų klasių (6-8) ir 59 aukštesniųjų klasių (9-12 ), bei 80 Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos moksleivių (40 žemesniųjų klasių (6-8) ir 40 aukštesniųjų klasių (9-12 kl.)). Iš viso yra 192 anketos, kuriose atitinkamai išdėstyti 576 moksleivių apibūdinimai apie 27 prietarus (tikėjimus). 1.2. Tyrimo eiga ir tikslas Tyrimo eiga. Abiejų miestų (Vilniaus ir Anykščių) tyrimui pasirinktų mokyklų moksleiviai buvo anketuojami lietuvių kalbos pamokų metu. Skirtingos anketos išdalijamos atsitiktine tvarka. Vienos anketos pildymui skiriama 20 minučių. Vienoje anketoje pateikiami trys senoviniai prietarai, kuriuos moksleiviai turėjo paaiškinti tokia tvarka: 1) pateiktose anketose prie kiekvieno prietaro turėjo nurodyti, ar jiems buvo suprantamas pateiktas prietaras, ar ne 2) pažymėję, jog suprato, turėjo dar savais žodžiais paaiškinti prietaro esmę (tuo siekta įsitikinti, jog prietaras buvo suvoktas tinkamai) 3) pažymėję, jog nesuprato, turėjo nurodyti, kas jiems kėlė neaiškumų: ar prietare esantys nesuprantami žodžiai, kuriuos reikėjo išrašyti, ar tam tikrų žodžių reikšmė, dėl kurių negalėjo suvokti prietaro esmės (t. y. žodžiai buvo suprantami, bet ką jie reiškia – neaišku) (Anketos pavyzdys pridedamas – 1 priedas) Tikslas. Buvo siekiama ištirti, kaip dabartiniai mokiniai suvokia XIX a. pab. – XX a. prad. leksiką. Atlikus anketavimą ir išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, jog dauguma mokinių nesupranta senovinių prietarų (tikėjimų) dėl: 1) juose esančių dabartinei lietuvių kalbai neteiktinų skolinių (barbarizmų) 2) nesuprantamų tarmybių ir visai nebežinomų lietuviškų žodžių, pasitraukusių iš aktyviosios vartosenos arba dėl to, kad 3) nebežinoma realija (prietaruose minimas gyvenimo būdas per daug nutolęs nuo dabartinių laikų, todėl daugelio ir nebesuprantamas). 4 2. MOKSLEIVIAMS NESUPRANTAMI ŽODŽIAI (PASAKYMAI) Nurodytus moksleivių nesuprantamus žodžius galime skirstyti į tris grupes: 1) žodžiai (pasakymai), kurių reikšmė yra per daug nutolusi nuo šiuolaikinio gyvenimo būdo (nebežinoma realija) 2) neteiktinos svetimybės arba barbarizmai 3) tarmybės ir visai nežinomi lietuviški žodžiai (išėję iš aktyviosios vartosenos)(1 lentelė) 1 lentelė. MOKSLEIVIAMS NESUPRANTAMI ŽODŽIAI (PASAKYMAI) Žodžiai (pasakymai) su Neteiktinos svetimybės Tarmybės ir visai nežinomi nutolusiois realijomis (barbarizmai) lietuviški žodžiai 1 2 3 1. Kryžiavos dienos 1. Panedėlis 1. Lytus 2. Išklypsta javai 2. Utarnykas 2. Ypata (išsiklaipę javai ) 3. Čielas 3. Duotie 3. Užleistos žąsys 4. Zauzos 4. Nugirdytie 4. Lytus pusę bado 5. Rinda 5. Drapanos tepadaro 6. Čerkutė 6. Myris 5. Bitės nestovi/išnyksta 7. Čėsas 7. Skalsa 6. Pelai 8. Mizernas 8. Skalsesnė (mėsa ) 7. Neužkukuotas krienas 9. Šliūbas 9. Niežt 8. Bruka linus 10. Ba 10. Naujyna 9. Nuobrukos (linų) 11. Nesčėstis 11. Gužas 10. Gramnyčios 12. Knatai 12. Kiaušis 11. Audeklą mesti / 13. Pažyčit 13. Dabytis audeklas sukasi 14. Patropyti 12. Dėdingos vištos 15. Zerkolas 13. Galvą ieškoti 16. Blėdis (iškada ) 14. Gužas savo kiaušį 17. Sūdas išmeta 18. Išgrajyt 15. Skersti (kiaules) 19. Prova 16. Valgomosios dienos 17. Drapanos 5 Toliau yra pateikiami visi prietarai (tikėjimai), kurie moksleiviams buvo nesuprantami. Šalia kiekvieno prietaro pridedama stulpelinė diagrama, kurioje aiškiai matyti, kokie žodžiai (pasakymai) kėlė neaiškumų Anykščių ir Vilniaus 6-8 ir 9-12 klasių moksleiviams. Po prietarų ir diagramų duomenys analizuojami ir aiškinami, remiantis ,,Juodosios knygos“ gale pateiktu žodynėliu (toliau JKŽ) bei Didžiuoju lietuvių kalbos žodynu (toliau LKŽe). 2.1 skyriaus gale gauti rezultatai apibendrinami ir pateikiamos trumpos išvados. Moksleiviams nesuprantami žodžiai (pasakymai) (%) 1. Nesėja javų kryžiavose dienose, nes tuomet pasėti išklypsta: nestatūs, išsiklaipę į šonus. Nesuprantami pirmojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Kryžiavos (dienos) 100 100 25 67 Išklypti (išklypsta) 40 20 50 0 Išsiklaipę (javai) 40 20 0 0 100 90 80 70 60 50 Kryžiavos (dienos) Išklypti (išklypsta) 40 Išsiklaipę (javai) 30 20 10 0 Anykščiai (6- Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- 9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 2. Panedėlyje ir utarnike užleistos žąsys išperia daugiau žąsinų. Nesuprantami antrojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Panedėlis 80 80 75 0 Utarnykas 80 100 75 0 Užleistos (žąsys) 20 20 0 0 100 90 80 70 60 50 Panedėlis Utarnikas 40 Užleistos (žąsys) 30 20 10 0 Anykščiai (6- Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- 9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 6 3. Lytus pusę bado tepadaro, giedra – čielą. Nesuprantami trečiojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Lytus 100 60 50 0 Čielas 60 20 25 33 Pusę bado padaryti 0 0 0 67 100 90 80 70 60 50 Lytus Čielas 40 Puse bado padaryti 30 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vinius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 4. Skūpiam žmogui bitės nestov, išnyksta. Nesuprantami ketvirtojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (8-9 kl.) (9-12 kl.) Nestov (bitės) 25 50 25 25 Išnyksta (bitės) 25 0 0 0 50 45 40 35 30 25 Nestov (bitės) 20 Išnyksta (bitės) 15 10 5 0 Anykščiai (6- Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- 9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 5. Kai iškuli kanapes, tai reikia pelus papilt po rinda dėl to, kad arkliai nesirgtų zauzom. Nesuprantami penktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Zauzos 60 80 75 50 Rinda 60 60 63 50 Pelai 60 25 25 0 80 70 60 50 40 Zauzos Rinda 30 Pelai 20 10 0 Anykščiai (6-9 Anykščiai (10- Vilnius (6-9 kl.) Vilnius (10-12 kl.) 12 kl.) kl.) 7 6. Kad kitą ypatą norėtum nugirdytie, reikia, įleidus seilių į čerkutę, duotie išgert. Nesuprantami šeštojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Ypata 100 80 38 25 Duotie 40 0 0 0 Čerkutė 0 0 13 0 Įleisti seilę 20 0 0 25 Nugirdytie 20 0 0 0 100 90 80 70 60 Ypata 50 Duotie Čerkutė 40 Įleisti seilę 30 Nugirdytie 20 10 0 Anykščiai (6-9 Anykščiai (10- Vinius (6-9 kl.) Vilnius (10-12 kl.) 12 kl.) kl.) 7. Neužkukuotas krienas stipresnis Nesuprantami septintojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vinius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Neužkukuotas krienas 80 100 50 75 Neužkukuotas krienas 100 90 80 70 60 50 Neužkukuotas krienas 40 30 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vinius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 8. Jei čėse šliūbo neaiškiai žvakės dega, reikia tikėtis jauniemsiems mizerno gyvenimo. Nesuprantami aštuntojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Čėsas 80 40 38 75 Mizernas 20 40 50 75 Šliūbas 20 20 50 25 8 80 70 60 50 40 Čėsas Mizernas 30 Šliūbas 20 10 0 Anykščiai (6-9 Anykščiai (10- Vilnius (6-9 Vilnius (10-12 kl.) 12 kl.) kl.) kl.) 9. Gieda gaidys – bus atopalis. Nesuprantami devintojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Atopalis 100 100 75 75 Atopalis 100 90 80 70 60 50 Atopalis 40 30 20 10 0 Anykščiai (6- Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10-12 9 kl.) (10-12 kl.) kl.) kl.) 10. Kai linus bruka, tai nereikia nuobrukas degyt, ba linai pasėti išdega. Nesuprantami dešimtojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6- 8kl.) (9-12 kl.) Nuobrukos (linų) 80 60 20 0 Bruka (linus) 80 100 20 0 Ba 20 0 40 0 Degyt (nuobrukas) 0 40 0 0 100 90 80 70 60 Nuobrukos (linų) 50 Bruka (linus) 40 Ba 30 Degyt (nuobrukas) 20 10 0 Anykščiai (6- Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- 9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 11. Kad arklys prunkščia, tai atsitiks kokia neščėstis. Nesuprantami vienuoliktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Neščėstis 100 0 80 100 9 Neščėstis 100 90 80 70 60 50 Neščėstis 40 30 20 10 0 Anykščiai (6- Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10-12 9 kl.) (10-12 kl.) kl.) kl.) 12. Kad šukuojasi galvą, o išpuola šukos, tai tądien sarmatą apturi. Nesuprantami dvyliktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Išpuola (šukos) 0 0 20 50 Išpuola (šukos) 50 45 40 35 30 25 Išpuola (šukos) 20 15 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 13. Dienoje prieš Gramnyčias nereikia mesti audeklo. Tai knatų diena, audeklas sukasi. Nesuprantami tryliktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Gramnyčios 60 80 100 71 Knatai 80 60 100 100 Audeklą mesti 20 25 0 0 Audeklas sukasi 0 20 0 43 100 90 80 70 60 Gramnyčios 50 Knatai 40 Audeklą mesti 30 Audeklas sukasi 20 10 0 Anykščiai (6- Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- 9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 14. Kad ateina moteriškė prie čėso ir prašo ko pažičyt, tai reikia duot, ba pelės drapanas ėda. Nesuprantami keturioliktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Moteriškė prie čėso 80 40 50 71 Pažičyt 80 100 50 86 Drapanos 60 20 25 29 10 100 90 80 70 60 50 Moteriškė prie čėso Pažičyt 40 Drapanos 30 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 15. Kad žmogui akį trauko , tai myris būna. Nesuprantami penkioliktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Myris 40 60 100 86 Akį traukyti 20 20 0 29 100 90 80 70 60 50 Myris 40 Akį traukyti 30 20 10 0 Anykščiai (6- Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10-12 9 kl.) (10-12 kl.) kl.) kl.) 16. Žvaigždes ant dangaus nereikia skaityti, ba iš netyčių gali savo patropyti. Žmogus, atminęs savo žvaigždę, tuojaus turėtų mirti. Nesuprantami šešioliktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Patropyti 80 60 80 88 Atminti žvaigždę 20 0 25 0 90 80 70 60 50 Patropyti 40 Atminti žvaigždę 30 20 10 0 Anykščiai (6- Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- 9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 11 17. Naują duonos kepalą nereikia vakare prariekti, nes, teip darant, namuose žus skalsa. Nesuprantami septynioliktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Skalsa 60 60 100 50 Prariekti 0 20 25 25 100 90 80 70 60 50 Skalsa 40 Prariekti 30 20 10 0 Anykščiai (6-9 Anykščiai (10- Vilnius (6-9 Vilnius (10-12 kl.) 12 kl.) kl.) kl.) 18. Nosies galą paniežėjo – naujyną išgirsiu. Liežuvio galą niežt, tai jau yra ant manės kokie liežuviai. Nesuprantami aštuonioliktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Paniežėti 20 0 20 0 Niežt 0 0 20 0 Naujyna 20 0 20 13 20 18 16 14 12 10 Paniežėti Niežt 8 Naujyna 6 4 2 0 Anykščiai (6-9 Anykščiai (10- Vilnius (6-9 Vilnius (10-12 kl.) 12 kl.) kl.) kl.) 19. Kūčioj žiūri ant dangaus: jei žvaigždėta, tai bus vištos dėdingos, o jei ne, tai ne. Nesuprantami devynioliktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Dėdingos (vištos) 20 0 13 33 Dėdingos (vištos) 35 30 25 20 15 Dėdingos (vištos) 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 12 20. Prieš zerkolą nereikia labai dabytis, ba, sako, velniai mislija, kad prieš juos dabiniesi Nesuprantami dvidešimtojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Zerkolas 100 100 50 100 Dabytis 40 0 0 0 100 90 80 70 60 50 Zerkolas 40 Dabytis 30 20 10 0 Anykščiai (6-9 Anykščiai (10- Vilnius (6-9 Vilnius (10-12 kl.) 12 kl.) kl.) kl.) 22. Galvą ieškant, reikia abi puses ieškot, kad paskui nebūtų pusgalvis. Nesuprantami dvidešimt antrojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Abi puses galvos ieškoti 60 20 0 14 Abi puses galvos ieškoti 60 50 40 30 Abi puses galvos ieškoti 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6- Vilnius (6-9 kl.) (10-12 kl.) 9 kl.) (10-12 kl.) 23. Kad gužas savo kiaušį iš lizdo išmeta, tai bus geri metai, o kad vaiką, tai blogi. Nesuprantami dvidešimt trečiojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Gužas 20 20 14 43 Kiaušis 20 0 0 0 Gužas savo kiaušį išmeta 0 0 0 14 13 45 40 35 30 25 Gužas 20 Kiaušis 15 Gužas savo kiaušį išmeta 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 24. Nereikia ant savęs jokį drabužį ardyti, kad razumą neišardytum . Nesuprantami dvidešimt ketvirtojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Razumas 40 60 57 57 Ant savęs ardyti 25 40 0 0 60 50 40 30 Razumas Ant savęs ardyti 20 10 0 Anykščiai (6- Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- 9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 25. Kad varna ant stogo rėkia, tai bus blėdis (iškada). Nesuprantami dvidešimt penktojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Blėdis (iškada) 60 40 40 33 Blėdis (iškada) 60 50 40 30 Blėdis (iškada) 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 26. Kiaules skersti reikia taikant valgomosiose dienose: mėsa skalsesnė. Nesuprantami dvidešimt šeštojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Skalsesnė (mėsa) 60 0 25 20 Skersti 25 0 0 0 Valgomosios dienos 25 60 0 20 14 60 50 40 30 Skalsesnė (mėsa) Skersti 20 Valgomosios dienos 10 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 27. Kad, eidamas ant sūdo, nori provą išgrajyt, tai apatinius drabužius apsivilk išvirkščius, ir išgrajysi. Nesuprantami dvidešimt septintojo prietaro žodžiai (%) Anykščiai Anykščiai Vilnius Vilnius (6-8 kl.) (9-12 kl.) (6-8 kl.) (9-12 kl.) Sūdas 100 100 50 87 Išgrajyt 100 100 25 80 Prova 80 100 25 93 100 90 80 70 60 50 Sūdas Išgrajyt 40 Prova 30 20 10 0 Anykščiai (6-9 Anykščiai (10- Vilnius (6-9 kl.) Vilnius (10-12 kl.) 12 kl.) kl.) 2.1. ŽODŽIAI (PASAKYMAI) SU NUTOLUSIOMIS REALIJOMIS Kadangi anketose pateikti prietarai priklauso XIX a. pab. – XX a. prad. leksikai, savaime suprantama, jog šiandieninis gyvenimo būdas (XXI a. prad.) yra labai nutolęs nuo tuometinio gyvenimo būdo. Šiuolaikinis žmogus, dažniausiai gyvenantis mieste, retai kada susiduria su kaimo gyvenimu bei gamta, kuri mūsų protėviams darė didžiulę įtaką. Gamta buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Juk toji karta buvo senojo kaimo karta, užaugusi gamtoje, dirbdama ūkio darbus. Šiuolaikiniam žmogui sunku įsivaizduoti, jog prieš 100 metų norėdamas būti sotus žmogus pirmiausia turėjo duoną užsiauginti, norėdamas būti apsirengęs – drabužius išsiausti, o tam, kad būtų iš ko austi – linus užsiauginti. Tad nenuostabu, jog daugelis šiuolaikinių moksleivių nebesupranta atrodytų paprasčiausių dalykų, nes šios realijos – tai jau ne šio gyvenimo realijos, kur gyvenimas pripildytas informacinių technologijų bei yra lydimas didžiulio gyvenimo tempo. 15 Gauti anketavimo duomenys patvirtina, jog XIX a. pab. – XX a. prad. gyvenimo realijos yra per daug nutolusios, kad jas suprastų ne tik Vilniaus (sostinės), bet ir Anykščių (rytų Aukštaitijos miestelio) moksleiviai. Nesupratę pasakymo išklypsta javai reikšmės nurodė 40% Anykščių 6-8 kl. ir 20% Anykščių 9-12 kl. moksleivių. Lygiai tiek pat procentų tų pačių klasių mokinių nurodė, jog taip pat nesuprato ir žodžio išsiklaipę (javai) reikšmės. Vilniaus miesto 50% 6-8 klasių moksleivių taip pat nesuprato žodžio išklypti reikšmės. Šie duomenys įrodo, jog tiek mažo, tiek didelio miesto moksleiviams šį realija jau yra nebesuprantama. ,,Juodosios knygos“ pabaigoje pateiktame žodynėlyje (toliau JKŽ) šių žodžių paaiškinimo nerandame. Didžiajame lietuvių kalbos žodyne (toliau LKŽe) žodžio išklypti reikšmė aiškinama žodžiais iškrypti, išvirsti, tad išsiklaipę javai reikštų išvirtę javai. Tačiau net ir pasakymas išvirtę javai nuolat mieste gyvenančiam žmogui, nežinančiam javų augimo proceso, mažai ką reikštų. Todėl ši realija nebėra tokia artima, kokia buvo XX a. prad., kai žmonės, norėdami turėti duonos, augindavo javus. Kadangi javų auginimo realija jau yra nutolusi, mokiniai nesuprato ir žodžio pelai reikšmės. Šio žodžio reikšmės nurodė nesupratę 60% Anykščių 6-8 kl. ir 25% Anykščių 9-12 kl., bei 25% Vilniaus 6-8 kl. moksleiviai. JKŽ šis žodis nėra paaiškintas. Jo aiškinimą randame LKŽe - pelai – varpų, šiaudų ir pan. liekanos kuliant. Gauti duomenys pagrindžia teiginį, jog žemės ūkio darbų realijos jau yra svetimos dabartiniam moksleiviui. Kitas nesuprantamas pasakymas, kurį nurodė 20% Anykščių 6-8 kl. ir 20% 9-12 kl. moksleivių – užleistos žąsys. Vilniaus moksleiviai šio posakio neišskyrė atskirai kaip nesuprantamo, tačiau iš jų aiškinimų išryškėja, jog visi moksleiviai (100%) nesuprato prietaro esmės, kuriame buvo pavartotas šis pasakymas. Mokiniai, aiškinę šį pasakymą, teigė, jog užleistos žąsys - tai suvestos žąsys. Tačiau šis aiškinimas yra nelogiškas, nes žąsų niekas nesuveda. JKŽ pasakymo užleistos žąsys reikšmės paaiškinimo nėra. Jį paaiškinti galime remdamiesi LKŽe, kuriame nurodoma, jog užleisti žąsis reiškia leisti joms perėti. Tad užleistos žąsys atitinkamai reikštų perinčios žąsys (pasodintos perėti žąsys). Šio pasakymo nesupratimas įrodo, jog ši realija taip pat pernelyg nutolusi, kad mokiniams butų suprantama. Tiek dalis Anykščių moksleivių (tai išskyrę kaip nesuprantamą posakį), tiek Vilniaus (netinkamai interpretuodami) šios realijos nesuprato. 100% nesuprantamas pasakymas visiems apklaustiesiems Anykščių moksleiviams buvo kryžiavos dienos. Jį kaip nesuprantamą išskyrė ir 25% Vilniaus 6-8 kl. moksleiviai ir 67% 9-12 kl. moksleiviai. Šio pasakymo aiškinimą randame ir JKŽ ir LKŽe (aiškinimai sutampa) - tai trys dienos prieš Šeštines kryžiui pagarbinti. Tačiau dabartiniam 16 moksleiviui jau nebėra aiškūs senoviniai bažnytiniai terminai, tokie kaip Šeštinės, (tai išaiškėja iš šio pasakymo nesupratimo) arba Gramnyčios. Nesupratę žodžio Gramnyčios reikšmės teigia 60% Anykščių 6-8 kl. ir 80% 9- 12 kl. mokinių. Taip pat šio žodžio nesupratę nurodo 100% Vilniaus 6-8kl. ir 71% 9-12 kl. moksleivių. JKŽ prie žodžio Gramnyčios randame nuorodą - žr. į grabnyčią, o grabnyčia, kaip aiškinama JKŽ, yra graudulinė žvakė. Remiantis JKŽ pateiktu aiškinimu išeitų, jog tai yra graudulinė žvakė. Tačiau tai nėra tikslu, nes LKŽe nurodoma, jog Gramnyčios - tai yra bažnytinė šventė , švenčiama vasario 2 d. Tik tai žinodami, galėtume suprasti, jog tai Graudulinės žvakės šventė. Tad rėmimasis vien JKŽ šiuo atveju keltų neaiškumų. Palyginę šiuos duomenis, pastebime, jog Anykščių moksleiviams šis bažnytinis terminas yra šiek tiek labiau suprantamas , nei Vilniaus moksleiviais, tačiau vis tiek keliantis daug neaiškumų. 67% Vilniaus 9-12 kl. moksleivių nurodė nesupratę pasakymo – lytus pusė bado tepadaro. Šio pasakymo nesupratimas vėlgi išryškina gyvenimo realijos nutolimą. Kadangi tai būtent nurodė sostinės moksleiviai, jiems ši realija labiausiai yra nutolusi, nes gyvenimas dideliame mieste yra visiškai priešingas kaimo gyvenimui, kur žmonės didžiąją maisto atsargų dalį užsiaugina patys, o ne nusiperka parduotuvėse. Tad lietus šiuo atveju reikštų derliaus sunykimą, todėl ir teigiama, kad lytus pusė bado tepadaro. Čia išryškėja skirtumas tarp didelio miesto ir mažo miestelio mokinių suvokimo, kadangi prietarą lytus pusė bado tepadaro, giedra – čielą Anykščių mokiniai suprato 100%. Tad šis prietaras kėlė neaiškumų tik vilniečiams. Kitas pasakymas kėlęs neaiškumų daugeliui apklaustųjų mokinių -bitės nestov, bitės išnyksta. Nesupratę pasakymo bitės nestov nurodo 25% Anykščių 6-8 kl. ir 50% Anykščių 9-12 kl., bei 25% Vilniaus 6-8 kl. ir 25% - 9-12 kl. moksleivių.. Šio pasakymo reikšmės paaiškinimo JKŽ nėra, tik LKŽe žodis stovėti aiškinamas žodžiais būti, egzistuoti, tad iš to išaiškėja pasakymo reikšmė – bitės nebūna, išnyksta. Tarp apklaustųjų 25% Anykščių 6-8 kl. moksleivių dar nurodė, jog jiems yra nesuprantama ir bitės išnyksta reikšmė. Iš viso to galime daryti išvadą, kad bičių auginimas yra labai nutolusi realija ir mokiniai jau to nebesupranta, nes išties retai kas dar augina bites, o XX pradž. bičių auginimas buvo neatsiejama kaimo žmogaus gyvenimo dalis. Beveik visiškai nebesuprantama realija (suprato tik 20% Anykščių 6-8 kl. mokinių ) yra neužkukuotas krienas. Nesupratę šio pasakymo nurodė 80% Anykščių 6-9 kl. ir 100% - 9-12 kl. mokinių, bei 50% Vilniaus 6-8 kl.ir 75% - 9-12 kl. mokinių. Tad, kaip matome iš gautų rezultatų, ši realija jau beveik nebesuprantama tiek vilniečiams, tiek anykštėnams. Šio pasakymo paaiškinimo taip pat nerandame JKŽe. Dabar retas žmogus kasa 17 krienų šaknis žinodamas, jog iki gegutės kukavimo krieno šaknys būna aitrios, o po pirmojo gegutės užkukavimo (atėjus vasarai), kaip tikėta, krienų šaknys praranda aitrumą. Kita, jau taip pat mažai suprantama, gyvenimo realija susijusi su linais. Senovėje linai buvo labai vertinami, kadangi iš jų moterys ausdavo drobes, iš kurių buvo siuvami drabužiai. Dabartiniame modernių technologijų amžiuje žmogui, norinčiam apsirengti nereikia pačiam užsiauginti linų, tad ir su linais siejamos gyvenimo realijų reikšmės, savaime suprantama, ėmė silpti. Visi darbai siejami su linais, kaip patvirtina atlikto tyrimo gauti duomenys, moksleiviams jau yra mažai suprantami. Nesupratę žodžio nuobrukos reikšmės nurodė 80% Anykščių 6-8 kl. ir 60% 9- 12 kl., bei 20% Vilniaus 6-8 kl. moksleivių ir 100% 9-12 kl. netinkamai interpretavo prietarą, kuriame buvo šis žodis. Žodžio nuobrukos reikšmės aiškinimas JKŽ nepateikiamas. LKŽe nurodoma, jog nuobrukos tai yra nuobraukos (nuo linų). Kadangi daugeliui moksleivių buvo nesuprantamas žodis nuobrukos, dauguma nesuprato ir tame pačiame prietare esančio žodžio bruka (linus). Šį, kaip nesuprantamą žodį, išskyrė 80% Anykščių 6-8 kl. ir 100% - 9-12 kl., bei 20% Vilniaus 6-8 kl. moksleiviai. JKŽ žodynėlyje šio žodžio reikšmė nepateikiama, ją randame tik LKŽe , kuriame nurodoma, jog brukti – valyti nuo spalių, braukti (linus). Kita realija susijusi su linais – audimas. XX a. prad. audimas buvo vienas pagrindinių moters darbų, kadangi reikėjo apvilkti visą šeimą, o tam reikėjo išausti drobes. Savaime suprantame, jog ši nutolusi realija, jau sunkiai suvokiama dabartiniams moksleiviams. Nesupratę pasakymo audeklą mesti reikšmės nurodė 20% Anykščių 6-8 kl. ir 25% - 9-12 kl. moksleivių, o dar 20% Anykščių 9-12 kl. mokinių ir 43% Vilniaus 9-12 kl. moksleivių nurodė nesupratę ir pasakymo audeklas sukasi, kuris reiškia, jog audžiant pinasi. Tad iš šie duomenys patvirtina, jog gyvenimo realija susijusi su audimu dabartiniams mokiniams taip pat neaiški. Dar vienas pasakymas, kurį mokiniai išskyrė kaip nesuprantamą dėl žodžio dėdingos reikšmės – tai dėdingos vištos. Šio pasakymo nurodė nesupratę 20% Anykščių 6-8 kl. bei 13% Vilniaus 6-8 kl. moksleivių. Taip pat dauguma moksleivių, aiškinusių šį pasakymą, neteisingai interpretavo žodžio dėdingos reikšmę teigdami, jog dėdingos - tai arba dedančios kiaušinius vištos, arba ne. JKŽ šio žodžio reikšmės paaiškinimo taip pat nėra, bet LKŽe nurodoma, jog dėdinga reiškia dėsli, o tai nėra tas pats dedanti kiaušinius arba ne, dėsli arba dėdinga – tai gausiai dedanti kiaušinius. Šis pasakymas irgi jau nutolęs nuo dabartinio gyvenimo būdo, nes dabartiniai mokiniai, kurių visgi didžioji dalis gyvena mieste, retai susiduria su kaimo gyvenimu, o tuo mažiau supranta apie kiaušinių dėjimą. Gauti rezultatai paaiškina šios realijos atitolimą. 18 14% Vilniaus 9-12 kl. moksleivių išskyrė nesupratę pasakymo gužas savo kiaušį išmeta. Šiame pasakyme neaiškumų kėlė ir tarmybės (gužas, kiaušis), kurias aptarsime vėliau, bet šio pasakymo nusupratimas išryškina, jog nebesuprantamas yra pats veiksmas , kad gandras išmeta iš lizdo savo kiaušinį. Ši realija – būdinga kaimo gyvenimui, gal todėl daliai vilniečių buvo nesuprantama, o anykštėnams, artimesniems kaimo gyvenimui, šis posakis neaiškumų nekėlė. Dar vienas nesuprantamas žodis buvo drapanos. Jį nurodė nusupratę 60% Anykščių 6-8 kl. ir 20% - 9-12 kl. moksleivių, o dar 25% Anykščių 9-12 kl. mokinių ir 29% Vilniaus 9-12 kl. moksleiviai. JKŽ šio žodžio reikšmės paaiškinimo nėra. LKŽe nurodoma, jog drapanos - tai yra skalbiniai. Drapanas seniau velėdavo , t.y. plaudavo daužant kultuve. Kaip ir šis skalbimo būdas , taip ir tokiu būdu plaunami skalbiniai dabartiniams mokiniams jau yra nebesuprantami dėl realijos išnykimo. Nei vienas iš apklaustųjų moksleivių teisingai nesuprato prietaro, kuriame buvo minimas galvos ieškojimas. Konkrečiai nesupratę (ką reiškia pasakymas reikia abi puses galvos ieškoti) nurodė 60% Anykščių 6-8 kl. ir 20% 9-12 kl. bei 14 % Vilniaus 9-12 kl. moksleivių. JKŽ šio pasakymo paaiškinimo nėra, bet LKŽe norodoma, jog galvą ieškoti - utinėti, utėliauti. Ši gyvenimo realija labai stipriai nutolusi nuo dabartinio gyvenimo ir šiuolaikiniam mokiniui net minčių nekyla, jog galvos ieškojimas galėtų reikšti utėliavimą. Dauguma moksleivių tai interpretavo kaip mąstymą. Gauti tyrimo duomenys bei toks moksleivių interpretavimas išryškina visišką realijos nutolimą. Dar vienas pasakymas, kėlęs mokiniams neaiškumų - valgomosios dienos. Šio pasakymo nesuprato 25% Anykščių 6-8 kl. ir 60% 9-12 kl., bei 20 % Vilniaus 9-12 kl. moksleivių. JKŽ šio pasakymo paaiškinimo nėra, LKŽe taip pat nenurodoma. Ši realija taip pat labai nutolusi, nes prietarą su šiuo pasakymu, kad tai yra ne pasninko dienos, suprato tik 7% Vilniaus 9-12 kl. mokinių. Apibendrinant visa tai, kas buvo pasakyta, galėtume daryti tokias išvadas. Galime teigti, jog žodžių su nutolusiomis realijomis suvokimui neturi įtakos nei moksleivių amžius (čia jis svyruoja tik keleriais metais), nei gyvenamoji vieta. Realijos išnyksta tada, kai išnyksta pats veiksmas (darbas). Tam tikro veiksmo ar darbo išnykimą negalime riboti teritorijomis, nes tam tikri darbai (veiksmai) nyksta keičiantis gyvenimo būdui, o gyvenimo būdas keičiasi visose šalies teritorijoje panašiai. Vis dėlto gi 100 metų senumo leksika yra per daug nutolusi nuo šiuolaikinių moksleivių, tad daugeliui yra nebesuprantama. Tačiau nykstant gyvenimo realijoms negalime leisti, kad išnyktų tokie prietarai, kuriais tikėjo mūsų protėviai. Tokiais prietarais turime parodyti mokiniams mūsų senosios kalbos vaizdingumą. Manyčiau, vertinga būtų 9 kl. kalbant apie tautosakos meninį savitumą, pamoką paįvairinti tokiais 19 senoviniais prietarais. Galima būtų surengti jau nesuprantamų prietaruose vartojamų žodžių (posakių) spėjimo varžybas, užvesti įdomią diskusiją. Tokia tautosakos pamoka tampų įdomiu atradimu kiekvienam moksleiviui, o svarbiausia – nykstant realijoms visiškai neišnyktų jų supratimas. 2.2. NETEIKTINOS SVETIMYBĖS (BARBARIZMAI) Kita žodžių grupė, kuri kėlė moksleiviams neaiškumų – barbarizmai arba neteiktinos (nevartotinos) svetimybės. ,,Barbarizmai yra svetimi, nereikalingi žodžiai, atėję į kalbą įvairiais keliais ir iš kitų kalbų, ir iš tarmių. Jiems randame savų pakaitų. 2‘‘ ,,Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais. 3“ Moksleivių išskirtus nesuprantamus barbarizmus galime skirstyti į grupes pagal kalbos dalis (2 lentelė) 2 lentelė. BARBARIZMŲ SKIRSTYMAS PAGAL KALBOS DALIS (%) Daiktavardžiai Būdvardžiai Veiksmažodžiai Nekaitomos kalbos dalys 1 2 3 4 Panedėlis Čielas Pažičyt Ba Utarnykas Mizernas Patropyti Zauzos Išgrajyt Rinda Čerkutė Čėsas Šliūbas Nesčėstis Knatai Zerkolas Blėdis (iškada) Sūdas Prova 65% 10% 20% 5% 2 Misevičienė, Genutė. Barbarizmai. Prieiga per internetą: <http://www.adgloriam.lt/lt/main/s/K/barb> 3 Urbanavičius, Algimantas. Barbarizmai ir hibridai. Prieiga per internetą: <http://ualgiman.dtiltas.lt/barbarizmai.html> 20 Barbarizmas gali būti ne tik viena kalbos dalis (tai matome ir aukščiau esančios lentelės). Daugiausia barbarizmų yra daiktavardžiai, mažiau – būdvardžiai ir veiksmažodžiai bei jų vediniai, pasitaiko ir nekaitomų kalbos dalių. Tai išryškėja ir iš šių kalbos dalių pasiskirstymo: daiktavardžiai sudaro 65%, veiksmažodžiai 20%, būdvardžiai 10%, nekaitomos kalbos dalys 5% visų mokinių nesuprastų barbarizmų. Gausiausią barbarizmų grupę sudaro daiktavardžiai (65%). JKŽ randame beveik visų barbarizmų reikšmių paaiškinimus, tačiau ten nėra nurodoma, jog šie žodžiai yra svetimybės (slavizmai, germanizmai ar kt.). Todėl patogiau remtis LKŽe, kuriame pateikiama tiksli informacija. Panedėlis. Šio žodžio teigė nesupratę 80% Anykščių 6-8 kl. ir 80% -12 kl. bei 75% Vilniaus 6-8 kl. moksleivių. Tad ši svetimybė daugeliui pasirodė nesuprantama, bet vilniečiai ją suprato daugiau nei anykštėnai.. JKŽ ir LKŽe šio žodžio reikšmės aiškinimas sutampa – pirmadienis. Tačiau tik LKŽe nurodoma, jog tai slavizmas, atėjęs iš lenkų kalbos. Utarnykas. Šio barbarizmo nesuprato 80% Anykščių 6-8 kl. ir 100% 9-12 kl. bei 75% Vilniaus 6-8 kl. moksleivių. Ši svetimybė pasirodė labiau suprantama taip pat vilniečiams. JKŽ ir LKŽe šio žodžio reikšmės aiškinimas sutampa – antradienis. Tačiau tik LKŽe nurodoma, jog tai slavizmas. Zauzos. Šio barbarizmo nesuprato 60% Anykščių 6-8 kl. ir 80% 9-12 kl. bei 75% Vilniaus 6-8 kl. ir 50% 9-12 kl. moksleivių. Kaip matome, šis barbarizmas kėlė neaiškumų daugeliui, nepaisant regioninių skirtumų. LKŽe šio žodžio nėra, o JKŽ pateikiamas paaiškinimas, jog tai įnosės (arklių liga). Rinda. Ši svetimybė taip pat buvo neaiški daugeliui moksleivių. Jos nesuprato 60% Anykščių 6-8 kl. ir 60% 9-12 kl. moksleiviai bei 63% Vilniaus 6-8 kl.ir 50% 9-12 kl. moksleivių. Iš pateiktų duomenų (%) matome, jog daugeliui tiek Vilniaus, tiek Anykščių mokiniams šis žodis buvo nesuprantamas. Kaip aiškinama JKŽ – tai yra ėdžios, lovys, o LKŽ randame platesnį paaiškinimą – iš lentų sukaltos ėdžios gyvuliams šerti arba lovys gyvuliams girdyt. Taip pat LKŽe nurodoma, jog šis žodis yra atėjęs iš vokiečių kalbos. Čerkutė. Šio svetimybės nesuprato tik 13% Vilniaus 6-8 kl. moksleivių, visi kiti teigė supratę. Tad galime daryti išvadą, jog ši svetimybė daugeliui dar yra suprantama. JKŽ ir LKŽe šio žodžio reikšmės aiškinimas sutampa – stiklelis, taurelė. Tik LKŽe dar nurodoma, jog šis žodis yra atėjęs iš baltarusių kalbos. Čėsas. Šis slavizmas, kaip nurodoma LKŽe, taip pat kėlė nemažai neaiškumų. Jos nesuprato 80% Anykščių 6-8 kl. ir 40% 9-12 kl. bei 38% Vilniaus 6-8 kl.ir 75% 9-12 kl. moksleivių. JKŽ ir LKŽe šio žodžio reikšmė aiškinama vienodai – laikas, metas. Frazeologizmas prie čėso ateiti (kaip aiškinama JKŽ) arba prie čėso būti (kaip aiškinama 21 LKŽe) reiškia turėti greit gimdyti. Nesupratę šio frazeologizmo nurodė dauguma ir Vilniaus, ir Anykščių moksleivių (80% Anykščių 6-8 kl. ir 40% 9-12 kl., bei 50% Vilniaus 6-8 kl.ir 71% 9-12 kl. ). Šliūbas. Šis žodis visiems moksleiviams buvo daug suprantamesnis. Jo nesupratę norodė 20% Anykščių 6-8 kl. ir 20% 9-12 kl. bei 50% Vilniaus 6-8kl. ir 25% 9-12 kl. moksleivių. Šio žodžio aiškinimas JKŽ ir LKŽe sutampa – bažnytinės sutuoktuvių apeigos. LKŽe dar randame paaiškinimą, jog ši svetimybė atėjusi iš lenkų kalbos. Nesčėstis. Šios svetimybės nesuprato daugelis apklaustųjų: 100% Anykščių 6-8 kl. bei 80% Vilniaus 6-8 kl. ir 100% 9-12 kl. mokinių. JKŽ ir LKŽe šio žodžio aiškinimas sutampa – nelaimė. LKŽe dar nurodoma, jog ši svetimybė atėjo iš baltarusių kalbos. Knatai. Šio žodžio nesuprato daugelis moksleivių: 80% Anykščių 6-8 kl. ir 60% 9-12 kl. bei 100% Vilniaus 6-8 kl. ir 100% 9-12 kl. mokinių. Vilniečiams ši svetimybė buvo visiškai nesuprantama. JKŽ esantis šio žodžio reikšmės aiškinimas (žvakės dagtis) netinka prietarui, kuriame vartojama ši svetimybė. LKŽe randame tinkamą žodžio knatas reikšmę - virvė, virvagalys, atskira gija virvei vyti ar siūlui sukti. Taip pat LKŽe nurodyta, jog ši svetimybė yra iš baltarusių kalbos. Zerkolas. Šio slavizmo, kaip nurodoma LKŽe, nesuprato beveik visi apklaustieji: 100% Anykščių 6-8 kl. ir 100% 9-12 kl. bei 50% Vilniaus 6-8 kl. ir 100% 9-12 kl. mokinių. JKŽ ir LKŽe žodžio zerkolas reikšmė sutampa – veidrodis. Iš gautų rezultatų išryškėja, jog šis slavizmas yra labai nutolęs ir daugeliui moksleivių visiškai nebesuprantamas. Blėdis (iškada). Šis žodis mokiniams buvo suprantamesnis. Jo nesupratę nurodė 60% Anykščių 6-8 kl. ir 40% 9-12 kl. bei 40% Vilniaus 6-8 kl. ir 33% 9-12 kl. mokinių. JKŽ ir LKŽe pateikti šio žodžio aiškinimai sutampa – nuostolis, žala, nelaimė. Prietare, kuriame buvo pavartota svetimybė blėdis , šalia, skliausteliuose, ji buvo paaiškinta kita svetimybe iškada. Kaip nurodoma LKŽe, blėdis yra atėjusi iš baltarusių kalbos, o iškada - iš lenkų, tačiau abi šios svetimybės yra slavizmai. Sūdas. Šios svetimybės nesuprato beveik visi moksleiviai: 100% Anykščių 6-8 kl. ir 100% 9-12 kl. bei 50% Vilniaus 6-8 kl. ir 87% 9-12 kl. mokinių. Iš gautų rezultatų matyti, jog ši svetimybė buvo visiškai nesuprantama anykštėnams ir kėlė daug neaiškumų vilniečiams. JKŽ aiškinama, jog sūdas yra teismas, teisėjas, tačiau LKŽe randame šiek tiek tikslesnį šios svetimybės, atėjusios iš baltarusių kalbos (kaip nurodo LKŽe) paaiškinimą – teismas, teismo nuosprendis. Prova. Šis žodis moksleiviams buvo sunkiai suprantamas. Nesupratę jo nurodė 80% Anykščių 6-8 kl. ir 100% 9-12 kl. bei 25% Vilniaus 6-8 kl. ir 93% 9-12 kl. mokinių. 22 Pastebėtina, jog anykštėnams ši svetimybė buvo sunkiau suprantama nei vilniečiams. JKŽ esantis šio žodžio reikšmės aiškinimas sutampa su LKŽe aiškinimu – byla, ginčas, bylinėjimasis . LKŽ nurodoma, jog ši svetimybė atėjusi iš baltarusių kalbos. Kita neteiktinų svetimybių grupė ne tokia gausi (20%) – tai veiksmažodžių grupė. Pažičyt. Šios svetimybės, atėjusios iš lenkų kalbos (kaip nurodoma LKŽe) nesuprato dauguma apklaustųjų: 80% Anykščių 6-8 kl. ir 100% 9-12 kl. bei 50% Vilniaus 6-8 kl. ir 86% 9-12 kl. mokinių. JKŽ žodis žyčioti aiškinamas žodžiais imti į skolą, skolinti. LKŽe esančiame žodžio žyčyti aiškinime nurodoma ir skolintis, ne tik skolinti, reikšmė. Patropyti. Ši svetimybė buvo nesuprantama daugumai apklaustųjų. Jos nesupratę nurodė 80% Anykščių 6-8 kl. ir 60% 9-12 kl. bei 80% Vilniaus 6-8 kl. ir 88% 9-12 kl. mokinių. JKŽ esantis šio žodžio aiškinimas – pataikyti, atspėti beveik sutampa su LKŽe aiškinimu, tik LKŽe aiškinama vienu žodžiu pataikyti. Svetimybė tropyti (atitinkamai ir patropyti), kaip nurodoma LKŽe kilusi arba iš lenkų, arba iš baltarusių kalbos, tačiau bet kuriuo atveju priklauso slavizmams. Išgrajyt. Šis barbarizmas buvo visiškai nesuprantamas anykštėnams (100% 6-9 kl. ir 100% 10-12 kl.) bei jo nesuprato 25% Vilniaus 6-8 kl. ir 93% 9-12 kl. moksleivių. Tad, kaip matome iš gautų rezultatų, – tai jau sunkiai suprantama svetimybė. JKŽ , kaip ir LKŽe, šio žodžio reikšmė aiškinama žodžiu laimėti. Taip pat LKŽe nurodoma, jog žodis grajyti yra atėjęs iš baltarusių kalbos. Dar mažesnė barbarizmų grupė, kuri sudaro 20% visų moksleivių nesuprantamų barbarizmų – būdvardžiai. Čielas. Ši svetimybė buvo mažiau nesuprantama. Jos nesupratę nurodė 60% Anykščių 6-8 kl. ir 20% 9-12 kl. bei 25% Vilniaus 6-8 kl. ir 33% 9-12 kl. mokinių. JKŽ šis žodis aiškinamas žodžiais ištisas, visas, nesugrūstas, nesumaltas, o LKŽe - nepaliestas, sveikas, visas, ištisas, tikras. Pasakyme, kuriame yra vartojamas čielas (čielas badas), šis žodis reiškia visas . Kaip nurodoma LKŽe šis barbarizmas atėjęs iš baltarusių arba rusų kalbos. Mizernas. Šis barbarizmas suprantamesnis buvo anykštėnams nei vilniečiams. Jo nesupratę nurodė 20% Anykščių 6-8 kl. ir 40% 9-12 kl. bei 50% Vilniaus 6-8 kl. ir 75% 9- 12 kl. mokinių. JKŽ nurodo, jog šis barbarizmas reiškia – menkas , skurdus, o LKŽe be šių reikšmių dar pateikiama - apgailėtinas, vargingas. Mizernas gyvenimas būtent ir reikštų vargingą gyvenimą. Šis barbarizmas, kaip nurodoma LKŽe, atėjo iš lenkų kalbos. Vienintelis nekaitomų kalbos dalių barbarizmų grupės atstovas yra žodis ba. Jo nesupratę nurodė 20% Anykščių 6-8 kl. ir 40% Vilniaus 6-8 kl. moksleiviai. Tad šis žodis 23 kėlė neaiškumų žemesniųjų klasių mokiniams. JKŽ jis aiškinamas žodeliu nes, LKŽe - nes, kitaip, bei nurodoma, jog ši svetimybė atėjo iš lenkų arba baltarusių kalbos, t. y. priklauso slavizmams. Daugiausia barbarizmų į Lietuvių kalbą patenka iš kaimynų slavų : baltarusių, lenkų, rusų, dalis iš germanų kalbų. Tai patvirtina faktas, jog iš 20 mokiniams nesuprantamų barbarizmų 19 buvo slavizmai (sudaro 95%) ir tik 1 germanizmas (sudaro 5 %). Apibendrinant visa tai, kas buvo pasakyta, galime daryti tokias išvadas. Neteiktinos svetimybės arba barbarizmai labai pasunkina kalbos supratimą. Visi senoviniai prietarai, kuriuose buvo barbarizmai moksleiviams kėlė neaiškumų, nes daugeliui buvo nežinoma barbarizmų reikšmė. Tačiau tiek Anykščių, tiek Vilniaus moksleiviai, ir žemesniųjų, ir aukštesniųjų klasių, panašiai nesuprato tiek pat ir beveik tų pačių barbarizmų. Tad, tiriant barbarizmų suvokimą, regionas bei moksleivių amžius įtakos neturi. Beveik visos neteiktinos svetimybės atrodė sunkiai suprantamos, todėl kiekvienoje moksleivių grupėje (tiek Vilniaus, tiek Anykščių, tiek jaunesnių, tiek vyresnių) jų nesuprato daugiau nei 50% moksleivių. Tokioms sunkiai suprantamoms svetimybėms priskirtume šias: panedėlis, utarnykas, zauzos, rinda, nesčėstis, knatai, zerkolas, sūdas, prova, pažičyt, patropyti, išgrajyt. Dauguma šių neteiktinų svetimybių, laikui bėgant, jau yra pasitraukę iš mūsų kalbos vartosenos. Kitaip yra su tomis svetimybėmis, kurias suprato daugiau nei 50% vienos grupės moksleivių. Tokie barbarizmai būtų: čerkutė, šliūbas, čėsas, blėdis(iškada), čielas, ba. Šie barbarizmai pavojingi mūsų kalbai, nes istorinėmis aplinkybėmis įsitvirtinę nuo per didelės slavų kalbų įtakos, jie sunkiai traukiasi iš vartosenos ir teršia mūsų kalbą. Tačiau nors barbarizmai yra neigiamas kalbos reiškinys, moksleiviams reiktų paaiškinti, jog tai – mūsų kalbos kelias. Ir šie prietarai tai parodo. Jei dabar jie grįžtų šimtą metų atgal, kalba tokia ir būtų - užteršta neteiktinomis svetimybėmis. Kiek laiko reikia, kad kalba ,,išsivalytų“, susinormintų ir taptų tautos šviesa – didžiausiu turtu. Kiek yra tokių galingų barbarizmų, nesitraukiančių iš netaisyklingos vartosenos, o tik purvinančių gražią mūsų kalbą. Manyčiau, kiekvienas moksleivis susimąstytų, jog tik nuo mūsų pačių priklauso kalbos ateitis. 2.3 . TARMYBĖS IR VISAI NEŽINOMI LIETUVIŠKI ŽODŽIAI Trečioji žodžių grupė, kuri prietaruose (tikėjimuose) kėlė moksleiviams nesklandumų yra tarmybės ir visai nežinomi lietuviški žodžiai. Tarmybėms yra priskiriami žodžiai, vartojami tik tam tikroje tarmėje ir nepriklausantys bendrinei kalbai. Be tarmybių šiai grupei priskiriame ir lietuviškus žodžius, kurie jau pasitraukę iš aktyviosios vartosenos, todėl ir daugeliui nebežinomi (5 lentelė) 24 5 lentelė. Tarmybės ir visiškai nežinomi lietuviški žodžiai Tarmybės Nežinomi lietuviški žodžiai Dabytis Ypata Lytus Drapanos Duotie Skalsa Nugirdytie Skalsesnė (mėsa) Myris Niežt Naujyna Gužas Kiaušis Atopalis Ypata. Šio žodžio nesuprato 100% Anykščių 6-8 kl. ir 80% 9-12 kl. moksleivių, bei 38% Vilniaus 6-8 kl. ir 25% 9-12 kl. moksleivių. Kaip matome iš gautų rezultatų, mažiau suprantamas šis žodis buvo anykštėnams. JKŽ aiškinama, jog šis žodis reiškia asmenį, o LKŽe dar nurodoma, kad šis žodis priklauso neologizmams. Kaip jau turbūt visi žinome, neologizmai yra naujai padaryti kalboje žodžiai, kurie, jei prigyja kalboje - tampa bendrinės kalbos žodžiais, jei neprigyja – pasitraukia iš aktyviosios vartosenos. Tad naujadaras ypata neprigijo – pasitraukė iš aktyviosios vartosenos, todėl lietuvių kalboje nebevartojamas. Dabytis. Šio žodžio teigė nesupratę tik 40% Anykščių 6-8 kl. moksleivių. Kitiems moksleiviams jis atrodė suprantamas. JKŽ žodžio dabytis reikšmės paaiškinimo nėra, LKŽe nurodoma dabyti reikšmė – rengti, puošti. Kaip nurodoma LKŽe šio žodžio vartojimas paplitęs Traupyje, Anykščių rajone. Tačiau 40% apklaustųjų anykštėnų šis žodis buvo neaiškus. Atopalis – šios tarmybės nesupratę nurodė visi 100% Anykščių moksleivių (tiek 6-8 kl., tiek 9-12 kl). Vilniečiams taip pat šis žodis buvo sunkiai suprantamas, jo nesupratę nurodė 75% (tiek 6-8 kl., tiek 9-12 kl) moksleivių. JKŽ pateikiamas toks šios tarmybės aiškinimas – atodrėkis, atlydys. LKŽe šio žodžio reikšmės paaiškinimo nėra. Lytus – šios tarmybės nesuprato 100% Anykščių 6-8 kl. ir 60% 9-12 kl. moksleiviai bei 50 % Vilniaus 6-8 kl. moksleivių. JKŽ šis žodis nepateikiamas. LKŽe nurodoma, jog tai tarmybė ir paaiškinama žodžiu lietus. 25 Duotie – ši tarmybė buvo nesuprantama 100% Anykščių 6-8 kl. ir 80% 9-12 kl. moksleivių bei 38 % Vilniaus 6-8 kl.ir 25% 9-12 moksleivių. Nugirdytie – ši tarmybė buvo neaiški tik 20% Anykščių 6-8 kl. moksleiviams. Vilniečiams ji nekėlė neaiškumų. Myris – ši tarmybė kėlė daug neaiškumų. Jos nesuprato 40% Anykščių 6-8 kl. ir 60% 9-12kl. moksleivių bei 100 % Vilniaus 6-8 kl. ir 86% 9-12 moksleivių. JKŽ nurodoma žodžio myrius reikšmė – mirtis, mirimas, o LKŽe randame paaiškintą ir žodį myris, kuris taip pat reiškia mirtį. Niežt – šios tarmybės nurodė nesupratę tik 20% Vliniaus 6-8 kl. moksleivių. Naujyna - ši tarmybės buvo nesuprantama 20% Anykščių 6-8 kl. moksleivių, bei 20 % Vilniaus 6-8 kl.ir 13% 9-12 moksleivių. Gužas - šio žodžio nesuprato 20% Anykščių 6-8 kl. ir 20% 9-12 kl. moksleivių, bei 14 % Vilniaus 6-8 kl. ir 43% 9-12 moksleivių. JKŽ taip jo nerandame, tik LKŽe nurodoma, jog tai gandras. Kiaušis - šios tarmybės nesuprato tik 20% Anykščių 6-8 kl. moksleivių. Kitiems moksleiviams šis žodis buvo suprantamas. Aptarę žodžius, kėlusius moksleiviams neaiškumų, galime daryti tokias išvadas. Įvade iškelta prielaida, jog glaudesnius ryšius su kaimo aplinka turintys moksleiviai geriau suvokia liaudies vartotą leksiką, nepasitvirtino, kadangi jiems tarminė leksika kėlė taip pat nė kiek nemažiau neaiškumų kaip ir vilniečiams. Todėl galime teigti, jog ir Anykščių, ir Vilniaus moksleiviams tarminė leksika kelia daug neaiškumų nepriklausomai nuo gyvenamo regiono. Nors anykštėnai turi tarmę, o vilniečiai neturi, ryškaus skirtumo suvokiant tarmybes nėra. Tad iš to išeina, jog miestuose tarmybės vartojamos retai, daugiau komunikuojama bendrine lietuvių kalba, todėl tarmybių suprantamumas mažėja. 3. PRIETARŲ SUVOKIMO TYRIMAS Prietarai moksleivių anketose buvo laikomi nesuprastais, remiantis trimis atvejais: 1) Moksleivis nurodė, jog nesuprato prietaro dėl jame esančių nesuprantamų žodžių 2) Nurodė, jog nesuprato prietaro esmės 3) Netinkamai interpretavo, nors teigė supratęs Kadangi tiriamas moksleivių gebėjimas suvokti prietarus, labai svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių moksleiviai negalėjo jų suvokti, kas kėlė jiems neaiškumų. 6-oje ir 7-oje lentelėse pateikiami susisteminti anketų duomenys, išryškinantys suvokimo spragas. 26 6 lentelė Prietarų suvokimas (%) Prie taro Vilniaus Pilaitės vid. m-kla Vilniaus Pilaitės vid. m-kla Nr. Žemesniųjų klasių moksleiviai Aukštesniųjų klasių moksleiviai (6-8 kl.) (9-12 kl.) 1. NESUPRATO 4 iš 4 (100%): NESUPRATO 3 iš 3 (100%): 1)NESUPRATO ŽODŽIŲ 1). NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 2(50%) REIKŠMĖS 2(67%) 2)NESUPRATO ESMĖS 1(25%) 3)NETINKAMAI SUPRATO 3)NETINKAMAI SUPRATO 1(25%) 1(33%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) 2. NESUPRATO 4 iš 4(100%): NESUPRATO 3 iš 3 (100%): 1)NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 3(75%) 2)NESUPRATO ESMĖS 1(25%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 3(100%) SUPRATO (0%) SUPRATO (0%) 3. NESUPRATO 3 iš 4(75%): NESUPRATO 2 iš 3( 67%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 2(67%) REIKŠMĖS 2(67%) 2. NETINKAMAI SUPRATO 1(34%) SUPRATO 1(25%) SUPRATO 1(25%) 27 4. NESUPRATO 6 iš 8 (75%): NESUPRATO 3 iš 4 (75%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 2(33%) REIKŠMĖS 2(67%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2. NESUPRATO ESMĖS 2(33%) 1(33%) 3. NETINKAMAI 3. NETINKAMAI SUPRATO SUPRATO 2(33%) 1(33%) SUPRATO 2(25%) SUPRATO 1(25%) 5. NESUPRATO 8 iš 8(100%): NESUPRATO 4 iš 4(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 6(75%) REIKŠMĖS 2(50%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2. NESUPRATO ESMĖS 2(25%) 2(50%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) 6. NESUPRATO 6 iš 8(75%): NESUPRATO 3 iš 4(75%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 3(50%) REIKŠMĖS 3(75%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2. NESUPRATO ESMĖS 1(17%) 1(25%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 2(33%) SUPRATO 2 (25%) SUPRATO 1 (25%) 7. NESUPRATO 7 iš 8(88%): NESUPRATO 4 iš 4(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 4(57%) REIKŠMĖS 4(100%) 28 2. NESUPRATO ESMĖS 2. NESUPRATO ESMĖS 3(43%) 1(25%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 1(14%) SUPRATO 0 (0%) SUPRATO 0 (0%) 8 NESUPRATO 8 iš 8(100%): NESUPRATO 4 iš 4(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 4(50%) REIKŠMĖS 4(100%) 2. NESUPRATO ESMĖS 4(50%) SUPRATO 0 (0%) SUPRATO 0 (0%) 9. NESUPRATO 8 iš 8 (100%): NESUPRATO 3 iš 4 (75%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 6(75%) REIKŠMĖS 3(100%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2. NETINKAMAI SUPRATO 2(25%) 1(25%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) 10. NESUPRATO 5 iš 5(100%): NESUPRATO 2 iš 2(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ESMĖS REIKŠMĖS 2(40%) 2(100%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2(40%) 29 3. NETINKAMAI SUPRATO 1(20%) SUPRATO 0 (0%) SUPRATO 0 (0%) 11. NESUPRATO 4 iš 5 (80%): NESUPRATO 1 iš 2 (50%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 4(80%) REIKŠMĖS 1(100%) SUPRATO 1 (20%) SUPRATO 1 (50%) 12. NESUPRATO 4 iš 5 (80%): NESUPRATO 1 iš 2 (50%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1(25%) REIKŠMĖS 50(%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(250%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 2(50%) SUPRATO 1(20%) SUPRATO 1(50%) 13. NESUPRATO 4 iš 4(100%): NESUPRATO 7 iš 7(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 4(100%) REIKŠMĖS 7(100%) SUPRATO 0 (0%) SUPRATO 0 (0%) 14. NESUPRATO 4 iš 4 (100%): NESUPRATO 7 iš 7 (100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 3(75%) REIKŠMĖS 5(71%) 30 2. NESUPRATO ESMĖS 1(25%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2(29%) SUPRATO 0 (0%) SUPRATO 0 (0%) 15. NESUPRATO 4 iš 4(100%): NESUPRATO 6 iš 7(86%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 2(50%) REIKŠMĖS 5(83%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2(50%) SUPRATO 1(14%) SUPRATO 0(0%) 16. NESUPRATO 4 iš 5(80%): NESUPRATO 7 iš 8(88%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ ŽODŽIŲ REIKŠMĖS REIKŠMĖS 7(100%) 4(100%) SUPRATO 1(%) SUPRATO 1(20%) 17. NESUPRATO 5 iš 5 (100%): NESUPRATO 7 iš 8 (88%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 5(0%) REIKŠMĖS 5(100%) 2. NETINKAMAI SUPRATO 2(40%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 1(13%) 18. NESUPRATO 2 iš 5 (40%): NESUPRATO 2 iš 8 (25%): 31 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1(50%) REIKŠMĖS 1(50%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 2. NESUPRATO ESMĖS 1(50%) 1(50%) SUPRATO 3(60%) SUPRATO 6(75%) 19. NESUPRATO 4 iš 8 (50%): NESUPRATO 7 iš 9 (78%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1(25%) REIKŠMĖS 2(29%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2. NESUPRATO ESMĖS 1(25%) 2(29%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 2(50%) 3. NETINKAMAI SUPRATO SUPRATO 4(50%) 3(43%) SUPRATO 2(22%) 20. NESUPRATO 5 iš 8(63%): NESUPRATO 7 iš 9(78%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 4(80%) REIKŠMĖS 1(14%) 2. NETINKAMAI 2. NESUPRATO ESMĖS SUPRATO 1(25%) 3(43%) SUPRATO 3(38%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 3(43%) SUPRATO 2(22%) 21. NESUPRATO 3 iš 8(38%): NESUPRATO 6 iš 9(67%): 32 1. NESUPRATO ESMĖS 1. NESUPRATO ESMĖS 3(100%) 4(44%) 2. NETINKAMAI SUPRATO 2(33%) SUPRATO 5(63%) SUPRATO 3(33%) 22. NESUPRATO 7 iš 7 (100%): NESUPRATO 7 iš 7(100%): 1. NESUPRATO ESMĖS 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 7(100%) REIKŠMĖS 1 (14%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(14%) TINKAMAI SUPRATO 5(71%) 3. SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) 23 NESUPRATO 6 iš 7(86%): NESUPRATO 7 iš 7(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1(17%) REIKŠMĖS 4(57%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2. NESUPRATO ESMĖS 3(50%) 3(43%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 2(33%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 1(14%) 24. NESUPRATO 7 iš 7(100%): NESUPRATO 7 iš 7(100%): 33 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 4(57%) REIKŠMĖS 4(57%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2. NESUPRATO ESMĖS 3(43%) 3(43%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) 25. NESUPRATO 3 iš 4 (75%): NESUPRATO 10 iš 15 (40%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 2(67%) REIKŠMĖS 5(33%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2. NESUPRATO ESMĖS 1(7%) 1(33%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 4(27%) SUPRATO 1(25%) SUPRATO 5(33%) 26. NESUPRATO 4 iš 4(100%): NESUPRATO 14 iš 15(93%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1(25%) REIKŠMĖS 5(36%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2. NESUPRATO ESMĖS 3(21%) 3(75%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 6(43%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 1(7%) 34 27. NESUPRATO 4 iš 4(100%): NESUPRATO 15 iš 15(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 2(50%) REIKŠMĖS 15(100%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2(50%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) Iš viso apklausta 53 moksleiviai (t.y. 53 Iš viso apklausta 59 moksleiviai (t.y. anketos). 59 anketos). Iš viso jose pateikta 27 prietarai (159 Iš viso j pateikta 27 prietarai (177 kartus) kartus). 3.1.Vilniaus moksleivių prietarų suvokimas Viršuje pateiktoje lentelėje, galime aiškiai matyti, kaip Vilniaus moksleiviai suprato pateiktus 27 prietarus, ir kas jiems kėlė daugiausia neaiškumų. Tiek žemesniųjų, tiek aukštesniųjų klasių moksleiviams visiškai nesuvokė šiais nr. pažymėtų prietarų ( žr. Prietarų sąrašą – 2 priedas) : 1,2,5,7,8,9,10,14,16,22,24 ir 27 . Tad net 12 iš 27 prietarų moksleiviai visiškai nessuprato. Kas gi lėmė tokį prietarų nesuvokimą? Kaip jau buvo minėta anksčiau, prietaras laikomas nesuprastu trimis atvejais: 1) Moksleivis nurodė, jog nesuprato prietaro dėl jame esančių nesuprantamų žodžių 2) Nurodė, jog nesuprato prietaro esmės 3) Netinkamai interpretavo, nors teigė supratęs Susisteminę 6 –tosios lentelės duomenis, gauname tokius rezultatus. 7 lentelė. Vilniaus moksleivių prietarų suvokimo kliūtys (6-8 kl,) Nesuprato Nesuprato Netinkamai žodžių esmės interpretavo 6-8kl. 6-8 kl. 6-8 kl 73 asm 43 asm 16 asm 46% 27% 10% 35 8 lentelė. Vilniaus moksleivių prietarų suvokimo kliūtys (9-12 kl.) Nesuprato Nesuprato Netinkamai žodžių esmės interpretavo 9-12kl 9-12 kl. 9-12 kl 89 asm 27 asm 30 asm 50% 15% 17% Iš gautų rezultatų matome, jog didžiausia kliūtis, trukdanti suvokti prietarus, yra nesuprantami žodžiai ar jų reikšmės. Tai nurodė 46% Vilniaus 6-8 kl. ir 50% 9-12 kl. moksleivių. Toliau išnagrinėję 9 lentelę, pažiūrėsime, kaip prietarus suvokia Anykščių moksleiviai. 3.2. Anykščių moksleivių prietarų suvokimas 9 lentelė Prietarų suvokimas (%) Prie taro Anykščių A.Baranausko Anykščių A.Baranausko vid. m-kla Nr. vid. m-kla Žemesniųjų klasių Aukštesniųjų klasių moksleiviai (9-12 kl.) moksleiviai (6-8 kl.) 1. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 5 iš 5 (100%): 5(100%): 1).NESUPRATO ŽODŽIŲ 1)NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 5 REIKŠMĖS 5(100%) (100%) 2)NESUPRATO ESMĖS1(20%) 3)NETINKAMAI SUPRATO1(20%) SUPRATO(0%) SUPRATO (0%) 2. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 5 iš 5(100%): 36 5(100%): 1).NESUPRATO ŽODŽIŲ 1NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 5(100%) REIKŠMĖS 4(80%) 3)NETINKAMAI SUPRATO 1(20%) SUPRATO (0%) SUPRATO (0%) 3. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 3 iš 5(60%): 5(100%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS ŽODŽIŲ 3(100%) REIKŠMĖS 5(100%) SUPRATO (0%) SUPRATO 2(40%) 4. NESUPRATO 4 iš 5 NESUPRATO 4 iš 5 (80%): (80%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1(20%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2(50%) \ 3.NETINKAMAI SUPRATO 3(75%) SUPRATO 1(20%) SUPRATO 1(20%) 5. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 5 iš 5(100%): 5(100%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS ŽODŽIŲ 4(80%) REIKŠMĖS 4(80%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(25%) 2. NESUPRATO 37 ESMĖS 1(25%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) 6. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 4 iš 5(80%): 5(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1. NESUPRATO 4(100%) ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 5(100%) SUPRATO 1 (20%) SUPRATO (0%) 7. NESUPRATO 4 iš 5 NESUPRATO 5 iš 5(100%): (80%): 2. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 5 ŽODŽIŲ (100%) REIKŠMĖS 4(80%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 1(25%) SUPRATO 0 (0%) SUPRATO 1 (20%) 8 NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 3 iš 5(60%): 5(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 2 1. NESUPRATO (67%) ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 4(80%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 1(25%) SUPRATO 2 (40%) SUPRATO 0 (0%) 9. NESUPRATO 2 iš 5 NESUPRATO 5 iš 5 (100%): (40%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 38 ŽODŽIŲ 5(100%) REIKŠMĖS 2(100%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 3(60%) 10. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 5 iš 5(100%): 5(100%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS ŽODŽIŲ 4(80%) REIKŠMĖS 4(80%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2(40%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 1(20%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 1(20%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) 11. NESUPRATO 1 iš NESUPRATO 0 iš 5(0%): 5(20%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1(100%) SUPRATO 4 (80%) SUPRATO 5 (100%) 12. NESUPRATO 1 iš 5 NESUPRATO 0 iš 5 (0%): (20%): 3.NETINKAMAI SUPRATO 1(100%) 39 SUPRATO 4(80%) SUPRATO 5(100%) 13. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 5 iš 5(100%): 5(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1. NESUPRATO 4(80%) ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 5(100%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(25%) SUPRATO 0 (0%) SUPRATO 0 (0%) 14. NESUPRATO 5 iš 5 NESUPRATO 5 iš 5 (100%): (100%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 5 ŽODŽIŲ (100%) REIKŠMĖS 5(100%) SUPRATO 0 (0%) SUPRATO 0 (0%) 15. NESUPRATO 2 iš NESUPRATO 4 iš 5(80%): 5(40%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 3 1. NESUPRATO (75%) ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 2(100%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 1(25%) SUPRATO 1(25%) SUPRATO 3(60% 16. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 4 iš 5(80%): 5(100%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS ŽODŽIŲ 3(75%) REIKŠMĖS 4(80%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(25%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 1(20%) SUPRATO 1(20%) SUPRATO 0(0%) 40 17. NESUPRATO 5 iš 5 NESUPRATO 5 iš 5 (100%): (100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1. NESUPRATO 3(60%) ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 3(60%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 2(40%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 2(40%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) 18. NESUPRATO 2 iš 5 NESUPRATO 0 iš (40%): 1.NESUPRAT O ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1(50%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 1(50%) SUPRATO 3(60%) SUPRATO 5(100%) 19. NESUPRATO 3 iš NESUPRATO 5 iš 5(100%): 5(60%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ESMĖS 2(40%) ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 2(67%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 3(60%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 1(33%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 2(40%) 20. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 3 iš 5(60%): 5(100%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 41 ŽODŽIŲ 3(100%) REIKŠMĖS 5(100%) SUPRATO 2(40%) SUPRATO 0(0%) 21. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 3 iš 5(100%): 5(100%): 2.NESUPRATO ESMĖS 3(60%) 3.NETINKAMAI 3.NETINKAMAI SUPRATO 3(100%) SUPRATO 2(40%) SUPRATO 2(40%) SUPRATO 0(0%) 22. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 5 iš 5(100%): 5(100%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS ŽODŽIŲ 1(20%) REIKŠMĖS 3(60%) 2. NESUPRATO ESMĖS 2(40%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(20%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 2(40%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 1(20%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) 23 NESUPRATO 1 iš NESUPRATO 2 iš 5(40%): 5(20%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1(50%) REIKŠMĖS 1(100%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(50%) SUPRATO 3(60%) 42 SUPRATO 4(80%) 24. NESUPRATO 4 iš NESUPRATO 5 iš 5(100%): 5(80%): 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS ŽODŽIŲ 3(60%) REIKŠMĖS 3(75%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(20%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(25%) 3. NETINKAMAI SUPRATO 1(20%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 1(25%) 25. NESUPRATO 4 iš NESUPRATO 3 iš 5(60%): 5(80%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1. NESUPRATO 2(67%) ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 3(75%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(33%) 2. NESUPRATO ESMĖS 1(25%) SUPRATO 2(40%) SUPRATO 1(25%) 26. NESUPRATO 5 iš NESUPRATO 5 iš 5(100%): 5(100%): 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 1. NESUPRATO 3(60%) ŽODŽIŲ REIKŠMĖS 3(60%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 2(40%) 3.NETINKAMAI SUPRATO 2(40%) SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) NESUPRATO 5 iš 27. 5(100%): NESUPRATO 5 iš 5(100%): 43 1. NESUPRATO 1. NESUPRATO ŽODŽIŲ REIKŠMĖS ŽODŽIŲ 5(100%) REIKŠMĖS 5(100% SUPRATO 0(0%) SUPRATO 0(0%) Iš viso apklausta 40 Iš viso apklausta 40 moksleivių (t.y. 40 anketų). moksleivių (t.y. 40 anketų). Iš viso jose pateikta 27 prietarai (120 kartų : 1 Iš viso jose pateikta 27 prietaras 5 kartus) prietarai (120 kartų : 1 prietaras 5 kartus) Visiems Anykščių miesto mokiniams buvo nesuprantami šiais nr. pažymėti prietarai (žr. 2 priedą): 1, 2, 5, 10, 13, 14, 17, 22, 27. Anykštėnai visiškai nesuprato 9 prietarų, šiek tiek mažiau nei vilniečiai. Susisteminus 9 lentelės duomenis, išaiškėja, kokios didžiausios kliūtys iškyla siekiant suprasti prietarus. 10 lentelė. Anykščių moksleivių prietarų suvokimo kliūtys (6-8 kl,) Nesuprato Nesuprato Netinkamai žodžių esmės interpretavo 6-8kl. 6-8 kl. 6-8 kl 82 8 16 68 % 7% 13 % 11 lentelė. Anykščių moksleivių prietarų suvokimo kliūtys (9-12 kl.) Nesuprato Nesuprato Netinkamai žodžių esmės interpretavo 9-12kl 9-12 kl. 9-12 kl 44 % 14 % 17 % 37 % 12 % 14 % Iš pateiktų duomenų matome, kad didžiausia prietarų nesuvokimo kliūtis – juose esantys nesuprantami žodžiai ar jų reikšmės. Tai nurodė 68 % Anykščių 6-8 kl. ir 37% 9-12 kl. mokskleiviai. 3.3. Netinkamas moksleivių prietarų interpretavimas 44 Šioje darbo dalyje aptariamas netinkamas moksleivių prietarų interpretavimas, kylantis iš tam tikrų žodžių ar jų reikšmių nesupratimo. Duomenų apibendrinimui toliau pateikiamos stulpelines diagramos, kuriose aiškiai matyti, kuriai moksleivių grupei vienas ar kitas prietaras kėlė neaiškumų. Pirmąjį prietarą netinkamai interpretavo 20 % Anykščių 9-12 kl. ir 25 % Vilniaus 6-8 kl. bei 33 % 9-12 kl. moksleivių. Daugumai neaiškumų kėlė žodis kryžiavos dienos. Tokios dienos mokinių buvo aiškinamos kaip blogos, nesėkmingos, nelyginės, tačiau tai nėra teisingas aiškinimas. Kaip buvo minėta jau anksčiau, tai yra trys dienos prieš Šeštines kryžiui pagarbinti. Antrasis prietaras daugiausia neaiškumų kėlė Vilniaus 9-12 kl. moksleiviams. Nesuprantami buvo barbarizmai panedėlis, utarnikas, taip pat pasakymas užleistos žąsys, kurį moksleiviai aiškino - suporuotos, suvestos. Tačiau tokie paaiškinimai yra logiškai klaidingi.. Neteisingai buvo interpretuojamas ir pasakymas išperia daugiau žąsinų. Mokiniai šį pasakymą aiškino, jog žąsys apskritai išperi daug žąsinų, tačiau šiame prietare norėta pasakyti – išperi ne apskritai daugiau žąsinų, o daugiau žąsų patinėlių nei patelių. Trečiąjį prietarą netinkamai suprato tik Vilniaus 9-12 kl. moksleiviai (34%). Neaiškumų kėlė tarmybė lytus, kurį vienas moksleivis sulygino sun litu, bei barbarizmas čielas, kurį moksleiviai išskyrė prie nesuprantamų žodžių. Ketvirtasis prietaras daugiausia neaiškumų kėlė Anykščių 6-9 kl. mokiniams (75%). Nesuprantamas buvo pasakymas bitės nestovi. Jį stengtąsi interpretuoti savaip, arba šis posakis mokinių buvo išmetamas iš prietaro bandant paaiškinti jį abstrakčiai (Jeigu būsi skūpus – tau nesiseks), tačiau taip pernelyg nutolstama nuo tiesioginės prietaro reikšmės. Šeštąjį prietarą sunkiausia sekėsi suprasti Vliniaus 6-8 kl. moksleiviams. Netinkamai buvo interpretuojama žodžio ypata reikšmė, nes daugelis moksleivių šį žodį aiškino žodžiu draugas , o ypata yra daug platesnė sąvoka, reiškianti asmenį apskritai. Septintąjį prietarą netinkamai interpretavo Anykščių 6-8 kl. (25%) bei Vilniaus 6-8 kl. (14%) moksleiviai. Visi, netinkamai interpretavę šį prietarą, nesuprato žodžio užkukuotas reikšmės. Kai kurie jį aiškino žargonu užkukuotas, kuris reiškia užkalbėtas (kitų), pvz.: žmogus, turintis savo nuomonę yra stipresnis už kitą, kuris jau yra ,,užkukuotas“. Devintasis prietaras daugiausia neteisingai buvo interpretuojamas Vilniaus 9-12 kl. moksleivių, kurie aiškindami žodį atopalis sulygino jį su lietumi, o tai nėra teisinga. Dešimtas prietaras daugelio mokinių buvo interpretuojamas netinkamai. Kadangi šiame prietare realijos moksleiviams yra labai tolimos, kai kurie moksleivių paaškinimai kėlė šypseną, pvz.:kai linai auga, tai nereikia nuorūkų mėtyt, nes linai pasėti išdega. 45 Dvyliktas prietaras buvo visiškai neaiškus Anykščių 6-8 kl. (100%), bei kėlė daug neaiškumų Vilniaus 6-8 kl. moksleiviams. Daugelis galvos šukavimą interpretavo kaip melavimą, kiti nesupranto išpuola (šukos) reikšmės, todėl netinkamai aiškino – suvelia plaukus, sulūžta vietoj iškrenta iš rankų. Šešioliktas prietaras daugiau neaiškumų kėlė Anykščių 6-8 kl. moksleiviams. Neaiškus buvo barbarizmas patropyti, pasakymas žvaigždes skaityti. Kai kurios moksleivių prietarų interpretacijos kėlė šypseną, pvz.: nereikia žvaigždžių skaityti, nes netyčia gali nukristi. Devynioliktas prietaras kėlė nemažai neaiškumų visiems moksleiviams. Buvo nesuprantama žodžio dėdingos reikšmė. Taip pat pasitaikė linksmų, tačiau nelogiškų interpretacijų, pvz.: jei ant dangaus bus daug žvaigždžių, bus skani višta. Dvidešimtas prietaras labiau buvo nesuprantamas Vilniaus 6-9 kl. (25%) ir 9-12 kl. (43%). Dauguma nesuprato barbarizmo zerkolas ir aiškindami prietarą zerkolą sulygino su laikrodžiu, ko daryti tikrai nereikėtų. Daug neaiškumų visiems moksleiviams kėlė dvidešimtas prietaras. Visi neteisingai interpretavo posakį galvą ieškoti. Daugiausia mokinių galvos ieškojimą sieja su mąstymu, pvz.: reikia mąstyti visa galva ir pan. Šiuo posakiu išreiškiama realija – utėliavimas - moksleiviams visiškai nežinoma. Dvidešimt šeštas prietaras taip pat buvo nesuprantamas daugeliui moksleivių. Pasakymą skalsenė mėsa daugelis interpretavo skanesnė mėsa (tai nėra teisinga), valgomąsias dienas aiškino darbo, paprastomis dienomis, o tai irgi nėra teisinga. Iš viso to galime daryti išvadą, jog susidurę su nežinomais žodžiais ar jų reikšmėmis, moksleiviai juos keičia savaip - į panašius skambesiu (skalsesnė – skanesnė), netiesiogine prasme (užkukuotas) ir pan. Toliau pateikiamose diagramose matyti, kaip Vilniaus ir Anykščių moksleiviai suvokė prietarus. 46 Prietarų suvokimas(%) Nesėja javų kryžiavose dienose, nes tuomet pasėti išklypsta: nestatūs, išsiklaipę į šonus. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 20 25 0 Netinkamai suprato 0 20 25 33 35 30 25 20 Nesuprato esmės 15 Netinkamai suprato 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 1. Panedėlyje ir utarnike užleistos žasys išperia daugiau žąsinų. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 25 0 Netinkamai suprato 20 0 0 100 100 90 80 70 60 50 Nesuprato esmės 40 Netinkamai suprato 30 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 2. Lytus puse bado tepadaro, giedra – čielą. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 0 0 Netinkamai suprato 0 0 34 35 30 25 20 Nes uprato esmės 15 Netinkamai suprato 10 5 0 Anykščiai (6-9 kl.) Anykščiai (10-12 kl.) Vilnius (6-9 kl.) Vilnius (10-12 kl.) 3. Skūpiam žmogui bitės nestov, išnyksta. Nesuprato (%) Anykščiai (6-9 kl.) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Vilnius (10-12 kl.) 47 kl.) kl.) Nesuprato esmės 0 50 33 33 Netinkamai suprato 75 0 33 33 80 70 60 50 40 Nesuprato esmės 30 Netinkamai suprato 20 10 0 Anykš čiai Anyk ščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 4. Kai iškuli kanapes, tai reikia pelus papilt po rinda dėl to, kad arkliai nesirgtų zauzom. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 25 25 25 50 Netinkamai suprato 0 0 0 0 50 45 40 35 30 25 Nesuprato esmės 20 Netinkamai suprato 15 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 5. Kad kitą ypatą norėtum nugirdytie, reikia, įleidus seilių į čerkutę, duotie išgert. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 17 25 Netinkamai suprato 0 0 33 0 35 30 25 20 Nesuprato esmės 15 Netinkamai suprato 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 6. Neužkukuotas krienas stipresnis. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 43 25 Netinkamai suprato 25 0 14 0 48 45 40 35 30 25 Nesuprato esmės 20 Netinkamai suprato 15 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 7. Jei čėse šliūbo neaiškiai žvakės dega, reikia tikėtis jauniemsiems mizerno gyvenimo. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 50 0 Netinkamai suprato 0 25 0 0 50 45 40 35 30 25 Nesuprato esmės 20 Netinkamai suprato 15 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 8. Gieda gaidys – bus atopalis. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 25 0 Netinkamai suprato 0 0 0 25 25 20 15 Nesuprato esmės 10 Netinkamai suprato 5 0 Anykš čiai Anyk ščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 9. Kai linus bruka, tai nereikia nuobrukas degyt, ba linai pasėti išdega. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 40 40 100 Netinkamai suprato 20 20 20 0 100 90 80 70 60 50 Nesuprato esmės 40 Netinkamai suprato 30 20 10 0 Anykš čiai Anykš čiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 10. Kad šukuojasi galvą, o išpuola šukos, tai tądien sarmatą apturi. 49 Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 25 0 Netinkamai suprato 100 0 50 0 100 90 80 70 60 50 Nesuprato esmės 40 Netinkamai suprato 30 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 11. Dienoje prieš Gramnyčias nereikia mesti audeklo. Tai knatų diena, audeklas sukasi. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 25 0 0 Netinkamai suprato 0 0 0 0 25 20 15 Nesuprato esmės 10 Netinkamai suprato 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 12. Kad ateina moteriškė prie čėso ir prašo ko pažičyt, tai reikia duot, ba pelės drapanas ėda. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 25 29 Netinkamai suprato 0 0 0 0 30 25 20 15 Nesuprato esmės Netinkamai suprato 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 15.Kad žmogui akį trauko , tai myris būna. Nesuprato (%) 50 Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 50 0 Netinkamai suprato 0 25 0 0 50 45 40 35 30 25 Nesuprato esmės 20 Netinkamai suprato 15 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 16. Žvaigždes ant dangaus nereikia skaityti, ba iš netyčių gali savo patropyti. Žmogus, atminęs savo žvaigždę, tuojaus turėtų mirti. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 25 0 0 Netinkamai suprato 20 0 0 0 25 20 15 Nesuprato esmės 10 Netinkamai suprato 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 17. Naują duonos kepalą nereikia vakare prariekti, nes, teip darant, namuose žus skalsa. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 0 0 Netinkamai suprato 40 40 0 40 40 35 30 25 20 Nesuprato esmės 15 Netinkamai suprato 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 18. Nosies galą paniežėjo – naujyną išgirsiu. Liežuvio galą niežt, tai jau yra ant manės kokie liežuviai. Nesuprato (%) Anykščiai (6-9 kl.) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Vilnius (10-12 kl.) 51 kl.) kl.) Nesuprato esmės 0 0 0 50 Netinkamai suprato 50 0 50 0 50 45 40 35 30 25 Nesuprato esmės 20 Netinkamai suprato 15 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 19. Kūčioj žiūri ant dangaus: jei žvaigždėta, tai bus vištos dėdingos, o jei ne, tai ne. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 40 25 29 Netinkamai suprato 33 60 50 43 60 50 40 30 Nesuprato esmės Netinkamai suprato 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 20. Prieš zerkolą nereikia labai dabytis, ba, sako, velniai mislija, kad prieš juos dabiniesi. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 0 43 Netinkamai suprato 0 0 25 43 45 40 35 30 25 Nesuprato esmės 20 Netinkamai suprato 15 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 21. Kas visada kur tik eidamas švilpina, tai tas savo laimę prašvilpina. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 60 0 100 44 Netinkamai suprato 40 100 0 33 52 100 90 80 70 60 50 Nesuprato esmės 40 Netinkamai suprato 30 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 22. Galvą ieškant, reikia abi puses ieškot, kad paskui nebūtų pusgalvis. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 20 40 100 14 Netinkamai suprato 20 40 0 71 100 90 80 70 60 50 Nesuprato esmės 40 Netinkamai suprato 30 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 23. Kad gužas savo kiaušį iš lizdo išmeta, tai bus geri metai, o kad vaiką, tai blogi. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 50 50 43 Netinkamai suprato 0 0 33 0 50 45 40 35 30 25 Nesuprato esmės 20 Netinkamai suprato 15 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 24. Nereikia ant savęs jokį drabužį ardyti, kad razumą neišardytum . Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 25 20 43 43 Netinkamai suprato 0 20 0 0 53 45 40 35 30 25 Nesuprato esmės 20 Netinkamai suprato 15 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 25. Kad varna ant stogo rėkia, tai bus blėdis (iškada). Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 25 33 33 7 Netinkamai suprato 0 0 0 27 35 30 25 20 Nesuprato esmės 15 Netinkamai suprato 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 26. Kiaules skersti reikia taikant valgomosiose dienose: mėsa skalsesnė. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 75 21 Netinkamai suprato 40 40 0 43 80 70 60 50 40 Nesuprato esmės 30 Netinkamai suprato 20 10 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 27. Kad, eidamas ant sūdo, nori provą išgrajyt, tai apatinius drabužius apsivilk išvirkščius, ir išgrajysi. Nesuprato (%) Anykščiai (10-12 Vilnius (6-9 Anykščiai (6-9 kl.) kl.) kl.) Vilnius (10-12 kl.) Nesuprato esmės 0 0 50 0 Netinkamai suprato 0 0 0 0 54 50 45 40 35 30 25 Nesuprato esmės 20 Netinkamai suprato 15 10 5 0 Anykščiai Anykščiai Vilnius (6-9 Vilnius (10- (6-9 kl.) (10-12 kl.) kl.) 12 kl.) 55 Išvados Kadangi šio darbo tema J. Basanavičiaus ,,Juodosios knygos“ prietarų (tikėjimų) leksikos savitumas, remiantis 27 iš šios knygos atsisiktinai pasirinktais prietarais buvo stengiamasi parodyti pasirinktos pasakojamosios tautosakos rūšies – prietarų - savitumą. Pagrindinis darbo tikslas buvo ištirti, kaip moksleiviai suvokia šių prietarų leksinį savitumą, minties gilumą. Atliktas tyrimas įrodė, jog XIX a. pab. – XX a. prad. prietarai bei juose esančios realijos yra per daug nutolę nuo dabartinio gyvenimo būdo, todėl moksleiviams mažai suprantami. Kaip parodė prietarų suvokimo tyrimas, Vilniaus moksleiviai visiškai nesuprato 12 iš 27, Anykščių - 9 iš 27 ,,Juodosios knygos“ prietarų . Tad galime daryti išvadą, jog dauguma moksleivių nesuprato trečdalio jiems pateiktų prietarų. Remiantis atliktu tyrimu, galima teigti, jog moksleiviai nesuprato prietarų dėl: 1) juose esančių dabartinei lietuvių kalbai neteiktinų skolinių (barbarizmų) Pvz.:sūdas, patropyti, zauzos, mizernas, knatai, blėdis. 2) nesuprantamų tarmybių ir visai nebežinomų lietuviškų žodžių, pasitraukusių iš aktyviosios vartosenos Pvz.: lytus, ypata, skalsa, drapanos, myris. 3) žodžių (pasakymų), kurių reikšmė yra per daug nutolusi nuo gyvenimo būdo (nebežinoma realija) Pvz.: galvą ieškoti, kryžiavos dienos, pelai, neužkukuotas krienas, valgomosios dienos. Tyrimu įsitikinta: 1) moksleivių amžius neturi lemiamos įtakos leksikos (prietarų) suvokimui, nes žemesniųjų (6-8) ir aukštesniųjų (9-12) klasių moksleiviai prietarus suvokė panašiai. 2) glaudesnius ryšius su kaimo aplinka turintys moksleiviai gyvenimo realijas ir liaudies vartotą leksiką suvokia panašiai kaip ir moksleiviai, neturintys tokių ryšių ( ryškaus skirtumo nėra). 3) tarmės turėjimas nedaro didelės įtakos senovinių prietarų suvokimui. Taip pat tyrimas parodė, kad žodžių su nutolusiomis realijomis suvokimui neturi įtakos nei moksleivių amžius, nei gyvenamoji vieta. Realijos išnyksta tada, kai išnyksta darbas (veiksmas). Tam tikro veiksmo ar darbo negalime riboti teritorijomis, nes tam tikri 56 darbai (veiksmai) nyksta keičiantis gyvenimo būdui, o gyvenimo būdas keičiasi visos šalies teritorijoje panašiai. 100 metų senumo leksika yra per daug nutolusi nuo šiuolaikinių moksleivių, todėl daugeliui yra nebesuprantama. Tačiau nykstant realijoms negalime leisti, kad išnyktų tokie prietarai, kuriais mūsų protėviai tikėjo, kurie sklido iš lūpų į lūpas. Todėl ir siūlau tokius prietarus įtraukti į tautosakos pamokas, per juos moksleiviams parodyti mūsų senosios kalbos vaizdingumą. Galima būtų net surengti nesuprantamų prietaruose vartojamų žodžių spėjimo varžymas, užvesti įdomią diskusiją. Tokia tautosakos pamoka taptų įdomiu atradimu kiekvienam moksleiviui, o svarbiausia – nykstant realijoms visiškai neišnyktų jų supratimas. Kadangi darbo objektas XIX a. pab. – XX a. prad. prietarai, šiuo pasirinktu tyrimo objektu buvo siekiama senovinius prietarus (tikėjimus) integruoti į mokykloje dėstomą tautosaką. Ši pasakymų tautosaka iš dalies primena patarles ir priežodžius, tačiau jei su patarliu pasauliu supažindinami žemesniųjų klasių moksleiviai, prietarų (tikėjimų) pasaulis būtų orientuotas į vyresniųjų klasių moksleivius (9-12 kl). Tuo labiau, kad 9 klasėje moksleiviai pradeda gilintis į tautosakos rūšis ir žanrus, aiškinamasi atutosakos kilmė bei stengiamasi suvokti tautosakos meninį savimumą. Turtinant kalbą būtina mokytis iš tautosakos, nes ji yra didysis mūsų kalbos lobis, todėl turime ją tinkamai perduoti ateities kartoms. O kad galėtume ją perduoti, būtina, kad ji būtų parengta tekstologiškai – išnagrinėta, tinkamai pateikta. Tokią tautosaką jau galima būtų diegti mokiniams. Tautosakos pateikimo būdas – pats svarbiausias dalykas norint, kad tautosaka mokinį ,,paliestų”, praturtintų ir duotų kaip galima daugiau naudos perteikiant lietuvių pasaulėjautą ir pasaulėvaizdį, atskleistų kalbos savitumą. Tad mokant tautosakos, reikalinga tinkamai paruošta metodinė medžiaga (jos šiuo metu trūksta), kuri būtų naudinga tiek mokytojui, tiek mokiniui. 57 SUMMARY The Peculiarities of Prejudice Lexis in J. Basanavicius Black Book The topic of this work is the peculiarities of prejudice lexis in Basanavicius Black Book. This topic is new by its revelation of lexis peculiarities – the research of prejudice lexis understanding that was carried out at schools. The object of the work is lexis of the end of 19th centuries and the beginning of the 20th century, i.e. 27 ancient prejudices that were chosen randomly from Black Book. The aim of this work is to research whether pupils understand the peculiarities of prejudice lexis of Black Book, the depth of thoughts and to find out how such texts should be prepared for pupils that they would most intelligibly reveal emotional attitude and world- view of the Lithuanian nation and peculiarities of the language. Methods that were used for the research are questionnaire and data analysis. Questionnaire method was performed in Anyksciai A. Baranauskas secondary school and Vilnius Pilaite secondary school among pupils of lower (6-8) and higher (9-12) grades. 58 LITERATŪRA 1. Bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai http://www.pedagogika.lt/puslapis/bps.htm 2. Didysis lietuvių kalbos žodynas http://www.lkz.lt/ 3. Juodoji knyga / Sud. J. BasanavičiusV., 2004 4. Lietuvių kalba ir literatūros istorija. http://ualgiman.dtiltas.lt/barbarizmai.html 5. Lietuvių literatūros enciklopedija. V., 2001 6. Misevičienė, Genutė. Barbarizmai. http://www.adgloriam.lt/lt/main/s/K/barb 59 1priedas Anketos pavyzdys Mielas anketos atsakove, VPU Lietuvių kalbotyros II kurso magistrantė Snieguolė Šližytė atlieka tiriamąjį darbą, kurio tikslas ištirti J.Basanavičiaus ,,Juodosios knygos“ leksikos savitumą. Anketoje yra pateikiami trys senoviniai prietarai, o po jais - klausimai. Atliekant šį tyrimą, labai reikalinga tavo pagalba, todėl pasistenk kuo tiksliau atsakyti į anketoje pateiktus klausimus. Anketa yra anoniminė, todėl parašyk tik savo amžių. Ačiū Tau! Amžius (mokykla, klasė).............................................................................................................................................. Kai linus bruka, tai nereikia nuobrukas degyt, ba linai pasėti išdega. 1. Ar supratai šį senovinį prietarą? a) taip b) ne 2. Jei supratai, parašyk savais žodžiais, kaip jį supratai ..................................................................................................................................................................................... 3. Jei nesupratai, pažymėk, ko nesupratai a) tam tikrų žodžių reikšmės Išvardink kokių:...................................................................................................................................... b) prietaro esmės (visus žodžius supratai, bet nesupratai, ką tuo norima pasakyti) 4. Išrašyk žodžius, kurie tau yra dar suprantami (nurodyk jų reikšmę), bet tavo aplinkoje jau nebevartojami (jeigu tokių yra) ................................................................................................................................................. Kad arklys prunkščia, tai atsitiks kokia neščėstis. 1. Ar supratai šį senovinį prietarą? a) taip b) ne 2. Jei supratai, parašyk savais žodžiais, kaip jį supratai ..................................................................................................................................................................................... ..................................................................................................................................................................................... 3. Jei nesupratai, pažymėk, ko nesupratai a) tam tikrų žodžių reikšmės Išvardink kokių:...................................................................................................................................... b) prietaro esmės (visus žodžius supratai, bet nesupratai , ką tuo norima pasakyti) 4. Išrašyk žodžius, kurie tau yra dar suprantami (nurodyk jų reikšmę), bet tavo aplinkoje jau nebevartojami (jeigu tokių yra) ................................................................................................................................................. Kad šukuojasi galvą, o išpuola šukos, tai tądien sarmatą apturi. 1. Ar supratai šį senovinį prietarą? a) taip b) ne 2. Jei supratai, parašyk savais žodžiais, kaip jį supratai ..................................................................................................................................................................................... ..................................................................................................................................................................................... ...................... 3. Jei nesupratai, pažymėk, ko nesupratai a) tam tikrų žodžių reikšmės Išvardink kokių:...................................................................................................................................... b) prietaro esmės (visus žodžius supratai, bet nesupratai , ką tuo norima pasakyti) 4. Išrašyk žodžius, kurie tau yra dar suprantami (nurodyk jų reikšmę), bet tavo aplinkoje jau nebevartojami (jeigu tokių yra) ................................................................................................................................................. 60 2 priedas J.Basanavičiaus „Juodosios knygos“ tyrinėtojų prietarų (tikėjimų ) sąrašas 1 Nesėja javų kryžiavose dienose, nes tuomet pasėti išklypsta: nestatūs, išsiklaipę į šonus 2 Panedėlyje ir utarnike užleistos žąsys išperia daugiau žąsinų 3 Lytus puse bado tepadaro, giedra – čielą. 4 Skūpiam žmogui bitės nestov, išnyksta 5 Kai iškuli kanapes, tai reikia pelus papilt po rinda dėl to, kad arkliai nesirgtų zauzom. 6 Kad kitą ypatą norėtum nugirdytie, reikia, įleidus seilių į čerkutę, duotie išgert. 7 Neužkukuotas krienas stipresnis 8 Jei čėse šliūbo neaiškiai žvakės dega, reikia tikėtis jauniemsiems mizerno gyvenimo. 9. Gieda gaidys – bus atopalis. 10 Kai linus bruka, tai nereikia nuobrukas degyt, ba linai pasėti išdega. 11 Kad arklys prunkščia, tai atsitiks kokia neščėstis. 12 Kad šukuojasi galvą, o išpuola šukos, tai tądien sarmatą apturi. 13 Dienoje prieš Gramnyčias nereikia mesti audeklo. Tai knatų diena, audeklas sukasi. 14 Kad ateina moteriškė prie čėso ir prašo ko pažičyt, tai reikia duot, ba pelės drapanas ėda. 15 Kad žmogui akį trauko , tai myris būna. 16 Žvaigždes ant dangaus nereikia skaityti, ba iš netyčių gali savo patropyti. Žmogus, atminęs savo žvaigždę, tuojaus turėtų mirti. 17 Naują duonos kepalą nereikia vakare prariekti, nes, teip darant, namuose žus skalsa. 18 Nosies galą paniežėjo – naujyną išgirsiu. Liežuvio galą niežt, tai jau yra ant manės kokie liežuviai. 19 Kūčioj žiūri ant dangaus: jei žvaigždėta, tai bus vištos dėdingos, o jei ne, tai ne. 20 Prieš zerkolą nereikia labai dabytis, ba, sako, velniai mislija, kad prieš juos dabiniesi. 21 Kas visada kur tik eidamas švilpina, tai tas savo laimę prašvilpina. 22..Galvą ieškant, reikia abi puses ieškot, kad paskui nebūtų pusgalvis. 23 Kad gužas savo kiaušį iš lizdo išmeta, tai bus geri metai, o kad vaiką, tai blogi. 24 Nereikia ant savęs jokį drabužį ardyti, kad razumą neišardytum 25 Kad varna ant stogo rėkia, tai bus blėdis (iškada). 26 Kiaules skersti reikia valgomosiose dienose: 27 Kad, eidamas ant sūdo, nori provą išgrajyt, tai apatinius drabužius apsivilk išvirkščius, ir išgrajysi. 61 TURINYS Įvadas....................................................................................................................... ..1 1 Prietarų (tikėjimų) leksikos suprantamumo tyrimas...............................................3 1.1. Metodai ir tiriamoji medžiaga..................................................... ....3 1.2. Tyrimo eiga ir tikslas...................................................................... 4 2. Moksleiviams nesuprantami žodžiai (pasakymai).................................................5 2.1. Žodžiai (pasakymai) su nutolusiomis realijomis............................15 2.2. Neteiktinos svetimybės (barbarizmai)............................................20 2.3. Tarmybės ir visai nežinomi lietuviški žodžiai............................... 24 3. Prietarų suvokimo tyrimas....................................................................................26 3.1. Vilniaus moksleivių prietarų suvokimas.........................................35 3.2. Anykščių moksleivių prietarų suvokimas......................................36 3.3. Netinkamas moksleivių prietarų interpretavimas..........................46 Išvados..................................................................................................................... .57 62 Santrauka ..................................................................................................................59 Literatūra................................................................................................................. ..60 Priedai...................................................................................................................... ..61 63

J. Basanavičiaus "Juodosios knygos" prietarų(tikėjimų) leksikos savitumas

Sign up for access to the world's latest research

Abstract

Related papers

Related papers