Kaip vyksta plenariniai posėdžiai? 

Plenariniams posėdžiams pirmininkauja Europos Parlamento Pirmininkas. Europos Parlamento Pirmininkui šią užduotį atlikti padeda keturiolika pirmininko pavaduotojų. Pirmininkas pradeda posėdį, kartais, kai dienos aktualijos suteikia tam progą, pasakydamas kalbą arba pateikdamas įvykių vertinimą.

Plenarinio posėdžio metu Pirmininkas suteikia žodį Parlamento nariams ir stebi, kad diskusijos vyktų sklandžiai. Jis taip pat vadovauja balsavimui, Parlamento narių balsavimui pateikia pasiūlymus dėl pakeitimų ir teisėkūros rezoliucijų ir nustato per posėdį pasiektą balsų daugumą. Pirmininko autoritetas leidžia paspartinti balsavimą, kuris kartais vyksta labai ilgai ir yra sudėtingas procesas.

720 Parlamento nariai pasiskirsto į politines frakcijas, kuriose atsispindi visos ideologinės srovės ES. Kai kurie Parlamento nariai nepriklauso jokiai frakcijai ir todėl laikomi „nepriklausomais nariais“. Frakcijos sprendžia, kokie klausimai bus svarstomi plenarinio posėdžio metu. Jos taip pat gali pateikti pasiūlymus dėl pranešimų, dėl kurių bus balsuojama, pakeitimų, ar pasiūlyti rezoliucijas. Tačiau nė vienas Parlamento narys negali būti frakcijos įpareigotas balsuoti vienaip ar kitaip.

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija dalyvauja plenariniuose posėdžiuose siekiant supaprastinti institucijų bendradarbiavimą priimant sprendimus. Europos Parlamentas taip pat gali paprašyti abiejų institucijų atstovų pateikti paaiškinimus arba savo veiklos ataskaitą ir atsakyti į su tuo susijusius Parlamento narių klausimus. Šios diskusijos gali būti baigtos balsavimu dėl rezoliucijos.

Parlamentas renkasi į plenarines sesijas Strasbūre keturias dienas (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio), 12 kartų per metus. Papildomos mėnesinės sesijos rengiamos Briuselyje. Sesijos laikotarpis susideda iš kelių posėdžių.

Plenarinių posėdžių laikas iš esmės skirtas diskusijoms ir balsavimui. Tik tekstai, dėl kurių buvo balsuota plenarinių posėdžių metu, oficialiai yra Europos Parlamento aktai.

Jie yra skirstomi į skirtingas grupes, priklausomai nuo svarstomos temos ir taikomos procedūros. Dažniausiai pasitaikantys tekstai yra šie:

• su teisės aktų leidyba susiję pranešimai. Tai yra tekstai, kuriuos Parlamentas svarstė taikant skirtingas Bendrijos teisės aktų leidybos procedūras: bendro sprendimo procedūrą, pritarimo procedūrą ir konsultaciją. Tik bendro sprendimo procedūra Parlamentui suteikia Europos Sąjungos Tarybai lygiaverčio teisės aktų leidėjo vaidmenį. Todėl kai kurie Parlamento pranešimai teisiškai yra svarbesni negu kiti.
• pranešimai, susiję su biudžeto procedūra: Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba yra ES biudžeto valdymo institucijos, kurios kiekvienais metais sprendžia Sąjungos išlaidų ir pajamų klausimą.
• su teisės aktų leidyba nesusiję pranešimai ir rezoliucijos: juos Parlamentas rengia savo iniciatyva atsakingame Parlamento komitete. Priimdamas šiuos tekstus Parlamentas kreipiasi į kitas Europos Sąjungos institucijas ir organus, nacionalines vyriausybes arba ne ES šalis ir organizacijas, siekdamas atkreipti dėmesį į konkrečią temą. Nors šios iniciatyvos ir neturi teisės aktų vertės, šie tekstai yra labai svarbūs, kad Parlamentas galėtų atlikti savo demokratinės kontrolės funkciją ir reikalauti kitų institucijų atskaitomybės, taip pat daryti politinį spaudimą, kad būtų imtasi konkrečių veiksmų atitinkamu klausimu. Plenarinių posėdžių metu Parlamentas gali nuspręsti pareikšti savo nuomonę kiekvienu klausimu, kuris jam atrodo svarbus. Jis taip pat gali paprašyti Komisijos pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl klausimų, dėl kurių jo nuomone būtina parengti Bendrijos teisės aktą. Per posėdžius yra skiriama laiko užduoti klausimus Tarybos ir (arba) Komisijos atstovams aktualiomis temomis.

Protokolas yra dokumentas, kuriame pateikiama atitinkamo posėdžio proceso (pateiktų dokumentų, diskusijų, balsavimų, balsavimų paaiškinimų, skyrimų, ir t. t.) ataskaita. Prie protokolo taip pat pridedami balsavimų rezultatai.

Plenariniuose posėdžiuose dalyvauja daug žmonių, todėl jų negalima improvizuoti. Priešingai, joms reikia kuo kruopščiau pasirengti. Plenarinių posėdžių darbotvarkę išsamiai parengia Pirmininkų sueiga, kurioje dalyvauja frakcijų vadovai ir Parlamento pirmininkas.

Tuo pat metu Komitetų pirmininkų sueiga (ją sudaro visų nuolatinių ir laikinųjų Parlamento komitetų pirmininkai) gali teikti rekomendacijas Pirmininkų sueigai dėl komitetų darbo ir plenarinio posėdžio darbotvarkės sudarymo.

Parlamento metinis kalendorius kiekvienais metais tvirtinamas plenariniame posėdyje, remiantis Pirmininkų sueigos pasiūlymu. Kalendoriuje nurodomos savaitės, skirtos komitetų posėdžiams ir frakcijų posėdžiams.

Plenarinės sesijos darbotvarkėje taip pat nurodoma, ar po įvairių diskusijų plenariniame posėdyje bus balsuojama dėl rezoliucijos pasiūlymo, t. y. ne teisėkūros teksto, kuriame pateikiama Parlamento pozicija tam tikru klausimu.

Parlamentas nuolat reaguoja į naujausius pokyčius bet kuriuo svarbiu klausimu ir nedvejodamas keičia savo darbotvarkę.

Parlamento pranešimas, pateiktas balsavimui, prieš tai paprastai buvo svarstomas diskusijose, kurių metu pasisakė Komisijos, frakcijų atstovai ir Parlamento nariai. EP nariams skirtas laikas, dažnai labai trumpas, priklauso nuo Parlamento narių, kurie paprašė žodžio, skaičiaus.

Skirtingai nuo balsavimo, kuris dažnai yra trumpas, diskusijos kai kada tęsiasi keletą valandų, priklausomai nuo Parlamento narių, norinčių pasisakyti, skaičiaus. Parlamento nariai dažniausiai pasisako savo gimtąja kalba, jų pasisakymą tiesiogiai verčia Parlamento posėdžio vertėjai žodžiu į kitas oficialias Sąjungos kalbas.

Posėdžių salėje kalbėjimo laikas paskirstomas pagal šias taisykles: pirma dalis paskirstoma po lygiai visoms frakcijoms, o antra – proporcingai jų narių skaičiui. Tuomet kiekviena frakcija pati nusprendžia, kas ir kiek laiko kalbės.

Parlamento nariai, kurie prašo žodžio, įtraukiami į kalbėtojų sąrašą atsižvelgiant į jų frakcijos svarbą pagal frakcijos narių skaičių. Pirmenybė gali būti teikiama pranešėjams (už konkrečią temą atsakingiems Parlamento nariams) ir nuomonę teikiančių komitetų atstovams.

Be to, Parlamento nariai reguliariai priima posėdžių salėje daugelį asmenų, tarp kurių yra valstybių vadovai, kurie paprastai priimami iškilmingame posėdyje.

Balsavimai paprastai vyksta apie 12 val. EP nariai balsuoja dėl teisės aktų, rezoliucijų, individualių pakeitimų ar pastraipų tekstuose.

Balsuodami dėl Parlamento pranešimo arba rezoliucijos Parlamento nariai gali pakeisti tekstą, kuris jiems buvo pateiktas, priimdami pakeitimus. Šiais pakeitimais gali būti siekiama išbraukti, kitaip suformuluoti, pakeisti arba papildyti svarstomą tekstą. Prieš balsuodami už visą tokiu būdu pakeistą tekstą Parlamento nariai iš pradžių balsuoja dėl kiekvieno pakeitimo atskirai.
Parlamento nariai dažniausiai balsuoja pakeldami ranką, posėdžio pirmininkas nustato daugumą. Jei kyla abejonių, pirmininkas prašo balsuoti elektroniniu būdu, kad būtų patvirtinti visi balsai. Be to, Parlamento nariai turi dalyvauti vardiniame balsavime, jei frakcija arba mažiausiai 5 proc. visų Parlamento narių prieš balsavimą to paprašė. Šiuo atveju kiekvieno Parlamento nario balsavimas užregistruojamas, kad vėliau galėtų būti paskelbtas protokolo priede. Slaptas balsavimas vykdomas tuo atveju, jei bent 20 proc. visų EP narių pateikė dėl jo prašymą.
Plenariniame posėdyje Europos Parlamentas sprendimus dažniausiai priima pateiktų balsų dauguma. Kvorumas (minimalus Parlamento narių, kurie turi dalyvauti, kad balsavimo rezultatai būtų galiojantys, skaičius) yra pasiektas, jei posėdžių salėje dalyvauja trečdalis Parlamento narių. Jei mažiausiai 39 Parlamento nariai pateikia prašymą, kad taip nėra, balsavimas gali būti nukeliamas į kitą posėdį.

Komisija gali reaguoti į balsavimo rezultatus ir pranešti savo išvadas. Pasibaigus balsavimui skirtam laikui Parlamento nariai, kurie pageidauja, gali paprašyti žodžio ir pradėti balsavimo paaiškinimą, pateikti savo analizę, paaiškinti savo arba savo frakcijos pasirinkimą.

Parlamento plenarinius posėdžius galite stebėti tiesiogiai, arba peržiūrėti įrašus.