Europos Parlamento vaidmuo išorės politikoje
Kaip Europos Parlamentas prisideda prie ES išorės politikos?
Europos Parlamentui tenka svarbus vaidmuo sprendžiant, kaip ES turėtų plėtoti bendradarbiavimą su jai nepriklausančiomis valstybėmis. Parlamentas taiko įvairias priemones ir, be kita ko, vykdo oficialius įgaliojimus, naudojasi politine įtaka, taip pat imasi tam tikrų novatoriškų iniciatyvų, kad prisidėtų prie ES diplomatijos ir padėtų siekti ES sutarčių tikslų.
Apklausos rodo, kad, ES piliečių nuomone, užsienio politika, ypač saugumo ir gynybos srityje, yra svarbi, ir šią aplinkybę atspindi didėjantis Parlamento indėlis visose politikos srityse, kuriose daug dėmesio skiriama klausimams ir šalims už ES ribų.
Europos Parlamento oficialūs įgaliojimai išorės politikos srityje
Formuodamas išorės politiką, Parlamentas gali pasinaudoti savo teisėkūros, priežiūros ir biudžeto įgaliojimais.
- Teisėkūros įgaliojimai. Parlamentas kartu su Europos Sąjungos Taryba, priima teisės aktus tokiose srityse kaip prekyba ir užsienio pagalba, taip pat ir kitose politikos srityse, turinčiose svarbų išorės aspektą, pavyzdžiui, susijusiose su migracija, klimatu, energetika ir skaitmeniniais klausimais.
- Tarptautinių susitarimų priežiūra. Daugumą ES susitarimų su ES nepriklausančiomis valstybėmis ar regionais turi patvirtinti Parlamentas, po to jis imasi priemonių užtikrinti, kad jie būtų tinkamai taikomi.
- Parlamentinė kontrolė. Parlamentas stebi Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos vykdomą užsienio politikos veiklą ir užtikrina jų atskaitomybę.
- Biudžeto įgaliojimai. Parlamentas kartu su Taryba tvirtina ES biudžetą ir užtikrina, kad lėšos būtų naudojamos tinkamai, taip pat ir išorės politikos srityje, pvz., bendradarbiavimo paramai naudojamos lėšos, skiriamos per priemonę „Globali Europa“.
Kaip Parlamentas naudojasi parlamentine diplomatija ir įsitraukia į išorės politiką?
1. Politinis dialogas su valdžios institucijomis
Parlamentas su ES nepriklausančių valstybių vyriausybėmis, parlamentais ir pilietine visuomene bendradarbiauja keliais būdais.
- Tarptautinis bendradarbiavimas. Aukšto lygio diplomatijai vadovauja Europos Parlamento Pirmininkas ir vadovaujamas pareigas einantys Parlamento nariai.
- Komitetų veikla. Europos Parlamento nariai rengia diskusijas su ES nepriklausančių valstybių pareigūnais ir atstovais ir, be kita ko, reguliariai keičiasi nuomonėmis su užsienio reikalų ministrais Parlamento Užsienio reikalų komitete.
- Tarpparlamentiniai tinklai. Oficialios Europos Parlamento narių delegacijos plėtoja ES ir kitų valstybių santykius, dažnai atstovaudamos ES tarpparlamentiniuose organuose, įsteigtuose pagal tarptautinius susitarimus.
- Oficialūs vizitai. Europos Parlamento nariai lankosi ES nepriklausančiose valstybėse ir susitinka su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir atstovais, siekdami gerinti supratimą ir bendradarbiavimą.
- Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir forumuose. Parlamentui atstovaujama valstybių grupių, pvz., G7 ir G20, parlamentiniuose posėdžiuose.
2. Įtaka užsienio politikai
Parlamentas oficialiai patvirtina poziciją savo rezoliucijose užsienio politikos klausimais ir taip prisideda prie ES pozicijų ir strategijų išorės klausimais formavimo. Tai, be kita ko, apima:
- žmogaus teisių ir demokratijos srityje – žmogaus teisių pažeidimų prevenciją ir demokratinių vertybių propagavimą atitinkamose šalyse ar regionuose;
- politinių ataskaitų srityje – ES plėtros, tarptautinių susitarimų ir užsienio politikos tikslų įgyvendinimo pažangos vertinimą.
3. Demokratijos rėmimas visame pasaulyje
Parlamento veiklai, kuria siekiama skatinti demokratiją ir kurti tvirtą parlamentinę kultūrą, vadovauja Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupė. Pagrindinė grupės veikla:
- parlamentinių gebėjimų stiprinimas – parama teisėkūros organams ES nepriklausančiose valstybėse;
- rinkimų stebėsena – rinkimų stebėsena 6–10 vietų kasmet;
- tarpininkavimas, palankesnių sąlygų sudarymas ir dialogas – taikos ir supratimo skatinimas įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Jeano Monnet dialogai ir Europos Parlamento jaunųjų politinių lyderių programa;
- žmogaus teisių propagavimas – žmogaus teisių gynėjų pripažinimas skiriant Sacharovo premiją ir parama parlamentarėms pagal Simone Veil programą.
Veiksmingu Parlamento komitetų, delegacijų ir Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės bendradarbiavimu užtikrinama, kad ES veikla ES nepriklausančiose valstybėse būtų efektyvi ir nuosekli. Paramą teikia atitinkami administracijos darbuotojai, ryšių biurai ES valstybėse narėse, taip pat tokiuose miestuose kaip Vašingtonas ir Londonas, ir Parlamento darbuotojai, komandiruoti į ES diplomatines atstovybes.
Kodėl parlamentinė diplomatija yra svarbi?
Parlamentinė diplomatija stiprina pasitikėjimą ir ilgalaikę partnerystę su parlamentais visame pasaulyje. Ji padeda ES nepriklausančių valstybių parlamentams savo veiklą vykdyti vadovaujantis ES vertybėms, teisės aktus suderinti su ES teisės aktais, plėtoti glaudesnius ryšius ir sudaro sąlygas valstybėms daryti pažangą siekiant narystės ES. Taip pat ji padeda ES užsienio politiką priartinti prie piliečių, užtikrinti skaidrumą ir viešus debatus svarbiausiais klausimais.
Vykdydamas išorės politiką Parlamentas ne tik formuoja ES užsienio santykius, bet ir stiprina ES, kaip pasaulinės demokratijos, taikos ir žmogaus teisių gynėjos, poziciją.