Baile Liudas MAŽYLIS

Vertinu šį siūlymą kaip akivaizdų siekį skaldyti ir supriešinti Europos Sąjungą iš vidaus. Kategoriškai jam nepritariu. Aš nesutinku su Komisijai ir asmeniškai jos pirmininkei mestais kaltinimais. COVID 19 pandemija buvo šiais laikais precedento neturinti ekstremali situacija, kuomet reikėjo veikti išmaniai ir greitai. Tą Europos Komisijos pirmininkė ir darė dėdama visas pastangas aprūpinti visas ES šalis nares vakcinomis. Tik jų dėka mes įveikėme pandemiją. Žiūrint iš šiandienos perspektyvos galime vertinti, kad dalis sprendimų galėjo būti kitokie, tačiau tuo metu tokiam vertinimui nebuvo nei žinojimo, nei laiko resursų. Turime išmokti pamokas, tačiau nesutinku, kad reikia Komisijos pirmininkę ir visą Komisarų kolegiją dėl to nubausti. Mano, o ir akivaizdu daugumos Parlamento narių pasitikėjimą Komisiją turi. Tęsiame darbą.

Pritariau šiam pranešimui, nes jame aiškiai įtvirtiname paramą Albanijos eurointegracijos siekiams ir kartu akcentuojame demokratijos, teisinės valstybės bei atsparumo išorės įtakai svarbą. Albanijos pažanga stiprinant teisinę valstybę išlieka svarbia sąlyga stojimo procese. Teismų nepriklausomumas ir aukšto lygio korupcijos bylos vis dar kelia abejonių. Būtina stiprinti antikorupcines institucijas ir apsaugoti jas nuo politinio spaudimo. Ypač reikšminga, kad išskiriama hibridinių grėsmių problema – dezinformacijos kampanijos, Rusijos ir Irano kibernetiniai išpuoliai, Kinijos valstybinės žiniasklaidos įtaka. Tokios grėsmės tiesiogiai veikia demokratinį procesą, pasitikėjimą institucijomis ir kelia pavojų viso regiono stabilumui. Kita vertus Albanija – šalis kandidatė jau daugiau nei dešimtmetį, o stojimo derybos pradėtos tik 2022 m. Nepaisant pažangos reformų srityje ir visiško užsienio politikos suderinimo su ES, derybų tempas išlieka pernelyg lėtas, o narystės horizontas – neapibrėžtas. Būtina ne tik kelti reikalavimus kandidatėms, bet ir pačiai ES prisiimti atsakomybę dėl pažadų įgyvendinimo. Vakarų Balkanai neturėtų būti palikti strateginės nežinios zonoje. Albanijos kelias į ES turi būti aiškesnis, spartesnis ir paremtas abipuse pagarba bei pasitikėjimu.

Bosnijos ir Hercegovinos eurointegracijos procesas – ilgas ir sudėtingas. Tačiau pritariau šiam tekstui, kuris ragina stiprinti ES įsipareigojimą plėtrai ir demokratinių vertybių apsaugą. Didžiausias iššūkis Bosnijos ir Hercegovinos kelyje į ES – teisinės valstybės principų pažeidimai. Nepaisant tam tikros pažangos, šalyje vis dar veikia galingos grupės, kurios blokuoja reformų procesą ir sąmoningai silpnina institucijų nepriklausomybę. Itin neramina Serbų Respublikos vadovų separatistinė retorika, institucijų menkinimas ir nuolatiniai bandymai stabdyti valstybės funkcionavimą. Tai kelia grėsmę ne tik šalies vientisumui, bet ir viso regiono stabilumui. Svarbu pabrėžti, kad tokie veiksmai dažnai remiami išorės jėgų – pirmiausia Rusijos, kuri sąmoningai siekia destabilizuoti Vakarų Balkanus. Palankiai vertinu išsakytą raginimą ES institucijoms griežčiau taikyti sankcijas tiems asmenims, kurie sąmoningai kenkia šalies demokratiniams procesams ir palaiko prorusišką kursą. Taip pat džiugina ES kvietimas sukurti tvirtą derybų struktūrą bei skatinti Bosnijos ir Hercegovinos institucijas priimti būtinus konstitucinius ir rinkimų sistemos pakeitimus. Bosnijos ir Hercegovinos žmonės nusipelno gyventi teisinėje valstybėje, laisvoje nuo išorės spaudimo ir vidinio politinio šantažo.