ASMENŲ PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS IR ASMENŲ APTARNAVIMAS SEIME 

1. KADA NETIKSLINGA RAŠTU AR ŽODŽIU KREIPTIS Į SEIMĄ?

Prieš kreipiantis į Seimą ar teikiant Seimui, Seimo vadovams, Seimo nariams ar Seimo struktūriniams padaliniams (Seimo komitetams, komisijoms, frakcijoms, laikinosioms grupėms ir pan.) prašymą ar skundą, asmeniui būtina įvertinti, ar rūpimą klausimą pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją (suteiktus įgaliojimus) gali nagrinėti ir jį spręsti būtent Seimas, Seimo vadovai, Seimo narys ar Seimo struktūrinis padalinys (pvz. Seimo komitetas, Seimo komisija ir pan.).

Pagal Viešojo administravimo įstatymą ir kitus Lietuvoje šiuo metu galiojančius teisės aktus valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos, subjektai asmenų prašymus ar skundus nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais jiems nustatytą kompetenciją. Žinotina, kad, jeigu priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai valstybės ar savivaldybės institucijai, įstaigai, subjektui, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini kitų valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, subjektų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jo kopiją kitoms valstybės ar savivaldybės institucijoms, įstaigoms, subjektams nagrinėti pagal jų kompetenciją. Valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos, subjektai persiųstą asmens prašymą ar skundą nagrinėja pagal savo kompetenciją ir atsako asmeniui, pridėdami atsakymo kopiją taip pat ir prašymą ar skundą persiuntusiai valstybės ar savivaldybės institucijai, įstaigai, subjektui. Taigi adresatas – valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, subjektas – turi būti pasirinktas tikslingai, išsiaiškinus, ar jie turi teisės aktais nustatytą kompetenciją nagrinėti ir spręsti asmeniui aktualų klausimą.

Taip pat prieš kreipiantis į valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą, subjektą asmeniui būtina žinoti, kuo skiriasi asmens prašymas nuo asmens skundo. Tai svarbu, nes iš esmės skiriasi kreipimosi forma ir turinys, šio kreipimosi nagrinėjimo pobūdis ir terminai, priimto sprendimo ar gauto atsakymo apskundimo tvarka.

Asmens prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą, subjektą, kuriame prašoma atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (pvz.: priimti teisės aktą, administracinį sprendimą, suteikti administracinę ar viešąją paslaugą ir pan.).

Asmens skundas – asmens kreipimasis į valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą, subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

Asmens kreipimasis, kuris neturi prašymo ar skundo požymių ir kuriame dėstomos asmens nuostatos tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos, įstaigos, subjekto veiklos pagerėjimą ar trūkumus, pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti institucijos, įstaigos, subjekto veiklą, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą situaciją ar padėtį, yra užregistruojamas, įvertinamas jo turinys, su juo supažindinamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos, subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tačiau teisės aktai nenustato pareigos į tokį kreipimąsi būtinai atsakyti – ar į šį kreipimąsi bus atsakyta, sprendžia institucijos, įstaigos, subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Jeigu nėra teikiama pasiūlymų priimti ar keisti įstatymų ar atlikti parlamentinei kontrolei būdingų veiksmų, o vykdoma veikla ir (ar) kyla ginčų, sunkumų, problemų įgyvendinant priimtus įstatymus ir jų įgyvendinamuosius teisės aktus, tikslinga kreiptis į šias valstybės ar savivaldybės institucijas, įstaigas, subjektus:

1) jeigu pažeidžiamos žmogaus teisės ar teisėti interesai – kreiptis į teismą;

2) jeigu netenkina teismo sprendimas – teikti skundą aukštesnės instancijos teismui, o išnaudojus visas teisinės gynybos priemones, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar rašyti individualų skundą Konstituciniam Teismui;

3) jeigu netenkina prokuratūros veikla – teikti skundą aukštesniam prokurorui;

4) jeigu netenkina antstolio veika – teikti skundą teismui;

5) jeigu netenkina teisėsaugos institucijų veikla – rašyti skundą teisėsaugos institucijos vadovui;

6) dėl pastebėtos ar vykdomos korupcinės veiklos – kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą;

7) dėl valstybės ar savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų biurokratizmo, piktnaudžiavimo tarnyba – teikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai;

8) jeigu netenkina viešojo administravimo subjekto sprendimas ar atsakymas, atsakymas nepateikiamas ar jis pateikiamas pažeidžiant nustatytą terminą – teikti skundą viešojo administravimo institucijos, įstaigos vadovui, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Regionų administraciniam teismui (bet kuriuose teismo rūmuose ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą);

9) jeigu pastebėta ar vykdoma nusikalstama veikla, vykdomas teisės pažeidimas – kreiptis į policiją;

10) jeigu kyla problemų ir ginčų dėl elektros tarifų, santykių su elektros tiekėjais – kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą;

11) jeigu kyla problemų dėl senatvės ar tikslinių pensijų skyrimo ir mokėjimo – kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodrą“);

12) jeigu kyla klausimų dėl socialinių pašalpų, išmokų ar kompensacijų, socialinių paslaugų namuose – kreiptis į savivaldybės merą arba į savivaldybės administracijos padalinį, atsakingą už socialinę paramą;

13) jeigu kyla problemų dėl vaiko teisių įgyvendinimo, jų pažeidimų ir pagalbos vaikams – kreiptis į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių arba į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

14) jeigu kyla problemų dėl buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, jų išvežimo, vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą tarifų nustatymo, lengvatų taikymo ir pan. – kreiptis į savivaldybės merą arba į savivaldybės administracijos padalinį, atsakingą už šią veiklos sritį;

15) jeigu kyla klausimų dėl socialinio ar savivaldybei priklausančio būsto nuomos ir nuompinigių,  gyvenamojo būsto įsigijimo lengvatine tvarka – kreiptis į savivaldybės merą arba į savivaldybės administracijos padalinį, atsakingą už šią veiklos sritį;

15) jeigu reikia teisinės pagalbos, teisinių paslaugų – kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyrių pagal gyvenamąją vietą. 

2. KOKIE ASMENYS GALI TEIKTI PRAŠYMUS IR SKUNDUS SEIMUI?

Prašymus ir skundus Seimui gali teikti fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kitas subjektas, neturintis juridinio asmens statuso (pvz., komisija, visuotinis narių susirinkimas, nuolatinis pasitarimas).

Prašymus ir skundus Seimui gali teikti ir Lietuvoje gyvenantys ar veikiantys subjektai, taip pat užsienio valstybių institucijos, tarptautinės organizacijos, kiti užsienio subjektai.

3. KOKIAIS BŪDAIS ASMUO GALI PATEIKTI PRAŠYMĄ AR SKUNDĄ SEIMUI?

Prašymus ir skundus Seimui asmuo gali pateikti raštu ir žodžiu.

Prašymus ir skundus raštu galima pateikti asmeniui ar jo atstovui atvykus į Seimą, atsiuntus prašymą ar skundą paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis.

Prašymus ar skundus žodžiu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į Seimą (Seimo priimamąjį) ar Seimo bendruoju telefonu.

4. KAIP ASMUO GALI PATEIKTI PRAŠYMĄ AR SKUNDĄ SEIMUI RAŠTU?

Prašymus ir skundus Seimui raštu galima teikti:

1) tiesiogiai atvykus į Seimo kanceliarijos priimamąjį (Seimo III rūmai, įėjimas iš A. Tumėno gatvės; Gedimino pr. 53, Vilnius). Fizinių asmenų prašymus ir skundus priima Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus (įgyvendinančio vieno langelio principą aptarnaujant asmenis Seime) darbuotojai, o kitus dokumentus, pašto siuntas – Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojai;

2) atsiuntus prašymą paštu – adresu: Lietuvos Respublikos Seimui, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius;

3) elektroninių ryšių priemonėmis: el. paštu ([email protected]); per E. pristatymo informacinę sistemą; Seimo svetainėje, rubrikoje „E. paslaugos (e. peticija; e. teisėkūra; e. laiškas)“.

Raštu teikiami prašymai ir skundai turi atitikti Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-333 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje“, reikalavimus.

5. KOKIA KALBA GALI BŪTI PATEIKIAMAS RAŠYTINIS PRAŠYMAS AR SKUNDAS SEIMUI?

Seimui rašytinis asmens prašymas ar skundas gali būti pateikiamas valstybine (t. y. lietuvių) arba anglų kalba.

Kitomis kalbomis raštu pateikti asmenų prašymai ar skundai Seime priimami, kai vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais, į Seimą raštu kreipiasi užsienio valstybės institucija, tarptautinė organizacija ar kitas užsienio subjektas.

6. KOKIUS REIKALAVIMUS TURI ATITIKTI PRAŠYMAS AR SKUNDAS, KURĮ ASMUO SEIMUI TEIKIA RAŠTU?

Prašymo ar skundo, kurį asmuo raštu teikia Seimui, reikalavimai yra tokie:

1) prašymas ar skundas turi būti: a) parašytas įskaitomai; b) būti konkretus ir suprantamas; c) parašytas taip, kad jo turinys ar forma nepažeistų etiketo ir geros moralės normų; d) pasirašytas prašymą pateikusios asmens arba jo atstovo (kai prašymas ar skundas teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuriuo galima identifikuoti prašymą ar skundą teikiantį asmenį arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą);

2) rašytiniame prašyme ar skunde turi būti tokia informacija: a) fizinio asmens vardas, pavardė ir (ar) kita teisės aktuose nustatyta informacija, būtina siekiant asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą; b) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija (juridinio asmens pavadinimas ir kodas), jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu; c) kontaktinė informacija ryšiui su asmeniu palaikyti – telefono numeris, elektroninio pašto adresas, adresas;

3) rašytinis asmens prašymas ar skundas Seimui gali būti teikiamas valstybine kalba arba anglų kalba. Kitomis kalbomis raštu pateikti asmenų prašymai ar skundai Seime priimami, kai, vadovaudamasi tarptautiniais teisės aktais, į Seimą raštu kreipiasi užsienio valstybės institucija, tarptautinė organizacija ar kitas užsienio subjektas;

4) elektroniniu paštu Seimui teikiamas asmens prašymas ar skundas turi būti siunčiamas oficialiu Seimo elektroninio pašto adresu ([email protected]);

5) Seimo kanceliarijos turimais informaciniais ištekliais galima priimti ne didesnio kaip 10 MB turinio elektroninius laiškus. Didesnio turinio raštus būtina siųsti keliais laiškais arba kaip laiško priedus siunčiamus failus reikia suglaudinti glaudinimo programa (pvz.: ZipARC, gzip, WinZip, WinRAR ar pan.). Taip pat šiuo atveju galima naudotis nemokamomis debesijos paslaugomis (pvz., WeTransfer);

6) Seimo nariui skirtame asmens rašytiniame prašyme ar skunde  turi būti nurodomas konkretus Seimo narys.

7. KAIP ASMUO GALI PATEIKTI PRAŠYMĄ AR SKUNDĄ SEIMUI ŽODŽIU?

1) fiziniam asmeniui ar jo atstovui tiesiogiai atvykus į Seimo kanceliarijos priimamąjį (Seimo III rūmai, įėjimas iš A. Tumėno gatvės; Gedimino pr. 53, Vilnius). 

Asmens prašymas ar skundas žodžiu išdėstomas Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus (įgyvendinančio vieno langelio principą aptarnaujant asmenis Seime) darbuotojui ar kitam Seimo darbuotojui, turinčiam įgaliojimus spręsti asmenims rūpimus klausimus arba aptarnauti asmenis (pvz. Seimo nario patarėjui, padėjėjui);

2) Seimo bendruoju telefonu (0 5)  239 6060.

Asmens prašymas ar skundas žodžiu pateikiamas valstybine kalba arba prašymą ar skundą teikiančiam asmeniui ar jo atstovui ir jį aptarnaujančiam Seimo darbuotojui (t. y. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus (įgyvendinančio vieno langelio principą aptarnaujant asmenis Seime) darbuotojui ar kitam įgaliotam Seimo darbuotojui suprantama kalba. Jeigu asmuo ar jo atstovas nemoka valstybinės kalbos, o Seime nėra darbuotojo, suprantančio kalbą, kuria asmuo ar jo atstovas kreipiasi, arba jeigu dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo asmuo negali suprantamai reikšti minčių, jam kreipiantis žodžiu į Seimą turi dalyvauti asmuo, gebantis išversti prašymą ar skundą į valstybinę kalbą, arba vertėjas. Tokį asmenį arba vertėją savo iniciatyva pakviečia asmuo, kuris kreipiasi į Seimą. 

Žodžiu teikiami prašymai ir skundai, į kuriuos galima atsakyti arba kuriais galima išspręsti fiziniam asmeniui rūpimus klausimus iš karto, Seime neregistruojami. Jeigu į žodžiu pateiktą prašymą ar skundą negalima atsakyti iš karto, fiziniam asmeniui sudaroma galimybė išdėstyti prašymą ar skundą raštu.

8. AR GALIMA PRAŠYMĄ AR SKUNDĄ SEIMUI PATEIKTI TIESIOGIAI SEIMO KANCELIARIJOS PRIIMAMAJAME?

Taip, galima. 

Fizinis asmuo ar jo atstovas rašytinį prašymą ar skundą Seimui Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojui, o juridinis asmuo ar jo atstovas  kitus dokumentus ar pašto siuntas Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojui gali įteikti tiesiogiai atvykęs į Seimo kanceliarijos priimamąjį (Seimo III rūmai, įėjimas iš A. Tumėno gatvės; Gedimino pr. 53, Vilnius) kiekvieną darbo dieną:

1) pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17 val.; 

2) penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45 val.

3) iš anksto užsiregistravus papildomu laiku antradieniais-penktadieniais nuo 7.30 iki 8.00. 

Fizinio asmens žodžiu Seimui teikiamas prašymas ar skundas išdėstomas Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus (įgyvendinančio vieno langelio principą aptarnaujant asmenis Seime) darbuotojui, atvykus į Seimo kanceliarijos priimamąjį (Seimo III rūmai, įėjimas iš A. Tumėno gatvės; Gedimino pr. 53, Vilnius). Fiziniai asmenys ar jų atstovai priimami kiekvieną darbo dieną:

1) pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val.;

2) penktadieniais nuo 8 iki 15.45 val. 

3) Pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.

9. PER KIEK LAIKO IŠNAGRINĖJAMAS SEIMUI PATEIKTAS ASMENS PRAŠYMAS AR SKUNDAS IR PATEIKIAMAS ATSAKYMAS?

Asmenų prašymai ar skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo Seime dienos. Jeigu prašymas ar skundas gaunamas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. 

Kai dėl objektyvių priežasčių (pvz., asmens prašymui ar skundui išnagrinėti reikia sudaryti komisiją ar sušaukti posėdį) per šį terminą prašymas ar skundas negali būti išnagrinėtas, asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą Seime kontroliuojantis subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie šio termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

10. KOKIAIS ATVEJAIS ASMENS PRAŠYMAS AR SKUNDAS GALI BŪTI NENAGRINĖJAMAS?

Asmens prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu:

1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo;

2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti;

3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą;

4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas;

5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai;

6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.

11. KAIP ELGIASI VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAS, KURIS PAGAL KOMPETENCIJĄ NEGALI SPRĘSTI ASMENS PRAŠYME AR SKUNDE IŠDĖSTYTŲ KLAUSIMŲ? 

Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

12. Į KĄ KREIPTIS DĖL SEIMUI PATEIKTO NAGRINĖTI ASMENS PRAŠYMO AR SKUNDO NAGRINĖJIMO EIGOS?

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (įgyvendinantis vieno langelio principą aptarnaujant asmenis Seime) fiziniam asmeniui, pateikusiam prašymą ar skundą Seimui, Seimo bendruoju telefonu ((0 5) 239 6060) ar asmeniui tiesiogiai atvykus į Seimo kanceliarijos priimamąjį (Seimo III rūmai, įėjimas iš A. Tumėno gatvės; Gedimino pr. 53, Vilnius) gali suteikti informaciją apie tai, kuris Seimo struktūrinis padalinys ar darbuotojas nagrinėja asmens prašymą ar skundą, iki kokios datos privalo būti parengtas atsakymas, kada atsakymas buvo pasirašytas ir išsiųstas (ir kokiu būdu).

13. AR GALIMA SKŲSTI GAUTĄ ATSAKYMĄ Į PATEIKTĄ SEIMUI NAGRINĖTI PRAŠYMĄ AR SKUNDĄ?

Taip, gautą atsakymą į Seimui pateiktą prašymą ar skundą galima skųsti. Tokia teisė asmeniui suteikiama ir apskundimo tvarkos bendrosios nuostatos nustatomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje. Atsakyme į prašymą ar skundą asmuo turi būti informuojamas ir apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, turi būti nurodomas konkrečios (-ių) institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduodamas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateikiamas skundas.

Atsakyme į Seimui pateiktą nagrinėti prašymą ar skundą paprastai nurodoma:

„Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos pasirinktinai gali būti skundžiamas Seimo kanceliarijai (Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administraciniam teismui bet kuriuose teismo rūmuose (Vilniaus rūmai, Žygimantų g. 2, Vilnius; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda; Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g. 62, Panevėžys) arba per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą adresu https://e.teismas.lt  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

14.  KAS SEIME TEIKIA INFORMACIJĄ IR KONSULTUOJA SEIMO BENDRUOJU TELEFONU?

Seimo kanceliarijos priimamajame fizinius asmenis ar jų atstovus priima, informaciją apie Seimo ir Seimo kanceliarijos veiklą teikia, Seimo bendruoju telefonu ar atvykus tiesiogiai į Seimo kanceliarijos priimamąjį Seimo kompetencijos klausimais, taip pat dėl Seimui teikiamų prašymų ir skundų konsultuoja Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, įgyvendinantis vieno langelio principą.

Šios funkcijos vykdomos, vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400-IVK-333 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje“, taip pat:

1) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamojo teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 (Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis;

2) Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

15. KOKIE TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJA ASMENŲ PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO, ASMENŲ APTARNAVIMO SEIME TVARKĄ?

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo, asmenų aptarnavimo Seime funkcijos vykdomos, vadovaujantis šiais teisės aktais:

1) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 (nauja redakcija 2020 m. lapkričio 1 d. Nr. XIII-2987);

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“; 

3) Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400-IVK-333 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje“ (juo patvirtintu Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašu);

4) Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. SV-S-763 „Dėl vieno langelio principo taikymo“;

5) Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais.