Rinkimai vienas iš vieno arba tokie, kai laimėtojas aiškus jiems net neprasidėjus – tokios tendencijos matomos Lietuvos partijoms renkant pirmininkus. Kritikuoti lyderius besirenkančių partijų portalo LRT.lt kalbinti politologai neskuba, nors sutinka – kas dabar netrukdo, ateityje gali tapti lyderystės krize.
Valdančiojoje koalicijoje dirbančio Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienį patvirtino kandidatus užimti partijos pirmininko poziciją. Dar vienos dvejų metų kadencijos sieks dabartinė liberalų vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen, bet tarp jos konkurentų nematyti ryškiausių partijos veidų, Seimo narių ar merų.
Dėl Liberalų sąjūdžio vairo taip pat rungsis Vilniaus skyriaus Tarybos narys Vytautas Danilevičius, privatus investuotojas Benediktas Krasniauskas, kandidatė į Vilniaus merus 2023 m. merų rinkimuose, CIO.lt IT vadovų klubo vadovė Eglė Radvilė bei gydytojas-odontologas Vytautas Tamošiūnas.
Portalo LRT.lt kalbinti politologai sakė nemanantys, kad kuris nors iš kandidatų galėtų tapti rimtu konkurentu V. Čmilytei-Nielsen. Visgi, pasak ekspertų, gerai yra vien tai, kad kitų kandidatų yra, nes pastaraisiais metais ne viena politinė partija pirmininką rinko iš vieno kandidato – be konkurencijos perrinko tuos pačius lyderius.
2021-aisiais be konkurencijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) perrinktas Gabrielius Landsbergis. Šių metų gegužę vienintele kandidate į partijos pirmininkės poziciją tapo socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, o birželį – Laisvės partijos vedlė Aušrinė Armonaitė.
Tais pačiais 2021-aisiais Ramūnas Karbauskis buvo dar kartą išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku. Iššūkį jam metė Giedrius Surplys, tačiau dar prieš rinkimus kalbėta, kad daug šansų laimėti jis neturi.
Kai prieš pusantrų metų naujai susikūrusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pirmininku išsirinko Saulių Skvernelį, nuostabos tai nesukėlė, nors jo konkurentais ir buvo Vytautas Bakas bei Ausma Miškinienė. O kai Viktoras Uspaskichas paleido Darbo partijos vairą, dvejojančių, kad jį perims Andrius Mazuronis, greičiausiai, taip pat nebuvo gausu.
Ar visa tai reiškia, jog partijose stinga stiprių ir ryškių žmonių, galinčių imtis vadovavimo? Pasak portalo LRT.lt kalbintų politologų, nebūtinai. Jie svarstė, kad trumpuoju laikotarpiu jau esamo lyderio perrinkimas be ryškesnės konkurencijos padeda išvengti vidinių kovų, tačiau ilgainiui tai gali pradėti signalizuoti lyderystės krizę.
Žada lengvą pergalę
Nors Liberalų sąjūdis pirmininko rinkimuose iškėlė penkis kandidatus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas abejojo, kad kuris nors iš iškeltų kandidatų galėtų perimti partijos vairą iš V. Čmilytės-Nielsen.
„Kandidatų sąrašas truputį primena sporto naujienas, kai girdime apie kokias nors priešsezoninio pasiruošimo varžybas, kur topinės komandos laimi prieš mėgėjų komandas rezultatu 27:0. Panašiai atrodo šis sąrašas ir galima tikėtis, kad V. Čmilytė-Nielsen laimės gana lengvai“, – komentavo I. Kalpokas.
Pats Liberalų sąjūdis pranešė, kad kandidatus į pirmininkus partijos taryba tvirtins liepos 21–24 dienomis, o vadovą partiečiai rinks rugsėjo 4–8 dienomis.
Paklaustas, ar realu, kad iki šios datos dalis iškeltų kandidatų, kaip buvo kitų partijų atvejais, iš kovos pasitrauks, VDU lektorius I. Kalpokas sakė manantis, kad kandidatų sąrašas dar tikrai sutrumpės.
„Bet aš vis dėlto įtarčiau, kad bent vienas ar du konkurentai gali pasilikti vardan bendro partinio intereso, kai „mes iš anksto vis tiek žinome, kas laimės, bet bent jau pažaiskime demokratiją partijos viduje“ ir tokiu būdu išvengtų tokių pašaipių reakcijų, kurios lydėjo, tarkime, konservatorių ar tų pačių socialdemokratų paskutinius rinkimus“, – portalui LRT.lt sakė I. Kalpokas.
Kad V. Čmilytė-Nielsen didelės konkurencijos rinkimuose neturės, mano ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius. Pasak jo, atrodo, kad partijoje yra aiškus konsensusas, jog ji ir toliau liks partijos pirmininke.
„Ir blaiviai vertinantys savo galimybes žmonės tiesiog nekandidatuoja. Dar reikia padėkoti Liberalų sąjūdžiui, kad apskritai yra daugiau kandidatų“, – sakė V. Valentinavičius.
Vidinės kovos prieš rinkimus – nenaudingos
Visgi portalo LRT.lt kalbinti politologai neskubėjo teigti, kad pirmininko perrinkimas be konkurencijos signalizuoja vadinamąją kadrų stoką. Anot I. Kalpoko, priešrinkiminis laikotarpis nėra tinkamas keisti partijos pirmininką, tad toks vienybės vaizdavimas gali būti naudingas.
„Išskyrus konservatorius, kiekviena partija, žiūrint į reitingus, turi aiškią ryškią figūrą, kuriai tikrai nėra didelės konkurencijos.
Viena vertus, tai gali būti naudinga pačiai partijai, nes apsaugo nuo tam tikrų vidaus kovų, interesų grupių kovų ir padeda rinkėjams sukelti aiškias asociacijas, ypač galvojant apie artėjančius Seimo ir prezidento rinkimus“, – vertino VDU lektorius.
Tiesa, I. Kalpokas svarstė, kad ilgesniu laikotarpiu taip sudaromos sąlygos kalbėti apie lyderystės krizę partijoje. Nors, jo teigimu, šis reiškinys dar gana naujas.
Anot VDU lektoriaus, istoriškai dauguma Lietuvos partijų nėra turėjusios labai įtemptų pirmininko rinkimų, dėl kurių galėtų keistis partijos kursas.
„Bet apskritai pažiūrėjus, labai didelės kovos dėl partijų lyderystės ir nematome arba jeigu ji ir egzistuoja, tai iki kandidatų iškėlimo jau kova išsisprendusi užkulisiuose“, – sakė I. Kalpokas.
Visgi anksčiau pirmininkus besirenkančios partijos rengdavo diskusijas ar debatus, kaip tai buvo galima stebėti, tarkime, konservatoriams renkantis pirmininką po 2016-ųjų Seimo rinkimų. Ar debatų dėl partijos ateities nebuvimas nekenkia pačiai politinei organizacijai?
„Man atrodo, kad mūsų partijos apskritai susiduria su tam tikra žanro, vertybių ar idėjinio kurso krize. Jeigu mums reikėtų tiesiog iš galvos įvardyti, apie ką yra kai kurios partijos, net ir tos, kurias vadiname tradicinėmis arba kurios reitinguose yra tarp populiariausių, būtų sudėtinga.
Partijoms, kurios, tarkime, šiais metais renka pirmininkus, tos vidinės diskusijos būtų nelabai produktyvios, nes tiesiog skatintų tam tikrą išsiblaškymą prieš rinkimus ir net paties elektorato pasimetimą“, – portalui LRT.lt komentavo VDU lektorius I. Kalpokas.
Drausmė partijoje – vertybė
MRU docentas V. Valentinavičius teigė, kad nors daugiau žinomų veidų ir garsių vardų partijai yra geriau, visgi vien tai, kad partijos pirmininko rinkimuose dalyvauja mažiau žinomi partijos nariai dar nereiškia, kad asmenybių trūkumą reikėtų laikyti dramatišku.
„Aš tokių griežtų išvadų apie kadrų badą partijose nedaryčiau. Konsensusas dėl pirmininko reiškia, kad yra partijos vienybė, tam tikra drausmė ir disciplina, kas irgi yra vertybė“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Kaip ir I. Kalpoko paklausus apie tai, ar partija nenukenčia neturėdama debatų dėl to, kokia galėtų būti jos ateitis, MRU docentas teigė, kad diskusijų buvimas ar nebuvimas priklauso nuo pačių kandidatų.
„Pirmuosiuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo G. Landsbergis, tos diskusijos buvo, vėliau nusistovėjo nuomonė, kad dirbame darbus, o pirmininkas kaip ir savaime aiškus. Bet bus įdomu, kai bus nauji pirmininko rinkimai, nes G. Landsbergis jau paskelbė, kad nekandidatuos. <...>
Jeigu nusistovės partijoje konsensusas, kad, tarkime, Ingrida Šimonytė yra pati geriausia kandidatė ir kiti neturi šansų, tai gali pasikartoti ta pati situacija kaip Liberalų sąjūdyje“, – komentavo V. Valentinavičius.
MRU docentas priminė, kad sunkių pirmininko rinkimų Lietuvos partijų istorijoje būta. Pavyzdžiui, kai konservatoriams vadovavo Andrius Kubilius, ėjęs premjero pareigas, jam iššūkį metė tuomet populiari buvusi Irena Degutienė. Kaip pasakojo V. Valentinavičius, rinkimai buvo tokie įtempti, kad A. Kubilius net buvo pareiškęs, jog juos pralaimėjęs trauktųsi ir iš ministro pirmininko pozicijos.
„Kažkaip daug kas pamiršta, kad ir profesorius Vytautas Landsbergis kandidatavo į TS-LKD pirmininkus. Į tai galima pažiūrėti įvairiai – ar jo kandidatavimas reiškė, kad partijoje yra daug kadrų, ar kad jis negali įvertinti realybės, jog partija, kuriai jis kažkada vadovavo, nuėjo toli ir jo vadovavimas jau neturi daug prasmės? Patys spręskite, kuris variantas. Susiklostyti gali įvairiai“, – portalui LRT.lt kalbėjo MRU docentas V. Valentinavičius.
