Gegužės 12 d. rinksime prezidentą. Apklausos rodo, kad prezidento rinkimų aktyvumo vidurkis – 60 procentų. Tai reiškia, kad apie 40 proc. likusių rinkėjų nebūna tvirtai nusprendę, kam atiduoti savo balsą. Ši tendencija – ilgalaikė, keičiantis rinkimams ar kandidatams nekinta.
Sociologai sako, kad dažniausiai nebalsuoja jauni rinkėjai, taip pat menkiau išsilavinę, mažiau uždirbantys. Nors politologų išvada, kad šią visuomenės grupę į savo pusę lengviau patraukti kandidatams populistams, su rinkimų kampanijomis dirbusieji teigia, kad juos prisivilioti turi bandyti visi. O paprasčiausias būdas – tiesiog pas juos važiuoti ir kalbėtis.
Galvosūkis, ką pasirinkti per prezidento rinkimus, daliai rinkėjų yra neišsprendžiamas.
Ta dalis, atrodo, visai nemaža. Įvairių apklausų duomenimis, apie trečdalis rinkėjų šiuo metu nežino, už ką balsuoti.
„Iš 100 rinkėjų 38 jau pasirinko kandidatą ir tikriausiai nuomonės nekeis, 36 sako – turi favoritą, bet gali pakeist nuomonę ir kitą pasirinkt. Ir lieka trečdalis, iš kurių apie pusę tikrai žino – į rinkimus neis, o kiti – nenusprendė, už kurį kandidatą balsuos, bet norėtų eiti“, – sako „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Tai dažniausiai jaunesni nei 30 metų žmonės, kurie nežiūri televizijos, o naujienas dažniau sužino iš socialinių tinklų, priduria jo.
Kita grupė – menkiau uždirbantys žmonės. Sociologas Vladas Gaidys sako, kad jaunimas balsuotų, jei būtų galima tai daryti internetu.
„Jei būtų per planešetę, internetą balsavimas, būtų visai kitaip, o tuos žmonės, kurie žemesnių socialinių sluoksnių – ten geriausias būdas eit per butus, aiškint savo programą. Tai labai imlus resursams dalykas, bet garantuoja sėkmę. Kiek rankų paspausi, tiek sekėjų turėsi“, – mano „Vilmorus“ vadovas.
Į rinkimus realiai ateina dar mažiau rinkėjų nei sako apklausos. Pagal Vyriausiąją rinkimų komisiją, prezidento rinkimų pirmųjų turų aktyvumo vidurkis yra apie 60 procentų.
„Visada taip būna. Matyt, dėl to, kad sutinka duoti interviu aktyvesnė dalis – tie, kurie neatidaro durų, neatsako į laišką, jie neina ir į rinkimus“, – aiškina V. Gaidys.
Politologas Virgis Valentinavičius sako, kad jei įprastai neapsisprendę žmonės visgi ateina prie balsadėžių, balsą atiduoda dėl dalykų, kurie visai nesusiję su politika.
„Dėl geros išvaizdos, didelio ūgio, kad ledai iš malūnsparnio krenta ar kad kandidatas nusileidžia lėktuvu“, – dėsto Mykolo Romerio universiteto docentas V. Valentinanvičius.
Jo manymu, juos įtikinti balsuoti lengviau gali populistiški kandidatai: „Tokius rinkėjus gali patraukti tik dalykai, kurie turi stebuklo statusą. Reikia žadėti nebūtus, neįmanomus dalykus.“
„Norint laimėti neapsisprendusius, reikia mėtyti ledus iš malūnsparnio ar užsiimti kita veikla – groti akordeonu, kepti blynus ir panašius dalykus, kas su politikos esme nieko bendro neturi“, – sako V. Valentinavičius.
„Šita kategorija – taikinys įvairių antisisteminių veikėjų, kurie tiesiai šviesiai ateina ir sako: žiūrėkit, iki šiol niekas jums neatstovavo, visi apgaudinėjo, o aš ateinu naujas, sakau taip, kaip yra, ir aš dabar jums atstovauju“, – aiškina VDU docentas Ignas Kalpokas.
Tačiau, anot jo, net jei kandidatams atrodys, kad tokį rinkėją jau įkalbėjo už save balsuoti, atėjus rinkimų dienai, jis gali tiesiog persigalvoti.
„Su šita grupe problemos kelios. Viena – jie tiesiog iš nusivylimo gali būti ciniški ir nepatiklūs. Kitas dalykas – jie etatiškai viskuo nusivylę, tai neturi įpročio ateiti balsuoti“, – perspėja I. Kalpokas.
Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad neapsisprendusiųjų žirklės – didžiausios iš visų rinkėjų: paskutinėmis minutėmis iš jų sprendimą gali priimti ir nuspręsti visgi balsuoti nuo 10 iki 30 procentų. Tačiau vargu ar šiemet skaičius bus didelis.
„Rinkiminis aktyvumas nuo dviejų dalykų priklauso – kiek nedaug gali skirti laimėtoją ir pralaimėtoją ir kiek rinkimai lemia, kiek bus skirtingas rezultatas politinėje sistemoje, – sako VU TSPMI docentas. – Tai šiuose rinkimuose nėra nei vieno, nei kito. Kad ir ką kandidatai darytų – jiems sudėtinga bus mobilizuoti.“
Vis dėlto tie, kurie yra dirbę su rinkimų kampanijomis, sako, kad su neapsisprendusiųjų grupe visiems politikams dirbti verta, bet šiuo metu niekas tuo neužsiima.
Politikus per rinkimus anksčiau konsultavęs viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas sako, kad politikai išlepo, labai pasidarė vangūs ir tingūs.
„Jei palygintume mūsų prezidento kampaniją, kuri yra jokia – pravažiuokite bet kurį miestą, suprasite, kad nieko nevyksta, – sako konsultantas. – Pas mus nieko nėra, tai šitos politikos vangumo pasekmė.“
Vis dėlto, pasak L. Kontrimo, bendrauti su rinkėjais, kurie nežino, už ką balsuoti, yra nesudėtingų būdų: „Nėra jokia paslaptis, kad žmonių norų, lūkesčių patenkinimas yra vienas iš būdų, kaip juos gali pasiekti – eikite ir klausinėkite, ko žmonės nori.“
„Kitas niuansas, kad dalis politikų, kurie tik taip ir tedirba, jie išsiklausinėja, ko jūs norite, ir eina ir tą žada. Kas atsitinka? tada bet kas gali ateiti be jokios ideologijos ir daryti tokią rinkodara, čia yra pavojus“, – priduria jis.
Bet ateis ar neateis tie, kurie ne iki galo apsisprendę balsuoti, gali priklausyti ir nuo daug paprastesnių dalykų. Mažiau žmonių gegužės 12 d. balsuos, jei bus itin šilta pavasario diena ar kaip tik baisiai lis.
Šiemet, sako sociologai, sunkiau iki balsadėžių gali būti ateiti tiems, kurie iki išnaktų žiūrės rinkimų išvakarėse vyksiantį Eurovizijos finalą.
