Lietuviai gamina ir testuoja, o rusai mulkina tūkstančius: kas uždirba iš pseudomokslo

163 tūkstančius sekėjų „Instagrame“ turinti Kanadoje įsteigta įmonė „Airestech“ pelnosi iš patiklių žmonių – ji parduoda pseudomokslinius aksesuarus, kurie turėtų apsaugoti nuo žalingo telefonų ir kompiuterių skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikio. Nepaisant to, kad įmonės veikla ir rinkodara paremti melu, „Airestech“ deklaruoja, kad jų technologija yra „labiausiai pasaulyje išbandyta, patikima ir moksliškai įrodyta apsauga nuo elektromagnetinių laukų“, o kai kuriuose tai ,,įrodančiuose“ moksliniuose darbuose – lietuviškos pavardės. Negana to, visa įmonės produkcija gaminama Lietuvoje – tuo rūpinasi įmonė ,,Technano“, kurios buvę akcininkai yra tie patys rusai, įsteigę įmonę Kanadoje.

2012 m. Kanadoje Rusijos piliečiai Igoris Serovas ir Dmitrijus Serovas įsteigė įmonę, šiandien žinomą kaip „Airestech“. Registrų centro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje įsteigta įmonė „Aireslita“ (dabartinė „Technano“). Įmonės akcininkais buvo tie patys rusai Serovai.

„Technano“ gamina nuo kenksmingos elektromagnetinės spinduliuotės esą apsaugančius aksesuarus, o juos užsienyje platina „Airestech“.

2016 m. „Technano“ vadovas Darius Višinskas kreipėsi į VILNIUS TECH mokslininkus su prašymu ištirti įmonės gaminamą technologiją. VILNIUS TECH išorinės komunikacijos projektų vadovė Giedrė Gedeikytė LRT.lt informavo, kad už mokslinius tyrimus atsakingas asmuo buvo doc. dr. Dainius Jasaitis, tuometis VILNIUS TECH Fotoelektros technologijų laboratorijos vedėjas, tačiau tiriamuosius darbus atliko ir prof. dr. Artūras Jukna.

Pastarųjų dviejų ir dar keleto lietuvių mokslininkų pavardės matomos Kanados įmonės internetiniame puslapyje esančiuose moksliniuose darbuose, kuriais siekiama pagrįsti pseudomokslinės technologijos veiksmingumą.

Raganų mokslas

„Airestech“ teigia, kad elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia telefonai, kompiuteriai ir belaidis internetas, veikia žmogaus biologines funkcijas: blogina miego kokybę, lemia nuovargį ir smegenų rūką (angl. brain fog), veikia hormonus ir reprodukcinę sveikatą, sukelia oksidacinį stresą, kuris veikia širdį, ir pan. Būtent todėl šią spinduliuotę reikia slopinti.

Tačiau skaitytojams domintis, ar iki 600 eurų galinti kainuoti technologija iš tiesų veikia, balandį LRT.lt kalbinti mokslininkai vieningai sutarė, kad tai yra apgaulė.

„Nėra mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų tokius teiginius, – tai tiesiog sąmokslo teorijos“, – LRT.lt teigė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas dr. Benas Gabrielis Urbonavičius.

Jam pritarė ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus mokslininkas dr. Sergejus Orlovas. Anot jo, dabartiniai įrodymai nepatvirtina jokio neigiamo poveikio sveikatai dėl žemo lygio elektromagnetinių laukų poveikio. Tokią išvadą daro ir Pasaulio sveikatos organizacija. Tad įmonės „Airestech“ rinkodaros naratyvas prieštarauja plačiam moksliniam konsensusui, susiformavusiam per dešimtmečius tyrimų.

Neteisinga teigti, kad pasyvus lipdukas atlieka aktyvius veiksmus (keičia spinduliuotės parametrus).

LRT.lt kalbinti mokslininkai

„Airestech“ lipdukas turi dvi laidžias plokšteles, prie kurių priklijuotas silicio diskas. Anot įmonės, lipduke esantis „mikroprocesorius pertvarko chaotišką elektromagnetinę spinduliuotę į biologiškai tinkamesnę formą, taip sumažindamas jos poveikį organizmui“, tuo metu netrikdydamas elektroninių prietaisų veikimo. Tačiau tiek KTU, tiek FTMC mokslininkai pažymėjo, kad yra neteisinga teigti, kad pasyvus lipdukas atlieka aktyvius veiksmus (keičia spinduliuotės parametrus).

„Tam reikėtų gebėjimų, gerokai viršijančių žinomų pasyvių komponentų galimybes“, – akcentavo S. Orlovas.

LRT.lt pasiteiravo, kaip elektromagnetinę spinduliuotę pertvarkančius aksesuarus vertina VU Fizikos fakulteto (VU FF) Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas dr. Kęstutis Ikamas. Jo teigimu, tai – labiau „raganų mokslas“ nei technologija.

„Pastarieji įvykiai pasaulyje – karas Ukrainoje ir Gazoje, praūžusi COVID-19 pandemija, pasikeitusi Amerikos užsienio ir vidaus politika, kelia nerimą visuomenei. O įbauginti žmonės lengviau pasiduoda įtaigai, nes baimė slopina kritinį mąstymą. Dėl to permainų ir neramumų laikais klesti šarlatanai ir pseudomokslas. Vieną „stebuklingų“ technologijų bangą mes išgyvenome sugriuvus Sovietų Sąjungai, po Nepriklausomybės atkūrimo. Manau, kad dabar kyla nauja banga. Ir prie jos prisideda „Airestech“, – kalbėjo dr. K. Ikamas.

VILNIUS TECH nežinojo apie pavardžių ir logotipų naudojimą

Įmonės „Airestech“ interneto puslapyje teigiama, kad jų parduodama technologija – „labiausiai pasaulyje išbandyta, patikima ir moksliškai įrodyta apsauga nuo elektromagnetinių laukų“. Specialiame polapyje „Our Tech“ pateikta šūsnis neva technologijos veiksmingumą įrodančių mokslinių straipsnių ir tyrimų ataskaitų. 6 darbuose galima pastebėti VILNIUS TECH mokslininkų pavardes.

Nors VILNIUS TECH atstovė patvirtino, kad 2016–2018 m. universiteto mokslininkai atliko tiriamuosius darbus pagal bendrovės „Aireslita“ užsakymą, anot jos, apie tai, kad tyrėjų pavardės figūruoja įmonės „Airestech“ internetiniame puslapyje pateiktuose moksliniuose darbuose, universitetas nežinojęs.

Taip pat LRT.lt buvo informuota, kad universitetas nebuvo gavęs informacijos ir apie logotipų naudojimą trijose tyrimų ataskaitose, kurios liepos mėnesį buvo pašalintos iš įmonės „Airestech“ puslapio (jose naudotas senas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto logotipas).

Technologiją testavę mokslininkai nežino, kodėl naudojamos jų pavardės

Daugiausiai lietuviškų pavardžių yra prie įmonės „Airestech“ puslapyje esančios publikacijos (arba kitaip – konferencijos medžiagos) pavadinimu: „Investigation of the circle fractial structure interaction with gigahertz frequency electromagnetic waves“. Joje nurodyti 9 autoriai. 5 iš jų yra lietuviai: Dainius Jasaitis, Vaida Vasiliauskienė, Paulius Miškinis, Jovita Damauskaitė, Artūras Jukna. Kiti autoriai yra rusai, tarp kurių ir Igoris Serovas, įmonės „Airestech“ bendraįkūrėjis, iki 2022 m. buvęs įmonės direktorių valdyboje.

LRT.lt susisiekus su dr. Vaida Vasiliauskiene, kuri yra VILNIUS TECH Fizikos katedros docentė, ir pasiteiravus, ar ji atliko straipsnyje aprašomus eksperimentus, mokslininkė teigė vykdanti elektromagnetinės spinduliuotės tyrimus, tačiau su įmonėmis „Airestech“ ir „Technano“ nebendradarbiavusi ir neatlikusi tyrimų su jų siūlomomis technologijomis.

Paklausus, kodėl V. Vasiliauskienė paminėta kaip straipsnio bendraautorė, ji teigė negalinti pasakyti ir šiuo klausimu rekomendavo kreiptis į įmonę „Airestech“ arba į VILNIUS TECH Fotoelektros technologijų laboratorijos vedėją prof. Artūrą Jukną.

„Šio mokslinio straipsnio pagrindinis idėjų autorius yra prof. Artūras Jukna, todėl rūpimais klausimais galite pabandyti kreiptis į profesorių“, – elektroniniame laiške rašė V. Vasiliauskienė.

Kita bendraautorė – Fizikos katedros laboratorijos(-ų) vedėja dr. Jovita Damauskaitė – LRT.lt taip pat sakė tiesioginio ar netiesioginio bendravimo su minėtomis įmonėmis neturėjusi. Tačiau patvirtino, kad atliko eksperimentus ir dėl to galimai yra tarp autorių.

„Norėčiau pabrėžti, kad mano indėlis rengiant publikaciją buvo nedidelis: atlikau darbo vadovo A. Juknos pateiktas užduotis. Dėl akademinės autorystės asmenys, daugiau ar mažiau prisidėję prie mokslinių tyrimų, dažniausiai būna įtraukti į publikacijos autorių sąrašą“, – raštu teigė ji. Mokslininkė taip pat patarė kreiptis į prof. A. Jukną.

Sprendimus dėl galutinio autorių sąrašo paprastai priima tyrimo vadovas. Kodėl minėtame straipsnyje nurodytos jūsų minimos pavardės, man nėra žinoma.

D. Jasaitis

LRT.lt nepavyko susisiekti su Pauliumi Miškiniu, tačiau dr. Dainius Jasaitis, buvęs VILNIUS TECH Fizikos katedros vedėjas, dabar einantis Aviacijos technologijų katedros profesoriaus pareigas, el. laiške taip pat patvirtino, kad eksperimentus atliko, tačiau nebuvo atsakingas už jų organizavimą ar bendradarbiavimą su įmone. „Tuo metu buvau vienas iš tyrėjų, vykdžiusių paskirtas užduotis pagal vadovo nurodymus. (...) Jūsų minėto straipsnio (ar tiksliau – konferencijos medžiagos) pats nerašiau ir nedalyvavau ją rengiant.“

Anot mokslininko, jo pavardė prie autorių galėjo būti paminėta dėl to, kad jis buvo tyrimų grupės narys ir prisidėjo prie tam tikrų veiklų. Dėl platesnės informacijos, kaip ir kiti kolegos, D. Jasaitis rekomendavo kreiptis į A. Jukną, kuris, anot jo, vadovavo tyrimams.

„Sprendimus dėl galutinio autorių sąrašo paprastai priima tyrimo vadovas. Kodėl minėtame straipsnyje nurodytos jūsų minimos pavardės, man nėra žinoma, todėl šiuo klausimu siūlyčiau kreiptis į tyrimo vadovą“, – raštu pateiktame atsakyme teigė D. Jasaitis.

Mokslininkai „laukia įvairiausių pasiūlymų iš verslo“

LRT.lt susitikus su prof. A. Jukna, VILNIUS TECH Fotoelektros technologijų laboratorijos vedėju, anksčiau ėjusiu Fizikos katedros vedėjo pareigas, jis patvirtino, kad 2016 m. į VILNIUS TECH mokslininkus kreipėsi lietuviškos įmonės „Aireslita“ (dabar „Technano“) vadovas Darius Višinskas su prašymu ištirti jų technologiją.

„Darius konkrečiai ir atėjo, pasirašė čia sutartis su universitetu. Tai jisai sako: „Mes turime tokius daiktus, tai ar galėtumėte ištirti?“ Aišku, mes galėtume ištirti, mūsų duona tai. Ir mes pasidarėm čia tokį lauką tyrimų“, – sakė A. Jukna.

Pasiteiravus, kodėl nusprendė bendradarbiauti su įmone ir ar technologija mokslininkui atrodė patikima, A. Jukna teigė, kad mokslininkai „laukia įvairiausių pasiūlymų iš verslo“.

„Jie atneša bandinį ir sako: „Mes turime pinigų, mums reikia ištirti.“ Ką mes darome? Mes einame į savo universiteto administraciją ir sakome: „Vat, yra toks projektas, norima tokį darbą padaryti.“ Jie surašo projektą, surašo sąlygas, yra teisininkai, kurie apžiūri sutartis, ir mes pasirašę sutartį darome tai, kas surašyta sutartyje – matuojame medžiagos savybes. Nematau čia nieko keisto. Kuo dėta čia ta technologija. Jūsų klausimas tikrai nelogiškas, toks jausmas, kad jūs niekada mokslo nedariusi“, – sakė pašnekovas.

Apie „Technano“ puslapyje esantį teiginį, esą įmonės gaminami aksesuarai „skirti, siekiant sumažinti kenksmingą mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių, kūdikių monitorių, televizorių, asmeninių kompiuterių, didelių monitorių, mikrobangų krosnelių ir maršrutizatorių elektromagnetinės spinduliuotės poveikį“, A. Jukna teigė negirdėjęs.

„Tokių teiginių nebuvo, kai mes pradėjome tyrimus, ir nėra jokio pagrindo taip manyti. Tai, ką jie rašo, yra jų idėja.“

Kalbėdamas apie įmonės „Airestech“ puslapyje esantį straipsnį A. Jukna teigė, kad „pirmas autorius [autorių sąraše] paprastai daro eksperimentą, o galinis autorius duoda bandinį.“ Šiuo atveju pirmas autorių sąraše – Dainius Jasaitis.

Paklausus, ką veikė kiti lietuviai autoriai (V. Vasiliauskienė, P. Miškinis, J. Damauskaitė), A. Jukna teigė, kad jie irgi prisidėjo, tiesa, nepatikslino, kaip konkrečiai.

„Ar jūs išvis mokslinį darbą kada nors dirbote? Tai jeigu jūs darote eksperimentą, tai jūs būnate pirmas autorius. Visi kažką irgi daro, skaičiuoja, nežinau, kažką daro.“

LRT.lt pasiteiravo profesoriaus, ar visi nurodyti autoriai žinojo, kad jie testavo komercinės įmonės technologiją, ir jis aiškaus atsakymo nepateikė: „Jie visi dirbo arba nedirbo projekte. Jeigu jie dirbo projekte, tai jie žino, ką jie veikia ir už ką gauna algą.“

Aš negaliu publikuoti straipsnio be autorių sutikimo.

A. Jukna

Anot jo, autoriai žinojo, kad jie bus minimi straipsnyje: „Aš negaliu publikuoti straipsnio be autorių sutikimo. Jūs tikrai nedirbote mokslinio darbo, jūs dabar apsimetate.“

Profesorius patvirtino, kad būtent jis buvo atsakingas už straipsnio rengimą. „Aš buvau smegenys, kurios galvojo, kaip reikia sudėti informaciją, kuri buvo pamatuota. Buvo toks eksperimentas, buvo anoks eksperimentas, ir man reikėjo sugalvoti, kaip juos visus sudėti kartu. Bet aš netikrinau pats eksperimentinių rezultatų. Čia yra kolegų darbas, bendras kolektyvo darbas. Taip kad aš nemanau, kad reikia nepasitikėti savo kolegomis“, – sakė A. Jukna.

Jukna: pasakyti, kad jis neveikia, negaliu, bet pasakyti, kad veikia, irgi negaliu

A Juknos teigimu, atlikdami straipsnyje aprašytus eksperimentus mokslininkai siekė „sužinoti, kiek toks daiktas [„Technano“ gaminamas aksesuaras] sugeria elektromagnetinių bangų arba atspindi tų bangų, arba praleidžia tų bangų“.

Pasakyti, kad jis neveikia, negaliu, bet pasakyti, kad veikia, irgi negaliu, nėra argumentų nei tam, nei tam.

A. Jukna

Anot jo, bet kuri medžiaga slopina elektromagnetinę bangą, dėl to bet kuris prietaisas iš dalies yra veiksmingas. „Ir visiškai nesvarbu, kokia medžiaga – ar ta plokštelė, ar kažkas joje yra įdėta, – visos medžiagos, net jūsų rūbai ir jūsų kūnas, elgiasi taip pat, tai reiškia, kad bet kokia medžiaga slopina elektromagnetinę bangą dėl to, kad paima dalį energijos, reikalingos tai atomo poliarizacijai. Tai va čia yra tokia idėja, atsakymas, ar veikia tas prietaisas, ar neveikia. Visi prietaisai veikia, absoliučiai, dėl to, kad viduje medžiagoje vyksta krūvių persiskirstymas“, – sakė mokslininkas.

Visgi pokalbio pabaigoje A. Jukna pridūrė, kad kol kas negali pasakyti, ar testuotas prietaisas veikia: „(...) Pasakyti, kad jis neveikia, negaliu, bet pasakyti, kad veikia, irgi negaliu, nėra argumentų nei tam, nei tam. Va dėl to tas klausimas toks įkyrus yra.“ Anot jo, siekiant pateikti galutinį atsakymą, reikia daugiau tyrimų, tačiau apsaugą nuo elektromagnetinės spinduliuotės gaminančios įmonės „Technano“ tai jau nebedomina.

Nepriklausomi mokslininkai: straipsnis nėra išsamus

LRT.lt paprašė straipsnį, kuriame aprašytas „Technano“ prietaiso testavimas, įvertinti su tyrimu nesusijusių mokslininkų. VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas dr. Rimvydas Aleksiejūnas teigė, kad jam straipsnis pasirodė nelabai išsamus: „Tokiems rezultatams skelbti tikrai reikėtų platesnio ir labiau pagrįsto aprašymo, nes lieka daug techninių neaiškumų. (...) Iš tikrųjų šis straipsnis palieka daug klaustukų.“

Autorių išvados yra gana konservatyvios, paliekančios vietos interpretacijoms ir diskusijoms. (...) Man būtų įdomu padiskutuoti su kolegomis straipsnio tema. Rezultatams trūksta kokybės.

K. Ikamas

Visiškai suprasti aprašyto tyrimo nepavyko ir fizikui dr. K. Ikamui. „Nežiūrint to, kad straipsnyje pateikta daug medžiagos apie eksperimentą, viso vaizdo apie atliktus tyrimus man nepavyko susidaryti. (...) Autorių išvados yra gana konservatyvios, paliekančios vietos interpretacijoms ir diskusijoms. (...) Man būtų įdomu padiskutuoti su kolegomis straipsnio tema. Rezultatams trūksta kokybės“, – teigė dr. K. Ikamas.

KTU mokslininkas dr. B. G. Urbonavičius pritarė kolegoms teigdamas, kad rezultatai pateikti nekokybiškai, su daug vietos interpretacijoms. Be to, jis kartu su K. Ikamu atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie straipsnyje aprašomi eksperimentai buvo atlikti su žymiai galingesne elektromagnetine spinduliuote nei ta, kurią skleidžia telefonas.

„Tyrime daugiausiai dėmesio skiriama 800W galios spinduliuotės šaltiniui – tai atitinka veikiančios mikrobangų krosnelės spinduliuotės galią jos viduje. Kelia abejonių eksperimento aprašymas, kadangi dalyje matavimų naudota įranga būtų tiesioginiam didelės galios spinduliuotės lauke – tai gali pažeisti įrangą, ir / ar žymiai sumažinti matavimo jautrumą.“

Anot dr. A. Juknos, stipresnės galios antenos buvo naudojamos tam, kad pavyktų užregistruoti itin silpną lipduko atsaką ir patvirtinti, kad jis yra arba jo nėra.

„Tie rezultatai yra tarpiniai, yra kažkoks pabandymas kažką padaryti ir parodyti, kokį įdirbį turim toje srityje. Na, kažkokia sugertis yra, bet ji tiek silpna, kad jos išanalizuoti negali. Dėl to mes sugalvojome, kad reikia sukurti kažkokį stipresnį poveikį. Tai vat atsirado antena, kuri gali sukurti iki daugiau tų decibelmetrų galios“, – sakė mokslininkas.

LRT.lt kalbinti mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad tekste pateikiamas teiginys, jog egzistuoja mažiausia spinduliuotės galia, kuriai esant „įsijungia“ pseudomokslinis bandinys.

„Pateiktuose rezultatuose nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tokį teiginį. Toks reiškinys iš principo neįmanomas. Galbūt tai pirmoji Lietuvos Nobelio premija“, – sako dr. B. G. Urbonavičius.

Anot K. Ikamo, esant didelėms galioms šis reiškinys visgi yra įmanomas, deja, kliūva tai, kad jis nėra išsamiau aprašomas.

VU fizikas taip pat pastebi, kad antroje straipsnio dalyje pateiktas kompiuterinis modeliavimas buvo atliktas su žalios spalvos šviesa, o ne su radijo bangomis. Nors anksčiau minėjo, kad buvo atsakingas už straipsnio rengimą, A. Jukna teigė negalintis pakomentuoti, kodėl buvo pasitelkta žalia šviesa, bei pridūrė, kad šita straipsnio dalis buvo rengta ne lietuvių.

Išvados nieko reikšmingo produktui nesuteikia

VILNIUS TECH ir rusų kolegų straipsnis yra pateikiamas įmonės „Airestech“ puslapyje prie kitų mokslinių eksperimentų aprašymų, kuriais siekiama parodyti, kad parduodama technologija yra moksliškai patikrinta. Tačiau, anot FTMC mokslininko S. Orlovo, skaitant publikaciją „krinta į akis tai, kad išvados nieko reikšmingo tam produktui nesuteikia“.

„Priežastis, kodėl į savo svetainę jie kelia straipsnius ar kitą medžiagą, yra ta, kad tokiu būdu jie nori moksliškai pagrįsti savo teiginius. Tai tada atsidaręs tuos straipsnius tu turi rasti kažkokią dalį to teiginio, kuris yra svetainėje. Lietuviško straipsnio išvados niekaip nesusiriša su teiginiais puslapyje. Vietoje to lietuvių straipsnio su tokia pačia sėkme galėčiau įkelti kitą ir jis nieko bendro su tuo, kas teigiama, neturėtų.“

Su „Technano“ buvo susitarimas neteikti išvis jokių rezultatų, kol jie nėra pabaigti. Toks buvo susitarimas, o jie nusprendė tai padaryti [paskelbti „Airestech“ internetiniame puslapyje], čia yra jų valia.

A. Jukna

Pasiteiravus A. Juknos, ar jis žino, kad jo ir kolegų rengta mokslinė publikacija yra įmonės „Airestech“ puslapyje, mokslininkas teigė ją teikęs tik 2018 m. KTU vykusiai konferencijai, tad negalintis pasakyti, kas ją paskelbė puslapyje. Jis taip pat pridūrė, kad su „Technano“ buvo susitarimas „neteikti išvis jokių rezultatų, kol jie nėra pabaigti“.

„Toks buvo susitarimas, o jie nusprendė tai padaryti [paskelbti „Airestech“ internetiniame puslapyje], čia yra jų valia. Jie sumokėjo už projektą ir tas rezultatas gali būti jų panaudotas.“

KTU: universitetas delegavo recenzuoti, bet neatsako už straipsnio kokybę

2018 metais vykusi konferencija, kuriai, A. Juknos teigimu, buvo teikta aptariama publikacija, yra informacinių technologijų, vadybos, inžinerijos ir kitų sričių specialistams skirta konferencija ITELMS‘2018 („International Scientific Conference Intelligent Technologies in Logistics and Mechatronics Systems“). Ją organizavo KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) kartu su partneriais.

Universiteto ekspertinės komunikacijos vadovas Mantas Lapinskas paaiškino, kad renginio dalyvių atranka vyksta pagal pateiktų mokslo straipsnių kokybę, kurie yra anonimiškai recenzuojami.

Minėtas straipsnis buvo pateiktas, recenzuotas ir publikuotas konferencijos pranešimų medžiagoje. (...) Tačiau tai nereiškia, kad KTU Panevėžio fakultetas oficialiai patvirtino publikacijos mokslinę kokybę ar jos turinio teisingumą.

M. Lapinskas

Visgi, anot M. Lapinsko, nors KTU Panevėžio fakultetas delegavo straipsnį, kurį rengė VILNIUS TECH mokslininkai, recenzavimui, jis pats neatsako už straipsnio kokybę.

„Minėtas straipsnis buvo pateiktas, recenzuotas ir publikuotas konferencijos pranešimų medžiagoje. KTU PTVF organizuodamas konferenciją, kaip įprasta, recenzavimo funkciją delegavo atskiriems mokslininkams recenzentams, kurie vertina straipsnius individualiai. Tačiau tai nereiškia, kad KTU Panevėžio fakultetas oficialiai patvirtino publikacijos mokslinę kokybę ar jos turinio teisingumą.“

VU FF fizikas K. Ikamas LRT.lt sakė, kad kai straipsnis spausdinamas konferencijos leidinyje, mokslo pasaulyje tai reiškia, kad tokio tipo publikacijoms įprastai keliami žemesni kokybės reikalavimai ir nesitikima, kad pateikta medžiaga bus ypač detali ar išsami.

„Labai mažai tikėtina, kad solidūs moksliniai leidiniai spausdintų tokią [VILNIUS TECH kartu su rusais rengtą] publikaciją“, – pridūrė jis.

Sprendžiant iš „Google“ duomenų, publikacija neturėjo jokio atgarsio. Per septynerius metus ją citavo trys rusų kalba parašyti straipsniai. Visų jų bendraautoris yra Igoris Serovas, „Airestech“ bendraįkūrėjis.

K. Ikamas

R. Aleksiejūnas atkreipė dėmesį į patikimumo aspektą: „Pati publikacija kaip konferencijos medžiaga nėra aukšto reitingo, recenzuota KTU padalinio iš šiek tiek kitokios tematikos, tad iš tikrųjų tai patikimumo publikacijai neprideda.“

Anot K. Ikamo, visuomet svarbus klausimas, kiek straipsnis buvo įdomus mokslininkų bendruomenei.

„Sprendžiant iš „Google“ duomenų, publikacija neturėjo jokio atgarsio. Per septynerius metus ją citavo trys rusų kalba parašyti straipsniai. Visų jų bendraautoris yra Igoris Serovas, „Airestech“ bendraįkūrėjis, kuris prisidėjo ir prie mūsų nagrinėjamos publikacijos. Mokslo pasaulyje tai vadinama savicitavimu ir rimtai tokie citavimai nevertinami.“

Iš įmonės „Airestech“ puslapio pašalintos tyrimų ataskaitos

Jau anksčiau buvo užsiminta, kad įmonės „Airestech“ puslapyje be minėto straipsnio yra ir daugiau mokslinių darbų su lietuviškomis pavardėmis. Čia buvo ir trys tyrimų ataskaitos, pavadintos „Testing of electromagnetic radiation resonator-converter prototype“ Phase I/II/II report“ (liet. Elektromagnetinės spinduliuotės rezonatoriaus-konverterio prototipo bandymų I/II/III etapo ataskaita) (nuo 2025 m. liepos 1 d. jos iš internetinio puslapio buvo pašalintos, tačiau LRT.lt turi jų kopijas ir yra su jomis susipažinusi). Pirmoje ir antroje ataskaitoje nurodoma, kad jos rengtos Dainiui Jasaičiui būnant VILNIUS TECH Fotoelektros laboratorijos vadovu, o A. Juknai – Fizikos katedros vedėju; trečioje ataskaitoje mokslininkai apsikeičia pareigomis.

Prof. A. Jukna patvirtino, kad bendradarbiavimo su įmone „Technano“ laikotarpiu rengė minėtas ataskaitas – jose aprašyti atlikti darbai.

Anot jo, kur tos ataskaitos vėliau bus panaudotos, – įmonės atsakomybė: „Kur jie panaudojo, jau jų yra, nežinau, saviveikla.“

Laboratorijos ar katedros vedėjo pareigos buvo administracinio pobūdžio ir savaime nereiškė vadovavimo moksliniams tyrimams ar projektams.

D. Jasaitis

Pašnekovas teigė, kad ataskaitose aprašytų eksperimentų pats neatliko, nes tuo laikotarpiu buvo išvykęs į Ameriką. Mokslininko teigimu, jis vykdė tik koordinatoriaus funkcijas, o eksperimentus atliko D. Jasaitis.

Tačiau D. Jasaitis LRT.lt teigė, kad jo dalyvavimas projekte apsiribojo tyrimo vadovo paskirtų užduočių vykdymu: „Tai galėjo būti tam tikrų eksperimentų atlikimas ar techninių ataskaitų rengimas pagal pateiktas gaires.“

Be to, elektroniniame laiške jis užsiminė, kad minėtu laikotarpiu jo užimtos „laboratorijos ar katedros vedėjo pareigos buvo administracinio pobūdžio ir savaime nereiškė vadovavimo moksliniams tyrimams ar projektams“. Jis pridūrė, kad tuo laikotarpiu nebuvo atsakingas nei už tyrimų planavimą, nei už bendrą jų organizavimą.

Bendravimas su „Airestech“ bendraįkūrėju Igoriu Serovu

Įmonės „Airestech“ bendraįkūrėjo, iki 2022 m. buvusio įmonės direktorių valdyboje, Igorio Serovo asmeniniame internetiniame puslapyje „mokslinių publikacijų“ sąraše yra 9 darbai, kuriuose minimas A. Yukna (pavardė rašoma ne su „J“, o su „Y“).

Prof. A. Jukna paaiškino, kad taip jo pavardę iš rusų kalbos į anglų kalbą verčia rusai, tačiau teigė anksčiau sąraše nurodytų publikacijų pavadinimų nematęs ir pats medžiagos nerengęs.

„Žinote, šito tai negaliu patvirtinti. Jeigu būtų mano tos publikacijos, aš turbūt būčiau teikęs universitete, nes už kiekvieną publikaciją mums moka algą. Tai jūs galite pažiūrėti, paklausti universiteto. Kad čia yra mano pavardė, aš sužinojau iš jūsų, jei atvirai. Tikrai nesidomėjau“, – teigė A. Jukna.

Pasitikslinus pašnekovo, kodėl jo pavardė (jau lietuviškai) įrašyta įmonės „Airestech“ internetiniame puslapyje esančiuose darbuose, kurių pavadinimai atitinka kai kuriuos perfrazuotus I. Serovo sąraše minimus pavadinimus, A. Jukna teigė nežinantis. Visgi jis pridūrė spėjantis, kad įmonės atstovai naujus „straipsnius“ rengia patys pagal VILNIUS TECH atliktų darbų ataskaitas.

Mes kartu bendravome. Dainius [Jasaitis] bendravo ir aš bendravau su Dariumi [Višinsku] (UAB „Aireslita“ vadovu).

A. Jukna

Kadangi A. Juknos pavardė „įmonės Airestech“ pateiktoje mokslinėje medžiagoje ir asmeninėje įmonės įkūrėjo svetainėje dažnai matoma greta I. Serovo pavardės, LRT.lt pasiteiravo, ar lietuvis mokslininkas turėjo asmeninį kontaktą su įmonės Kanadoje įkūrėju. A. Jukna teigė, kad I. Serovą pažįsta, tačiau visas bendravimas vyko su lietuviškos įmonės vadovu Dariumi Višinsku.

„Aš nežinau, iš kur tie pinigai, kurie projektams buvo teikti. Tai iš principo čia gali tiktai universitetas pasakyti arba gali Darius [Višinskas] pasakyti, iš kur tie pinigai. Bet mes bendravome su Dariumi. Mes kartu bendravome. Dainius bendravo ir aš bendravau su Dariumi.“

Jukna: gavau atlyginimą iš universiteto

Pasiteiravus straipsnyje „Investigation of the circle fractial structure interaction with gigahertz frequency electromagnetic waves“ įrašytų mokslininkių V. Vasiliauskienės ir J. Damauskaitės, ar jos yra gavusios materialų arba nematerialų atlygį už savo darbą, atlikusios straipsnyje aprašytus eksperimentus, jos teigė jokio atlygio negavusios.

D. Jasaitis taip pat patvirtino negavęs atlygio iš įmonės „Airestech“ ar „Technano“ (anksčiau „Aireslita“).

Tuo metu A. Jukna pakartojo, kad „Technano“ pasirašė sutartį su universitetu, tad jis gavo atlyginimą iš universiteto. Pasitikslinęs, kas yra nematerialus atlygis, A. Jukna teigė, kad jo komandiruotės buvo apmokėtos taip pat mokslo įstaigos, ir pridūrė, kad tokie klausimai žeidžia.

„Visos komandiruotės yra apmokėtos iš universiteto ir jeigu aš kažkur keliavau ir kažkur kažką dariau, viskas yra apmokėta. Nežinau, kodėl turėčiau gauti [nematerialų atlygį]? Kodėl jie turėtų išvis man duoti? O kam ta komandiruotė reikalinga iš viso? Tas klausimas įžeidžia ir jūs tikrai labai neetiškai užduodate tuos klausimus. Nebent jūs turite kažkokių argumentų, tai mes galėtume apie argumentus pašnekėti, bet man nepatiko šitas klausimas“, – teigė A. Jukna.

Visuose darbuose, kurie yra pateikti „Airestech“ puslapyje ir kurių autorius yra A. Jukna, tarp kitų autorių taip pat yra įmonės „Airestech“ įkūrėjas I. Serovas. Be to, prie iš puslapio pašalintų trijų lietuvių rengtų tyrimo ataskaitų buvo nurodyta, kad klientas yra UAB „Aireslita“, o kontaktinis asmuo – įmonės vadovas Darius Višinskas. Paminėtina, ir kad LRT.lt nagrinėto mokslinio straipsnio pabaigoje yra pateikta padėka UAB „Aireslita“ ir vadovui Dariui Višinskui už prietaisų suteikimą testavimui. Tad kyla šališkumo klausimas.

Paprašius A. Juknos patikslinti, kaip buvo užtikrintas nešališkumas atliekant tyrimus ir rengiant ataskaitas, mokslininkas iš pradžių teigė nesupratęs klausimo, tačiau vėliau patikino: „Įmonės tikslai yra atlikti kažkokį tyrimą, jie atneša ir surašo tai projekte, tai mes atliekam tyrimą ir atiduodam to tyrimo rezultatus. Įmonė su manim nesidalino savo tikslais daugiau, nei yra projekte. Sakiau ir antrą kartą kartoju – mane domina tiktai mokslinė pusė, o ne šita strategija ir firmos ir jų produkto politika.“

3 iš 4 „Technano“ įkūrėjų – Serovai

LRT.lt pabandė susiekti su Kanadoje įsteigta apsaugą nuo elektromagnetinės spinduliuotės siūlančia įmone „Airestech“. Pasiteiravus bendru interneto puslapyje nurodytu paštu, ar įmonė tiesiogiai yra bendradarbiavusi su Lietuvos mokslininkais, greitai buvo gautas atsakymas šiuo klausimu kreiptis specialiu bendradarbiavimams skirtu paštu. Persiuntus laišką minėtu paštu, atsakymo nesulaukta. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime.

LRT.lt pabandė susiekti su lietuviška įmone „Technano“, kurios vadovas Darius Višinskas, anot prof. A. Juknos, 2016 m. kreipėsi į VILNIUS TECH mokslininkus, prašydamas ištirti jų gaminamus aksesuarus.

Be to, LRT.lt šaltinių duomenimis, D. Višinskas bendravo ir su kito universiteto mokslininkais, taip pat norėjo, kad jie atliktų tyrimus, deja, bendradarbiavimas nutrūko jų nepradėjus.

Registrų centro duomenimis, buvę įmonės „Aireslita“ akcininkai yra tie patys rusai Serovai, kurie Kanadoje įsteigė įmonę „Airestech“ ir platina Lietuvoje gaminamus pseudomokslinius aksesuarus.

„Techano“ interneto puslapyje nurodytu kontaktiniu numeriu atsiliepusi moteris teigė, kad vadovo (birželį, kai buvo kontaktuojama su įmone) nėra Lietuvoje, ir pasiūlė klausimus atsiųsti paštu.

Juos nusiuntus iš bendro įmonės pašto buvo gautas atsakymas, kad „Technano“ yra pasirašiusi konfidencialumo sutartis su savo partneriais, todėl negali teikti informacijos tretiems asmenims, ir pasiūlyta tiesiogiai kreiptis į įmonę „Airestech“.

„Kadangi esame tik gamintojai, neturime teisės komentuoti įmonės „Airestech“ vardu. Norėdami gauti papildomos informacijos, kuri nėra nurodyta pardavėjo puslapyje, prašome tiesiogiai kreiptis į pardavėją, nes tik jis gali suteikti reikiamą informaciją“, – rašoma paštu atsiųstame atsakyme.

LRT.lt paprašė įmonės patikslinti, ar ji inicijavo mokslinius tyrimus, kurių ataskaitos ir straipsniai pateikti „Airestech“ puslapyje ir kuriuose yra lietuvių mokslininkų pavardės. Buvo gautas atsakymas, kad „Technano“ yra gamintojas, vykdantis įvairius užsakymus pagal užsakovo pateiktus reikalavimus. „Todėl visus užsakymus inicijuoja užsakovas „Airestech“, – rašoma laiške.

Į klausimą, ar „Technano“ tiesiogiai bendravo su lietuviais mokslininkais, kurie minimi „Airestech“ puslapyje esančiuose straipsniuose ir ataskaitose, atsakymo nesulaukta.

Tiesa, balandžio mėnesį kontaktiniu telefono numeriu atsiliepusi įmonės atstovė LRT.lt sakė, kad „Technano“ su užsienyje (Kanadoje) įsteigta įmone „Airestech“ bendradarbiauja jau 10 metų – lietuviai nuo kenksmingos elektromagnetinės spinduliuotės apsaugančius prietaisus gamina, o partneriai užsienyje platina.

2016 m. Darius Višinskas Lrytui teigė, kad įrenginiuose naudojamą technologiją sukūrė rusas Igoris Serovas (2012 m. Kanadoje su Dmitrijumi Serovu įsteigęs „Airestech“), su kuriuo lietuvis susipažino Sankt Peterburge.

Registrų centro duomenimis, „Aireslita“ (dabartinė „Technano“) buvo įsteigta 2014 m. Ją įsteigė Darius Višinskas, Margarita Serova, Alena Serova ir jau minėtasis Igoris Serovas. Serovai akcininkais buvo daugiau nei trejus metus. Taip pat akcininku nuo 2016 m. pabaigos iki 2018 m. vidurio bei 15 dienų 2024 m. buvo ir kitas „Airestech“ bendraįkūrėjis, iki 2023 m. ėjęs įmonės „Airestech“ prezidento pareigas, Dmitrijus Serovas.

Šiuo metu „Technano“ valdo du akcininkai: Darius Višinskas ir Jelena Tkačenko. Įmonėje dirba 6 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas, 2025 gegužės mėn. duomenimis, siekia 11 938 EUR (neatskaičiavus mokesčių).