Lietuviška įmonė „Technano“ (buvusi UAB „Aireslita“) gamina, o Kanadoje įsteigta bendrovė „Airestech“ parduoda nuo kenksmingos elektromagnetinės spinduliuotės esą apsaugančius aksesuarus. Juos testavo ir VILNIUS TECH fizikai. Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos teigimu, mokslininkų bendradarbiavimas su pseudomokslines technologijas kuriančiais verslais ilgainiui silpnina visuomenės pasitikėjimą mokslu.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas: tai yra tragedija
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas, elektrodinamikos ir telekomunikacijų srities mokslininkas prof. habil. dr. Jūras Banys teigia, kad mokslininkų bendradarbiavimas su pseudomokslines technologijas kuriančiais verslais „yra tragedija“.
„Mokslas yra labai platus ir didelis ir ten atsiranda to pseudomokslo ribų – ta pilkoji zona, kur daug žmonių užsiima pseudomokslu. Ir tas pseudomokslas nieko bendro neturi su tikruoju mokslu. Tai yra labai didelė bėda ir tai mažina pasitikėjimą mokslu apskritai“, – sako J. Banys.
Taip pat skaitykite
Anot jo, pasitikėjimo mokslu mažėjimas šiandien yra didžiulė problema visoje Europoje.
„Kai dabar yra visi tie [soc. tinklai] – feisbukas, „X“ – labai plačiai plinta tos [pseudomokslinės] teorijos. Ir mokslininkai turi didelę problemą jas paneigti, o jos sklinda labai plačiai. Čia yra problema, kad visuomenė visų pirma turi tikėti tikruoju mokslu, bet yra mokslininkų, kurie užsiima vadinamuoju „kvazimokslu“. Ir tada jie kvailina visuomenę ir užsiima niekais“, – teigia LMA prezidentas.
Daugiau kaip 40 metų su elektromagnetine spinduliuote dirbęs J. Banys patvirtino, kad nėra jokių įrodymų, jog mažo intensyvumo elektromagnetinė spinduliuotė darytų įtaką žmogaus organizmui, kaip kad teigia „Airestech“ ir „Technano“, su kuriais bendradarbiavo Lietuvos tyrėjai.
„Jau 1985 m. buvo straipsnis, kokią įtaką gyviems organizmams daro elektromagnetinė spinduliuotė, ir, kalbant apie mažo intensyvumo elektromagnetines bangas, nebuvo nustatyta jokio poveikio, – pasakoja pašnekovas. – (...) Prieš 10 m. buvo COST (European Cooperation of science and technology) projektai – buvo suburta bent 70 mokslininkų grupių iš įvairių šalių ir jos tyrė, ar yra poveikis, ar nėra: pradedant medicina, psichika, fizika ir viskuo kitu. Deja, jie mažo intensyvumo bangų poveikio nerado.“
J. Banys primena – gyvename elektromagnetinių bangų vandenyne, tad mažas aksesuaras nuo jų apsisaugoti tikrai nepadės.
„Šitie apsaugojimai yra labai simboliniai ir tikrai neapsaugo. Jeigu nori apsisaugoti, turi visiškai izoliuotis nuo elektromagnetinių bangų, o tai yra Faradėjaus celė vadinamoji, kur tu turi ekranuoti visą kambarį ir sėdėti be ryšio. Jei yra mobilusis telefonas ir tu jį nori apsaugoti, tai geriausia yra jį išjungti. Bet nepaisant to, bazinės stotys vis tiek siųs signalą. Įsivynioti į foliją nuo galvos iki kulnų yra vienintelis sprendimas apsisaugoti nuo elektromagnetinio spinduliavimo. Tokie parduodami produktai, mano supratimu, yra absoliučiai niekiniai.“
Anot jo, tai, ką daro nuo elektromagnetinės spinduliuotės apsaugančius aksesuarus kuriančios įmonės, yra apgavystė: „Tai yra tiesiog pinigų siurbimas, naudojantis žmonių piniginiais resursais, žinant, kad tie žmonės nesupranta elektromagnetinės spinduliuotės reiškinių.“
LMT: ryšiai su pseudomokslą skatinančiomis įmonėmis silpnina visuomenės pasitikėjimą mokslu
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atsiųstame komentare primenama, kad moksliniai tyrimai turi būti grindžiami patikimumo, sąžiningumo, pagarbos ir atskaitomybės principais, kaip tai apibrėžiama Europos tyrėjų etikos kodekse (2023). Šių principų laikymasis yra būtina sąlyga, kad būtų užtikrinta mokslo kokybė, patikimumas ir visuomenės pasitikėjimas mokslu.
„Bendra pozicija išlieka griežta: sąmoningas tyrėjo bendradarbiavimas su įmonėmis, kurios kuria, platina ar reklamuoja pseudomokslu grindžiamas technologijas, yra nesuderinamas su fundamentiniais tyrimų etikos principais“, – raštu atsiųstame komentare teigia LMT Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus viešojo administravimo specialistė Natalija Kancevičienė.
Anot jos, mokslininkų bendradarbiavimas su pseudomokslą skatinančiomis įmonėmis „kelia riziką mokslo kokybei, skatina klaidinančios informacijos sklaidą ir ilgainiui gali silpninti visuomenės pasitikėjimą mokslu“.
LMT atstovės teigimu, mokslo finansavimo kontekstas gali turėti reikšmės tyrėjų sprendimams dalyvauti projektuose. Tačiau, anot jos, jeigu tyrėjas visgi pasirenka bendradarbiauti su pseudomokslu grindžiamus produktus kuriančiais verslo subjektais, tai veikiau atspindi jo asmenines žinių spragas, mokslinės etikos sampratos stoką ar sąmoningą nuostatą, nei sisteminę mokslo finansavimo problemą.
„Tokia veikla rodo nesugebėjimą atskirti mokslu grįstų tyrimų nuo spekuliatyvių ir komerciškai motyvuotų veiklų, kurios neturi pagrindo tarptautinėje mokslo bendruomenėje pripažintose žiniose.“
N. Kancevičienė pabrėžia, kad bet kokio bendradarbiavimo atveju atsakomybė tenka ir institucijai, kurioje tyrėjas dirba: „Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 60 straipsnio 4 dalį, visos mokslo ir studijų institucijos yra įpareigotos turėti akademinės etikos kodeksus, kurie turi atitikti tarptautinius standartus ir apimti nuostatas dėl tyrimų etikos laikymosi bei pažeidimų nagrinėjimo tvarkos. Šių kodeksų efektyvus įgyvendinimas – tai ne tik formali pareiga, bet ir būtina sąlyga, užtikrinanti aukštą mokslinės veiklos kokybę ir skaidrumą.“
