Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityse (PESCO)

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Dalyvaujančios valstybės narės

Dalyvauti PESCO nusprendė 26 valstybės narės iš 27: Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Švedija.

Tikslai

Dalyvaujančios valstybės narės rengia projektus bendradarbiaudamos šiose srityse:

• karinių mokymų ir pratybų plėtra;
• pajėgumų, įskaitant kibernetinę erdvę, stiprinimas.

Nors dalyvavimas yra savanoriškas, tačiau sprendimus priima konkrečios valstybės narės ir atsižvelgiama į jų saugumo bei gynybos politikos specifinį pobūdį.

Dalyvaujančios valstybės narės susitaria bendradarbiauti siekdamos patvirtintų tikslų saugumo ir gynybos srityje, įsipareigodamos susisaistyti didesniais įsipareigojimais šiose penkiose srityse, nustatytose 10 protokolo 2 straipsnyje:

• investicijos į gynybos įrangą:
  • reguliariai didinti gynybos biudžetą,
  • didinti investicijų gynybos srityje išlaidas, kad jos sudarytų iki 20 proc. bendrų gynybos išlaidų,
  • intensyviau vykdyti bendrus ir bendradarbiavimu grindžiamus strateginių gynybos pajėgumų srities projektus,
  • didinti gynybos srities moksliniams tyrimams ir technologijoms skirtų išlaidų dalį iki 2 proc. bendrų gynybos išlaidų;
• derinimas, išteklių telkimas ir veiklos dubliavimo mažinimas:
  • imtis svarbaus vaidmens pajėgumų plėtojimo srityje atsižvelgiant į ES siekius,
  • remti suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje (CARD),
  • intensyviai dalyvauti Europos gynybos fondo, įsteigto Reglamentu (ES) 2021/697 (žr. santrauką) veikloje vykdant daugiašalius viešuosius pirkimus,
  • parengti suderintus reikalavimus visiems pajėgumų plėtojimo projektams,
  • apsvarstyti galimybes bendrai naudoti turimus pajėgumus,
  • aktyviau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje;
• galimybių naudotis ir dislokuoti gerinimas:
  • sudaryti galimybes naudotis daliniais, kuriuos būtų galima strategiškai dislokuoti,
  • parengti duomenų bazę, kurioje būtų registruojami turimi ir greitai dislokuotini pajėgumai,
  • siekti, kad būtų sparčiau įgyvendinami politiniai įsipareigojimai nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, galbūt peržiūrint nacionalinę sprendimų priėmimo tvarką,
  • teikti paramą bendros saugumo ir gynybos politikos operacijoms ir misijoms aprūpinant personalu bei įranga, rengiant mokymus,
  • svariai prisidėti prie ES kovinių grupių,
  • supaprastinti ir standartizuoti tarpvalstybinį karinį transportą, kad būtų galima užtikrinti greitą dislokaciją,
  • susitarti dėl ES kovinių grupių pajėgų bendrų vertinimo ir patvirtinimo kriterijų, suderintų su NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos) standartais,
  • susitarti dėl bendrų pajėgų techninių ir veiklos standartų užtikrinant sąveiką su NATO,
  • aktyviai veikti pagrindinėse esamose ir būsimose struktūrose, susijusiose su Europos išorės veiksmais karinėje srityje, kaip antai Eurokorpuse, Europos judėjimo koordinavimo centre (MCCE) ir Oro transporto, degalų atsargų pripildymo ore ir kitų paslaugų mainuose (ATARES),
  • susitarti dėl plataus užmojo požiūrio į bendrą karinių operacijų ir misijų finansavimą pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką;
• pajėgumų trūkumų šalinimas:
  • padėti šalinti pajėgumų plėtojimo plane ir suderintoje metinėje peržiūroje gynybos srityje pastebėtus trūkumus, siekiant sustiprinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę,
  • suteikti prioritetą bendradarbiavimu grindžiamam požiūriui, kad būtų pašalinti nacionaliniu lygmeniu nustatyti trūkumai,
  • dalyvauti bent viename pagal PESCO vykdomame projekte, kuriuo plėtojami strateginiai pajėgumai;
• Europos gynybos agentūros ir gynybos pramonės pasitelkimas:
  • naudotis Europos gynybos agentūros kaip bendro pajėgumų plėtojimo forumu, o Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtine organizacija (OCCAR) – kaip programų valdymo organizacija,
  • užtikrinti, kad projektai padidins Europos gynybos pramonės konkurencingumą vykdant atitinkamą pramonės politiką,
  • užtikrinti, kad bendradarbiavimo programos darytų teigiamą poveikį Europos gynybos technologinei ir pramoninei bazei.

Valstybės narės turi pateikti nacionalinius įgyvendinimo planus, kuriuose būtų išdėstytas jų gebėjimas ir noras įvykdyti privalomus įsipareigojimus.

2018 m. kovo mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė rekomendaciją dėl PESCO įgyvendinimo plano, kurioje valstybėms narėms bus pateikiama strateginė kryptis ir gairės. Joje taip pat nustatomas galimų būsimų projektų patvirtinimo tvarkaraštis ir pagrindiniai projektų, kuriuos Taryba turi priimti iki 2018 m. birželio mėn. pabaigos, principai.

Sprendimo (BUSP) 2018/340 daliniai pakeitimai

Sprendimas (BUSP) 2018/340 buvo penkis kartus iš dalies keičiamas:

• Sprendimu (BUSP) 2018/1797 atnaujintas projektų sąrašas, kad iš viso būtų 34 projektai;
• Sprendimu (BUSP) 2019/1909 atnaujintas projektų sąrašas, kad iš viso būtų 47 projektai;
• Sprendimu (BUSP) 2020/1746 atnaujintas projektų sąrašas, kad iš viso būtų 46 projektai, nes projekto Europos Sąjungos mokymo misijų kompetencijų centras nariai nusprendė nutraukti projektą;
• Sprendimu (BUSP) 2021/2008 atnaujintas projektų sąrašas, kad iš viso būtų 60 projektai;
• Sprendimu (BUSP) 2023/995 atnaujintas projektų sąrašas, kad iš viso būtų 72 projektai.