31.7.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/7

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl mokesčių ir finansų rojaus keliamos grėsmės ES vidaus rinkai (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 229/02

Pranešėjas Edgardo Maria IOZIA

Bedrapranešėjis Bernardo HERNÁNDEZ BATALLER

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. liepos 14 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Mokesčių ir finansų rojaus keliamos grėsmės ES vidaus rinkai.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. gegužės 8 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (gegužės 24 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 144 nariams balsavus už, 30 – prieš ir 13 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   ES privalo visokeriopai stiprinti savo veiklą Didžiajame dvidešimtuke (G20), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) ir Finansinių veiksmų darbo grupėje, kad artimiausiu metu neliktų neskaidrių mokesčių jurisdikcijų, o valstybės narės būtų įpareigotos kovoti su daugelyje šių jurisdikcijų vykdoma nusikalstama veikla.

1.2   Tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, EBPO ir G20, mokesčių valdymo srityje pasiekta pažanga neturėtų Europos Sąjungai trukdyti taikyti griežtesnes taisykles, kurios padėtų susigrąžinti neteisėtai ir darant žalą vidaus rinkai į užsienį perkeltą kapitalą.

1.3   EESRK ragina ES institucijas imtis priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo gyvenamosios vietos principu, kai nurodomas fiktyvus adresas ar nuosavybė, ir dėl to jokios veiklos nevykdančių patronuojančiųjų įmonių ar fiktyvių įmonių tikrieji savininkai vengia mokėti mokesčius gyvenamosios vietos šalyje. Komitetas palankiai vertina Komisijos sprendimą iki metų pabaigos pateikti naują pasiūlymą dėl mokesčių ir finansų rojaus ir norėtų, kad pavyktų įveikti kai kurių valstybių narių neryžtingumą rasti veiksmingą ir įžvalgų būdą užkirsti kelią veiklai, kuria siekiama „apeiti“ arba pažeisti nacionalines mokesčių sistemas.

1.4   Komisija paskelbė pasiūlymą dėl direktyvos COM(2012) 85 final, kuriame ji pirmą kartą pasiūlė taisykles dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje. EESRK primygtinai rekomenduoja apsvarstyti galimybę į šios direktyvos nuostatų taikymo sritį įtraukti su mokesčių rojumi susijusius mokestinius nusikaltimus. Pasiūlymas yra dalis platesnės politinės iniciatyvos, kuria siekiama apsaugoti teisėtą ekonomiką nuo nusikaltėlių įsiskverbimo. Jis grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 2 dalimi ir 83 straipsnio 1 dalimi.

1.5   Kaip žinoma, mokesčių rojus yra nemažame skaičiuje teritorijų (iš viso keturiasdešimt keturiose), kurios jurisdikcijos požiūriu susijusios su nepriklausomomis valstybėmis arba pačios yra suverenios valstybės. Tačiau net ir tais atvejais, kai jos nėra suverenios valstybės turi didelį administracinį savarankiškumą ir taiko atleidimo nuo mokesčių arba jų sumažinimo režimus - kurie informacijos požiūriu yra neskaidrūs - nuosavybės ir kapitalo kilmės sistemoms ir galiausiai šiose teritorijose įsisteigusioms finansinėms ir prekybos bendrovėms.

1.6   „Komitetas mano, kad ypač smerktina ir bloga tam tikrų teisės ir mokesčių srities patarėjų ir kai kurių konsultacinių bendrovių praktika, net galima sakyti reklama, kai siūloma steigti juridinius asmenis siekiant pasinaudoti mokesčių ir finansų rojumi kaip priemone išvengti Sąjungoje veikiančioms įmonėms taikomų reikalavimų, visų pirma susijusių su įmonių pelno mokesčiu, įmonių operacijų ir finansavimo skaidrumu.“

1.7   Mokesčių rojus lemia konkurencijos iškreipimą vidaus rinkoje, todėl būtina ES lygmeniu imtis veiksmingų priemonių, kurios leistų mokesčių srityje užtikrinti teisingumą, užkirsti kelią destabilizuojančiai neskaidriai veiklai, mokesčių vengimui ir su mokesčių rojumi susijusiai korupcijai. Nereikėtų atmesti galimybės šioje srityje apibrėžti nusikalstamą veiką.

1.8   Būtina pašalinti visas kliūtis, kurios trukdo automatiškai keistis banko informacija siekiant, kad būtų lengva nustatyti tikruosius operacijų vykdytojus ir banko sąskaitų turėtojus. Turi būti reikalaujama rengti kiekvienoje šalyje vykdytos tarptautinių bendrovių veiklos ataskaitas, kuriose būtų nurodytas veiklos pobūdis, darbuotojų skaičius ir kiekvienoje šalyje gautos pajamos.

1.9   To turi būti siekiama nedarant poveikio tolesnei pažangai, kuri gali būti pasiekta įgyvendinant daugiašalių tarptautinių organizacijų, visų pirma JTO ir EBPO, globalines iniciatyvas. Šios priemonės bus įgyvendinamos užtikrinant pasitikėjimą, siekiant įstatymų lygiateisiškumo ir ieškant naujų ir mokesčių rojaus atžvilgiu aukštesnių tarptautinio bendradarbiavimo standartų.

1.10   EESRK nori, kad būtų parengta suderinta strategija su įtakingiausiomis šalimis, visų pirma JAV, siekiant, kad reglamentuojant šį klausimą būtų atsižvelgta į pasaulinį kontekstą. Kartu EESRK dar kartą primena, kad sunkumai, su kuriais susiduriama įgyvendinant tarptautiniu lygmeniu priimtą veiksmų planą, jokiu būdu negali stabdyti arba vėlinti Europos Sąjungos veiksmų. Europos standartai yra vieni geriausių pasaulyje, pavyzdžiui, numatyti direktyvoje dėl Europoje sukauptų santaupų. Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas (angl. The Foreign Account Tax Compliance Act (FATCA)) yra svarbus žingsnis, rodantis Jungtinių Amerikos Valstijų pastangas užtikrinti, kad finansinių priemonių ir sąskaitų užsienyje turintys Amerikos piliečiai geriau laikytųsi mokesčių srities teisės aktų. JAV mokesčių įstaiga reikalauja, kad finansų įstaigos „automatiškai“ pateiktų užsienyje veiklą vykdančių piliečių pavardes.

1.11   Iš Europos šalių Belgijoje yra labai pažangių teisės aktų, kurie grindžiami principu „konfidencialumas prieš kovos su nusikalstamumu politiką“. Duomenų slaptumas yra pasiteisinimas, trukdantis įgyvendinti mokesčių darbotvarkę ir vykdyti kovos su mokesčių vengimu politiką.

1.12   Reikia plėtoti kompleksinę politiką ir tarpusavyje susieti įvairias veiklos sritis. Siekiant apsaugoti investuotojų ir rinkos interesus parengti tarptautiniai apskaitos standartai, o dabar reikia sutelkti dėmesį į piliečių interesus. Būtina iš naujo įvertinti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos vaidmenį. Tai yra privati struktūra, kurios uždavinys - nustatyti apskaitos taisykles, kurios turėtų būti kur kas paprastesnės, suprantamos ir skaidrios.

1.13   EESRK apgailestaudamas pabrėžia, kad teisininkai, ekonomistai ir policija jau seniai žino, kad dauguma neteisėto lėšų naudojimo, pajamų nukreipimo į mokesčių rojų taip darant žalą vešiesiems finansams, taip pat turto slėpimo prisidengiant fiktyviais pavadinimais, pinigų plovimo ir valdžios institucijų korupcijos atvejų nebūtų įmanomi be šį tinklą dangstančios teisėtos techninės struktūros, kuri iš to gauna didelės naudos ir tam tikrais atvejais gali atsidurti šių tinklų viršūnėse. Taigi šioje srityje būtini Europos Sąjungos veiksmai.

1.14   EESRK pasisako už koordinuotą strategiją, kuri padėtų sustiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, ypač su piktnaudžiavimu, ir apriboti teisę išimtinai mokesčių tikslais laisvai steigtis visiškai fiktyvioms įmonėms.

2.   Įžanga

2.1   Mokesčių rojus – tai vieta, kurioje įtakingi finansininkai ir pramonininkai, pasiturintys menininkai ar visuomenės atstovai derina reikalus ir leidžia laisvalaikį su multimilijonieriais. Visi jie bendrauja su daugiau ar mažiau abejotinos reputacijos asmenimis ir naudoja tuos pačius finansinius išteklius, ne visada gautus teisėtu būdu, bet ir vykdant nusikalstamą veiklą (baudžiamą veiką ir ekonominius nusižengimus), įskaitant net sunkiausius nusikaltimus, tokius kaip žmogžudystė, turto prievartavimas, prekyba narkotikais ir ginklais, padirbinėjimas, sukčiavimas, apgaulė, prekyba žmonėmis ir neteisėti azartiniai lošimai. Šioms teritorijoms būdinga nemažai bendrų bruožų, pavyzdžiui, neskaidrus jų veikimas, maži mokesčiai čia negyvenantiems asmenims, kurie, beje, toje teritorijoje nevykdo jokios veiklos. Taip sudaroma žalinga konkurencija, kurią vykdo visiškai neskaidri juridinį statusą turinti slapta struktūra.

2.2   Mokesčių temą reikia nagrinėti atsižvelgiant į tris skvarbiausius aspektus: mokesčių taisykles ir su jomis susijusį galimą mokesčių vengimą; galimybę finansų srities teisės aktų sistemoje numatyti pažeidimus, kurie kelia grėsmę finansiniam stabilumui; skaidrumo trūkumą informuojant, turint omenyje, kad tuo gali būti naudojamasi vykdant su mokesčių rojumi susijusią nusikalstamą veiklą. Visiems šiems aspektams, už kuriuos atitinkamai atsakingos EBPO, Finansinio stabilumo taryba ir Finansinių veiksmų darbo grupė, būdingas duomenų slaptumas ir tai, kad apie juos sunku gauti informaciją. Panaikinus arba sumažinus skaidrios informacijos trūkumą būtų galima gerokai sumažinti problemas ir mokesčių rojaus keliamą grėsmę. EBPO šiuo metu vykstanti diskusija dėl standartų turėtų būti atvira ir ja reikėtų siekti, kad būtų sumažinta mokesčių ir teisminių institucijų našta. Kyla realus pavojus, kad bus susitarta dėl nepakankamai privalomojo pobūdžio ir pernelyg sudėtingų standartų tik siekiant pateikti pro forma sprendimą visuomenei. Paprastesnė išeitis šią problemą išspręsti - užtikrinti automatinį keitimąsi informacija.

2.3   Mokesčių ir finansų rojaus reiškinys yra kapitalizmo istorijos dalis. Jo pavyzdžių galima rasti jau besibaigiant Viduramžiams. Prancūzijos ir pramonės revoliucija lėmė esminius pokyčius paskatinusius mokesčių rojaus atsiradimą ir klestėjimą.

2.4   Po Antrojo pasaulinio karo šio reiškinio mastas labai išaugo. Jis paplito visuose pasaulio regionuose: ne tik Ramiajame vandenyne, Karibuose, Atlanto vandenyno salose, bet ir mažose bei labai mažose Europos valstybėse. Manoma, kad vien tik geografinėje Europos teritorijoje išsibarsčiusiuose taip vadinamuose mokesčių, finansų ir įmonių rojuose įsteigta apie milijoną įmonių ir dvigubai tiek patikos fondų. Global Finance Integrity direktoriaus Raymond Baker teigimu, vien tik Didžiajai Britanijai priklausančiose Mergelių Salose užregistruota 619 916 įmonių (t. y. 20 įmonių vienam gyventojui).

2.5   Dabartinei ekonomikos padėčiai būdinga prekybos prekėmis ir paslaugomis globalizacija, laisvas kapitalo judėjimas ir plačiu mastu naudojamasi naujosiomis technologijomis, kurios taip pat taikomos vykdant tarptautinius finansinius ir prekybos sandorius. Nepaisant to, kad daugumoje finansų įstaigų yra atitikties patikrinimo departamentai, neapkanka taisyklių, reguliuojančių milžinišką kiekį kasdien vykdomų sandorių.

2.6   Europos vidaus rinka, sklandus finansų ir prekybos rinkų veikimas, darnus ekonomikos, kurioje laikomasi bendrų taisyklių, nustatytų siekiant ginti bendrą interesą, vystymasis turi padėti užkirsti kelią plataus masto finansų srautams, kurie išplaukia į palankias sąlygas sudariusias teritorijas ir valstybes. Šiuos pinigus saugo daug interesų grupių, jais galima papirkti ir savo pusėn palenkti ištisas valdžios institucijas.

2.7   Mokesčių rojus lemia iškreipimą tiek makroekonominiu, tiek mikroekonominiu lygmeniu. Kaip jau minėjome, makroekonominiu lygmeniu tai gali sukelti grėsmę finansų sistemos stabilumui. Be to, dėl galimybės išvengti mokesčių už realias ir (arba) finansines investicijas mažėja valstybių pajamos, kurios neišvengiamai turės būti kompensuotos apmokestinant darbo pajamas. Taigi mokesčių rojus yra šaltinis, pažeidžiantis teisingą pusiausvyrą tarp darbo ir pajamų apmokestinimo. Mikroekonominiu lygmeniu pastebimas iškreipimas tarp didelių, mažų ir labai mažų įmonių: šių trijų tipų dalyvių galimybės išvengti mokesčių arba bent jau pasinaudoti mokesčių rojaus siūlomomis agresyvaus mokesčių planavimo priemonėmis mažėja atsižvelgiant į šių įmonių dydį.

2.8   Pirmajame XXI amžiaus dešimtmetyje, po dviejų katastrofų, kurių epicentras Jungtinės Amerikos Valstijos (2001 m. rugsėjo 11-ąją Niujorke ir Vašingtone įvyko nusikalstami išpuoliai, o 2008 m. finansų krizė lėmė banko Lehman Brothers žlugimą), tarptautinė bendruomenė buvo skatinama imtis bendrų veiksmų siekiant reguliuoti taip vadinamų finansų ir mokesčių rojų veikimą.

3.   Mokesčių ir finansų rojus

3.1   Dėl šios sistemos sukeltų nepageidaujamų pasekmių daugeliu atvejų buvo inicijuotos baudžiamosios bylos dėl tarptautinio terorizmo finansavimo ir organizuoto nusikalstamumo, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo, kas be kita ko lėmė sisteminę finansinių rinkų riziką ir kliūtis svarbiausiems laisvosios konkurencijos principams.

3.2   Todėl, kaip jau pirmiau minėjome, pastaraisiais metais pasaulio lygmeniu imtasi bendrų veiksmų ir nuspręsta sukurti struktūras ir mechanizmus, kurie padėtų bendrai kovoti su grėsme nacionaliniam valstybių saugumui ir piliečių gerovei.

Svarbiausią įvairių tarptautiniu lygmeniu priimtų sprendimų esminį pokytį, ko gero, žymi 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo metu pasiektas susitarimas.

3.3   EESRK pritaria pasiūlymui įgyvendinti priemones, kurios padeda kovoti su sukčiavimu ir kita ES ir valstybių narių finansinius interesus pažeidžiančia neteisėta veikla ir kuriomis siekiama užtikrinti administracinį bendradarbiavimą keičiantis informacija mokesčių srityje. Reikia suteikti teisę ES pradėti derybas numatant pasirašyti sutartį su Šveicarijos konfederacija siekiant kovoti su sukčiavimu ir vengimu tiesioginių mokesčių srityje ir užtikrinti administracinį bendradarbiavimą, kurio tikslas keistis su mokesčiais susijusia informacija.

3.4   Po G20 susitikimo atsisakyta analizės ir rekomendacijos metodo, kuris buvo taikomas šias problemas sprendžiančių struktūrų ir forumų ankstesnėse procedūrose, ir reikalaujama pasmerkti bendradarbiauti atsisakančias jurisdikcijas, visų prima visus mokesčių ir finansų rojus; taip pat pasiūlyta nustatyti vienašales, dvišales ir daugiašales sankcijas, laipsniškai panaikinti banko paslaptį ir reguliariai skelbti šios tvarkos nesilaikančių teritorijų sąrašą.

3.5   Tačiau šių G20 prisiimtų įsipareigojimų tolesnis įgyvendinimas buvo labai nuviliantis. Būtų galima paminėti daug priežasčių.

3.6   Daugelis teritorijų išvengė bendradarbiauti atsisakančių šalių ir jurisdikcijų etiketės tiesiog pasirašydamos mokesčių srityje apie dvylika tarp šių teritorijų galiojančių dvišalių susitarimų (pavyzdžiui, susitarimas tarp Lichtenšteino ir Monako).

3.7   Iš esmės keistis informacija galima tiesiog atitinkamas priemones (mokestines, baudžiamąsias ir kt.) taikančios institucijos prašymu. Atitinkamos vietos valdžios institucijos negali atsisakyti teikti informaciją, atsisakymą motyvuodamos nacionaliniu interesu, banko paslaptimi ar pan.

3.8   Tokiai atvejais akivaizdūs dvišalių veiksmų modelio veiksmingumo trūkumai, todėl reikėtų dėti pastangas gerinti tarptautinius (daugiašalius) ir viršnacionalinius veiksmus.

Tai patvirtinta 2011 m. spalio 4 d. Mokesčių teisingumo tinklo (angl. Tax Justice Network), paskelbtoje ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad visi nuo 2009 m. pasirašyti dvišaliai susitarimai yra nenaudingi. Todėl šis tinklas nustatė finansinio slaptumo rodiklį remdamasis dviem kriterijais: kliūtys, su kuriomis susiduria kitų valstybių kompetentingos institucijos prašydamos informacijos ir neskaidria veikla pasaulio finansų rinkoje įtariamų jurisdikcijų svarba.

3.9   Be to, kaip rodo ir įvairios šiuo klausimu parengtos ataskaitos (pavyzdžiui, Global Financial Integrity organizacijos) neteisėto kapitalo srautai vis didėja ir siekia 10 proc. lygį per metus sukeldami pražūtingas pasekmes, dar labiau sunkinančias valstybių skolos krizę, kurią patiria daugelis tarptautinės bendruomenės šalių, visų prima kai kurios Europos Sąjungos valstybės.

3.10   Vis dėlto vienintelė ES šioje srityje nustatė patikimą pagrindą, tačiau jis nepakankamai gerai taikomas.

3.11   Tokią padėtį puikiai iliustruoja Direktyvos 2003/48 dėl ne rezidentų (fizinių asmenų) palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo įgyvendinimas.

3.12   Šios direktyvos įgyvendinimo spragos pastebėtos nepaisant fakto, kad įsigaliojus direktyvai pradėta taikyti automatinio valstybių narių keitimosi informacija apie mokesčius sistema, o keturios Europos valstybės, kurios anksčiau laikytos finansų ir mokesčių rojumi (Andora, Lichtenšteinas, Monako kunigaikštystė ir San Marino Respublika), ragintos pasirašyti susitarimus.

3.13   Tačiau šios Europos valstybės, kaip ir Šveicarija, su Sąjungos susaistytos labai įvairių ryšių, dėl kurių labai sudėtinga šiuos susitarimus taikyti. Pavyzdžiui, Lichtenšteinas prisijungė prie Europos ekonominės erdvės susitarimo, tačiau jis neprivalo bendradarbiauti su atitinkamomis valdžios institucijomis civilinėse ir komercinėse bylose, kadangi nėra pasirašęs 2007 m. spalio 30 d. Lugano II konvencijos dėl ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo.

3.14   Tikėkimės, kad artimiausiu metu teisinio statuso pakeitimas duos laukiamų rezultatų atsižvelgiant į įsigaliojusią Lisabonos sutartį, kurioje, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnio 2 dalimi ir prie šio straipsnio pridėta deklaracija Nr. 3, raginama užmegzti struktūrinius santykius su mažomis kaimyninėmis valstybėmis.

3.15   Akivaizdu, kad geriausias būdas reglamentuoti šį klausimą būtų pasirašyti daugiašalės partnerystės sutartį siekiant šias bendradarbiauti atsisakančias jurisdikcijas įtraukti į bendrą modelį, taikomą natūralioje geopolitinėje, teisinėje ir ekonominėje erdvėje.

3.16   Analogiškai dėl keturių valstybių narių Europos Komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl Direktyvos 2005/60 dėl lėšų įšaldymo neperkėlimo į nacionalinę teisę.

3.17   Siekiant skatinti realų viršnacionalinį poveikį turinčius veiksmus reikia, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas laikytųsi 2011 m. balandžio mėn. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje (1) išreikštos tvirtos pozicijos, kurioje be kita ko raginama aktyviau kovoti su neskaidria informacija apie tarptautinius finansinius sandorius. Be to, būtų galima nustatyti pranešimo priemonę, panašią į atleidimą nuo baudų laisvosios konkurencijos srityje, siekiant paskatinti pranešti apie tokio pobūdžio elgesį atsilyginant ekonominėmis priemonėmis apie šiuos faktus informuojantiems asmenims ir skiriant jiems mažesnę nei numatyta sankciją.

3.18   Be to, papildant pirmiau minėtą priemonę reikia, kad G20 nedelsiant nustatytų mechanizmus, kad būtų užpildytos teisėkūros spragos, susijusios su ofšorine veikla, kurią vykdant svarbiausiuose pasaulio finansų centruose apeinami galiojantys mokesčių srities teisės aktai.

3.19   Griežtai Europos Sąjungos apibrėžtų įgaliojimų sistemoje reikia kuo skubiau antrinėje teisėje nustatyti privalomojo pobūdžio ad hoc taisykles, kuriose be kita ko būtų numatytos nuostatos, pagal kurias bet kuriam privačiam fiziniam arba juridiniam asmeniui, kontroliuojančiam fondus arba mokesčių ir finansų rojuje įsisteigusį subjektą, būtų draudžiama gauti viešąsias lėšas.

3.20   2009 m. EBPO nurodė, kad mokesčių rojuje esantis kapitalas siekia nuo 1700 iki 11000 milijardų dolerių ir buvo sudariusi sąrašą, kuriuo remdamasis G20 pradėjo griežtas diskusijas su valstybėmis, kurios nesilaiko nei vienos tarptautinės konvencijos dėl skaidrumo užtikrinimo bankų ir mokesčių srityje arba laikosi tik kai kurių iš jų.

3.21   Dėl EBPO pateiktos ataskaitos kilo protesto banga, visų pirma Šveicarijoje, Liuksemburge ir, žinoma, Urugvajuje. Aktyvios diskusijos kilo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Delavero valstijos.

3.22   Amerikiečiams gerai žinoma, kad Delavero valstija yra tam tikras mokesčių rojus: beveik pusės Volstryte (angl. Wall Street) ir Nasdaq kotiruojamų įmonių registruotoji būstinė yra Jungtinių Valstijų prezidento pavaduotojo Joe Biden valstijoje siekiant mokėti mažiau vietos mokesčių, kadangi pelnas neapmokestintas. Tačiau išskyrus sektoriuje veikiančius ekonominės veiklos vykdytojus mažai kas žino, kad šioje mažoje Pensilvanijos pietuose esančioje valstijoje ofšorinėms bendrovėms suteikiama daug lengvatų ir ši valstija yra tarsi alternatyva Kaimanų saloms arba Bermudams. Delavero valstijoje įsikūrusių įmonių pelnas skaidrumo sumetimais laikomas priklausančiu jų savininkams, kuriems netaikomi šios šalies mokesčiai, jei jie nėra Amerikos piliečiai arba jei bendrovės veikla vykdoma už Jungtinių Valstijų ribų.

3.23   Pagrindiniai ir labiausiai paplitę mokesčių rojaus veikimo būdai - pinigų plovimas, mokesčių vengimas, lėšos korupcijai arba siekiant nukreipti lėšas į savo įmones. Būtent iš šių teritorijų suduodami smūgiai sunkioje padėtyje esančių valstybių skoloms ir už besąlygišką kapitalo judėjimo laisvę pasisakančioms didelėms įmonėms, kurios į šią veiklą įtraukia žiniasklaidą, politines partijas ir institucijų atstovus.

3.24   Blogas valdymas mokesčių srityje skatina sukčiavimą ir mokesčių vengimą ir turi rimtų pasekmių nacionaliniams biudžetams ir Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemai.

3.25   Didžioji dalis tarptautinių įmonių veikia taip, kad įvairiose jurisdikcijose, kuriose jos vykdo veiklą, galėtų išvengti mokesčių. Įvairiose jurisdikcijose taikomų mokesčių sistemų skirtumais naudojasi didelės įmonės, tarptautinės bendrovės arba palyginti su mažomis labai stiprios įmonės, nacionalinės arba besikuriančios įmonės. Tokio mokesčių vengimo strategijos prieštarauja sąžiningos konkurencijos principui ir įmonių atsakomybei. Be to, šios teritorijos tampa veiklos baze organizacijoms ir įmonėms, kurios pateikia rinkai prekes be kilmės pažymėjimo ir ES reikalaujamų garantijų, o tai labai pažeidžia vartotojų interesus, o kartais net kenkia visuomenės sveikatai. Šiuo tikslu piktnaudžiaujama sandorių kainodara (angl. transfer pricing), kai įmonių grupėje sandorio kaina nustatoma pagal grupės mokesčių poreikius, o ne įprastines rinkos sąlygas atitinkančius vertinimo kriterijus.

3.26   Tarptautinės bendrovės, be jokios abejonės, turi išteklių, kad pateiktų viešas ataskaitas dėl kiekvienoje šalyje vykdytų pardavimų, veiklos pelno, įmonių grupės sandorių, ikimokestinio pelno ir mokesčių nepatirdamos didelės papildomos administracinės naštos. Jei ši informacija patektų į viešą sritį, būtų aiškiau matyti, kas piktnaudžiauja sandorių kainodara arba kas taiko agresyvų mokesčių planavimą.

3.27   Mokesčių kontrolės nebuvimas ar silpnos taisyklės dėl rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros, neskaidri informacija siekiant nustatyti fizinius ar juridinius asmenis arba kitos su teisine ar administracine sistema susijusios aplinkybės sudaro galimybę iš savo teritorijų veikiančioms įmonėms būti beveik visiškai nebaudžiamomis, naudotis nepriimtinu konkurenciniu pranašumu ir neliečiamybe prieš trečiųjų šalių teisminių ir administracinių institucijų veiksmus.

3.28   EESRK ryžtingai smerkia mokesčių rojus, kurie skatina mokesčių vengimą, mokestinį sukčiavimą ir kapitalo nutekėjimą bei sudaro galimybes tuo pasinaudoti. ES turėtų sustiprinti savo veiksmus, skirtus kovoti su šia praktika ir taikyti konkrečias sankcijas.

3.29   Tarptautinė bendruomenė, gerai suvokdama didelę tokių teritorijų žalą tarptautinei prekybai, nacionalinių iždų interesams, saugumui ir viešajai tvarkai ir, kaip rodo 2008 m. kilusi krizė, netgi finansų sistemos stabilumui, ėmėsi keleto nedrąsių iniciatyvų siekdama nustatyti ir laipsniškai panaikinti mokesčių rojus.

3.30   Bendri G20 ir Jungtinių Tautų veiksmai, taip pat pastangos, dėtos įgyvendinant EBPO vadovaujant vykdomas iniciatyvas, davė rezultatų, kurių vis dar nepakanka, kad būtų įveikti su mokesčių rojumi ir ofšoriniais finansų centrais susiję iššūkiai, reikalaujantys ryžtingų, veiksmingų ir suderintų veiksmų.

3.31   Vis dėlto G20, EBPO ir Finansinių veiksmų darbo grupės vykdyti veiksmai iki šiol padėjo leido tik sušvelninti sunkias mokesčių ir finansų rojaus lemtas pasekmes.

3.32   Būtina nustatyti nebendradarbiaujančias jurisdikcijas, įvertinti, kaip laikomasi taisyklių, ir taikyti atgrasomąsias priemones siekiant skatinti laikytis taisyklių. Be to, EESRK mano, kad viena EBPO nepajėgi kovoti su mokesčių rojumi, todėl būtina patobulinti rodiklį, pagal kurį suteikiamas bendradarbiaujančios jurisdikcijos statusas, pavyzdžiui, suteikiant jam kokybinę vertę. Be to, EBPO neturėtų leisti vyriausybėms išvengti patekti į jos sudaromą „juodąjį sąrašą“ pastarosioms tiesiog pažadant laikytis keitimosi informacija principo, tačiau neužtikrinant, kad šių principų bus veiksmingai laikomasi.

3.33   Yra pakankamai priežasčių teigti, kad finansų krizė iš dalies kilo dėl sudėtingų ir neskaidrių sandorių, kuriuos vykdė finansinės veiklos vykdytojai, kurių buveinė yra jurisdikcijose, besilaikančiose mokesčių slaptumo, o tai turi didelio neigiamo poveikio investuotojams ir įsigyjantiems finansinius produktus. Mokesčių rojus susijęs su finansinių institucijų balanse nenurodytais sandoriais, taip pat sudėtingais finansiniais produktais, kurie neprisidėjo prie naujovių finansų sektoriuje diegimo ir lemia finansinį nestabilumą. Yra pakankamai įrodymų, kad ypač besivystančiose šalyse daug tiesioginių užsienio investicijų yra susijusios su mokesčių rojais.

3.34   Suvokdama šią situaciją per įvairias valdžios institucijas Europos Sąjunga šias sistemas nuolat smerkė. Tačiau jai nepavyko pasiekti, kad būtų sukurta viršnacionalinė reglamentavimo ir administracinė sistema, kuri padėtų sumažinti nebaudžiamumo atvejus.

3.35   ES vykdyta veikla visų prima buvo siekiama panaikinti apie šimtą žalingų mokesčių sistemų, taikomų valstybių narių jurisdikcijose, kuriose vykdoma silpna finansų kontrolė, arba išorėje, t. y. trečiosiose šalyse. Šioje srityje 2009 m. ir 2010 m. Europos Komisija priėmė du komunikatus dėl gero mokesčių srities valdymo ir elgesio kodeksą. Taip pat yra trys galiojančios direktyvos: dėl pajamų, gautų vengiant mokėti mokesčius susigrąžinimo, administracinio bendradarbiavimo ir santaupų apmokestinimo (šiuo metu persvarstoma). Be to, nuostata dėl reikalavimo laikytis gerosios praktikos arba gero valdymo mokesčių srityje yra dažnai numatyta ES asociacijos, prekybos ir bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis.

3.36   Tačiau šioje srityje vis dar pasiekta mažai pažangos, kadangi tyrimo vykdymas ir sankcijų taikymas yra susijęs su valstybių narių kompetencija.

3.37   Bankinių bendrovių manymu, minėtos JAV taisyklės parodė, kad vienašališkas tokio pobūdžio priemonių taikymas gali sukurti finansų įstaigoms problemų, kurias lemia mokestinių prievolių vykdymo aktu nustatytų informacijos teikimo, sąskaitų blokavimo ir sustabdymo įsipareigojimų nesuderinamumas su ES ir (ar) šalies, kurioje yra finansų įstaigos buveinė, teisės aktais.

3.38   2009 m. kovo 4 d., tuometinis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas JAV Kongrese pasakė svarbią kalbą, kurioje paragino savo sąjungininką prisiimti bendrą įsipareigojimą pasaulio mastu sukurti reguliuojama ekonominę sistemą ir ryžtingai kovoti su finansinėmis sistemomis, kuriomis siekiama tik asmeninio praturtėjimo.

---

(1)  2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos. Kova su sukčiavimu. 2009 m. metinė ataskaita (2010/2247(INI)).

---