8.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 214/25

1.1

Pasiūlymu dėl reglamento (1), dėl kurio Komiteto prašoma pateikti nuomonę, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

1.2

Šiuo pasiūlymu siekiama dvejopo tikslo: pirma, užtikrinti 2013 m. vasario 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl bendro patentų teismo („BPT susitarimas“) ir 2012 m. spalio 15 d. (2) Beniliukso Teisingumo Teismo naujos redakcijos statuto bei Reglamento „Briuselis I“ (nauja redakcija) tarpusavio atitiktį ir, antra, išspręsti jurisdikcijos taisyklių ne Europos Sąjungos valstybėse esančių atsakovų atžvilgiu poreikio klausimą.

1.3

EESRK remia Europos Parlamento ir Tarybos iniciatyvą, kadangi ji būtina siekiant užtikrinti Europos Sąjungoje bendrą patentinės apsaugos teisinį tikrumą.

1.4

EESRK gali tik pasidžiaugti, kad keturios naujos, jo manymu, reikalingos nuostatos, kurios turėtų būti įtrauktos į Reglamentą „Briuselis I“, yra paprastos, tinkamos, deramai pagrįstos ir naudingos.

1.5

Vis dėlto EESRK apgailestauja, kad į jį laiku nesikreipta dėl pasiūlymų dėl reglamentų, kuriais įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, ir dėl dokumentų rinkinio, kuriuo įsteigiamas Bendras patentų teismas, atsižvelgiant į tai, kad šiais klausimais jis yra parengęs nuomones.

1.6

Nors ir pavėluotai – kadangi nesurengtos išankstinės konsultacijos – EESRK nori iškelti keletą klausimų dėl Teismo struktūros ir veikimo, nes mano, kad juos visgi derėtų išsamiau apsvarstyti. EESRK visų pirma:

2.1

Komisijos pasiūlymas EP ir Tarybai yra paskutinis ilgos bendrojo Europos patento istorijos etapas.

2.2

Vienodą teisinę apsaugą Europos Sąjungoje suteikiančio patento sukūrimo laukta nuo šešiasdešimtųjų metų. Daug kartų bandyta, tačiau kaskart nesėkmingai/nepavyko.

2.2.1

Vis dėlto šį ilgą procesą iš dalies vainikavo sėkmė: Europos patentas sukurtas 1973 m. spalio 5 d. pasirašyta Miuncheno konvencija (Europos patentų konvencija), kuria taip pat nustatyta bendra Europos patento paraiškos pateikimo Europos patentų tarnybai procedūra.

Tačiau dėl šio Europos patento yra tiek daug nacionalinių taisyklių, kaip ir pareiškėjų nurodytų šalių. Dėl šios priežasties valstybės, institucijos ir naudotojai jau senai reikalauja nustatyti Europos Sąjungoje paprastą bendrą patentų apsaugos sistemą.

2.2.2

Daug kartų mėginta sukurti pirmiausia „Bendrijos“, o vėliau „Europos Sąjungos“ patentą, tačiau kaskart nesėkmingai. Pavyzdžiui, dėl valstybių nesutarimo niekada neįsigaliojo 1975 m. Liuksemburgo konvencija dėl Bendrijos patento.

2.2.3

Galiausiai tik 2000 m. Lisabonoje vykusiame kongrese Europos Vadovų Taryba vėl pradėjo diskusijas dėl būsimo Bendrijos patento ir pristatė bendrą programą, kurios tikslas – didinti Europos įmonių konkurencingumą. Iš karto po šio susitikimo Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kurio tikslas – sukurti vienodą pramoninės nuosavybės sertifikatą, t. y. Bendrijos patentą (3).

2.2.4

2003 m. valstybės narės priėmė bendrą politinį sprendimą, tačiau nepasirašė galutinio susitarimo dėl kalbinio rėžimo (4). Po 2006 m. surengtų plataus masto konsultacijų, 2007 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame dar kartą pabrėžė siekį sukurti Bendrijos patentą (5), o 2008 m. liepos mėn. paskelbė komunikatą dėl Europos pramoninės nuosavybės teisių strategijos (6) ir atnaujino derybas su valstybėmis narėmis.

2.2.5

Nepasiekus bendro sutarimo ir 2011 kovo 10 d. Tarybai, priėmus sprendimą, 2011 m. balandžio 13 d. (7) Komisija pasiūlė tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą. Šiam sprendimui pritarė visos valstybės, išskyrus Italiją ir Ispaniją (8).

2.3

Vadinamąjį „patentų paketą“ sudaro du reglamentai: Reglamentas (ES) 1257/2012, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą (9), taip pat tarptautinis susitarimas dėl bendros patentinės apsaugos Europos Sąjungoje.

2.4

2013 m. vasario 19 d. 25 valstybių narių (išskyrus Ispaniją ir Lenkiją) Konkurencijos tarybos (10) metu pasirašytame ir su ES institucinėmis struktūromis nesusijusiame (11) susitarime numatyta įkurti bendrą patentų teismą, kuriam bus pavesta spręsti su būsimais bendraisiais ir įprastais šiuo metu galiojančiais Europos patentais susijusius konfliktus (12).

2.4.1

Bendrasis patentų teismas bus specializuota ad hoc jurisdikcija su ES įsteigtais vietos ir regionų lygmens skyriais. Užuot paraleliai vykdžiusios procedūras nacionaliniuose teismuose, ginčo šalys turėtų gauti greitą ir kokybišką sprendimą, galiojantį visose valstybėse narėse, kuriose galioja patentas.

2.4.2

2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Pirmosios instancijos teismo centrinio skyriaus buveinė yra Paryžiuje, o jo padalinių – Londone ir Miunchene (13).

2.4.3

Pagal šią naują sistemą pateikiant bendrojo Europos patento paraišką tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančioms valstybėms bus taikomas vieno langelio principas, o teismams suteikta daugybė įgaliojimų, tarp kurių ieškiniai dėl patentų pažeidimų, jų pažeidimo fakto nebuvimo nustatymo, dėl laikinųjų ir apsaugos priemonių taikymo, dėl draudimų, dėl patentų pripažinimo negaliojančiais ir t. t. Teismui taip pat bus pavesta nagrinėti klausimus, kylančius vadovaujantis 32 straipsnio 1 dalies i punktu dėl Europos patentų tarnybos sprendimų.

2.5

EESRK visada buvo vienas pirmųjų, kurie reikalavo sukurti bendrąjį Europos patentą ir jį rėmė. Tokią savo poziciją išreiškė tiek dėl prašymuose pateikti nuomonę rengtose nuomonėse dėl pramoninės nuosavybės ir vidaus rinkos (14), tiek nuomonėse savo iniciatyva arba tiriamosiose nuomonėse (15).

2.5.1

Be to, Komitetas parengė nuomonę, kai į jį kreiptasi dėl dviejų pasiūlymų dėl Tarybos sprendimo: vienu iš jų Teisingumo Teismui suteikiama jurisdikcija nagrinėti bylas dėl Bendrijos patento (16), kitu įsteigiamas Bendrijos patentų teismas ir numatoma galimybė teikti apeliacinius skundus Pirmosios instancijos teismui (17).

2.6

Tačiau į EESRK nesikreipta nei dėl „patento paketo“ (pasiūlymai dėl reglamentų, kuriais remiantis parengti 2012 m. gruodžio 17 d. reglamentai (ES)1257/2012 ir 1260/2012 (18), nei dėl 2013 m. vasario 19 d. pasirašyto Susitarimo dėl Bendro patentų teismo projekto (19).

3.1

Susitarimo dėl bendro patentų teismo 89 straipsnyje nurodoma, kad šis susitarimas įsigalios:

3.2

Šio EP ir Tarybos pasiūlymo tikslas – atlikti reikiamus Reglamento (ES) 1215/2012 pakeitimus siekiant, pirma, užtikrinti BPT susitarimo ir minėto reglamento tarpusavio atitiktį ir, antra, išspręsti konkretų klausimą dėl jurisdikcijos taisyklių ne Europos Sąjungos valstybėse esančių atsakovų atžvilgiu (20).

3.3

Kartu, atsižvelgiant į paralelinius įvairiose srityse Beniliukso Teisingumo Teismui suteiktus įgaliojimus, tarp kurių ir intelektinė nuosavybė, pasiūlyme taip pat nurodoma, kad, 2012 m. spalio 15 d. priėmus Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama 1965 m. kovo 31 d. Sutartis dėl Beniliukso Teisingumo Teismo įsteigimo ir statuto, minėtame protokole turėtų būti reikalaujama iš dalies pakeisti Reglamentą „Briuselis I“ (nauja redakcija) siekiant, visų pirma, užtikrinti pataisytos sutarties ir naujos redakcijos Reglamento „Briuselis I“ tarpusavio atitiktį ir, antra, išspręsti bendrų jurisdikcijos taisyklių ne Europos Sąjungos valstybėse esančių atsakovų atžvilgiu poreikio klausimą (21).

3.4

Todėl nagrinėjamame dokumente siūlomi šie Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 pakeitimai:

3.5

Taip iš dalies pakeitus būtina 14 konstatuojamąją dalį papildyti nauju sakiniu ir keturiomis naujomis nuostatomis, t. y. Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 71a–71d straipsniuose.

4.1

Iš trijų BPT susitarimo įsigaliojimui būtinų sąlygų tik viena, kuri priklauso nuo ES institucijų veiksmų yra susijusi su Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 pakeitimais (22) ir kuria panaikintas Reglamentas 44/2001(Briuselis I) (23).

4.2

Siūlomi pakeitimai yra būtini, tinkami, deramai pagrįsti ir naudingi.

Jie reikalingi kadangi:

4.3

Numatyti pakeitimai atitinka nustatytus tikslus, t. y. siekį:

4.4

pasiūlyti pakeitimai yra deramai pagrįsti 1-ojoje aiškinamojoje dalyje, kuri pateikta prieš reglamentą ir kurioje pristatytas pasiūlymas.

4.4.1

Galiausiai pakeitimas pasiūlytas tinkamu laiku, kadangi Reglamentą 1215/2012 bus pradėta taikyti nuo 2015 m. sausio 10 d., o BPT susitarimas įsigalios tik pirmą ketvirto mėnesio po Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 pakeitimų įsigaliojimo dieną ir pastarieji turi pradėti galioti tą pačią dieną, t. y. 2015 m. sausio 10 d. (pasiūlymo 2 straipsnis).

4.5

Taigi EESRK pritaria pasiūlymui ir jį remia, kadangi mano kad jis yra tinkamas ir būtinas siekiant užtikrinti jungtinį ir nuoseklų BPT susitarimo bei protokolo, kuriuo išplečiama Beniliukso Teisingumo Teismo kompetencija, ir Reglamento „Briuselis I“ (nauja redakcija) taikymą.

4.6

Vis dėlto EESRK apgailestauja, kad su juo nesikonsultuota nei priimant „patentų paketą“ (Reglamentas (ES) 1257/2012 ir Reglamentas (ES)1260/2012), nei tarptautinį susitarimą dėl bendros patentinės apsaugos Europos Sąjungoje.

4.6.1

Nepaisant to, EESRK pasinaudoja proga ir nori pasidžiaugti Europos patento ir Bendrojo patento sambūvio užtikrinamu lankstumu, kadangi ši sistema sudaro galimybę pasirinkti tinkamiausią sprendimą: Europos patentą kelete valstybių narių ar bendrąjį patentą 25 tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančiose valstybėse.

4.6.2

Tačiau iškyla keletas klausimų dėl „Patentų paketu“ siekiamo paprastinimo, kadangi su šios sistemos taikymu susijęs darbas dar tik vykdomas.

Iš tiesų prie Susitarimo pridėtoje Deklaracijoje numatyta sukurti valstybių narių atstovų komitetą, kuris turi pasirūpinti visais praktiniais Bendro patentų teismo tinkamo veikimo aspektais. Šio komiteto uždavinys – parengti Teismo procedūros reglamentą ir organizuoti teisėjų mokymą (24).

4.6.2.1

Taip pat kyla klausimų dėl arbitražo mechanizmo ginčams spręsti (25) ir galimo kreipimosi į bendrą patentų teismą sambūvio, kadangi BPT kompetencija septynerius pereinamojo laikotarpio metus keisis.

4.6.2.2

Patento paketo įsigaliojimas teisiniu požiūriu labai sudėtingas, kadangi jis susijęs su BPT susitarimo įsigaliojimu remiantis 3.1 punkto nuostata.

4.6.2.3

Be to, sudėtinga ir pati BPT struktūra. Pirmosios instancijos teismą sudaro centrinis skyrius, kurio padaliniai yra trijuose miestuose: Paryžiuje – pramonės technologijų, transporto, tekstilės, popieriaus, fiksuotų konstrukcijų, fizikos ir elektros energijos, Londone – chemijos, metalurgijos ir „žmogaus poreikių tenkinimas“, t. y. farmacija, ir Miunchene – mechaninė inžinerija, apšvietimas, šildymas, ginkluotė, sprogdinimas. Vėliau valstybės narės teritorijoje galės būti kuriami vietiniai skyriai, o regioniniai skyriai galės būti susiję su ne mažiau nei dviem valstybėms. Apeliacinio teismo buveinė bus Liuksemburge.

4.6.2.4

Tai, kad iš anksto neįmanoma numatyti, kokios bus bylinėjimosi išlaidos, gali sutrukdyti atsakovui teikti ieškinį BPT ir ten apginti savo teises. Tai gali pažeisti atsakovo teises kreiptis į teismą.

4.6.2.5

Siūlomo BPT (26) procedūros reglamento 14 straipsnio 2 dalį sunku suderinti su susitariančiųjų šalių Susitarimo dėl BPT steigimo 49 straipsniu, visų pirma tais atvejais, kai padalinio, kuriam pateikiamas ieškinys, kompetencija nustatoma pagal 33 straipsnio 1 dalies a punktą. Ypač sunku suprasti, kokią būtent kalbą pasirinkti. Susitarimo 49 straipsnio 3 dalyje šalims suteikiama teisė susitarti dėl bylos kalbos, kurią patvirtina kompetentinga komisija, tuo tarpu Procedūros reglamento 14 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad ieškinys surašomas ta kalba, kuria atsakovas vykdo veiklą susitariančioje valstybėje narėje. Siekiant išvengti klaidingo aiškinimo EESRK rekomenduoja visiškai išbraukti 14 straipsnio 2 dalį arba ją iš esmės pakeisti.

4.6.2.6

Bendro patentų teismo sėkmė labai priklauso nuo pasirinktų teisėjų kompetencijos. Nors teisėjai yra iš skirtingų valstybių narių ir turi labai įvairios patirties dėl gausių valstybių narių procedūrinių sistemų skirtumų, jie turi laikytis Bendro patentų teismo procedūrų. Todėl viena iš labai svarbių BPT sėkmės sąlygų yra kokybiškas ir išsamus paskirtų teisėjų mokymas, kad jie ne tik išmanytų taikytinas naujas Darbo tvarkos taisykles, bet ir turėtų kalbinių gebėjimų, itin reikalingų Teismo darbui.

4.7

Atsižvelgiant į šį sudėtingumą galima tik pasidžiaugti, kad naujosios nuostatos, kurios bus įtrauktos į Reglamentą „Briuselis I“, yra paprastos.