12.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/15

—

Sutarties 152 straipsnį, kuriame nustatoma, kad visos Bendrijos institucijos, nustatydamos ir įgyvendindamos visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, užtikrina žmonių sveikatos aukšto lygio apsaugą ir kad Bendrijos veiksmai papildo nacionalinę politiką;

—

Komisijos komunikatą dėl Europos bendrijos sveikatos apsaugos strategijos (1);

—

Tarybos rekomendaciją dėl jaunimo girtavimo (2), kuria Komisijos prašoma bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis visapusiškai pasinaudoti visomis Bendrijos politikos kryptimis sprendžiant rekomendacijoje nurodytus klausimus, inter alia, nacionaliniu ir Europos lygiu rengiant sveikatingumo skatinimo politiką, skirtą su alkoholiu susijusioms problemoms spręsti;

—

2001 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl Bendrijos strategijos dėl alkoholio daromos žalos mažinimo (3), kurios buvo pakartotos 2004 m. Tarybos išvadose (4);

—

tai, kad Taryba pritarė (5) Komisijos komunikatui „ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“ (6), įskaitant jo pagrindines temas ir veiksmus, ir kad paprašė Komisijos nuo 2008 m. reguliariai ją informuoti apie daromą pažangą tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu;

—

tai, kad Europos Teisingumo Teismas ne kartą nurodė, jog visuomenės sveikata yra vienas iš svarbiausių Sutarties 30 straipsniu saugomų interesų, ir kad, atsižvelgiant į Sutartyje nustatytus apribojimus, valstybės narės turi teisę spręsti dėl sveikatos apsaugos lygio, kurį jos nori užtikrinti savo nacionaline politika ir teisės aktais (7);

—

1995 m. visų ES valstybių narių patvirtintą PSO Europos alkoholio chartiją, ypač etinį principą, kad visi vaikai, paaugliai ir jaunimas turi teisę augti nuo neigiamų alkoholio vartojimo padarinių apsaugotoje aplinkoje ir būti kuo labiau apsaugoti nuo alkoholinių gėrimų reklamos;

—

darbą, vykdomą remiantis Pasaulinės sveikatos asamblėjos priimta rezoliucija „Alkoholio vartojimo žalingais kiekiais mažinimo strategijos“ (WHA61.4), kuria Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio direktoriaus prašoma parengti alkoholio vartojimo žalingais kiekais mažinimo pasaulinės strategijos projektą, kuris turi būti įtrauktas į dokumentų rinkinį, skirtą 2010 m. sausio mėn. įvyksiančiam 126-am Vykdomosios valdybos posėdžiui.

—

pagrindinė atsakomybė už nacionalinę alkoholio kontrolės politiką tenka valstybėms narėms ir kad taikydama ES alkoholio kontrolės strategiją Komisija gali toliau remti ir papildyti nacionalinę visuomenės sveikatos apsaugos politiką;

—

alkoholio vartojimas žalingais ir pavojingais kiekiais yra trečias didžiausias blogos sveikatos ir ankstyvos mirties Europos Sąjungoje rizikos veiksnys po tabako ir aukšto kraujospūdžio veiksnių (8);

—

daug Bendrijos politikos krypčių gali daryti teigiamą arba neigiamą poveikį sveikatai bei gerovei ir kad priimant sprendimus visose politikos srityse yra svarbu įvertinti jų poveikį sveikatai;

—

valstybėse narėse alkoholio daromos žalos, ypač pažeidžiamų asmenų grupei, keliuose ir darbo vietose, lygis vis dar yra aukštas ir kad nustatyta, jog 15 % ES suaugusių gyventojų reguliariai vartoja alkoholį žalingais kiekiais, jog 5–9 milijonai vaikų ES neigiamą alkoholio vartojimo poveikį patiria šeimose, jog alkoholio vartojimas žalingais ir pavojingais kiekiais lemia beveik 16 % vaikų išnaudojimo bei nepriežiūros atvejų ir jog dėl alkoholio vartojimo žalingais ir pavojingais kiekiais kasmet gimsta 60 000 nepakankamo svorio naujagimių (9)  (10);

—

didesnį alkoholio vartojimo žalingais kiekiais poveikį patiria abiejų lyčių jaunesnio amžiaus grupių atstovai. 15–29 metų amžiaus grupėje daugiau nei 10 % moterų mirčių ir apie 25 % vyrų mirčių yra susijusios su alkoholio vartojimu pavojingais kiekiais (11), be to, vaikų ir paauglių alkoholio vartojimas žalingais kiekiais taip pat daro neigiamą poveikį mokymosi rezultatams;

—

su alkoholiu susiję klausimai taip pat yra aktualūs Bendrijai, nes pasireiškia tarpvalstybinis aspektas ir neigiamas poveikis ekonomikos ir socialiniam vystymuisi bei visuomenės sveikatai;

—

alkoholio rinkodara, kartu su kitų susijusių faktorių poveikiu, pavyzdžiui, šeimos atliekamo vaidmens ir socialinės aplinkos, yra vienas iš veiksnių, didinančių tikimybę, kad vaikai ir paaugliai pradės vartoti alkoholį, o jau pradėję ims jo vartoti daugiau (12);

—

visoje ES kainos požiūriu alkoholis tapo labiau prieinamas 1996–2004 m. (13), o tinkamai parengta nacionaline alkoholio kainų nustatymo politika, ypač derinant ją su kitomis prevencijos priemonėmis, galima daryti poveikį alkoholio vartojimo žalingais ir pavojingais kiekiais lygiui ir jo visų pirma jaunimui daromai žalai (14);

—

suvartodami tą patį alkoholio kiekį vargingiau gyvenantys asmenys gali patirti neproporcingai daugiau alkoholio daromos žalos, o tai iš dalies lemia visuomenės grupių sveikatos skirtumus bei valstybių narių sveikatos skirtumus (15);

—

alkoholio vartojimas žalingais kiekiais didesnį poveikį daro vyresnio amžiaus (60 metų ir vyresniems) žmonėms nei kitiems suaugusiems asmenims ir kad per pastaruosius dešimt metų gerokai padaugėjo su alkoholio vartojimu susijusių vyresnio amžiaus asmenų mirčių, ir kad kai kuriais atvejais mirtingumas padidėjo daugiau nei du kartus (16);

—

yra ryšys tarp alkoholio vartojimo žalingais kiekiais ir užkrečiamųjų ligų, pvz., ŽIV/AIDS, tuberkuliozės, bei motinų sveikatos (17);

—

PSO regioninio konsultavimo posėdyje Europoje (18) buvo pabrėžta, kad ištekliai, skirti politikos ir adekvačios priežiūros tiems, kuriems tos priežiūros reikia, įgyvendinimui laikomi labai svarbiais.

—

ES alkoholio kontrolės strategijoje pripažįstama, kad atskirose valstybėse narėse yra nusistovėję skirtingi alkoholio vartojimo kultūros įpročiai ir kad priimamose priemonėse turi būti atsižvelgta į nacionalinių poveikio vertinimų rezultatus (19);

—

reikia konsultuoti ir remti alkoholio daromos žalos paveiktus vaikus, paauglius, jaunimą ir (arba) šeimas;

—

reikia duomenis apie 60 metų amžiaus ir vyresnius asmenis įtraukti į esamas ES valstybių narių ir ES informacines sistemas;

—

reikia nagrinėti įvairių amžiaus grupių moterų ir vyrų elgesio modelius siekiant geriau pritaikyti alkoholio vartojimo prevencines priemones, kad būtų tinkamai šalinami įvairūs pavojai;

—

socialiniais veiksniais pagrįsti sveikatos skirtumai, be kitų veiksnių, yra stipriai susiję su alkoholio vartojimu priežasties ir pasekmės ryšiais. Gerai žinoma, kad alkoholio vartojimas žalingais kiekiais savaime kelia riziką arba yra lemiamas tam tikrų užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų veiksnys bei daro poveikį darbo jėgos sveikatai.

—

taikyti ES alkoholio kontrolės strategijoje pateiktus geros praktikos pavyzdžius ir naudotis turimais duomenimis apie veiksmingas alkoholio daromos žalos mažinimo priemones, atsižvelgiant į nustatytus penkis prioritetinius teminius tikslus: apsaugoti jaunimą, vaikus ir negimusius vaikus; mažinti sužeidimų ir mirčių skaičių kelių eismo įvykiuose, susijusiuose su alkoholio vartojimu; užkirsti kelią alkoholio daromai žalai suaugusiems asmenims ir mažinti neigiamą poveikį darbo vietose; informuoti, šviesti ir didinti informuotumą apie alkoholio vartojimo žalingais ir pavojingais kiekiais poveikį; ir parengti bei palaikyti bendrą duomenų bazę ES lygiu;

—

skatinti įvairius sektorius apimantį požiūrį ir derinant šiuos veiksmus bei ES lygiu atliekamą darbą stiprinti arba rengti, atitinkamais atvejais, išsamias nacionalines strategijas arba veiksmų planus, pritaikytus pagal nacionalinius poreikius, ir iki 2011 m. Komisijai pateikti padėties pokyčių ir rezultatų ataskaitas;

—

naudotis veiksmingiausiomis priemonėmis siekiant nacionaliniu lygiu alkoholio kontrolės politikos srityje užtikrinti griežtą reguliavimą ir vykdymą;

—

apsvarstyti kainų nustatymo politikos, pavyzdžiui, taisyklių, taikomų „laimės valandoms“, specialių mokesčių, taikomų maišytiems gėrimams ir nemokamai siūlomiems alkoholiniams gėrimams, kaip vienos iš veiksmingų alkoholio daromos žalos mažinimo priemonių, ypač kai ji derinama su kitomis prevencijos priemonėmis, vaidmenį;

—

spręsti su senėjančios visuomenės gerove ES susijusius klausimus, įskaitant alkoholio vartojimo žalingais kiekais poveikį sveikam ir oriam senėjimui ES lygiu, ir prisidėti didinant priežiūros specialistų, neformalios priežiūros paslaugas teikiančių asmenų ir vyresnio amžiaus piliečių informuotumą apie galimą vaistų ir alkoholio sąveiką.

—

visuomenės sveikata grindžiamą alkoholio kontrolės politiką laikyti prioritetine darbotvarkės iki 2012 m. sritimi, kad būtų galima prisiimti tvarius ir ilgalaikius įsipareigojimus mažinti alkoholio daromą žalą ES lygiu, ir išnagrinėti Komisijos vykdomo darbo remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą ES kito etapo prioritetus;

—

geriau nustatyti, platinti ir stebėti veiksmingas priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio vartojimo žalingais kiekiais poveikį sveikatai ir socialinį poveikį;

—

geriau rengti ir platinti įrodymais grindžiamus prevencinių programų, kuriomis siekiama mažinti alkoholio daromą žalą nėštumo metu ir vairuojant, pavyzdžius;

—

sveikatos priežiūros skirtumų mažinimą pripažinti vienu iš politikos prioritetų ir pripažinti, kad juos mažinti reikia taikant tiek socialines, tiek alkoholio vartojimo prevencijos intervencines priemones, atsižvelgiant į socialinius veiksnius;

—

alkoholinių gėrimų grandinės subjektus įtraukti į aktyvų darbą įgyvendinant reguliavimo priemones, kad jų produktai būtų gaminami, platinami ir pardavinėjami atsakingai, kad būtų galima mažinti alkoholio daromą žalą. Be to, apsvarstyti, kaip patobulinti nacionalinių ir ES alkoholio rinkodaros taisyklių įgyvendinimą, siekiant vaikus ir paauglius veiksmingai apsaugoti nuo alkoholio rinkodaros poveikio;

—

užtikrinti, kad bendradarbiaujant su sveikatingumą propaguojančiais subjektais būtų parengti, įgyvendinami bei prižiūrimi savireguliavimo standartai bei kodeksai;

—

į esamas informacines sistemas įtraukti mokslinius duomenis apie 60 metų amžiaus ir vyresnių asmenų alkoholio vartojimą ir alkoholio vartojimo žalingais kiekais jiems daromą žalą;

—

plėsti alkoholio vartojimo žalingais kiekiais ir infekcinių ligų, pavyzdžiui, ŽIV/AIDS ir tuberkuliozės, ryšių nustatymo mokslinius tyrimus;

—

rengti ir įgyvendinti ankstyvo nustatymo ir ankstyvosios intervencijos procedūras pirminės ir vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros bei mokinių sveikatos priežiūros sistemose;

—

skatinti imtis iniciatyvų, skirtų didinti informuotumą apie alkoholio vartojimo žalingais kiekais poveikį sveikatai ir socialinei gerovei, kurios yra holistinio požiūrio, numatyto sveikatingumą propaguojančių mokyklų koncepcijoje, dalis;

—

apsvarstyti, kaip geriausia informuoti ir šviesti vartotojus, įskaitant tyrimus, kaip alkoholio etiketės gali padėti vartotojams įvertinti jų suvartojamus kiekius arba informuoti juos apie pavojų sveikatai;

—

atsižvelgti į šias išvadas rengiant Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją ir remiant jos įgyvendinimą.

—

toliau tvirtai remti valstybes nares, rengiančias išsamią, veiksmingą ir tvarią nacionalinę alkoholio kontrolės politiką;

—

imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad nustatant ir įgyvendinant visų atitinkamų sričių Bendrijos politiką bei veiklą būtų pripažįstamas tikslas mažinti alkoholio daromą žalą sveikatai ir socialinę žalą;

—

atitinkamais atvejais apsvarstyti, kokių veiksmų toliau reikia imtis siekiant apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo alkoholio daromos žalos, visų pirma mažinti alkoholio vartojimo iki nustatyto amžiaus ribos atvejus, išgertuvių atvejus, alkoholio rinkodaros poveikį ir žalą, daromą vaikams, augantiems alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose;

—

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis plėsti žinias apie dabartines tarpvalstybines problemas ES, kylančias dėl neteisėtos prekybos alkoholiniais gėrimais, jų tarpvalstybinės rinkodaros ir mažmeninių pardavimo kainų skirtumų;

—

plėsti žinias apie alkoholio poveikį darbo vietose ir apie tai, kaip kovoti su alkoholio vartojimu žalingais kiekais platesniame kontekste: vykdant traumų ir ligų prevenciją bei skatinant sveikatingumą;

—

ne vėliau kaip 2012 m. Tarybai pateikti Komisijos darbo pažangos ir rezultatų ataskaitą ir valstybių narių vykdomos veiklos ataskaitą;

—

nustatyti Komisijos darbo alkoholio kontrolės ir sveikatos srityje kito etapo prioritetus, kai 2012 m. baigs galioti dabartinė strategija.