31.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 161/21

A.

kadangi būsimos Europos šalių visuomenės požiūriu labai svarbu investuoti į veiksmus, skirtus jaunuoliams, visų pirma, tuomet, kai jaunuolių dalis bendrame gyventojų skaičiuje nuolatos mažėja,

B.

kadangi visi jaunuoliai visuomenei suteikia papildomos vertės, ir tai reikia pripažinti,

C.

kadangi dabartinėms kartoms, formuojančioms šiandienos politiką, tenka didelė atsakomybė už jaunimą ir ateities kartas; kadangi politikai ir mokslininkai turi atsižvelgti į jaunų žmonių požiūrį, t. y. suteikti jiems progą pareikšti savo nuomonę,

D.

kadangi Europos Sąjunga turi svarbių priemonių, susijusių su jaunimo politika, tačiau valstybės narės turi šias priemones visiškai išnaudoti, perkeli ir integruoti,

E.

kadangi užimtumas reiškia daugiau nei tik apmokamą darbą: jis yra socializacijos veiksnys ir gali būti svarbus paramos, taip pat asmens struktūros ir tapatumo formavimo šaltinis,

F.

kadangi dėl nesaugios darbo rinkos padėties jaunimas gali būti priverstas susilaikyti nuo šeimos kūrimo arba jį atidėti, ir tai darytų neigiamą poveikį demografiniams pokyčiams,

G.

kadangi dėl to, kad šiandienos Europos jaunimas susiduria su didėjančio nedarbo lygio problema ir dėl to, kad ekonomikos krizė daro didelį poveikį jaunimui, o su nedarbu ypač susidurs veikiausiai mažai išsilavinę jaunuoliai, kadangi dėl to svarbu pasirūpinti, kad jaunuoliai gautų kuo geresnį išsilavinimą ir taip užtikrinti, kad jie greitai įsilietų į darbo rinką ir joje tvariai dalyvautų,

H.

kadangi reikia sudaryti palankesnes visų jaunuolių prieigos prie aukštos kokybės visų lygių švietimo ir mokymo sąlygas, be to, turėtų būti toliau skatinamos galimybės mokytis visą gyvenimą,

I.

kadangi reikia sudaryti palankesnes sąlygas jaunuoliams pereiti iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką,

J.

kadangi būtina kuo skubiau ir skubos tvarka spręsti tokias problemas kaip mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičius ir paauglių bei jaunų kalinių neraštingumas,

K.

kadangi jaunuoliams labai svarbūs sveikatos, būsto ir aplinkos klausimai, galintys turėti rimtų padarinių jų gyvenimui ir ateičiai; kadangi būtina sudaryti palankias sąlygas švietimo, užimtumo, socialinės įtraukties ir sveikatos priežiūros srityse,

L.

kadangi jaunimui, nors ir turinčiam galimybę remtis sveika šeimos aplinka, reikalinga parama jo savarankiškumo ir nepriklausomumo poreikiui patenkinti,

M.

kadangi aplinkosaugos aspektai nėra aiškiai įtraukti į Komisijos komunikatą ir Tarybos rezoliuciją, nors jie labai svarbūs jauniems žmonėms ir turi didelį poveikį ateities kartų sveikatai, gyvenimo kokybei ir gerovei; kadangi dėl to atitinkamose ES jaunimo strategijos veiklos srityse turėtų būti aiškiai nurodyti aplinkos apsaugos klausimai,

N.

kadangi aktyvus dalyvavimas visuomenės gyvenime yra svarbus ne tik kaip galimybių jaunuoliams suteikimo būdas, nes aktyviai dalyvaudami visuomenės gyvenime jaunuoliai taip pat prisideda prie savo asmeninio tobulėjimo, pagerina savo integraciją į visuomenę, įgyja įgūdžių ir gerina atsakomybės jausmą,

O.

kadangi jaunimo darbas svarbus ES jaunimo strategijoje kaip prasminga jaunimui skirta ir jo vykdoma laisvalaikio veikla, tačiau kartu siekiant įgyti įgūdžių ir tobulinti asmenybę,

P.

kadangi dalyvaujant visuomenės gyvenime įgytos žinios ir patirtis skatina supratimą apie demokratiją ir jos procesus bei aktyvų dalyvavimą juose,

Q.

kadangi jauni žmonės turėtų būti geriau informuojami apie Europos programas, kurios duoda naudos jaunimui, kad būtų padidintas jų dalyvavimas,

R.

kadangi vykdant veiksmingą jaunimo politiką, galima prisidėti prie Europos mentaliteto vystymo,

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas“;

2.

palankiai vertina Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.);

3.

pabrėžia, kad valstybių narių vartojama jaunimo sąvokos apibrėžtis skiriasi; pažymi, kad šiai sąvokai turėjo įtakos skirtingos socialinės aplinkybės ir kad šis faktas sudaro prielaidas kiekvienos valstybės narės skirtingam požiūriui;

4.

laikosi nuomonės, kad Bendrijų programose ir fonduose turi būti atsižvelgiama į Europos siekius jaunimo atžvilgiu;

5.

ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti Lisabonos sutarties nuostatas dėl jaunimo politikos, pvz., dėl jaunų žmonių dalyvavimo demokratiniame gyvenime skatinimo, ypatingo dėmesio jauniems sportininkams ir sportininkėms ir teisinio Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo;

6.

patvirtina, kad sustiprintas atvirasis koordinavimo metodas, kai tinkamai atsižvelgiama į subsidiarumo principą, yra tinkama bendradarbiavimo sprendžiant jaunimo politikos srities problemas priemonė, nepaisant jo trūkumų, kaip antai riboto naudojimo, teisėtumo stokos, efektyvaus bendradarbiavimo tarp „ekspertų“ ir išrinktų politikų nebuvimo, tinkamo suderinimo su nacionaliniais prioritetais stokos ir aiškiai tarp įvairių lygmenų nepaskirstytos atsakomybės pavojaus; mano, kad siekiant ilgalaikių rezultatų reikėtų sustiprinti atvirąjį koordinavimo metodą;

7.

pabrėžia, kad taikant atvirąjį koordinavimo metodą reikia tvirtos visų dalyvaujančių šalių politinės valios, jei siekiama, kad būtų gauta kuo geresnių rezultatų; mano, kad įgyvendinimo trūkumai – pagrindinė kliūtis siekiant užsibrėžtų tikslų;

8.

pripažįsta, kad siekiant šios strategijos tikslų svarbus institucijų bendradarbiavimas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir ragina Komisiją, valstybes nares ir jaunimo atstovus aktyviai dalyvauti įgyvendinant jaunimo strategiją;

9.

ragina Europos Parlamentą, Komisiją ir Tarybą glaudžiau bendradarbiauti jaunimo klausimais ir pabrėžia, kad reikia skatinti glaudesnį jų bendradarbiavimą su valstybių narių parlamentais ir tarp pačių parlamentų taikant atvirąjį koordinavimo metodą;

10.

palankiai vertina tai, kad pateikiama aiški veiklos, grindžiamos dviem aspektais, apibrėžtis ir pristatomi darbo metodai, ir ypač palankiai vertina tai, kad pateikiamas aiškus įgyvendinimo priemonių, kurias nustatė Taryba, sąrašas; prašo įtraukti Europos Parlamentą nustatant darbo ciklų prioritetus; ragina bendradarbiauti Europos lygmeniu jaunimo reikalų srityje, taip pat prašo, kad šis bendradarbiavimas būtų grindžiamas įrodymais, tikslingas ir konkretus;

11.

pabrėžia, kad reikia parengti aiškių ir vartotojams lengvai suprantamų Europos ir nacionalinio lygmenų rodiklių, kuriais remiantis būtų galima pagerinti, praplėsti ir atnaujinti žinias apie realią jaunimo padėtį bei įvertinti ir palyginti pažangą, kuri daroma siekiant bendrai nustatytų tikslų; pabrėžia nuolatinės stebėsenos ir vertinimo svarbą;

12.

pažymi, kad svarbu įvertinti ES jaunimo strategijos įgyvendinimo padėtį; pabrėžia, kad siekiant geriau informuoti visuomenę valstybių narių pažangos, kurios pasiekta jaunimo politikos srityje, ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai; pabrėžia, kad būtina stebėti Europos jaunimo gyvenimo vystymąsi ir nustatyti pokyčius, kad būtų galima įvertinti faktinę pažangą;

13.

mano, kad turi būti labiau išvystyta mokymosi bendradarbiaujant veikla, kaip priemonė, kuria palengvinamas keitimasis gera patirtimi ir prisidedama prie nacionaliniu lygmeniu vykdomos veiklos nuoseklumo;

14.

laikosi nuomonės, kad siekiant parengti visapusišką ES jaunimo strategiją, jaunimo srities politika ir ES programos ir veiksmai turi būti kuriami taip, kad jie tarpusavyje derėtų ir kad šis procesas būtų tikslus ir skaidrus; visų pirma mano, kad rezultatai, susiję su ES programų įgyvendinimu, savo ruožtu padėtų formuoti jaunimo politikos kryptis ir apskritai ES jaunimo strategiją, ir atvirkščiai;

15.

taip pat pabrėžia būtinybę intensyviai vertinti esamas jau vykdomas programas, siekiant sukurti patikimą kokybės vadybą ir taip prireikus patobulinti būsimas programas;

16.

pabrėžia, kad reikia sutelkti ir pritaikyti jaunimui skirtas ES programas ir socialinius fondus, jaunimui sudaryti palankesnes sąlygas jais naudotis ir supaprastinti prieigos prie jų tvarką; pabrėžia, kad labai svarbu rasti praktišką ir nebiurokratišką sprendimą, kaip įgyvendinti integruotą jaunimo gyvenimo pagerinimo strategiją; pabrėžia, kad įgyvendinant jaunimui skirtas programas labai svarbus jaunimo dalyvavimas, nes taip galima geriau suprasti jo poreikius;

17.

pabrėžia svarbų programų „Comenius“, „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ vaidmenį rengiant Europos švietimo ir mokymo politiką; pakartoja, kad laiko šias programas politiniu prioritetu ir ES jaunimo strategijos, ypač kitos kartos daugiamečių programų, kertiniu akmeniu;

18.

mano, kad turi būti dar labiau skatinamas jaunimo judumas Europoje, o įgyvendinant judumo programas turi būti palikta pakankamai erdvės ir skiriamas dėmesys jaunimo mainams kitose, o ne formaliojo švietimo, srityse;

19.

tikisi, jog įgyvendinant naująsias judumo programas Europos Komisija skirs ypatingą dėmesį jaunų darbuotojų judumui, ir prašo dabar studentams taikomą specialią vizų išdavimo tvarką išplėsti įtraukiant jaunus darbuotojus;

20.

atkreipia dėmesį į būtinybę pasinaudoti žiniasklaida populiarinant jaunimo programas;

21.

pripažįsta, kad jaunimo gyvenimo padėties pagerinimas yra bendra užduotis, į kurią turi būti atsižvelgiama visose politikos srityse; ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti visuose skyriuose ir ministerijose kurti jaunimo sektorių, kuris padėtų stiprinti atitinkamų jaunimo politikos priemonių plėtrą; taip pat ragina Komisiją generaliniuose direktoratuose paskirti už jaunimo reikalus atsakingus asmenis ir kelti jų kvalifikaciją; mano, kad turėtų būti siekiama vertinti Komisijos dokumentus atsižvelgiant į jaunimo politikos perspektyvas; taigi labai palankiai vertina tarpsektorinį požiūrį kaip būtiną veiksnį siekiant kiek įmanoma didesnio veiksmingumo; mano, kad jaunimo klausimų įtraukimas į visas politikos sritis – pagrindinis jaunimo strategijos sėkmės veiksnys;

22.

pabrėžia poreikį Europos lygmeniu institucionalizuoti teisingumą tarp kartų ir šį principą taikyti valstybėse narėse siekiant teisingai reguliuoti santykius tarp kartų;

23.

ypač pabrėžia, kad pasaulio ekonomikos krizė daro didelį poveikį jaunuoliams, taigi į šią krizę turi būti visapusiškai atsižvelgiama nustatant veiksmų sričių prioritetus; mano, kad tai turėtų būti daroma išskiriant įvairias krizės įveikimo strategijos pagalbines priemones socialinėje srityje ir kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti socialinių apsaugos tinklų ir socialinės apsaugos sistemų peržiūrai;

24.

pabrėžia, kad svarbu mažinti visų rūšių jaunuolių diskriminaciją, pvz., dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos, negalios, amžiaus ir lytinės orientacijos;

25.

pabrėžia, kad svarbu laikyti jaunimą su ES socialine vizija susijusia prioritetine grupe;

26.

ypač pabrėžia, kad negalią turintiems jaunuoliams reikia suteikti veiksmingą specialiai jiems pritaikytą paramą, taip pat tikrų ir lygių galimybių, susijusių su fizine, jutimine ir pažintine prieiga prie švietimo, užimtumo, kultūros, laisvalaikio, sporto, socialinės veiklos ir pilietinių bei visuomeninių reikalų tvarkymo sričių;

27.

ragina imtis tokių priemonių, kurias įgyvendinant būtų užtikrinama įvairovė ir sėkmingas jaunuolių ir vaikų integravimas;

28.

ragina valstybes nares nustatyti tarpsektorinius ryšius tarp jaunimo politikos bei švietimo, mokymo, užimtumo, kultūros ir kitų politikos sričių;

29.

pabrėžia stiprių sąsajų tarp jaunimui ir vaikams skiriamos politikos būtinybę;

30.

ragina valstybes nares stiprinti švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų, t. y. sričių, kurios sudaro vadinamąjį žinių trikampį, sąveiką kaip pagrindinį augimo ir darbo vietų kūrimo veiksnį; primygtinai siūlo skatinti rengimą bendrų kriterijų didesniam abipusiam neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo pripažinimui, pvz., paspartinant Europos kvalifikacijų sistemos (angl. EQF), skiriamos kvalifikacijoms pripažinti, skaidrumui užtikrinti ir įgūdžiams įteisinti, diegimą;

31.

ragina valstybes nares imtis daugiau iniciatyvų siekiant investuoti į įgūdžius, tinkamus paklausiems darbams, ir skatina susieti švietimo programas su darbo rinkos poreikiais, parengti teisės aktus dėl trumpalaikio profesinio mokymo (jei dar reikia) ir, jei įmanoma, taikyti priemones, skirtas įgūdžiams įteisinti ir kvalifikacijoms pripažinti;

32.

atkreipia dėmesį į ankstyvo išėjimo iš mokyklos problemą ir į poreikį imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad kuo didesnė jaunų žmonių dalis mokytųsi visą privalomojo švietimo laikotarpį;

33.

primygtinai ragina valstybes nares padidinus finansavimą skatinti visų jaunuolių judumą mokymosi ir profesinio mokymo tikslais, nes tai – pagrindinis mokymosi ir darbo patirties įgijimo veiksnys; pabrėžia jaunimo judumo svarbą ir regionuose, kurie ribojasi su ES, užtikrinant gausų dalyvavimą jaunimui naudingose Europos programose;

34.

ragina valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų įgyvendinti strateginiai tikslai ir pasiektos gairės, nustatytos pagal Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“), ypač susijusios su prastą pagrindinį išsilavinimą turinčiais asmenimis ir anksti mokyklas paliekančiais mokiniais;

35.

ragina valstybes nares sukurti pakankamai galimybių pasitraukusiems iš švietimo sistemos vėl į ją integruotis, o turintiems profesinį išsilavinimą – atitinkamų galimybių siekti aukštesnio lygio išsilavinimo ir skatina jas pasiūlyti tikslines programas, skirtas jauniems žmonėms, kurie laiku neįsigijo išsilavinimo ar anksčiau paliko mokyklą dėl sudėtingų aplinkybių arba prastų pasirinkimo galimybių;

36.

pabrėžia jaunų žmonių galimybių pasinaudoti orientavimo ir konsultavimo paslaugomis, palengvinančiomis perėjimą nuo mokslų prie darbo, svarbą;

37.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad vaikai ir jaunuoliai, kad ir koks būtų jų šeimų teisinis statusas, turėtų teisę gauti valstybinį išsilavinimą, kurį teikiant ir tinkamai gerbiant jų kultūrą ir kalbą jiems būtų padedama įgyti būtinų valstybės narės, kurioje jie gyvena, kalbos ir kultūros žinių, kurios padėtų jiems integruotis;

38.

ragina valstybes nares užtikrinti lygias jaunuolių švietimo galimybes nepriklausomai nuo jų socialinės kilmės ir finansinės padėties, ir užtikrinti lygias švietimo galimybes mažiau galimybių turintiems jaunuoliams iš mažas pajamas gaunančių šeimų;

39.

ragina valstybes nares įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir užtikrinti įtraukųjį ugdymą formaliojo ir neformaliojo švietimo srityje;

40.

pabrėžia naujos, veiksmingos ir tęstinės mokytojų mokymo sistemos svarbą siekiant padėti jauniems studentams kuo geriau susidoroti su mūsų greitai kintančios visuomenės iššūkiais;

41.

pabrėžia žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo svarbą;

42.

primena švietimo vaidmens svarbą siekiant teigiamai vystyti asmeninį požiūrį;

43.

labai susirūpinęs dėl to, kad daugėja darbo neturinčių, nepakankamai užimtų ir užimtumo garantijų neturinčių jaunuolių, ypač dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis; tvirtai remia raginimą Europos Vadovų Tarybai užtikrinti, kad jaunimo aspektas būtų įtrauktas į Lisabonos strategiją po 2010 m. ir strategiją „Europa 2020“, ir remti iniciatyvas, atitinkančias Europos jaunimo pakto bendruosius tikslus; ryžtingai remia pasiūlymą ekonomikos atkūrimo planuose, įtrauktuose į kovos su ekonomikos ir finansų krize planus, numatyti tinkamas jaunimui skirtas priemones;

44.

pabrėžia, kad būtina siekti Europos Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslų ir mano, kad atnaujinta darbotvarkė „ES 2020“ turėtų suteikti ES galimybę visapusiškai atsigauti po krizės greitai pereinant prie novatoriškos ekonomikos, skatinančios kurti darbo vietas; atsižvelgdamas į tai ragina, kad atnaujintoje Lisabonos darbotvarkėje daugiau dėmesio būtų skirta jaunimui;

45.

ragina valstybes nares imtis veiksmų prieš darbo vietų neužtikrintumą ir prastas darbo sąlygas, su kuriomis jaunimas susiduria darbo rinkoje, ir aktyviai remti profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo derinimo priemones;

46.

primygtinai ragina valstybes nares vykdant užimtumo politiką atsižvelgti į kartų aspektą;

47.

ragina valstybes nares gerinti jaunuolių galimybes gauti bet kokio pobūdžio darbą ir geras darbo sąlygas, kad būtų išvengta neatitikimo tarp įgūdžių ir darbo reikalavimų, dėl kurio nepanaudojami gabumai; atsižvelgdamas į tai rekomenduoja pagerinti stažuočių kokybę, taip pat stiprinti stažuotojų teises užtikrinant, kad dauguma stažuočių programų suteiktų jauniems žmonėms įgūdžių, kurie padėtų jiems susirasti apmokamą darbą;

48.

be to, ragina valstybes nares suteikti daugiau galimybių įsidarbinti, vykdyti mažiau galimybių turinčių jaunuolių socialinės apsaugos politiką, užtikrinti lygias galimybes provincijos ir miestų jaunimui ir teikti ypatingą paramą jaunoms motinoms;

49.

primena protų nutekėjimo pavojų ir neigiamus padarinius jaunuolių kilmės šalims; ragina valstybes nares ištirti ir parengti strategijas, kuriomis būtų siekiama išlaikyti jaunimą šalyse ir regionuose, kuriems būdinga įvairių formų emigracija, pvz., vadinamasis protų nutekėjimas, taip pat kvalifikuotos arba pigios, lanksčiai dirbančios, nekvalifikuotos ir dažnai sezoninės darbo jėgos migracija;

50.

ragina valstybes nares užkirsti kelią atvejams, kai dėl lyties jauniems vyrams ir jaunoms moterims nustatomas skirtingas pajamų lygis;

51.

ragina valstybes nares globalizacijos amžiuje užtikrinti deramas darbo teises ir socialinę apsaugą, t. y. išlaikyti lankstumo ir saugumo principų taikymo pusiausvyrą;

52.

ragina valstybes nares užtikrinti visišką socialinių išmokų perkeliamumą, kad neiškiltų pavojus dirbančių judžių jaunuolių socialinei apsaugai;

53.

pabrėžia stažuočių įmonėse ir įstaigose studijų metu svarbą, nes jos gali palengvinti vėliau susirasti darbą;

54.

siūlo populiarinti jaunuolių verslumo kultūrą, juos išsamiau informuojant apie verslininkystę, remiant šiam tikslui skirtų Europos struktūrų ir tinklų plėtimą ir raginant jaunimą dirbti savarankiškai ir naudotis mikrokreditų ir mikrofinansų priemonėmis; pabrėžia visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą;

55.

pritaria, kad mokymo įstaigos ir pramonės atstovai turi bendradarbiauti ir kad reikalingos pažangios integracijos tarp universitetų ir įmonių formos;

56.

ragina valstybes nares remti jaunimui skirtas privačias iniciatyvas, taip pat ir nacionalines programas, papildančias Europos programas;

57.

atkreipia dėmesį į poreikį parengti politikos kryptis, kurios padėtų derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir skatinti jaunus žmones kurti šeimą; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad jauni žmonės turėtų pakankamai pajamų tam, kad galėtų savarankiškai priimti sprendimus, įskaitant sprendimą sukurti šeimą;

58.

pabrėžia, kad klimato kaita ir aplinkos pokyčiai, taip pat žala aplinkai daro neigiamą poveikį jaunuolių gyvenimui ir ragina imtis šioje srityje tvarios veiklos;

59.

ragina valstybes nares į mokymo programas įtraukti tinkamo pobūdžio ugdymą, kad būtų užkirstas kelias su sveikata ir aplinka susijusiems pavojams;

60.

apgailestauja dėl fakto, kad bendradarbiavimo programoje nėra jokios nuorodos į vartotojų apsaugos politiką; mano, kad kai kurios sveikatos problemos gali būti susijusios su nesveiko maisto gamyba ir prekyba juo;

61.

pabrėžia, kad rengiant vartotojų ir aplinkos apsaugos politiką būtina atsižvelgti į ypatingą jaunimo ir vaikų pažeidžiamumą; pabrėžia būtinybę užtikrinti aukštą jaunųjų vartotojų apsaugos lygį vykdant, pvz., informacijos ir švietimo kampanijas;

62.

pabrėžia, kad svarbu ir toliau kovoti su narkotikų ir alkoholio vartojimu ir tabako daroma žala bei su kitų formų priklausomybe, kaip antai azartiniai lošimai, visų pirma imantis prevencijos ir gydymo; ragina valstybes nares kuo tinkamiau pasinaudoti ES kovos su narkotikais veiksmų planu ir ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio ir kitų priklausomybės formų daromą žalą;

63.

taip pat primena, kad vaikai ir jaunuoliai žiniasklaidoje susiduria su įvairiomis smurtinio pobūdžio scenomis; siūlo, kad šis klausimas būtų toliau svarstomas ir kad būtų imtasi visų būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui jų psichikos sveikatai;

64.

siūlo mokyti jaunuolius naudotis naujosiomis technologijomis, vykdant mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis politiką ir perspėjant juos apie nekontroliuojamo šių priemonių naudojimo pavojų;

65.

pabrėžia, kad siekiant apsaugoti jaunimo sveikatą svarbu informuoti jį lytinio švietimo klausimais;

66.

pabrėžia, kad nepilnamečių nėštumo atvejai dažni ir jų nemažėja, ir ragina Komisiją bei valstybes nares informuoti jaunuolius apie šią problemą ir juos šviesti;

67.

ragina valstybes nares vaikams ir jaunuoliams imigrantams užtikrinti būtinąją sveikatos priežiūrą, nepriklausomai nuo jų šeimų teisinio statuso;

68.

pabrėžia sporto, kaip įvairaus pobūdžio veiklos, kuri skatina jaunuolius pasirinkti sveiką gyvenimo būdą ir ugdo bendro darbo įgūdžius, sąžiningumo ir atsakomybės jausmą, vaidmenį; taip pat pabrėžia jauniems žmonėms skirtos informacijos vaidmenį kovojant su smurtu stadionuose; ragina parengti specialias programas jauniems žmonėms su negalia;

69.

ragina valstybes nares, skatinant jaunuolius užsiimti mėgėjišku sportu, atsižvelgti į specifinius lyčių aspektus bei remti ir mažiau populiarias sporto šakas;

70.

pabrėžia jaunimo švietimo kampanijų kovos su dopingu srityje skatinimo svarbą remiant sąžiningą sportą;

71.

pabrėžia nuolatinio struktūrinio dialogo ir konsultacijų su jaunimu svarbą; primygtinai ragina skatinti jaunuolių ir jaunimo organizacijų dalyvavimą visais lygmenimis (vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu) struktūriniame dialoge, formuojant politiką, ypač jaunimo politiką, bet ne tik ją;

72.

pabrėžia konsultacijų su jaunimu metodo svarbą siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į įvairias jaunų žmonių nuomones; remia struktūrų, kurios suteiktų galimybę bendradarbiauti visoms suinteresuotosioms šalims, plėtrą ir tai, kad būtų daroma įtaka politikai ir sprendimams bei numatyti šioms struktūroms sukurti reikalingi ištekliai;

73.

ragina valstybes nares įtraukti jaunimo organizacijas į politikos formavimo procesą (taip pat ir vietos lygmeniu);

74.

pabrėžia reprezentatyvių jaunimo atstovų svarbą palaikant struktūrinį dialogą ir rekomenduoja Komisijai konsultuotis su nacionalinių jaunimo tarybų atstovais jaunimui prioritetinėmis temomis;

75.

pritaria dažnai keliamam pasiūlymui pripažinti ir remti jaunimo organizacijas ir jų svarbų indėlį į neformalų švietimą; ragina Komisiją ir Parlamentą skatinti valstybes nares steigti vietinius jaunimo parlamentus bei tarybas ir juos remti bei inicijuoti atitinkamas programas;

76.

pabrėžia, kad reikia įtraukti daugiau jaunuolių iš kuo įvairesnių jaunimo grupių, siekiant užtikrinti, kad atstovavimas būtų kuo įvairiapusiškesnis; palankiai vertina tai, kad dalyvavimas būtų skatinamas nuo ankstyvo amžiaus; atsižvelgdamas į tai ragina apsvarstyti klausimus, susijusius su ryšių tarp mokyklų, jaunimo organizacijų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų stiprinimu, ir primygtinai rekomenduoja skatinti didesnį neformalaus švietimo pripažinimą;

77.

siūlo parengti aktyviai visuomenės gyvenime dalyvaujantiems jauniems žmonėms skirtas apdovanojimų programas, kurių pagrindinis tikslas būtų sukurti teisių ir pareigų kultūrą;

78.

pabrėžia, kad reikia dėti ypatingas pastangas siekiant skatinti jaunų žmonių, gyvenančių atokiuose regionuose, kaimo vietovėse ir neturtinguose rajonuose, aktyvų dalyvavimą Europos veikloje; todėl apgailestauja, kad bendradarbiavimo programoje nesiūloma jokių konkrečių veiksmų, kuriais būtų siekiama geriau informuoti jaunuolius, ypač tuos, kurie gyvena atokiose vietovėse, ir tuos, kurie nedalyvauja politinių, visuomeninių arba nevyriausybinių organizacijų veikloje, apie ES programas; prašo Komisiją būtinai imtis iniciatyvos šioje srityje;

79.

pabrėžia būtinybę intensyvinti veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad mokslo, verslo ir politikos bendruomenės veiksmingai tarpusavyje keistųsi nuomonėmis ir informacija vietos, regionų, valstybių ir Europos lygmenimis;

80.

ragina valstybes nares sudaryti jaunuoliams palankesnes sąlygas naudotis naujosiomis technologijomis kūrybiškumui ir inovaciniams gebėjimams ugdyti bei domėjimuisi kultūra, menu ir mokslu skatinti;

81.

stebisi, kad Komisijos komunikate niekur aiškiai neužsimenama apie kultūrinius uždavinius; priduria, kad jie negali apsiriboti vien verslumu ir naujųjų technologijų naudojimu;

82.

palankiai vertina tai, kad Tarybos rezoliucijoje atsižvelgiama į socialinės ir kultūrinės veiklos, kuri papildo švietimo sistemos ir šeimos atliekamą vaidmenį, svarbą; pabrėžia, kad ši veikla taip pat labai svarbi kovojant su diskriminacija ir nelygybe, be to, ji prisideda prie to, kad pramogos, kultūra ir sportas jaunimui taptų prieinamesni;

83.

pabrėžia, kad svarbu remti ir pripažinti jaunimo kultūrą valstybėms narėms skirstant lėšas, nes tai ypač svarbu ugdant jaunimo kūrybingumą;

84.

palankiai vertina į Tarybos rezoliuciją įtrauktą pasiūlymą skatinti jaunų darbuotojų specializuotą mokymą kultūros, naujų žiniasklaidos priemonių ir tarpkultūrinės kompetencijos srityse;

85.

siūlo į kultūros ir žiniasklaidos politiką, programas ir veiksmus įtraukti jaunimo aspektą;

86.

mano, kad kultūros institucijos (pvz., muziejai, bibliotekos ir teatrai) turėtų būti skatinamos labiau pritraukti vaikus ir jaunimą;

87.

ragina Europos Komisiją ir Tarybą sukurti Europos jaunimo pasą, kad jaunimas visoje ES į kultūros institucijas galėtų patekti už labai mažą mokestį;

88.

palankiai vertina Tarybos sprendimą 2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais, taip pat priemones, numatytas Tarybos rekomendacijoje dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje;

89.

laikosi nuomonės, kad reikia remti jaunimo savanorišką veiklą, taip pat plečiant Europos savanorystės programą, ir padedant mažiau galimybių turintiems jaunuoliams įsipareigoti užsiimti savanoriška veikla;

90.

mano, kad, atsižvelgiant į universaliąsias paslaugas bendruomenei teikiančių valstybių narių asociacijos („Amicus“) parengiamųjų veiksmų vertinimo rezultatus turėtų būti numatytos tolesnės tokio pobūdžio priemonės;

91.

laikosi nuomonės, kad savanoriška veikla negali pakeisti profesinės apmokamos veiklos, bet ji naudinga visuomenei;

92.

ragina įdiegti ir tarpusavyje pripažinti „Europos savanorių pasą“, kuris papildytų jau egzistuojantį Jaunimo pasą; šiame pase būtų įrašytas vaikų ir jaunuolių atliekamas savanoriškas darbas ir jį būtų galima pateikti galimiems darbdaviams kaip kvalifikacijos pažymėjimą;

93.

palankiai vertina tai, kad 2010 m. paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, ypač ekonomikos ir finansų krizės, dėl kurios padarinių jaunuoliai ypač kenčia, aplinkybėmis;

94.

mano, kad, atsižvelgiant į visuomenių senėjimą, pagrindinis iškilęs iššūkis – vienodai gerų sąlygų visoms kartoms sudarymas; ragina valstybes nares, formuojant savo politikos kryptis, ypač ekonomikos ir finansų krizės metu, atsižvelgti į jaunimo ir ateities kartų interesus;

95.

pabrėžia, kad taip pat reikia parengti platesnių programų, kurios būtų skirtos nuo visuomenės atskirtų asmenų grupėms, kaip antai jauni imigrantai ir visi ypatingų poreikių turintys asmenys (neįgalieji, jaunuoliai, turintys reintegruotis į visuomenę po laikotarpio kalinimo įstaigose, benamiai, neturintieji nuolatinio darbo ir kitos asmenų grupės);

96.

pripažįsta, kad reikia ugdyti jaunų neįgalių asmenų sąmoningumą ir ragina Europos institucijas imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad ateityje jauni žmonės su negalia būtų visiškai integruoti į visuomenę;

97.

pakartoja savo prašymą užtikrinti lyčių lygybę nuo ankstyvo amžiaus ir visose gyvenimo srityse; šiuo atžvilgiu ypač palankiai vertina tai, kad Tarybos rezoliucijoje siekiama pagerinti vaikų priežiūrą ir skatinti atsakomybės pasidalijimą tarp tėvų, kad būtų galima lengviau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą tiek jaunoms moterims, tiek ir jauniems vyrams;

98.

pabrėžia būtinybę pasiekti, kad vaikai ir jaunuoliai suvoktų, jog bet kokio pobūdžio diskriminacija bet kokioje srityje yra nepriimtina, ir imtis ryžtingų veiksmų siekiant įveikti visų rūšių ekstremizmą;

99.

rekomenduoja, kad visose valstybėse narėse būtų teikiama pirmenybė tam, kad nė vienas nepilnametis nebūtų paliktas be socialinės rūpybos;

100.

pabrėžia įtraukios skaitmeninės erdvės svarbą; ragina valstybes nares sukurti koncepcijas, kurios sudarytų formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemų dalį, kuriomis būtų užtikrinta prieiga prie informacijos, išsilavinimo ir kultūros ir tobulinami jaunuolių naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis įgūdžiai;

101.

rekomenduoja priemonėms jaunimui ir kovai su narkotiku vartojimu ir prekyba žmonėmis besivystančiose šalyse naudoti tiesioginę paramą vystymuisi;

102.

pritaria tam, kad būtų skatinama visuotinės svarbos veikla, skirta ugdyti jaunų žmonių atsakomybės jausmą, kuris paskatintų juos savanoriškai dalyvauti klimato kaitos mažinimo, vystymosi arba humanitarinės pagalbos programose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina galimybes, kurias jauniems žmonėms, siekiantiems dalyvauti ES humanitarinėje veikloje, suteiks įsteigtas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimas būtų visapusiškai informuotas apie jo egzistavimą;

103.

ragina Komisiją toliau tirti bendradarbiavimo, susijusio su jaunimo savanoriška veikla tarptautiniu lygmeniu, plėtros galimybes;

104.

ragina valstybes nares plėtoti mainus su trečiosiomis šalimis ir bendruomenėmis bei skatinti vadinamąsias porinių projektų programas, siekiant užmegzti kultūrų dialogą ir jaunimą skatinti imtis bendrų projektų;

105.

ragina patobulinti ir visapusiškai įgyvendinti programą „Erasmus Mundus“;

106.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.