Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės
Europos Parlamentas
Prašom užpildyti šį lauką

Rytų Azija

Rytų Azija turi labai svarbią geostrateginę reikšmę ES ir susiduria su svarbiais geostrateginiais iššūkiais. Indijos ir Ramiojo vandenynų regione gyvena daugiau kaip 50 proc. pasaulio gyventojų. Du trečdaliai pasaulio prekybos konteineriais vyksta per Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną, jo jūrų keliai yra pagrindiniai prekybos ir energijos tiekimo maršrutai. 2021 m. rugsėjo mėn. priimta ES strategija dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, kuria siekiama padidinti ES dalyvavimą, megzti partnerystes, stiprinti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir spręsti pasaulinius iššūkius. Sąjunga koreguoja savo dabartines priemones, kad sustiprintų ES strateginį savarankiškumą. 2022 m. kovo mėn. Taryba oficialiai patvirtino Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį, pagal kurį skatinama atvira ir taisyklėmis grindžiama regioninio saugumo struktūra, įskaitant saugius jūrų maršrutus, pajėgumų stiprinimą ir didesnį karinio laivyno pajėgų aktyvumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
ES strategija apima septynias prioritetines sritis: tvarią ir įtraukią gerovę, žaliąją pertvarką, vandenynų valdymą, skaitmeninį valdymą ir partnerystes, junglumą, saugumą ir gynybą, taip pat žmogiškąjį saugumą.
Regione kyla opių saugumo klausimų, kaip antai, Šiaurės Korėjos keliama branduolinė problema, ginčai dėl Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūrų ir Taivano klausimas. Rytų Azijoje ES aktyviai veikia ekonomikos srityje ir ten skatina sąžiningą prekybą, daugiašališkumą, institucijų stiprinimą, demokratiją, gerą valdymą ir žmogaus teises.

Šioje faktų suvestinėje aprašomas Rytų Azijos regionas. Taip pat žr. faktų apie Pietų Aziją (5.6.7) ir apie Pietryčių Aziją (5.6.9) suvestines.

Teisinis pagrindas

  • Europos Sąjungos sutarties V antraštinė dalis (ES išorės veiksmai);
  • Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206–207 straipsniai (prekyba) ir 216–219 straipsniai (tarptautiniai susitarimai);
  • partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai (dvišaliai santykiai).

Kinija (Kinijos Liaudies Respublika)

ES ir Kinija oficialius diplomatinius ryšius užmezgė 1975 m. Tie santykiai buvo sustabdyti po 1989 m. protestų Tiananmenio aikštėje. Santykius ES atnaujino tik 1994 m., tačiau 1989 m. nustatytas ginklų embargas tebegalioja. Kadangi nėra išsamios bendros ES nustatytos ginklų embargo apibrėžties, atskiros valstybės narės gali ją aiškinti pagal savo nacionalinės teisės aktus.

Nuo 2012 m., kai prezidentu tapo Xi Jinping, Kinijos politinė padėtis labai pasikeitė. 2018 m. buvo patvirtinta persvarstyta konstitucija, pagal kurią Xi Jinpingui sudaromos sąlygos neribotą laiką, be kadencijų limito eiti Kinijos komunistų partijos generalinio sekretoriaus bei valstybės ir kariuomenės vadovo pareigas. Kinijos užsienio politikoje pastaruoju metu pradėta laikytis ryžtingesnio požiūrio ir ši šalis turi didžiausią pasaulyje aktyvių karinių pajėgų rezervą. Kinija yra antra (po JAV) pagal karinių išlaidų dydį pasaulyje. 2024 m. Kinijos gynybos biudžetas buvo apie 231 mlrd. JAV dolerių, t. y. 7,2 proc. didesnis nei 2023 m.

Kinija oficialiai pradėjo eksploatuoti savo trečiąjį lėktuvnešį „Fudzianas“ (pavadinimas nurodo į prieš Taivaną esančią provinciją) ir tai yra dalis jos nuolat dedamų pastangų iki 2027 m. sukurti visapusiškai modernias pajėgas, kurios galėtų konkuruoti su JAV karinėmis pajėgomis. Kinijoje taip pat statomas ketvirtasis lėktuvnešis ir pranešama, kad jis gali būti branduolinis. Kinijos karinio laivyno pajėgos karo laivus stato greičiau nei visos kitos valstybės kartu. Kinija plečia ir didina savo karines pajėgas Pietų Kinijos jūroje, Taivano sąsiauryje ir Malakos sąsiauryje, kurie yra nepaprastai svarbūs tarptautinei prekybai.

Nors bendra ES ir Kinijos 2020 m. strateginė bendradarbiavimo darbotvarkė sustiprino ryšius, santykiai nuo 2022 m. pablogėjo dėl Kinijos pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl jos ryžtingumo Taivano sąsiauryje. ES ir Kinijos dvišaliai santykiai pradėjo blogėti jau 2021 m., Kinijai pradėjus taikyti atsakomąsias priemones dėl ES sankcijų žmogaus teisių srityje.

ES užsienio reikalų ministrai susitiko 2023 m. gegužės mėn., o ES vadovai susitiko 2023 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryboje ir dar kartą patvirtino ES daugialypio požiūrio į Kiniją pagrįstumą, kaip išdėstyta 2019 m. kovo mėn. ES ir Kinijos strateginėje perspektyvoje, ją matant: kaip partnerę, kaip konkurentę ir kaip sisteminę varžovę, kai konkurencija ir varžymasis tapo ryškesni. ES vadovai sutaria, kad reikia bendradarbiauti su Kinija, kai tai atitinka ES interesus, kartu siekiant sumažinti strateginę priklausomybę (rizikos mažinimas, o ne atsiejimas). Nuo 2025 m. ES yra susirūpinusi dėl sisteminio Kinijos ekonomikos disbalanso, kuris apima iškraipančią pramonės politiką ir praktiką, kurios sukuria perteklinius pajėgumus ir daro neigiamą poveikį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėms. Europos įmonės Kinijoje vis dar susiduria su diskriminacija ir nevienodomis sąlygomis, o daugelis sektorių didžiąja dalimi tebėra uždaryti užsienio investicijoms.

ES yra susirūpinusi dėl didėjančios įtampos Taivano sąsiauryje ir prieštarauja vienašaliams pokyčiams jėga, ragindama Kiniją, kaip JT Saugumo Tarybos (JT ST) narę, laikytis tarptautinės teisės. ES taip pat išreiškė susirūpinimą žmogaus teisių klausimais Tibete, Sindziange ir Honkonge.

2023 m. gruodžio mėn. vykusiame 24-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime buvo aptarti pagrindiniai geopolitiniai ir ekonominiai klausimai. Vyko aukšto lygio dialogai klimato, skaitmeninės politikos, ekonomikos, strategijos ir žmogaus teisių klausimais. ES pabrėžė tris pagrindines sritis: 1) tarptautinius santykius, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje; 2) prekybą ir 3) taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos svarbą. Kinija daugiausia dėmesio skyrė prekybai ir investicijoms. Nepaisant vykstančių prekybos ginčų, pavyzdžiui, dėl tarifų Kinijos elektrinėms transporto priemonėms ir ES teiginių, kad Kinija diskriminuoja Europos gamintojus, ES ir Kinija planuoja kitą bendrą aukščiausiojo lygio susitikimą 2025 m., kad paminėtų 50-ąsias savo santykių metines.

Nuo 2013 m., kai buvo pradėta įgyvendinti Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, ji pasiekė kiekvieną pasaulio kampelį, propaguodama Kinijai būdingą globalizaciją, pvz., neskaidrų sutarčių sudarymą, Kinijos darbo standartus ir skolos politiką. Kinija siekia tapti pasaulio lydere aukštųjų technologijų pramonės ir skaitmeninių technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą bei 5G, srityse. 2021 m. ES pradėjo įgyvendinti strategiją „Global Gateway“ – daugialypę strategiją, kuria siekiama gerinti junglumą visame pasaulyje ir suburti ES, jos valstybes nares ir jų finansų ir vystymosi institucijas (Europos komandą). Strategija „Global Gateway“ yra svarbi ES geopolitinė priemonė. Ji padeda spręsti aktualiausias pasaulines problemas, pradedant kova su klimato kaita, baigiant sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, konkurencingumo didinimu ir pasaulinių tiekimo grandinių saugumo didinimu. Tai de facto alternatyva iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“ ir yra labai svarbi ES geopolitinė priemonė.

ES ir Kinija – svarbios prekybos partnerės. 2024 m. ES iš Kinijos importavo prekių už 517,8 mlrd. EUR, o į Kiniją eksportavo prekių už 213,3 mlrd. EUR, todėl ES prekybos deficitas siekė 304,5 mlrd. EUR (prekyba nesubalansuota Kinijos naudai). ES ir Kinijos prekyboje per dieną importuojama prekių už maždaug 1,3 mlrd. EUR ir eksportuojama prekių už 600 mln. EUR, taigi ES ir Kinijos prekybos vertė iš viso per dieną siekia 1,9 mlrd. EUR sumą. Ekonominis disbalansas ir nesąžininga Kinijos prekybos praktika kelia pavojų pagrindinėms ES pramonės šakoms (automobilių, žaliųjų technologijų ir kt.). Kadangi Kinija įrodė esanti pasirengusi išnaudoti priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų, Pekinas buvo įspėtas, kad dėl nesąžiningos prekybos praktikos vis dažniau bus taikomos apsaugos priemonės (pvz., antidempingo ir kompensaciniai muitai).

2024 m. spalio mėn. Komisija užbaigė savo antisubsidijų tyrimą, penkeriems metams nustatydama galutinius kompensacinius muitus iš Kinijos importuojamoms elektrinėms transporto priemonėms su baterijomis (BEV). Atliekant tyrimą nustatyta, kad BEV vertės grandinė Kinijoje yra nesąžiningai subsidijuojama, o tai gali padaryti ekonominę žalą ES BEV gamintojams. ES įgyvendino keletą kitų prekybos apsaugos priemonių, skirtų Kinijos importui, nustatydama antidempingo muitus, kad apsaugotų savo pramonės šakas, įskaitant plieno produktus ir biodyzeliną, nuo nesąžiningos kainodaros praktikos. Kinija ėmėsi keleto atsakomųjų prekybos veiksmų, o ES užginčijo tam tikrą Kinijos prekybos praktiką PPO sistemoje. 2025 m. sausio mėn. ES pradėjo PPO bylą prieš Kiniją dėl intelektinės nuosavybės autorinių atlyginimų.

Po to, kai vadovaujant prezidentui D. Trumpui 2025 m. balandžio mėn. buvo įvesti didesni JAV muitai, Kinija pranešė esanti pasirengusi bendradarbiauti su ES kovojant su protekcionizmu ir puoselėjant pasaulinę prekybos sistemą. Nors Kinija ragina ES stiprinti ekonominius ryšius, ES tebėra atsargi dėl prekybos disbalanso ir riboto patekimo į rinką ir yra susirūpinusi dėl sąžiningos viešųjų pirkimų praktikos.

Kinijos pozicija dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, išlaikant neutralią poziciją, padidino įtampą su Vakarų sąjungininkais. Nors Kinija atvirai neremia karo, ji sustiprino savo karinius ryšius su Rusija, padidindama ginklų pardavimą ir suintensyvindama bendras pratybas. Ji neprisijungė prie sankcijų Rusijai ir tapo pagrindine didesnės rizikos technologijų tiekėja – 80 proc. šių technologijų, kurias importuoja Rusija, yra iš Kinijos. Kinijos įmonės taip pat apeina ES sankcijas, todėl 2024 m. jos buvo įtrauktos į 13-ąjį ES karo sankcijų paketą. 2024 m. gruodžio mėn. ES nustatė papildomas sankcijas šešioms Kinijos įmonėms ir vienam Kinijos asmeniui už bepiločių orlaivių ir mikroelektronikos komponentų tiekimą Rusijos karo veiksmams remti.

ES pasisako už pasaulinį valdymą ir daugiašalį bendradarbiavimą sprendžiant ginčą dėl Pietų Kinijos jūros, pabrėždama laivybos ir naudojimosi oro erdve laisvę, kartu primygtinai ragindama priimti taikius, derybomis pagrįstus sprendimus pagal tarptautinę teisę ir laikantis JT jūrų teisės konvencijos. Šis regionas yra itin svarbus pasaulinei prekybai ir ištekliams, o Kinija teigia, kad jai priklauso apie 90 proc. jo teritorijos pagal „devynių brūkšnių liniją“. Kinijos ryžtingi veiksmai, įskaitant konfrontacijas su Taivanu ir Filipinais, padidino įtampą regione.

Žmogaus teisės yra bene aiškiausias sisteminės konkurencijos ES ir Kinijos santykiuose pavyzdys, nes ES nuolat primygtinai ragina Kiniją laikytis pareigų pagal savo konstituciją ir tarptautinę teisę ir gerbti, saugoti ir užtikrinti žmogaus teises, įskaitant uigūrų, tibetiečių ir etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms bei kitoms grupėms priklausančių asmenų visoje Kinijoje teises. 2024 m. birželio mėn. Čongčinge vyko 39-asis ES ir Kinijos dialogas žmogaus teisių klausimais. ES išreiškė susirūpinimą dėl pagrindinių laisvių apribojimų, teismų nepriklausomumo ir priverčiamojo darbo. Ji taip pat dar kartą patvirtino prieštaraujanti mirties bausmei ir paragino Kiniją puoselėti religijos laisvę, visų pirma Dalai Lamos įpėdinio klausimu.

Parlamentas nuolat priima rezoliucijas, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties Honkonge, Taivane ir Sindziange ir dėl uigūrų padėties, taip pat smerkiamas priverčiamasis darbas bei mažumų išnaudojimas. Parlamentas taip pat priėmė rezoliucijas dėl Tibeto, konkrečiau, dėl religinių ir etninių mažumų padėties. Naujausios Parlamento rezoliucijos apima:

Taivanas

ES yra įsipareigojusi paisyti „Vienos Kinijos“ politikos, pagal kurią Taivaną traktuoja kaip atskirą muitų teritoriją, bet ne kaip suverenią valstybę, pripažįsta Taivaną kaip ekonominį ir komercinį subjektą ir remia Taivano dalyvavimą daugiašaliuose forumuose. ES su Taivanu vykdo gerai struktūruotą dialogą ekonomikos ir prekybos klausimais automobilių pramonės, vaistų, kosmetikos ir medicinos priemonių sektoriuose.

ES tebėra susirūpinusi dėl didėjančios įtampos Taivano sąsiauryje ir prieštarauja bet kokiems vienašaliams bandymams pakeisti status quo, ypač jėga. Be karinio spaudimo aplink Taivaną, papildomai susirūpinimą kelia tai, kad gali būti pažeisti povandeniniai infrastruktūros kabeliai.

2023 m. Taivanas buvo 13-as pagal dydį ES prekybos partneris, o ES buvo ketvirta pagal dydį Taivano prekybos partnerė po Kinijos, JAV ir Japonijos. 2023 m. Taivano bendra prekybos prekėmis su ES vertė pasiekė 77,7 mlrd. EUR. Tais pačiais metais ES eksportas į Taivaną siekė 30,5 mlrd. EUR, o ES importas iš Taivano – 47,8 mlrd. EUR. Pietryčių Azijos valstybių asociacija taip pat yra viena svarbiausių Taivano prekybos partnerių. Kalbant apie investicijas, 4 252 ES įmonės Taivane 2023 m. buvo investavusios 58,17 mlrd. JAV dolerių.

ES ir Taivanas taip pat kasmet rengia konsultacijas įvairiais su prekyba nesusijusiais klausimais, pavyzdžiui, darbuotojų migrantų, ypač namų ūkio ir žvejybos pramonės darbuotojų, teisių klausimais, mirties bausmės klausimais, lyčių lygybės ir vienodų LGBTQIA+ asmenų sąlygų klausimais. 2025 m. kovo 5 d. Taipėjuje ES ir Taivanas surengė septintąsias konsultacijas žmogaus teisių klausimais, pabrėždami savo įsipareigojimą žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei. ES dar kartą patvirtino, kad prieštarauja mirties bausmei, ir paragino Taivaną taikyti de facto moratoriumą. Taip pat buvo aptarti darbuotojų migrantų, ypač žvejybos pramonės, ir namų ūkio darbuotojų teisių apsaugos klausimai.

2024 m. sausio mėn. Taivane įvyko visuotiniai rinkimai, kuriuose dalyvavo 71,86 proc. rinkėjų. Trečią kadenciją rinkimus laimėjo Demokratinės pažangos partija (DPP) ir jos iškeltas kandidatas William Lai (Lai Ching-te), surinkę 40,1 proc. balsų, sugebėjo išsaugoti prezidento vietą. Įstatymų Leidžiamąjį Juanį sudaro 113 vietų, kurias dalinasi trys pagrindinės partijos ir dvi nepriklausomos partijos, o tai sukuria situaciją, kai mažesni parlamento partneriai gali didžiąja dalimi nulemti Taivano politinę darbotvarkę.

Įtampa abipus sąsiaurio išaugo po to, kai 2016 m. Taivano prezidento rinkimus laimėjo DPP. Kinija ėmėsi ryžtingų veiksmų, padidindama bombonešių, naikintuvų ir stebėjimo orlaivių patruliavimo aplink Taivaną dažnumą ir mastą. Lai Ching-te pažadėjo išsaugoti de facto salos nepriklausomybę nuo Kinijos ir tęsti jos suartėjimą su kitomis demokratinėmis valstybėmis. Taivanas sukaupė unikalią patirtį kovojant su kibernetinėmis išpuoliais, dezinformacija ir manipuliavimu informacija bei užsienio kišimusi tiek vyriausybės, tiek pilietinės visuomenės organizacijų lygmeniu.

Parlamentas surengė kelias oficialias komandiruotes į Taivaną. Specialusis komitetas užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus klausimais (INGE) 2021 m. lapkričio mėn. lankėsi Taipėjuje – tai buvo pirmasis oficialus Parlamento vizitas Taivane. INGE komitetas siekė pasimokyti iš Taivano patirties kovojant su kišimosi ir manipuliavimo kampanijomis ir aptarė Taivano novatorišką kovos su dezinformacijos kampanijomis bei kitų rūšių hibridiniais išpuoliais sistemą. 2022 m. gruodžio mėn. Tarptautinės prekybos komitetas lankėsi Taipėjuje. Šis vizitas patvirtino Taivano strateginių santykių tarp Taivano ir ES stiprinimo svarbą, o konkrečiau – plataus užmojo ir abiem pusėms naudingų visapusių prekybos ir investicijų santykių svarbą. Parlamento Užsienio reikalų (AFET) komitetas oficialiai lankėsi Taipėjuje 2023 m. liepos mėn. Pagrindinė tema buvo pasaulinio saugumo problemos Taivano sąsiauryje.

Parlamentas ne kartą ragino vykdyti glaudesnį dvišalį ES ir Taivano bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip prekyba, moksliniai tyrimai, kultūra, švietimas, klimato kaita ir aplinkos apsauga. 2023 m. gruodžio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Taivano santykių prekybos ir investicijų srityje, kurioje raginama daryti pažangą rengiant ES investicijų susitarimą su Taivanu. Parlamentas taip pat pritarė naudingam Taivano dalyvavimui tarptautinėse organizacijose, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijoje, Jungtinių Tautų bendroje klimato kaitos konvencijoje ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje. Parlamentas taip pat ne kartą ragino Kiniją susilaikyti nuo karinių provokacijų, nukreiptų prieš Taivaną, pabrėždamas, kad visi tarp sąsiaurio šalių vykstantys ginčai turėtų būti sprendžiami taikiomis priemonėmis, remiantis tarptautine teise.

Parlamentas ne kartą ragino Taivaną įtraukti į ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją ir skatino dialogą bei bendradarbiavimą su Taivanu visuose pramonės sektoriuose ir tiekimo grandinėse, visų pirma strategiškai svarbiose pramonės šakose, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų ir puslaidininkių technologijų. Taivanas pagamina du trečdalius viso pasaulio puslaidininkių ir 90 proc. savo aukštos kokybės puslaidininkių.

Parlamentas kritikuoja Kinijos karinį eskalavimą ir nepritaria Kinijos ekonominei prievartai. 2024 m. spalio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Kinija kritikuojama dėl klaidingo JT rezoliucijos Nr. 2758 aiškinimo, siekiant, kad Taivanas būtų pašalintas iš tarptautinių organizacijų, ir dėl karinių provokacijų Taivano sąsiauryje eskalavimo.

Honkongas

ES mano, kad Honkongo aukšto lygio autonomija yra nepaprastai svarbi ir kad ji turi būti išsaugota laikantis Pagrindinio įstatymo ir tarptautinių įsipareigojimų. Per pastarąjį dešimtmetį Honkonge labai pablogėjo demokratijos ir pagrindinių laisvių padėtis. Pekinas nutildė politinę opoziciją, sunaikino nepriklausomą spaudą ir išformavo pilietinės visuomenės organizacijas, stengdamasis panaikinti principą „viena šalis – dvi sistemos“, nepaisydamas 1984 m. Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendros deklaracijos.

2021 m. Honkongo įstatymų leidžiamosios tarybos rinkimuose laimėjo Kinijai palankūs kandidatai, o tai sustiprino Pekino įtaką. ES kritikavo rinkimus, teigdama, kad jie prisideda prie principo „viena šalis – dvi sistemos“ erozijos. 2022 m. gegužės mėn. vyriausybės vadovu išrinktas John Lee Ka-chiu, gavęs 99 proc. rinkimų komiteto balsų ir aplenkęs savo pirmtakės Carrie Lam surinktus 66 proc. balsų 2023 m. gruodžio mėn. apskrities tarybos rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai žemas – 27,5 proc., t. y. mažiausias nuo Honkongo perdavimo.

Nepaisant didėjančios tarptautinės kritikos, 2024 m. kovo mėn. Honkongas priėmė naująjį Nacionalinio saugumo įstatymą (vadinamą Pagrindinio įstatymo 23 straipsniu). Įstatyme pateikiami nauji išdavystės, šnipinėjimo, valstybės paslapčių vagystės, kurstymo ir užsienio kišimosi apibrėžimai. Žmogaus teisių organizacijos tai laiko paskutiniu žingsniu nutildant demokratinius balsus Honkonge. ES yra labai susirūpinusi dėl galimo šio teisės akto poveikio teisėms ir laisvėms. Pirmasis apkaltinamasis nuosprendis pagal šį įstatymą buvo priimtas 2024 m. rugsėjo mėn., kai Honkongo vyras prisipažino kaltu dėl kurstymo maištauti, kai vilkėjo marškinėlius su šūkiu.

2023 m. Honkongas buvo 31 pagal dydį ES prekybos prekėmis partneris. ES yra trečia pagal dydį Honkongo prekybos partnerė po Kinijos ir Taivano. ES importą iš Honkongo sudaro daugiausia mašinos ir transporto įranga. ES eksportą į Honkongą sudaro daugiausia mašinos ir prietaisai, transporto įranga ir cheminiai produktai. ES yra didžiausia užsienio verslo bendruomenė Honkonge: 2023 m. mieste veikė 1 548 ES įmonės, iš kurių apie pusė Honkonge turėjo savo regioninę būstinę arba regioninį biurą.

Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų dėl Honkongo politinės padėties, kuriose pabrėžė, kad Pagrindinio įstatymo laikymasis yra labai svarbus ES ir Honkongo santykiams. Jis pasmerkė Kinijos kišimąsi ir įspėjo, kad tai kelia pavojų modeliui „viena šalis – dvi sistemos“. Parlamentas pasmerkė Kinijos nacionalinio saugumo įstatymą kaip išpuolį prieš Honkongo autonomiją, teisinę valstybę ir laisves. Parlamentas taip pat pabrėžė, kad Kinija privalo laikytis savo įsipareigojimų pagal teisiškai privalomą bendrą deklaraciją, įregistruotą JT.

Naujausios Parlamento rezoliucijos apima:

Japonija

ES ir Japonija yra strateginės partnerės nuo 2003 m., jos pripažįsta tas pačias pagrindines vertybes, pavyzdžiui, gerbia žmogaus teises, laikosi demokratijos ir teisinės valstybės principų, taip pat yra tvirtai įsipareigojusios siekti tvaraus vystymosi, daugiašališkumo ir taisyklėmis grindžiamos PPO sistemos. Japonija yra įsipareigojusi veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus dėl kovos su klimato kaita ir kitus daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus. Tačiau kai kurie klausimai Europos Sąjungai kelia susirūpinimą: Japonijoje taikoma mirties bausmė, vykdoma banginių medžioklė ir tėvai grobia ES vaikus.

2019 m. vasario mėn., pradėjus laikinai įgyvendinti ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą (SPS) ir įsigaliojus ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimui (EPS), ES ir Japonijos dvišaliai strateginiai santykiai perkelti į aukštesnį lygį. 2025 m. sausio mėn. įsigaliojo SPS, kuriuo nustatyta tvirta ES ir Japonijos dvišalė sistema, stiprinamas politinis ir ekonominis bendradarbiavimas ir daugiausia dėmesio skiriama tokiems pasauliniams klausimams kaip klimato politikos veiksmai, darnus vystymasis ir saugumas. SPS siekiama stiprinti taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką ir skatinti demokratiją, žmogaus teises ir laisvą prekybą, kartu stiprinant koordinavimą daugiašaliuose forumuose.

EPS yra svarbiausias ES kada nors sudarytas dvišalis prekybos susitarimas, nes jis apima beveik trečdalį pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), beveik 40 proc. pasaulio prekybos ir daugiau kaip 600 mln. žmonių. Į ekonominės partnerystės susitarimą, be kita ko, įtraukti prekybos prekėmis ir prekybos paslaugomis įsipareigojimai ir nustatyta sistema, kuria skatinamos dvišalės investicijos. Jame taip pat nustatyti plataus užmojo darnaus vystymosi tikslai ir pirmą kartą įtrauktas konkretus įsipareigojimas laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. ES ir Japonija 2020 m. birželio 22 d. pasirašė susitarimą dėl civilinės aviacijos saugos. Dvišaliuose santykiuose vis dar neišspręstas bevizio režimo ES piliečiams keliaujant į Japoniją abipusiškumo klausimas, nes Japonijos piliečiams taikomas bevizis režimas keliaujant į ES.

Nuo EPS įsigaliojimo prekyba prekėmis išaugo 20 proc., o prekyba žemės ūkio maisto produktais išaugo 34 proc. Japonija palankiai įvertino ES sprendimą panaikinti maisto produktų iš Fukušimos regiono importo ribojimo priemones, kurios buvo priimtos po 2011 m. Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo.

Japonija yra antra pagal dydį ES prekybos partnerė Azijoje (po Kinijos) ir septinta pagal prekybos prekėmis apimtį pasaulyje. 2019–2023 m. prekyba prekėmis ir paslaugomis tarp Japonijos ir ES padidėjo 9 proc. ir siekė 188,6 mlrd. EUR.

Abi šalys ir toliau pasiryžusios stiprinti investicinius santykius ir tuo tikslu ateityje sudaryti atskirą investicijų susitarimą, į kurį būtų įtraukti investuotojų ir (arba) investicijų apsaugos standartai bei ginčų sprendimo mechanizmas. Nuo 2022 m. gegužės mėn., kai buvo pradėta įgyvendinti ES ir Japonijos skaitmeninė partnerystė, darbas vyksta tokiose strateginėse srityse kaip puslaidininkiai, našioji kompiuterija ir kvantinės technologijos, 5G ir kitose srityse bei atsparaus skaitmeninio junglumo srityje. ES ir Japonija yra vienos didžiausių skaitmeninių ekonomikų pasaulyje. Laisvas duomenų srautas tarp ES ir Japonijos yra labai svarbus elementas įmonėms ir didelis pasiekimas pagal ES strategiją dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir skaitmeninės partnerystės su Japonija srityje. 2023 m. spalio mėn. įvykusiame aukšto lygio dialoge ekonomikos klausimais ES ir Japonija sudarė susitarimą dėl tarpvalstybinių duomenų srautų. Ratifikavus sutartas nuostatas, jos bus įtrauktos į ES ir Japonijos EPS.

2023 m. liepos mėn. vykusiame 29-ajame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio skirta tvirtai paramai Ukrainai, pasmerkta Šiaurės Korėjos branduolinė veikla ir skatinti stabilūs santykiai su Kinija. Vadovai pabrėžė bendradarbiavimo saugumo, be kita ko, jūrų ir kibernetinio saugumo srityse, svarbą ir pakartojo savo įsipareigojimą iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui. Jie taip pat susitarė stiprinti bendradarbiavimą žaliosios pertvarkos srityje, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo, mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio ir anglies dioksido surinkimo technologijų sritis.

2024 m. lapkričio mėn. surengtas pirmasis Japonijos ir ES strateginis dialogas užsienio reikalų ministrų lygmeniu. Susitikimo Tokijuje metu buvo sudaryta ES ir Japonijos partnerystė saugumo ir gynybos srityje. 2025 m. sausio mėn. Briuselyje, kaip partnerystės saugumo srityje dalis, įvyko Japonijos ir ES dialogas nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo klausimais.

Antrasis ES ir Japonijos strateginis dialogas buvo surengtas 2025 m. balandžio mėn. ir jame daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje stiprinimui atsižvelgiant į kintančius geostrateginius iššūkius, įskaitant tokius iššūkius kaip kibernetiniai klausimai, jūrų saugumas, kosmoso saugumas ir kova su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi.

ES ir Japonija yra panašiai mąstančios strateginės partnerės ir laikosi panašaus požiūrio į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną ir susitarė, kad aktyvesnė ES veikla regione ir tvirtesnis bendradarbiavimas su Japonija bei kitais sąjungininkais būtų naudingi. Abi pusės buvo suinteresuotos skatinti bendradarbiavimą junglumo, jūrų saugumo, aplinkos ir klimato kaitos, prekybos ir investicijų, skaitmeninių klausimų srityse, skatinti daugiašališkumą ir laikytis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos.

Japoniją ir pasaulį giliai sukrėtė buvusio ministro pirmininko Shinzo Abe nužudymas 2022 m. liepos mėn. Naroje, kur jis vykdė 2022 m. rinkimų kampaniją. Rinkimai, per kuriuos šešerių metų kadencijai buvo išrinkti pusė aukštųjų rūmų narių, įvyko vos po dviejų dienų. Liberalų demokratų partija šiek tiek padidino savo vietų skaičių ir pasiekė naują rekordą – į 28 proc. vietų išrinktos moterys.

2024 m. spalio mėn. vykusiuose visuotiniuose rinkimuose Japonijos valdančioji koalicija, vadovaujama ministro pirmininko Shigeru Ishibos Liberalų demokratų partijos ir jos sąjungininkės „Komeito“, prarado daugumą. Didžiausia laimėtoja buvo opozicija – Japonijos Konstitucinė demokratų partija, kuri užėmė 50 vietų ir iš viso turi 148 vietas. Rinkimų rezultatai atspindi plačiai paplitusį nepasitenkinimą finansavimo skandalu ir didėjančia infliacija, o tai kelia netikrumą dėl Japonijos vyriausybės ateities ir jos ekonominių perspektyvų. 2025 m. liepos mėn. Japonijoje vyks kadencijos vidurio visuotiniai Patarėjų rūmų rinkimai pusei Rūmų narių išrinkti. Europos Parlamentas ir Japonijos Parlamentas stiprina savo tarpparlamentinį dialogą, nes tai yra neatsiejama ES ir Japonijos dvišalių strateginių santykių plėtojimo dalis.

Tarp susijusių rezoliucijų yra:

2023 m. liepos mėn. Strasbūre įvyko 41-asis ES ir Japonijos tarpparlamentinis susitikimas, kuriame aptarti politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, Rusijos karas prieš Ukrainą, saugumo klausimai Japonijoje, Rytų ir Pietryčių Azijoje, ES ir Japonijos skaitmeninė partnerystė, bendradarbiavimas aplinkos ir energetikos srityje ir prekybos santykiai. Pasirašytas bendras pareiškimas, kuriame raginama nustatyti tarptautines dirbtinio intelekto taisykles.

2023 m. liepos mėn. Parlamento AFET komitetas lankėsi Japonijoje. Buvo pasikeista nuomonėmis apie pasaulinį saugumą, kibernetinį saugumą ir dezinformaciją, taip pat apie Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Japonijos parlamentas išreiškė didelį susirūpinimą dėl Taivano saugumo padėties. 42-ąjį ES ir Japonijos tarpparlamentinį susitikimą planuojama surengti 2025 m. gegužės mėn. Tokijuje ir Osakoje.

Pietų Korėja (Korėjos Respublika)

ES ir Pietų Korėjos santykių pradžia – 1997 m., kai sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje. Pietų Korėja yra viena iš dešimties svarbiausių ES strateginių partnerių ir ES ir Pietų Korėjos strateginė partnerystė grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais, pagrįstais trimis pagrindiniais susitarimais:

ES ir Korėjos Respublikos 10-asis aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko 2023 m. gegužės mėn. Seule. Vadovai susitarė išlaikyti ir didinti kolektyvinį spaudimą Rusijai, visų pirma veiksmingai įgyvendinant sankcijas. ES ir Pietų Korėja paragino visas JT nares laikytis vieningos ir tvirtos pozicijos, nukreiptos prieš Šiaurės Korėjos neteisėtą ginklų programą. Vadovai taip pat aptarė bendradarbiavimo puslaidininkių, naujos kartos judriojo ryšio tinklų, kvantinės ir našiosios kompiuterijos, dirbtinio intelekto ir skaitmeninių platformų srityse skatinimą.

2024 m. kovo mėn. Seule įvyko 20-asis ES ir Pietų Korėjos jungtinio komiteto posėdis. Abi šalys griežtai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, dar kartą patvirtino savo pasiryžimą paversti Korėjos pusiasalį nebranduoline zona ir įsipareigojo stiprinti saugumo ir žmogaus teisių iniciatyvas. Diskusijose taip pat daug dėmesio buvo skirta ES ir Pietų Korėjos žaliųjų ir skaitmeninių partnerysčių plėtrai, prekybos ir investicijų skatinimui ir bendradarbiavimo sveikatos, mokslinių tyrimų ir kibernetinio saugumo srityse stiprinimui. Pietų Korėjos pažangaus mokslo ir technologijų sektorius, visų pirma robotikos ir dirbtinio intelekto srityse, suteikia galimybių stiprinti ES bendradarbiavimą. Šalis taip pat stiprina savo kibernetinio saugumo strategiją po didelių kibernetinių išpuolių, už kuriuos daugiausia kaltinama Šiaurės Korėja.

2024 m. lapkričio mėn. ES ir Pietų Korėja pasirašė dvišalę saugumo ir gynybos partnerystę, kuria siekiama plėtoti ir stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais, įskaitant jūrų saugumą, kosmoso gynybą, kibernetinius klausimus ir branduolinio ginklo neplatinimą, taip pat kovą su hibridinėmis grėsmėmis.

2025 m. kovo mėn. Seule surengtas aštuntasis ES ir Korėjos Jungtinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo komiteto posėdis mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijoms išnagrinėti. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta politikos pažangai, būsimam ES ir Korėjos asociacijos susitarimui dėl programos „Europos horizontas“ II ramsčio ir bendradarbiavimui tokiose ypatingos svarbos srityse kaip DI, kvantinės technologijos, sveikatos priežiūra ir anglies dioksido poveikio neutralumas.

ES ir Pietų Korėja sėkmingai užbaigė derybas dėl svarbaus skaitmeninės prekybos susitarimo, dar kartą patvirtindamos savo pasiryžimą laikytis aukštų skaitmeninės prekybos standartų. Susitarimu, apie kurį paskelbta 2025 m. kovo mėn. vykusiame pagal ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą įsteigto Prekybos komiteto 12-ajame posėdyje, siekiama didinti vartotojų pasitikėjimą, suteikti teisinio aiškumo įmonėms ir palengvinti sklandų keitimąsi duomenimis, kartu užkertant kelią skaitmeninės prekybos kliūtims. Pagrindiniai susitarimo aspektai apima tarpvalstybinį duomenų perdavimą, privatumo apsaugos priemones, elektronines sutartis ir skaitmeninę prekybą prekėmis ir paslaugomis.

Pietų Korėja yra aštunta pagal dydį ES prekybos prekėmis partnerė, o ES yra trečia pagal dydį Pietų Korėjos partnerė. Nuo tada, kai 2011 m. įsigaliojo LPS, prekyba tarp ES ir Pietų Korėjos labai išaugo ir 2023 m. siekė apie 130 mlrd. EUR, t. y. 106 proc. daugiau nei 2011 m. Tačiau kai kuriose srityse tebėra problemų ir ES ragina Pietų Korėją pašalinti nuolat kylančias kliūtis ES gyvūninių produktų importui ir ratifikuoti dar nepriimtą Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl priverstinio darbo panaikinimo.

2022 m. kovo mėn. vykusius prezidento rinkimus labai nedideliu balsų skirtumu laimėjo konservatorius Yoon Suk-yeol. Vietos rinkimai įvyko 2022 m. birželio mėn. ir sutapo su papildomaisiais rinkimais į laisvas Nacionalinio Susirinkimo vietas. Prezidento Yoon Suk-yeolo valdančioji partija laimėjo 12-a iš 17-os didžiųjų miestų merų ir provincijų gubernatorių rinkimų, o tai dar labiau padidino konservatyvią Yoon Suk-yeolo įtaką. 2024 m. balandžio mėn. Pietų Korėja surengė parlamento rinkimus, kurie laikomi dabartinės administracijos laikotarpio vidurio testu. Liberali opozicinė demokratų partija kartu su mažesnėmis opozicinėmis partijomis Nacionalinėje Asamblėjoje kartu laimėjo 192 vietas iš 300 vietų, ir tai yra pralaimėjimas Prezidentui Yoonui Suk-yeolui ir jo Liaudies valdžios partijai.

2024 m. gruodžio mėn. prezidentas Yoon Suk-yeol paskelbė karo padėtį – šį sprendimą parlamentas greitai per šešias valandas panaikino. Įstatymų leidėjai, įskaitant jo paties partijos narius, vienbalsiai 190–0 nubalsavo už įsakymo anuliavimą, tvirtindami, kad jis viršijo savo konstitucinius įgaliojimus. Pagal apkaltos procesą Yoon Suk-yeol apkaltintas maištu, teigiant, kad jis piktnaudžiavo kariuomene siekdamas nuslopinti parlamentinę valdžią. Prezidentui Yoon Suk-yeol pritaikyta apkalta, o laikinuoju Pietų Korėjos prezidentu paskirtas veteranas technokratas Han Duck-soo.

Pietų Korėja teigia, kad Japonija vis dar turi atlyginti šaliai už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. Santykiai tebėra įtempti nepaisant pastangų atkurti ryšius pagal 1965 m. sutartį. Itin daug ginčų kelia klausimas, susijęs su „paguodos moterimis“ (moterys, kurios buvo sekso vergės 1932–1945 m.). Pietų Korėja taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Japonijos planų iš Fukušimos elektrinės atgal į Ramųjį vandenyną išleisti užterštą vandenį, o tai neigiamai paveiks jūrų gyvūniją, taigi ir žvejybos pramonę.

2018 m. balandžio–rugsėjo mėn. įvyko trys Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos aukščiausiojo lygio susitikimai branduolinio ginklo atsisakymo klausimu, tačiau dialogas ir bendradarbiavimas užstrigo 2019 m. po JAV ir Šiaurės Korėjos aukščiausiojo lygio susitikimo Hanojuje ir dar labiau pablogėjo 2019 m. rugpjūčio mėn. po bendrų JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų. Įtampa pasiekė kulminaciją, kai 2020 m. kovo mėn. Šiaurės Korėja pradėjo naudoti trumpojo nuotolio raketas ir 2020 m. birželio mėn. dviejų Korėjų ryšių biure Kesonge įvyko sprogimas bei Šiaurės Korėjos teritorijoje mirė Pietų Korėjos pilietis.

Prezidentui Yoon Suk-yeolui nusprendus sustiprinti atgrasymo veiksmus, Pietų Korėja ir Jungtinės Amerikos Valstijos 2022 m. rugpjūčio mėn. atnaujino bendras karines pratybas. Anksčiau, 2022 m. pavasarį, Jungtinės Valstijos, Pietų Korėja ir Japonija dalyvavo balistinės priešraketinės gynybos pratybose prie Havajų krantų, parodydamos, kad Seulo ir Tokijo santykiai pagerėjo. Jungtinės Amerikos Valstijos, Pietų Korėja ir Japonija 2024 m. sausio mėn. surengė visų laikų didžiausias bendras karinio jūrų laivyno pratybas, tokiu būdu pademonstruodamos savo karinę galią Šiaurės Korėjai. Pietų Korėjos karinė vadovybė 2024 m. sausio mėn. pareiškė, kad demilitarizuotos zonos nebėra.

Parlamentas yra labai susirūpinęs dėl Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos tarpusavio santykių. ES remia diplomatinį Korėjos branduolinės krizės sprendimą ir ketina toliau laikytis savo kritiniu požiūriu paremto bendradarbiavimo strategijos. Parlamentas yra vienintelė ES institucija, palaikanti oficialius santykius su Šiaurės Korėja.

Kalbant apie parlamentinį dialogą, paskutinis tarpparlamentinis susitikimas vyko 2022 m. Seule. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta prekybos ir ekonominiams santykiams, bendroms pastangoms kovoti su klimato kaita ir remti energetikos pertvarką, skaitmeninei politikai ir žmogaus teisių padėčiai Šiaurės Korėjoje.

Šiaurės Korėja (Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika)

ES politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu vadinama kritišku požiūriu paremtu bendradarbiavimu, pagal kurį sankcijos derinamos su atvira komunikacija. Santykiai yra riboti, nėra galiojančių dvišalių sutarčių. Vykdant ES vystomąjį bendradarbiavimą daugiausia dėmesio skiriama apsirūpinimo maistu saugumui ir humanitarinei pagalbai, atsižvelgiant į politines ir JT sankcijas. Šešios ES valstybės narės turi ambasadas Pchenjane, o kitos turi ambasadorius visam Korėjos pusiasaliui Seule. 2020 m. užsidariusios Šiaurės Korėjos sienos trukdo rotuoti diplomatinius darbuotojus.

ES sankcijos Šiaurės Korėjai, nustatytos reaguojant į šalies branduolinio ginklo ir balistinių raketų kūrimo veiklą, yra griežtesnės už visoms kitoms šalims taikomas sankcijas. ES yra įgyvendinusi visas atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir nustačiusi savo pačios autonominį sankcijų režimą, kuriuo papildomos ir sustiprinamos JT sankcijos. 2020 m. rugsėjo mėn. ES surengė ketvirtąjį požiūrių į ES nepriklausančias šalis raundą, ragindama jas visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas. 2021 m. kovo mėn. ES pirmą kartą paskelbė apie su žmogaus teisėmis susijusias sankcijas Šiaurės Korėjai pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą. Į sąrašą įtraukti du ministrai ir Centrinė prokuratūra, atsakinga už pagalbą vykdant represinę veiklą. 2022 m. gruodžio mėn. ES priėmė naujas sankcijas aštuoniems asmenims ir keturiems subjektams dėl jų dalyvavimo Šiaurės Korėjos balistinėse ir branduolinėse programose ir dėl tarptautinių sankcijų apėjimo. 2024 m. gegužės mėn. ES nustatė naujas sankcijas šešiems asmenims ir trims subjektams iš Šiaurės Korėjos už jų vaidmenį padedant išvengti sankcijų ir remiant Rusijos karinius veiksmus kare prieš Ukrainą.

2017 m. Šiaurės Korėja suintensyvino savo branduolinę programą, dėl to išaugo įtampa su JAV ir Pietų Korėja. Nors JAV laikėsi kuo didesnio spaudimo darymo politikos, buvęs Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-in siekė deeskalacijos ir 2018 m. tris kartus susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu. Tačiau po nesėkmingo 2019 m. prezidento D. Trumpo ir Kim Jong-uno aukščiausiojo lygio susitikimo Hanojuje įtampa ir nepasitikėjimas dar labiau išaugo. Nuo 2021 m. liepos mėn. Tarptautinė atominės energijos agentūra praneša apie suintensyvėjusią branduolinę veiklą Njongbjono branduolinių tyrimų centre, kuriame veikia penkių megavatų eksperimentinis reaktorius. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. Šiaurės Korėja atlieka naujų tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų, kurios gali skristi žemiau ir labai plokščia trajektorija, todėl jas sunku perimti, bandymus. 2022 m. ji atliko didžiausius balistinių raketų bandymus, iš kurių matyti, kad jos tarpžemyninės raketos galėtų pasiekti JAV. Įtampa išaugo 2022 m. kovo mėn., kai Šiaurės Korėja paleido naujos rūšies tarpžemyninę balistinę raketą (TBR) „Hwasong-17“ – didžiausią iki šiol paleistą raketą Šios raketos skrydžio aukštis yra didesnis nei bet kurios anksčiau išbandytos TBR ir siekia 6 000 km. Pietų Korėja stiprina savo gynybos pajėgumus ir karinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, be kita ko, dalyvaudama didelio masto bendrose karinėse pratybose ir dislokuodama papildomas JAV priešraketinės gynybos sistemas. Šiaurės Korėjos strategija – priversti Jungtines Valstijas atnaujinti derybas dėl sankcijų ir humanitarinės pagalbos.

2022 m. vėl pradėti Šiaurės Korėjos raketų bandymai ir Rusijos invazija į Ukrainą yra didelis iššūkis Pietų Korėjos prezidentui Yoon Seok-yeolui, kuris laikosi griežto požiūrio. 2023 ir 2024 m. Šiaurės Korėja toliau leido balistines raketas, pasiekiančias hipergarsinį greitį, kuris galutiniame etape 5–10 kartų viršydavo garso greitį, kad būtų išvengta aptikimo ir priešraketinės gynybos.

2022 m. rugsėjo mėn. Šiaurės Korėjos Aukščiausiasis Liaudies Susirinkimas priėmė įstatymą, pagal kurį šalies kaip branduolinės valstybės statusas negali būti panaikintas ir, jei nustatomas gresiantis išpuolis, leidžiama suduoti prevencinį branduolinį smūgį. 2023 m. rugsėjo mėn. Šiaurės Korėja iš dalies pakeitė savo konstituciją, kad sustiprintų ir išplėstų savo branduolines pajėgas, o lyderis Kim Jong-un atkreipė dėmesį į didėjantį Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Korėjos ir Japonijos bendradarbiavimą kaip didžiausią konkrečią grėsmę, su kuria susiduria izoliuota valstybė.

Aukščiausiasis vadovas Kim Jong-un 2024 m. sausio mėn. įsakė pakeisti Šiaurės Korėjos konstituciją, panaikindamas taikaus susivienijimo su Pietų Korėja tikslą ir laikydamas ją atskira priešiška šalimi. Tai reiškia, kad oficiali politika atmeta taikų susivienijimą. Šis politikos pokytis vyksta kartu su atnaujinta Kinijos ir Rusijos parama.

2024 m. pabaigoje buvo pranešta apie Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijos pajėgoms Ukrainoje paremti. Teigiama, kad Kurske ir Rusijos pasienyje su Ukraina buvo dislokuota apie 10 000 Šiaurės Korėjos karių, o tai žymi ryškų Šiaurės Korėjos įsitraukimo į konfliktą padidėjimą.

2025 m. sausio mėn. Šiaurės Korėja atliko sparnuotųjų raketų sistemos bandymą – tai buvo trečias kartas tą mėnesį, kai ji demonstravo savo karinę galią. Bandyme, kurį prižiūrėjo Kim Jong-un, buvo naudojamos raketos „jūra–žemė“, kuriose galėtų būti įrengtos branduolinės kovinės galvutės. Reaguodama į JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas, Šiaurės Korėja pažadėjo griežtą atsaką ir pareiškė ketinanti toliau bandyti ginklus ir laikytis konfrontacinio požiūrio, nepaisant prezidento D. Trumpo pastangų užmegzti diplomatinius santykius su Kim Jong-unu.

ES pasmerkė raketų paleidimą ir paragino Šiaurės Korėją laikytis savo įsipareigojimų pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas bei susilaikyti nuo visų veiksmų, kuriais kenkiama diplomatijos ir dialogo aplinkai. ES yra įsipareigojusi siekti branduolinio ginklo atsisakymo. Kol Šiaurės Korėja neįvykdys savo įsipareigojimų pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ES toliau griežtai įgyvendins sankcijas ir skatins tarptautinę bendruomenę daryti tą patį.

Delegacija ryšiams su Korėjos pusiasaliu (DKOR) įsteigta 2004 m. Nuo tada DKOR yra vienintelė ES institucija, palaikanti oficialius diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja. Tarpparlamentiniai susitikimai su Aukščiausiąja liaudies asamblėja vyko retai. Nors Parlamento delegacija iš pradžių stengėsi išlaikyti atvirus komunikacijos kanalus, dėl politinių ir karinių pokyčių Šiaurės Korėjoje, ypač jos branduolinių ir balistinių raketų bandymų, delegacijos veikla Šiaurės Korėjos atžvilgiu tapo mažiau įmanoma. Reguliariuose DKOR susitikimuose daugiausia dėmesio skirta dviejų Korėjų tarpusavio santykiams ir saugumo padėčiai Korėjos pusiasalyje. DKOR susitiks su atstovais, dalyvaujančiais Šešių šalių derybose, kad geriau suprastų kiekvienos šalies poziciją ir raudonas ribas ir išsiaiškintų, ar yra galimybių derėtis siekiant sumažinti įtampą.

Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų, kuriose smerkiamos Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketų programos. 2022 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje, įskaitant religinių mažumų persekiojimą.

 

Jorge Soutullo / Samuel Cantell / Airis Meier / Cristina Stanculescu