Ieškoti

Vadovaujantis subsidiarumo principu, švietimo politikos sprendimai priimami atskirų valstybių narių lygmeniu. Todėl ES daugeliu atvejų tenka rėmimo ir koordinavimo vaidmuo. Pagrindinis Sąjungos veiksmų švietimo srityje tikslas yra studentų ir darbuotojų judrumo, abipusio diplomų ir studijų trukmės pripažinimo bei aukštojo mokslo įstaigų tarpusavio bendradarbiavimo skatinimas[1].

The EU has made increasing participation in early childhood education and care (ECEC) a key priority, since there are clear benefits from attending quality ECEC, particularly for children who may face additional needs or difficulties. This infographic is based on the Eurydice report 2025, of key data on ECEC in Europe. The data show some progress in expanding access to ECEC services, especially for younger children. However, in most Member States there is still an 'ECEC gap', a time without childcare ...

Driven by the rapid pace of technological change and the need for a human-centric approach to the development of artificial intelligence (AI), AI skills have a significant role in shaping the future European workforce. The growing skills gap in the EU, with almost half of the population lacking basic digital skills, including AI skills, poses a significant challenge for the future that needs to be addressed for the EU to maintain its competitiveness and manage regional disparities. Several EU initiatives ...

Įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas – tai bendrosios rinkos ramsčiai, dėl kurių galimas verslo ir specialistų judumas visoje ES. Norint įgyvendinti šias laisves, būtinas platus nacionalinio lygmens diplomų ir kvalifikacijų pripažinimas. Patvirtintos įvairios derinimo ir abipusio pripažinimo priemonės.

Kadangi jaunimo klausimai yra nacionalinės politikos sritis, jų derinimas ES lygmeniu nėra įmanomas. Todėl ES atlieka papildomąjį vaidmenį, ypač kalbant apie judumą ir galimybes visoje Europoje. Pavyzdžiui, programos „Erasmus+“ 1 pagrindiniu veiksmu, kuris skirtas asmenų judumui, skatinami jaunimo mainai ES viduje ir su trečiosiomis šalimis. Tai, kad keletą pastarųjų metų Europos Sąjunga stiprina savo politiką jaunimo atžvilgiu, parodo Europos solidarumo korpuso programa ir projektas „DiscoverEU“ ...

Pagal subsidiarumo principą už profesinio rengimo ir mokymo politiką visų pirma yra atsakingos valstybės narės, o Europos Sąjungai tenka tik remiamasis vaidmuo. Vis dėlto visos valstybės narės susiduria ir su kai kuriomis bendromis problemomis (žaliąja ir skaitmenine pertvarka, įgūdžių trūkumu ir neatitiktimi darbo rinkoje), todėl reikia, kad šalys imtųsi suderintų veiksmų, dirbtų išvien ir vienos iš kitų mokytųsi.

Europos Sąjunga (ES) kalbų mokymąsi laiko svarbiu savo pastangų skatinti judumą ir kultūrų tarpusavio supratimą prioritetu. Daugiakalbystę ji supranta kaip svarbų Europos konkurencingumo elementą ir finansuoja daug šios srities programų ir projektų. Taigi, vienas iš ES kalbų politikos tikslų yra siekti, kad kiekvienas pilietis, be savo gimtosios kalbos, gerai mokėtų dar dvi kalbas.

Academic freedom is widely recognised as a fundamental value of contemporary higher education and science, and as a prerequisite for well-functioning democratic societies. However, in recent years, major concerns have been expressed by various stakeholders about the state of academic freedom in the European Union. The European Parliament launched an annual EP Academic Freedom Monitor in 2022, to help improve the promotion and protection of academic freedom in the European Union. This report presents ...

Academic freedom is widely recognised as a fundamental value of contemporary higher education and research, and is often presented as a prerequisite for well-functioning democratic societies. However, in recent years, major concerns have been expressed by various stakeholders about the state of academic freedom in the European Union. The European Parliament launched an annual EP Academic Freedom Monitor in 2022, to help improve the promotion and protection of academic freedom in the European Union ...

In her political guidelines of July 2024, Commission President von der Leyen proposed a STEM education strategic plan, related to the Union of Skills, a key initiative from 2024 to 2029. The President highlighted not only the lack of qualified teachers in areas linked to science, technology, engineering and mathematics (STEM), but also the aim of attracting more girls and women into STEM education and careers.