Energijos tausojimas: ES veiksmai mažinant energijos suvartojimą
Energijos tausojimas yra esminė priemonė kovojant su klimato kaita ir mažinant ES energetinę priklausomybę. Sužinokite, kokių veiksmų imasi Europos Parlamento (EP) nariai.
Energijos vartojimo efektyvumas reiškia, kad tam pačiam rezultatui pasiekti sunaudojama mažiau energijos. Tai leidžia taupyti energiją ir sumažinti elektrinių išmetamų teršalų kiekį.
Energijos vartojimo efektyvumo įstatymai nuo 2018 m. buvo peržiūrimi, siekiant padėti ES pasiekti naujus ambicingus klimato tikslus, nustatytus pagal 2021 m. Europos žaliąjį kursą. Jie taip pat prisidės prie Europos priklausomybės nuo iškastinio kuro, kurio didžioji dalis importuojama iš Rusijos, mažinimo.
ES taip pat rengė taisykles, skirtas didinti atsinaujinančios energijos šaltinius.
Skaitykite daugiau apie ES veiksmus siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
Nauji energijos vartojimo efektyvumo tikslai
Energijos vartojimo efektyvumo pagerinimas galėtų sumažinti ne tik CO2 išmetimą, bet ir ES metinę 330 mlrd. eurų energijos importo sąskaitą.
2023 m. liepą Europos Parlamentas nubrėžė naujus tikslus, pagal kuriuos iki 2030 m. bendras energijos suvartojimas ES lygmeniu turi būti sumažintas bent 11,7 proc. (palyginti su 2020 m. pamatinio scenarijaus prognozėmis). ES šalys per metus turi sutaupyti vidutiniškai 1,5 proc. Energijos taupymas turėtų prasidėti nuo 1,3 proc. per metus iki 2025 m. pabaigos, o iki 2030 m. pabaigos palaipsniui pasiekti 1,9 proc.
Siekiant šių tikslų, vietos, regioninės ir nacionalinės priemonės bus taikomos įvairiuose sektoriuose: viešojo administravimo, pastatų, įmonių, duomenų centrų ir kt. EP nariai įtvirtino konkrečius, pasiekiamus tikslus:
- viešasis sektorius turėtų kasmet 1,9 proc. sumažinti galutinės energijos suvartojimą;
- ES šalys turėtų užtikrinti, kad kasmet bent 3 proc. viešųjų pastatų būtų renovuojami, kad pasiektų beveik nulinį energijos suvartojimą arba nulinį taršos lygį;
- nustatyti nauji veiksmingumo reikalavimai centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms.
Griežtas stebėsenos ir vykdymo mechanizmas užtikrins, kad valstybės narės pasiektų savo tikslus.
Pastatų energijos suvartojimo mažinimas
Pastatai ES suvartoja 40 proc. energijos ir išmeta 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Vienos iš svarbių tobulinimo sričių yra pastatų šildymas, vėsinimas ir karšto vandens sunaudojimas, kurios sudaro 80 proc. namų ūkio suvartojamos energijos.
2024 m. kovo mėn. Parlamentas patvirtino atnaujintas pastatų energinio naudingumo taisykles, kuriomis siekiama iki 2050 m. sukurti klimatui neutralaus pastatų sektoriaus planus.
Nuo 2030 m. visi nauji pastatai turėtų būti netaršūs. Naujų pastatų, kuriuos eksploatuoja ar nuosavybės teise valdo valdžios institucijos, terminas yra 2028 m.
ES šalys iki 2030 metų vidutinį metinį suvartojimą pastatų sektoriuje turės sumažinti bent 16 proc., o iki 2035 m. – nuo 20 iki 22 proc.
Taisyklėse taip pat numatyta, kad nuo 2025 m. negali būti subsidijuojami autonominiai iškastinio kuro katilai. Tačiau hibridinės sistemos, kuriose katilas derinamas su kitu ekologiškesniu sprendimu, pavyzdžiui, saulės kolektoriumi ar šilumos siurbliu, vis tiek gali gauti finansinę paramą. Bet koks šildymas ir vėsinimas iškastiniu kuru turėtų būti palaipsniui nutrauktas iki 2040 m.
Pastatų renovacija ES
ES šalys iki 2030 m. turės atnaujinti 16 proc. prasčiausios būklės negyvenamųjų pastatų, o iki 2033 metų – 26 proc.
Pastatų energinio naudingumo sertifikatas turėtų galioti iki 10 metų. Pastatų, kurių sertifikatas yra žemesnis nei C klasės, savininkams turėtų būti pasiūlyti renovacijų patarimai.
Sertifikate taip pat turėtų būti pateiktos rekomendacijos dėl ekonomiškai efektyvaus energinio naudingumo gerinimo ir eksploatacinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo bei pastato ar pastatų komplekso vidaus aplinkos kokybės gerinimo.
Pastatai, skirti gaminti saulės energiją
Atnaujintos pastatų energinio naudingumo taisyklės skatina laipsniškai diegti saulės energijos įrenginius viešuosiuose ir negyvenamosios paskirties pastatuose, kur tai techniškai ir ekonomiškai įmanoma. Iki 2030 m. visuose naujuose gyvenamuosiuose pastatuose turėtų būti įdiegti saulės energijos įrenginiai.
2023 m. lapkritį pradėjo galioti atnaujinta direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pagal kurią ES šalys privalės užtikrinti, kad leidimai įrengti saulės energijos įrangą pastatuose būtų suteikti per vieną mėnesį.
Priemonės, skirtos mažinti energijos sąskaitas
Neefektyvūs pastatai dažnai siejami su energijos nepritekliumi ir socialinėmis problemomis. Pažeidžiami namų ūkiai linkę skirti proporcingai daugiau pajamų energijai, todėl jie yra labiau pažeidžiami kylančių kainų atžvilgiu. Renovacijos gali padėti sumažinti sąskaitas už energiją ir padėti žmonėms išbristi iš energijos nepritekliaus, tačiau kadangi statybos darbai yra brangūs, Parlamentas nori užtikrinti, kad šių išlaidų poveikis pažeidžiamiems namų ūkiams būtų ribotas.
Pagal naujas taisykles, šalys turės sudaryti sąlygas pažeidžiamiems namų ūkiams gauti finansavimą pagal savo nacionalinius renovacijos planus.
Šios priemonės turėtų būti remiamos keliais įrankiais, įskaitant Socialinį klimato fondą, „RePowerEU” paketą, kuriuo siekiama padėti ES panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, ir naują Strateginių technologijų Europai platformą (STEP), kuria siekiama remti švarias technologijas.
Pastatai, kuriems yra taikomos išimtys
ES šalys gali taikyti pastatų energinio naudingumo taisyklių išimtis tam tikriems pastatų tipams:
- pastatams, kurie yra saugomi dėl architektūrinių ar istorinių nuopelnų;
- žemės ūkio ir technikos pastatams;
- bažnyčioms;
- laikiniems pastatams;
- pastatams, tarnaujantiems krašto apsaugos tikslams.
Nacionalinių pastangų kovoti su energetine priklausomybe finansavimas
2023 m. vasarį įsigaliojo „RePowerEU” ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės teisės aktai.
Remiantis šiais teisės aktais, šalys, gaunančios papildomų lėšų pagal atnaujintus atkūrimo ir atsparumo planus, turėtų įtraukti priemones, skirtas taupyti energiją, gaminti švarią energiją ir diversifikuoti tiekimą.
Šiais nacionaliniais atkūrimo planais siekiama paremti nepriklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir žaliąjį perėjimą. Kitos priemonės numato:
- investicijas į pažeidžiamų namų ūkių, MVĮ energijos nepritekliaus problemą;
- daugiau valstybių narių lėšų tarpvalstybiniams ir daugiašaliams energetikos projektams.
Buitinės technikos energijos vartojimo efektyvumas
2017 m. Parlamentas supaprastino energijos vartojimo efektyvumo etiketes buitiniams prietaisams, pavyzdžiui, lempoms, televizoriams ir dulkių siurbliams, kad vartotojams būtų lengviau palyginti savo energijos vartojimo efektyvumą.
Apskaičiuota, kad dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir ekologinio projektavimo taisyklių 2023 m. buvo sutaupyta apie 120 mlrd. eurų, o 2030 m. ši suma gali išaugti iki 162 mlrd. eurų. Europos Komisija nori atnaujinti šias taisykles kaip dalį 2025 m. vasario mėn. pasiūlyto Švarios pramonės susitarimo.
