Pietryčių Azija
Pietryčių Azija, kaip platesnio Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono dalis, yra gyvybiškai svarbi ES geostrateginiu požiūriu ir šiuo metu susiduria su reikšmingais geostrateginiais iššūkiais. Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas sparčiai keičiasi ir, kadangi jame gyvena daugiau kaip 50 proc. pasaulio gyventojų, tampa itin svarbiu geostrateginiu regionu. Du trečdaliai pasaulio prekybos konteineriais vyksta per Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną, jo jūrų koridoriai yra svarbūs prekybos ir energijos tiekimo maršrutai. 2021 m. rugsėjo mėn. priimta ES strategija dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, kuria siekiama padidinti ES dalyvavimą ir megzti partnerystes, kad būtų įveikti pasauliniai iššūkiai. Sąjunga koreguoja savo dabartines priemones, kad pasiektų strateginį savarankiškumą. 2022 m. kovo mėn. Taryba oficialiai patvirtino ES saugumo ir gynybos strateginį kelrodį, pagal kurį skatinama atvira ir taisyklėmis grindžiama regioninio saugumo struktūra, įskaitant saugius jūrų kelius, pajėgumų stiprinimą ir didesnį karinio laivyno pajėgų aktyvumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
ES strategijos prioritetinės sritys Pietryčių Azijoje yra tvaraus ir įtraukaus klestėjimo užtikrinimas, žalioji pertvarka, vandenynų valdymas, skaitmeninis valdymas, sujungiamumas įgyvendinant strategiją „Global Gateway“, saugumas, gynyba ir žmonių saugumas.
ES puoselėja vis glaudesnius ryšius su Pietryčių Azijos šalimis ir skatina regioninę integraciją su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) – trečia pagal dydį ES prekybos partnere už Europos ribų (po Kinijos ir JAV). Regione esama geostrateginių problemų (kaip antai ginčas dėl Pietų Kinijos jūros ir Taivano klausimas) ir susirūpinimą keliančių aplinkosaugos klausimų, visų pirma, Mekongo subregione. ES yra stipri ekonominė veikėja Pietryčių Azijoje ir svarbi paramos vystymuisi teikėja, siekianti stiprinti sujungiamumą, skaitmenizaciją ir institucijas, taip pat puoselėti demokratiją, gerą valdymą ir žmogaus teises.
Šioje faktų suvestinėje aprašomas Pietryčių Azijos regionas. Taip pat žr. faktų apie Pietų Aziją (5.6.7) ir apie Rytų Aziją (5.6.8) suvestines.
Teisinis pagrindas
- Europos Sąjungos sutarties V antraštinė dalis (ES išorės veiksmai);
- Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206–207 (prekyba) ir 216–219 (tarptautiniai susitarimai) straipsniai;
- partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai (dvišaliai santykiai).
A. Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN)
1976 m. vasario mėn. Balyje vykusiame pirmajame ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Indonezija, Malaizija, Filipinai, Singapūras ir Tailandas. Vėliau prie asociacijos prisijungė Brunėjus, Vietnamas, Laosas, Kambodža ir Mianmaras. ASEAN laikosi griežtos nesikišimo į savo narių vidaus reikalus politikos.
ASEAN ir ES sukūrė tvirtus tarpusavio santykius, daugiausia prekybos ir ekonominių santykių srityje, ir dabar yra strateginės partnerės. ES yra trečia pagal dydį ASEAN prekybos partnerė, kuriai tenka apie 10,2 proc. ASEAN prekybos. ASEAN yra trečioji pagal dydį ES partnerė už Europos ribų (po JAV ir Kinijos). Svarbiausias tikslas, kurio ir toliau siekia ES, – sudaryti ES ir ASEAN tarpregioninius laisvosios prekybos susitarimus (LPS).
2024 m. vasario mėn. įvykusiame 24-ajame ES ir ASEAN ministrų susitikime pasiekta pažangos prekybos skatinimo srityje, daugiausia dėmesio skiriant žaliosioms iniciatyvoms, skaitmeninei pertvarkai ir saugių tiekimo grandinių kūrimui, pasistūmėta peržiūrint regioninių ir pasaulinių pokyčių saugumo sritį, taip pat pateikta naujausia informacija apie iniciatyvą „Global Gateway“, tinkamai atsižvelgiant į ES strategiją dėl glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų ir 2025 m. ASEAN sujungiamumo pagrindinį planą. 2024 m. gegužės mėn. ASEAN ir ES paskelbė 2024–2025 m. ASEAN ir ES mėlynąją knygą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama jų strateginei partnerystei ir naujoms bendradarbiavimo programoms pagal ES strategiją „Global Gateway“. ES įsipareigojo skirti 10 mlrd. EUR žaliosioms ir sujungiamumo iniciatyvoms ASEAN remti.
2024 m. gegužės mėn. Džakartoje įvyko 31-asis ES ir ASEAN jungtinio bendradarbiavimo komiteto posėdis. Laoso Liaudies Demokratinė Respublika pristatė savo, kaip ASEAN pirmininkaujančios šalies, tų metų prioritetus sujungiamumo ir atsparumo srityje. ES akcentavo pagrindines iniciatyvas pagal strategiją „Global Gateway“, dar kartą patvirtindama savo įsipareigojimą remti demokratiją ir žmogaus teises. ES ir ASEAN įsipareigojo stiprinti prekybą, skaitmeninę ekonomiką, žaliąsias technologijas ir sujungiamumą, be kita ko, vykdant ES ir ASEAN oro susisiekimo susitarimą ir skaitmeninio bendradarbiavimo iniciatyvas. Abi partnerės apžvelgė pažangą, padarytą įgyvendinant ES ir ASEAN strateginę partnerystę, ir palankiai įvertino 2023–2027 m. ASEAN ir ES strateginės partnerystės įgyvendinimo veiksmų planą.
2024–2025 m. ASEAN ir ES prekybos ir investicijų darbo programoje nustatyta sistema, kuria vadovaujamasi vykdant ekonominį bendradarbiavimą, ir joje sprendžiami tokie klausimai kaip tiekimo grandinės atsparumas, skaitmeninė prekyba ir žaliosios technologijos.
2020 m. lapkričio mėn. pasirašytas ir 2022 m. sausio mėn. įsigaliojęs Regioninės išsamios ekonominės partnerystės (RCEP) susitarimas yra didžiausio masto laisvosios prekybos susitarimas pasaulyje, apimantis daugiau kaip pusę pasaulinio eksporto ir beveik trečdalį pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Susitarimas apima 10 ASEAN šalių ir dar penkias šalis partneres Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir juo siekiama panaikinti tarifus apie 90 proc. prekių, tačiau kol tarifai bus visiškai sumažinti, gali užtrukti iki 20 metų. Jautriems sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkiui, muitų tarifų mažinimas iš esmės netaikomas. Susitarimu supaprastinama prekyba nustatant bendras taisykles dėl kilmės, panaikinant eksporto kvotas ir supaprastinant muitinės procedūras, o tai duoda naudos pagrindinėms pramonės šakoms.
Pradėjus įgyvendinti ES ir ASEAN strateginę partnerystę, ES siekia toliau skatinti parlamentinį santykių aspektą, pvz., remia labiau struktūrizuotą dialogą ir skatina Europos Parlamento ir ASEAN tarpparlamentinės asamblėjos (AIPA) jungtinės parlamentinės asamblėjos veiklą, kad būtų galima užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir sukurti daugiašalių mainų forumą, siekiant spręsti pasaulinius klausimus.
2025 m. AIPA ir ASEAN pirmininkauja Malaizija. Jos šeši pagrindiniai prioritetai yra: rūpinimasis ir užuojauta, pagarba, inovacijos, klestėjimas ir pasitikėjimas. ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą numatyta surengti 2025 m. lapkričio mėn., jame bus dar kartą svarstoma Rytų Timoro narystės perspektyva. Numatoma, kad 2025 m. rugsėjo mėn. Malaizijoje įvyks 46-oji AIPA generalinė asamblėja. Tuo tarpu ketvirtasis Europos Parlamento ir AIPA tarpregioninio dialogo susitikimas numatytas 46-osios AIPA generalinės asamblėjos metu.
B. Azijos ir Europos susitikimas (ASEM) ir Azijos ir Europos parlamentinės partnerystės (ASEP) susitikimas
ASEM tikslas – stiprinti ES ir Azijos ekonominį bendradarbiavimą, politinį dialogą ir intensyviau skatinti žmonių tarpusavio ryšius. ASEM, vienijanti 53 partnerius iš visos Europos ir Azijos, yra pagrindinė daugiašalė platforma, jungianti Europą ir Aziją, turinti didelę įtaką pasaulyje. ASEM partneriai sudaro apie 65 proc. pasaulio BVP, 60 proc. pasaulio gyventojų, 75 proc. pasaulinio turizmo ir 68 proc. pasaulinės prekybos. Partneriai pabrėžia, kad reikia imtis efektyvių ir skubių veiksmų klimato kaitos, su saugumu susijusio bendradarbiavimo, prekybos ir žmogaus teisių srityse.
13-asis ASEM aukščiausiojo lygio susitikimas (ASEM 13) ir 11-asis ASEP susitikimas (ASEP 11) buvo surengti 2021 m. lapkričio mėn. Kambodžoje. ASEM 13 tikslas – stiprinti daugiašališkumą bendrojo augimo labui, daugiausia dėmesio skiriant klausimams, kaip įveikti pasaulinius iššūkius, pavyzdžiui, susijusius su klimato kaita, darniu vystymusi ir terorizmu, ir kaip gerinti daugiašalę prekybos sistemą.
ASEP susitikimas yra viso Azijos ir Europos partnerystės proceso dalis ir toliau atlieka tarpparlamentinių ryšių, mainų ir diplomatijos forumo vaidmenį. ASEP stiprina Azijos ir Europos politinio dialogo parlamentinį aspektą ir ja siekiama gerinti Europos ir Azijos santykius.
C. Indonezija
Indonezija tampa vis svarbesne ES partnere, ji yra G 20 narė, trečioji pagal dydį demokratinė valstybė pasaulyje ir didžiausia šalis, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai. ES ir Indonezijos santykiai grindžiami 2014 m. partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu (PBS). 2023 m. vykusiame ES ir Indonezijos jungtinio komiteto posėdyje buvo skatinamas dvišalis bendradarbiavimas, apimantis esamas ES ir Indonezijos darbo grupes ir dialogus, taip pat galimą bendrą veiklą, kad ES ir Indonezijos partnerystė galėtų prisidėti prie taikos, stabilumo ir klestėjimo regione ir visame pasaulyje.
2024 m. rugsėjo mėn. Semarange įvyko aštuntasis ES ir Indonezijos dialogas saugumo klausimais. Jo metu aptarti pasauliniai ir regioniniai saugumo klausimai, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą ir pastarojo meto įvykius Pietryčių Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose. Abi partnerės įvertino vykstantį bendradarbiavimą ir įsipareigojo jį stiprinti tokiose svarbiose srityse kaip kova su terorizmu, jūrų saugumas, kibernetinis saugumas, taikos palaikymas ir ginklų kontrolė.
2024 m. rugsėjo mėn. paskelbtas 2024–2025 m. ES ir Indonezijos bendradarbiavimą apžvelgiantis leidinys atlieka orientyro funkciją vystymosi srities veikėjams ir suinteresuotiesiems subjektams. Jame dėmesys skiriamas ilgalaikei Indonezijos ir ES partnerystei įgyvendinant novatoriškas iniciatyvas ir programas pagal strategiją „Global Gateway“, kuriomis siekiama spręsti pasaulinius uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su klimato kaita, sveikata, konkurencingumu ir pasaulinės tiekimo grandinės saugumu.
ES skyrė Indonezijai 20 mln. EUR dotacijų finansavimą pagal 2021–2027 m. daugiametę orientacinę programą, taip pat pagal ES regionines ir temines programas, pavyzdžiui, programas „Bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija stiprinimas“ ir „Indijos vandenyno svarbiausi jūriniai keliai“. Pabrėžtina, kad projektas „Klimato kaitai atsparūs ir įtraukūs miestai“ yra laikomas vienu iš pagrindinių ES bendradarbiavimo projektų Indonezijoje aplinkos ir klimato kaitos srityje.
ES ir Indonezija yra įsipareigojusios paspartinti darbą, susijusį su vykstančiomis derybomis dėl Indonezijos ir ES visapusiškos ekonominės partnerystės susitarimo. ES ir Indonezija siekia užbaigti savo prekybos susitarimą iki 2025 m. birželio mėn. – jau užbaigta 19 derybų raundų (paskutinį kartą – 2024 m. liepos mėn.). Indonezijos ekonomika labai priklauso nuo žemės ūkio ir gamtos išteklių, pavyzdžiui, alyvpalmių aliejaus ir nikelio, dėl to kilo sunkumų, visų pirma dėl ES klimato politikos. Valstybė kovoja su rimtomis aplinkosaugos problemomis, pavyzdžiui, miškų naikinimu siekiant gaminti alyvpalmių aliejų, tarša dėl kasybos ir peržvejojimu. Šios problemos kelia pavojų biologinei įvairovei, klimato stabilumui ir vietos bendruomenių gerovei.
2023 m. ES ir Indonezijos dvišalės prekybos apimtis iš viso siekė 29,7 mlrd. EUR – ES eksporto vertė buvo 11,3 mlrd. EUR, o importo – 18,3 mlrd. EUR. ES yra penkta pagal dydį Indonezijos prekybos partnerė, o Indonezija yra 33 pagal dydį ES prekybos partnerė ir penkta pagal dydį tarp ASEAN narių.
Prekybos ir investicijų partnerystė apima iniciatyvas, kuriomis remiamas strateginis planavimas, pavyzdžiui, Indonezijos prekybos rėmimo priemonė „ARISE+“, kuri yra labai svarbi rengiant investicijų planus, pritaikytus prie kintančių Indonezijos poreikių. ES teikia techninę pagalbą, daugiausia dėmesio skirdama tvarumui ir skaitmenizacijai.
2021 m. birželio mėn. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) paskelbė dokumentą dėl ES ir Indonezijos ginčo dėl alyvpalmių aliejaus pagrindu gaminamų biodegalų. 2019 m. gruodžio mėn. Indonezija PPO pateikė ieškinį prieš ES dėl tam tikrų priemonių, susijusių su alyvpalmių aliejumi ir alyvpalmių aliejaus pagrindu gaminamų biodegalų, teigdama, kad ES apribojimai, susiję su alyvpalmių aliejaus pagrindu gaminamais biodegalais, yra neteisingi ir diskriminaciniai, ir paprašė PPO konsultacijų dėl ginčo. 2025 m. sausio mėn. PPO patvirtino, kad ES gali imtis aplinkosaugos veiksmų pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (AIED II). Tačiau organizacija pabrėžė, kad kai kurie direktyvos taikymo aspektai nevisiškai atitiko PPO taisykles. Indonezija užginčijo ES politiką teigdama, kad ji nesąžiningai nukreipta prieš alyvpalmių aliejų. ES rengiasi peržiūrėti ginčytiną AIED II deleguotąjį aktą, kad jis būtų suderintas su PPO standartais. Kiti PPO nagrinėjami ginčai, be kita ko, yra susiję su ES kovos su miškų naikinimu reglamentu ir nikelio kasyba Indonezijoje.
2022 m. G20 pirmininkavo Indonezija. Daug dėmesio buvo skiriama G20 šalių nesutarimui dėl Rusijos teisės turėti vietą prie G20 stalo. Į 2022 m. lapkričio mėn. vykusį Balio aukščiausiojo lygio susitikimą buvo pakviesta Rusija, taip pat ir Ukraina. Tačiau prezidentas V. Putinas nedalyvavo, o prezidentas V. Zelenskis dalyvavo pasinaudodamas vaizdo ryšiu. Vis dėlto Indonezija bandė apriboti G7 vadovų kritiką Rusijai. Indonezija G20 visų pirma laikė ekonominiu forumu ir vengė nagrinėti bet kokius kitus konkrečius klausimus.
2023 m. Indonezija pirmininkavo ASEAN ir AIPA. 2023 m. gegužės mėn. Labuane Bajo (Indonezija) surengtas 42-asis ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimas siekiant aptarti viziją po 2025 m., Rytų Timoro narystę, Mianmaro krizę ir klausimus, susijusius su prekyba žmonėmis, darbuotojais migrantais, žuvininkyste, sveikatos priežiūra, elektra varomomis transporto priemonėmis ir tarptautiniais mokėjimais. 2023 m. rugpjūčio mėn. Indonezija surengė AIPA generalinę asamblėją Džakartoje. Europos Parlamento delegacija ryšiams su Pietryčių Azijos šalimis ir ASEAN dalyvavo stebėtojo teisėmis. 2024 m. kovo mėn. Indonezijoje įvyko rinkimai. Kandidatas į prezidento postą, Prabowo Subianto, laimėjo didžiausią dalį balsų – 58 proc. 2024 m. spalio mėn. buvo prisaikdintas naujai išrinktas Indonezijos parlamentas ir inauguruotas prezidentas.
2025 m. sausio mėn. Indonezija tapo visateise BRICS nare. Jos narystė gali būti vertinama kaip jos užsienio politikos principo būti įtraukia ir atvira visoms šalims patvirtinimas.
2019 m. spalio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl siūlomo naujojo Indonezijos baudžiamojo kodekso ir joje išreiškė susirūpinimą dėl kodekso nuostatų dėl šventvagystės ir neištikimybės, taip pat dėl to, kad naujasis kodeksas galėtų būti naudojamas prieš mažumas ir sudarys sąlygas diskriminacijai dėl lyties, religijos ir seksualinės orientacijos.
D. Mianmaras
Nuo 2015 m., kai Mianmaras pradėjo atkurti demokratiją ir atsiverti pasauliui, ES yra aktyviai šios šalies perėjimą prie demokratijos palaikanti partnerė, esanti pirmose tarptautinės bendruomenės gretose atkuriant bendradarbiavimą su šia valstybe. Dėl dešimtmečius trukusios tarptautinės izoliacijos ir sankcijų nebuvo sudaryta jokio oficialaus pagrindų susitarimo.
Pagal Mianmaro 2008 m. Konstituciją kariuomenei suteikta daug galių, be kita ko, jai suteikta 25 proc. vietų parlamente ir patikėta pagrindinių saugumo ministerijų kontrolė. Šalyje vis dar aktuali pilietinio karo problema. Jis prasidėjo 1948 m., o 2015 m. susitarta dėl ugnies nutraukimo, tačiau jį pasirašė ne visos sukilėlių grupuotės. Po to kai 2020 m. rinkimus laimėjo Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinė demokratijos lyga, ji tapo šalies lydere. Visgi 2021 m. vasario mėn. karinės pajėgos surengė perversmą ir sulaikė Aung San Suu Kyi ir kitus svarbius nacionalinės demokratijos lygos veikėjus dėl įtariamų sukčiavus rinkimuose. Generolas Min Aung Hlaing vadovavo karinei chuntai ir išprovokavo protestus bei smurtinius susirėmimus. 2024 m. balandžio mėn. Aung San Suu Kyi buvo paleista iš kalėjimo ir jai skirtas namų areštas.
Karinės chuntos vykdoma šalies kontrolė gerokai susilpnėjo. Iki 2024 m. pabaigos etninės ginkluotos organizuotos grupuotės ir pasipriešinimo grupuotės kontroliavo daugiau kaip 40 proc. Mianmaro teritorijos, daugiausia pasienio regionuose. Valstybės administracijos tarnyba ir toliau reikalauja surengti rinkimus, nes tai būtų žingsnis į priekį siekiant politinio pereinamojo proceso, o kariuomenė paskelbė, kad rinkimai vyks 2025 m. gruodžio mėn. arba 2026 m. sausio mėn., t. y. pirmą kartą nuo tada, kai chunta perėmė kontrolę per 2021 m. perversmą.
Mianmare šiuo metu didėja įtampa tarp bendruomenių ir vyksta kariuomenės ir etninių sukilėlių grupių konfliktas. Etninės ginkluotos grupuotės tebėra susiskaldžiusios, pavyzdžiui, Liaudies gynimo pajėgos ir kitos grupuotės. Kariuomenė prarado didelių teritorijų kontrolę, o dėl masinio dezertyravimo silpnėja jos gretos. Humanitarinės sąlygos šalyje pablogėjo – 2,6 mln. žmonių buvo priverstinai perkelti, o trečdaliui gyventojų reikia pagalbos. ES paragino visas ginkluotas grupuotes leisti teikti humanitarinę pagalbą ir įspėjo apie regioninio nestabilumo riziką. Kaip ir ASEAN bei Jungtinės tautos, ES remia įtraukų dialogą, nepritaria bet kokiems neteisėtiems rinkimams ir pasisako už visuotinį ginklų embargą.
2025 m. kovo mėn. Mianmare įvyko 7,7 magnitudžių seklusis žemės drebėjimas, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių. Skubios pagalbos paslaugos buvo nepakankamos ir labai trūko medicinos reikmenų bei palapinių. Kariuomenė nurodė esanti pasirengusi leisti teikti humanitarinę pagalbą Mianmarui, tačiau pastangoms teikti paramą trukdė su vizų išdavimu susiję vėlavimai ir nepakankamas humanitarinės pagalbos darbuotojų bei konvojų saugumas. ES įsipareigojo skirti 2,5 mln. EUR siekiančią pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju ir aktyvavo savo palydovinę paslaugą „Copernicus“ žalai įvertinti, todėl bendra ES humanitarinė pagalba Mianmarui 2025 m. viršijo 35 mln. EUR.
ES kartu su kitais tarptautiniais subjektais paskelbė daug pareiškimų dėl Mianmaro ir nustatė sankcijas chuntai bei kariuomenei priklausantiems subjektams. 2021 m. vasario mėn. Taryba priėmė išvadas, kuriose pasmerkė karinį perversmą ir paragino nutraukti nepaprastąją padėtį, atkurti teisėtą vyriausybę ir nedelsiant paleisti asmenis, kurie buvo sulaikyti arba areštuoti dėl perversmo. 2021 m. balandžio mėn. Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbė deklaraciją dėl penkis punktus apimančio bendro sutarimo, pasiekto Indonezijoje įvykusiame ASEAN vadovų susitikime, pareiškiant paramą ASEAN specialiajam pasiuntiniui. Tačiau Mianmaras paskelbė pranešimą spaudai, kuriame atmestas ASEAN specialiojo pasiuntinio prašymas susitikti su Aung San Suu Kyi. 2021 m. kovo, balandžio ir birželio mėn. Taryba už karinį perversmą atsakingiems asmenims nustatė sankcijas ir išplėtė sankcijų taikymą karinių pajėgų kontroliuojamoms bendrovėms ir subjektams. 2023 m. liepos mėn. ES nustatė septintąjį sankcijų rinkinį asmenims ir įmonėms, susijusiems su Mianmaro karine chunta.
Mianmarui, kaip vienai iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, taikoma prekybos iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) pagal bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS). Nepaisant karinio perversmo, Komisija iki šiol nenorėjo, kad Mianmarui būtų nustatyti prekybos apribojimai, nes jie turėtų pasekmių Mianmaro gyventojams ir darytų ribotą poveikį kariuomenei. 2024 m. Komisija skyrė daugiau kaip 19 mln. EUR humanitarinės pagalbos, kad patenkintų skubiausius gyventojų poreikius, nes konfliktas tęsiasi daugumoje Mianmaro dalių. 2021–2027 m. ES daugiametė orientacinė programa grindžiama konkrečiais Mianmaro prioritetais: valdymu, teisine valstybe, darniu augimu, pagalba perkeltiesiems asmenims, žaliuoju kursu ir skaitmenine darbotvarke. Remiantis organizacijos „Freedom House“ 2024 m. ataskaitos „Laisvė pasaulyje“ duomenimis, Mianmare nėra užtikrinama laisvė, o jam tenkantis pasaulinis laisvės balas buvo 8 iš 100. Esama didelių žmogaus teisių problemų, tokių kaip persekiojama rohinjų mažuma Rachinų valstijoje. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. daugiau kaip 800 000 rohinjų, siekdami išvengti persekiojimų Mianmare, pabėgo į Bangladešą. 2019 m. rugpjūčio mėn. tūkstančiai pabėgėlių dėl su saugumu susijusių priežasčių atmetė Bangladešo, Mianmaro ir Jungtinių tautų bandymus grąžinti juos į tėvynę.
Parlamentas savo 2019 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje pasmerkė rohinjų žmogaus teisių pažeidimus. 2021 m. vasario mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerkė karinį perversmą ir žmogaus teisių pažeidimus, taip pat paragino chuntą atkurti civilinę vyriausybę ir nedelsiant paleisti visus sulaikytus asmenis.
2021 m. spalio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus, tebesitęsiančią etninių mažumų diskriminaciją ir chuntos smurtą prieš savo piliečius, taip pat karinį išpuolį prieš medicinos specialistus ir įstaigas. 2022 m. kovo mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Mianmaro, kurioje dar kartą patvirtino savo poziciją dėl šios šalies. 2023 m. gegužės mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Mianmaro, visų pirma demokratinių politinių partijų likvidavimo, kurioje ragino nedelsiant jas grąžinti ir paleisti visus politinius kalinius.
E. Filipinai
2011 m. ES ir Filipinai pasirašė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, jis įsigaliojo 2018 m. kovo mėn. Pirmasis jungtinis komitetas susitiko 2020 m. sausio mėn. Briuselyje ir įsteigė specializuotus pakomitečius, kad dvišaliams santykiams būtų suteiktas aukštesnis lygis. Be to, nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Filipinai buvo atsakingi už ASEAN dialogo santykių su ES koordinavimą iki 2024 m. 2024 m. taip pat buvo minimos 60-osios Europos Sąjungos ir Filipinų diplomatinių santykių metinės.
Ketvirtasis ES ir Filipinų jungtinio komiteto posėdis surengtas 2024 m. gruodžio mėn. Maniloje, siekiant peržiūrėti vykstantį dvišalį, regioninį ir daugiašalį bendradarbiavimą pagal ES ir Filipinų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir aptarti regioninius saugumo klausimus, įskaitant teritorinį ginčą Pietų Kinijos jūroje.
2024 m. lapkričio mėn. Filipinai ir ES Maniloje surengė ketvirtąjį Vystomojo bendradarbiavimo pakomitečio posėdį, kad peržiūrėtų pagrindines vykdomas bendradarbiavimo programas, daugiausia dėmesio skiriant Mindanao taikos procesui, geram valdymui ir žaliajai bei skaitmeninei ekonomikai. 2024 m. rugpjūčio mėn. ES pagal iniciatyvą „Global Gateway“ pradėjo vykdyti Filipinams skirtą Žaliosios ekonomikos partnerystės programą, kurios tikslas – gerinti atliekų tvarkymą, remti žiedinę ekonomiką, plėsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą šalyje.
2023 m. ES buvo ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, o Filipinai – šešta didžiausia ES prekybos partnerė iš visų ASEAN narių. Abiejų partnerių prekybos apimtis siekė 16,2 mlrd. EUR, t. y. viršijo prieš pandemiją buvusius skaičius, o Filipinų prekybos perteklius siekė 1,45 mlrd. EUR. ES toliau daug investuoja Filipinuose – 2022 m. jos tiesioginių užsienio investicijų šalyje vertė siekė 14 mlrd. EUR, todėl ES yra viena iš trijų didžiausių užsienio investuotojų Filipinuose.
2015 m. gruodžio mėn. pradėtos derybos dėl ES ir Filipinų laisvosios prekybos susitarimo (LPS). 2024 m. kovo mėn. ES ir Filipinai susitarė atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo, kuriame daugiausia dėmesio skiriama prekybos aspektams, susijusiems su viešaisiais pirkimais, intelektine nuosavybe, konkurencija ir tvarumu. 2016 m. Rodrigo Duterte laimėjo prezidento rinkimus ir patvirtino prieštaringas kovos su prekyba narkotikais priemones, be kita ko, nurodymus „šauti siekiant nužudyti“, dėl to padaryta sunkių žmogaus teisių pažeidimų. R. Duterte pakeitė Filipinų užsienio politikos kryptį ir kūrė naują aljansą su Rusija ir Kinija, nepaisydamas ginčo dėl Pietų Kinijos jūros ir to, kad Filipinai yra viena iš pretenzijas šiame ginče reiškiančių ASEAN valstybių. 2022 m. gegužės mėn. įvyko prezidento rinkimai, kurių metu prezidentu buvo išrinktas Ferdinandas „Bongbong“ Marcos, o kadenciją baigiančio lyderio dukra Sara Duterte buvo išrinkta viceprezidente. Priešingai nei jo pirmtakas, F. Marcos ketina siekti labiau subalansuotos diplomatijos su Pekinu ir Vašingtonu.
2025 m. buvęs prezidentas Rodrigo Duterte buvo perduotas Tarptautiniam baudžiamajam teismui, po to, kai buvo suimtas jį apkaltinus nusikaltimais žmoniškumui, susijusiais su neteisminėmis egzekucijomis 2011–2019 m. vykdant kovos su narkotikais kampaniją. Suėmus R. Duterte prasidėjo jo sąjungininkų surengti protestai, teigiant, kad buvo pažeistas suverenitetas, o prezidentas F. Marcos yra išdavikas.
Filipinų vyriausybės prašymu 2025 m. gegužės mėn. ES nusiuntė rinkimų stebėjimo misiją šalies laikotarpio vidurio rinkimams stebėti. Žlugus R. Duterte ir F. Marcos politinei partnerystei, rinkimai laikomi rungtynėmis tarp jų šeimų.
2022 m. vasario mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerkė tūkstančius neteisminių egzekucijų ir kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su prezidento Rodrigo Duterte karu su narkotikais. 2022 m. vasario mėn. ASEAN narių parlamentarų už žmogaus teises tinklas (angl. ASEAN Parliamentarians for Human Rights) taip pat paragino nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Filipinų senatorę Leilą De Lima, vieną iš buvusio prezidento R. Duterte kritikių.
F. Vietnamas
ES ir Vietnamo santykiai grindžiami 2016 m. patvirtintu partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu.
2019 m. birželio mėn. ES ir Vietnamas pasirašė ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimą ir investicijų apsaugos susitarimą. 2020 m. vasario mėn. Europos Parlamentas pritarė šiems dviem susitarimams, ir laisvosios prekybos susitarimas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio mėn. Laisvosios prekybos susitarime numatoma nedelsiant panaikinti 65 proc. muitų tarifų, taikomų ES eksportui į Vietnamą, ir 71 proc. tokių muitų tarifų, taikomų importui iš Vietnamo. Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetas stebi laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimą. 2024 m. gruodžio mėn. duomenimis, nuo tada, kai buvo ratifikuotas laisvosios prekybos susitarimas, ES ir Vietnamo dvišalė prekyba išaugo 36 proc. ES sustiprino savo, kaip vienos iš pagrindinių Vietnamo prekybos partnerių ir investuotojų, poziciją, o Vietnamas tapo svarbiausia ES prekybos partnere Pietryčių Azijoje.
2023 m. Vietnamas buvo 17-a pagal dydį ES prekybos prekėmis partnerė ir didžiausia ES prekybos prekėmis partnerė iš visų ASEAN narių. Abiejų partnerių visos abipusės prekybos vertė siekė 64,2 mlrd. EUR. ES yra viena iš didžiausių užsienio investuotojų Vietname, ypač pramoninio perdirbimo ir gamybos sektoriuose.
2019 m. spalio mėn. ES ir Vietnamas pasirašė susitarimą dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų, kad būtų nustatytas Vietnamo dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose teisinis pagrindas. 2021–2027 m. Vietnamui skirtoje ES orientacinėje daugiametėje programoje aptariami esminiai klausimai ir veiksmai šaliai svarbiose srityse. 2024 m. spalio mėn. Hanojuje Vietnamas ir ES surengė penktąjį jungtinio komiteto posėdį. Partnerės akcentavo savo stiprėjančius dvišalius ryšius pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir susitarė stiprinti bendradarbiavimą energetikos pertvarkos, sujungiamumo, skaitmeninės transformacijos ir švietimo srityse. Klimato kaitos ir darnaus vystymosi srityje ES remia Vietnamo įsipareigojimą iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį įgyvendinant Teisingos energetikos pertvarkos partnerystę.
Vietnamas yra vienas iš sėkmingiausių nuo žlugusios komunistinės sistemos prie atviros į rinką orientuotos ekonomikos perėjusių šalių pavyzdžių. Tai viena sparčiausiai augančių ASEAN šalių. Bendra žmogaus teisių padėtis Vietname blogėja, šalyje vis dažniau susidorojama su disidentais ir daugėja sulaikymų už „antivalstybinę“ veiklą. Vietnamas yra politinės laisvės neturinti vienpartinė komunistinė valstybė. 2021 m. gegužės mėn. šalyje surengti 15-osios Nacionalinės Asamblėjos ir vietos lygmens liaudies tarybų rinkimai. Rinkimus laimėjo Vietnamo komunistų partija, turėjusi visapusišką žiniasklaidos ir rinkimų proceso kontrolę, o rinkimų neprižiūrėjo jokia nepriklausoma agentūra. Pagal pasaulio spaudos laisvės indeksą 2024 m. Vietnamas užėmė 174 vietą iš 180 šalių. Pagal 2024 m. korupcijos suvokimo indeksą Vietnamas užėmė 88 vietą iš 180 šalių, o jo kovos su korupcija kampaniją stabdė nuolatinis kritiką išsakančių balsų ribojimas. 2021 m. sausio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Vietnamo, kurioje raginama nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus.
G. Tailandas
ES ir Tailandas derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) užbaigė 2013 m. kovo mėn., bet po 2014 m. karinio perversmo šis procesas buvo sustabdytas. 2022 m. gruodžio mėn. Briuselyje pasirašytas ES ir Tailando partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo siekiama stiprinti politinį dialogą ir bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant aplinkos, energetikos, sujungiamumo, klimato kaitos, transporto, mokslo ir technologijų, prekybos, užimtumo ir socialinių reikalų, žmogaus teisių, švietimo, žemės ūkio, ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat migracijos ir kultūros sritis. 2024 m. rugpjūčio mėn. Tailando parlamentas patvirtino partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris, kaip tikimasi, paskatins prekybą ir investicijas, visų pirma dėl to, kad bus paspartintos derybos dėl Tailando ir ES laisvosios prekybos sutarties.
2021–2027 m. ES ir Tailando bendradarbiavimo priemone bus remiamos Tailando pastangos darnaus vystymosi, aplinkosaugos ir klimato srities veiksmų, prekybos, švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. Šie tikslai dera su ES strategija dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir strategija „Global Gateway“, kuriose daug dėmesio skiriama ES įsipareigojimui dalyvauti regione.
2023 m. ES ir Tailando prekybos prekėmis vertė iš viso siekė 40,2 mlrd. EUR. ES teko 7,1 proc. visos Tailando prekybos ir ji buvo ketvirtoji pagal dydį Tailando prekybos partnerė. Tailandas yra 28-as pagal dydį ES prekybos partneris, o jo dvišalės prekybos perteklius siekė 10 mlrd. EUR. Tailandas yra labai svarbi Europos investicijų kryptis ASEAN regione – jam skiriamos sukauptos užsienio investicijos siekia 29,2 mlrd. EUR. ES yra trečia pagal dydį investuotoja Tailande po Japonijos ir Kinijos.
2023 m. kovo mėn. ES ir Tailandas susitarė atnaujinti derybas dėl plataus užmojo, modernaus ir subalansuoto laisvosios prekybos susitarimo, jo pagrindas – tvarumas. 2024 m. lapkričio mėn. Bankoke įvyko ketvirtasis derybų dėl ES ir Tailando laisvosios prekybos susitarimo raundas. Derybų metu pasiekta pažanga šiose srityse: geros reglamentavimo praktikos, skaidrumo, techninių prekybos kliūčių, muitų, valstybės valdomų įmonių ir darnaus vystymosi. ES ir Tailando derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo pasiekė etapą, kurio metu kalbama apie įsipareigojimus dėl patekimo į rinką, o derybas siekiama užbaigti iki 2025 m. pabaigos.
Nuo 2014 m. kariuomenė, įvedusi karinę padėtį, slopina opoziciją ir gaunama pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus. 2019 m. visuotinius rinkimus laimėjo karinę chuntą remianti partija, sklindant nuomonėms, kad rinkimais buvo manipuliuota. Nors chuntos valdymas oficialiai baigėsi 2019 m. liepos mėn., kariuomenė vis dar daro poveikį vyriausybei. Per Tailande vykusius protestus prieš karinę vyriausybę, be kita ko, reikalauta reformuoti Tailando monarchiją. Pirmąją protestų bangą 2020 m. vasario mėn. sukėlė Konstitucinio Teismo sprendimas išformuoti Pažangios ateities partiją – jaunimo mėgstamą opozicinę partiją.
2023 m. gegužės mėn. Tailande vyko visuotiniai rinkimai. Reformistų partija „Move Forward“ laimėjo daugiausia vietų, tačiau po derybų ji buvo pašalinta iš vyriausybės. Daugelis konservatyvių teisės aktų leidėjų užkirto kelią tuometiniam partijos lyderiui Pita’ui Limjaroenrat tapti ministru pirmininku. Srettha Thavisin iš partijos „Pheu Thai“ tapo naujuoju ministru pirmininku, valdančiajai koalicijai vadovaujančiu kartu su kariuomenės remiamomis partijomis – buvusiomis „Pheu Thai“ priešininkėmis. 2024 m. rugpjūčio mėn. Konstituciniam Teismui nušalinus Sretthą Thavisiną, naująja ministre pirmininke tapo buvusio ministro pirmininko Thaksino Shinawatra dukra Paetongtarn Shinawatra (ji priklauso partijai „Pheu Thai“). 2025 m. kovo mėn. ministrė pirmininkė P. Shinawatra laimėjo balsavimą parlamente dėl nepasitikėjimo – pasitikėjimą išreiškė 319 iš 488 teisės aktų leidėjų. Balsavimo rezultatai sustiprino jos vienuolika partijų apimančios koalicijos stabilumą, nes sumažėjo tikimybė, kad artimiausioje ateityje Tailande kils politinių neramumų. 2020 m. sausio mėn. Kvala Lumpūre Tailandas oficialiai pradėjo taikos procesą su sukilėlių grupėmis iš pietinių provincijų, kuriose dauguma gyventojų – musulmonai. Derybose tarpininkavo Malaizija. Nepaisant 2020 m. balandžio mėn. paskelbtų paliaubų, 2021 m. ir 2022 m. buvo įvykdyti keli sprogdinimai.
Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų dėl žmogaus teisių, darbuotojų migrantų ir darbo teisių Tailande. 2021 m. rugsėjo mėn. Tailando parlamentas suteikė pirminį pritarimą įstatymui dėl kankinimų ir priverstinio dingimo prevencijos ir panaikinimo,priimti šį įstatymą delsiama 14 metų nuo to laiko, kai Tailandas 2007 m. pasirašė JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį ar baudimą.
2023 m. birželio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Tailando partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kurioje jis šiam susitarimui pritarė. Parlamentas taip pat paragino taikyti bevizį režimą.
2025 m. kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl demokratijos ir žmogaus teisių Tailande, visų pirma karališkojo orumo įžeidimo įstatymo ir uigūrų pabėgėlių deportacijos į Kiniją. Be to, Parlamentas paragino Komisiją pasinaudojant derybomis dėl laisvosios prekybos susitarimo daryti spaudimą Tailandui, kad jis reformuotų represinius įstatymus, paleistų politinius kalinius, sustabdytų uigūrų pabėgėlių deportaciją ir ratifikuotų visas pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas.
2025 m. vasario mėn. Bankoke įvyko 13-asis ES ir Tailando tarpparlamentinis susitikimas.
H. Kambodža
ES santykių su Kambodža pradžia – 1997 m., kai buvo sudarytas bendradarbiavimo susitarimas. 2024 m. balandžio mėn. Briuselyje įvyko 12-asis Kambodžos ir ES jungtinio komiteto posėdis, kurio tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tvarumo, ekonomikos augimo ir skaitmenizacijos srityse.
2021–2027 m. ES daugiametėje Kambodžai skirtoje orientacinėje programoje numatyta 500 mln. EUR vertės pagalba Kambodžai, siekiant padėti šaliai skatinti jos ekonominį vystymąsi, žaliąsias iniciatyvas ir užimtumo galimybes. 2021–2024 m. laikotarpiui ES Kambodžos integracijai į ASEAN skyrė 155 mln. EUR.
2020 m. vasario mėn. Komisija dėl sunkių ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų nusprendė atšaukti dalį pagal prekybos sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“ Kambodžai suteiktų muitų tarifų lengvatų, didžiausią poveikį visų pirma darančių drabužių ir avalynės gaminių sektoriui, kurio eksportas sudaro apie penktadalį 1 mlrd. EUR siekiančio Kambodžos metinio eksporto į ES. Kambodžos patekimas į ES rinką be muitų ir kvotų pagal režimą „Viskas, išskyrus ginklus“ vėl įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio mėn., nepaisant rimtų susirūpinimą keliančių žmogaus teisių klausimų. 2023 m. Kambodžos ir ES prekybos vertė sudarė 3,6 mlrd. EUR. ES yra penkta pagal dydį Kambodžos prekybos partnerė – jai tenka 8 proc. visos šios šalies prekybos. Apie 14 proc. Kambodžos eksporto teko ES ir tik 2,9 proc. jos importo sudarė importas iš ES. Metų metus trukęs pilietinis karas nualino Kambodžą. 1993 m. priėmus Konstituciją, šalis perėjo prie daugiapartinės demokratijos. Tačiau Hun Seno vadovaujama valdančioji Kambodžos liaudies partija laimėjo 2018 m. rinkimus, kurie, kaip teigiama, galėjo būti nesąžiningi. Pagrindinė opozicinė partija – Kambodžos nacionalinė gelbėjimo partija – buvo likviduota 2017 m. Partijos lyderiai Kem Sokha ir Sam Rainsy buvo teisiškai persekiojami, o 2021 m. S. Rainsy jam nedalyvaujant nuteistas kalėti 25 metus.
2023 m. liepos mėn. Kambodžoje surengti visuotiniai rinkimai į Nacionalinę Asamblėją. Valdančioji Kambodžos liaudies partija, siejama su seniai valdančiu autokratu Hunu Senu, laimėjo 120 iš 125 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje. Vienintelė reikšminga opozicinė partija – Žvakių šviesos partija – buvo pašalinta iš rinkimų. Kambodžos liaudies partijos pergalė sudarė sąlygas ministrui pirmininkui Hunui Senui paskelbti, kad jis atsistatydins ir perduos vadovybę savo sūnui Hunui Manetui 2023 m. rugpjūčio mėn. pastarasis tapo ministru pirmininku.
2017 m. rugsėjo mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Kambodžos vyriausybė raginama nutraukti politiškai motyvuotą Kemo Sokhos baudžiamąjį persekiojimą. 2018 m. rugsėjo mėn. jis priėmė dar vieną rezoliuciją, kurioje paragino panaikinti visus Kemui Sokhai pateikiamus kaltinimus.
Nuo 2017 m. Europos Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų, kuriose Kambodžos vyriausybė raginama nutraukti politiškai motyvuotą Kemo Sokha ir Samo Rainsy baudžiamąjį persekiojimą. 2022 m. gegužės mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl nuolatinių represijų prieš politinę opoziciją Kambodžoje. 2023 m. kovo mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją „Kambodža: opozicijos lyderio Kemo Sokha atvejis“, kurioje raginama nedelsiant ir besąlygiškai paleisti jį ir visus opozicijos pareigūnus bei aktyvistus, nuteistus ar sulaikytus remiantis politiniais motyvais pagrįstais kaltinimais.
2024 m. lapkričio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės Kambodžoje, visų pirma darbuotojų teisių organizacijos CENTRAL atvejo.
I. Singapūras
ES ir Singapūras labai glaudžiai bendradarbiauja verslo, mokslo ir technologijų srityse. 2019 m. vasario mėn. ES ir Singapūras ratifikavo tris naujos kartos susitarimus: ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimą ir ES ir Singapūro investicijų apsaugos susitarimą. Laisvosios prekybos susitarimas su Singapūru įsigaliojo 2019 m. lapkričio mėn. Šiais susitarimais siekiama stiprinti politinius, ekonominius ir prekybos ryšius ir ženkliai sumažinti muitų tarifus. Daugelyje sektorių panaikinamos techninės ir netarifinės prekybos prekėmis kliūtys.
2024 m. sausio mėn. įvykusiame pirmajame ES ir Singapūro dialoge dėl strategijos „Global Gateway“ dalyvavo įvairūs suinteresuotieji subjektai, kad aptartų būdus, kaip sudaryti palankesnes sąlygas žaliosioms ir tvarioms investicijoms Pietryčių Azijoje.
2023 m. Singapūras buvo 20-as pagal dydį ES prekybos prekėmis partneris – prekybos vertė siekė 52,6 mlrd. EUR. Be to, Singapūras išlieka labai svarbiu Europos investicijų Azijoje centru ir yra antras pagal dydį Azijos investuotojas ES. 2024 m. liepos mėn. ES ir Singapūras užbaigė derybas dėl svarbaus skaitmeninės prekybos susitarimo, kuris yra pirmasis tokio pobūdžio ES susitarimas. Juo siekiama nustatyti pasaulinius skaitmeninės prekybos ir tarpvalstybinių duomenų srautų standartus. Abi susitarimo šalys susitarė parengti projektus, kuriais būtų didinamas supratimas apie skaitmeninės ekonomikos standartus ir jų poveikį finansų sektoriui.
2020 m. Singapūro visuotiniuose rinkimuose valdančioji Tautos judėjimo partija laimėjo 83 iš 93 vietų, o Darbininkų partija laimėjo rekordinį vietų skaičių – 10. Ministras pirmininkas Lee Hsien Loong ketino atsistatydinti 2022 m. prieš jam sulaukiant 70-ies, tačiau 2021 m. atsistatydino numatytas jo įpėdinis Heng Swee Keat. Kiek vėliau Tautos judėjimo partijos lyderiu tapo Lawrence Wong ir 2024 m. jis tapo ministru pirmininku.
2023 m. rugsėjo mėn. pirmą kartą per 12 metų Singapūras surengė prezidento rinkimus, kurie laikomi ginčytinais. Devintuoju valstybės vadovu buvo išrinktas Tharman Shanmugaratnam. Europos Parlamentas paragino panaikinti mirties bausmę Singapūre, taip pat jis remia pilietinės visuomenės darbą. 2021 m. spalio mėn. Singapūro parlamentas priėmė aktą dėl Užsienio šalių kišimosi (Atsakomosios priemonės), kuriuo siekiama kovoti su užsienio šalių kišimusi į vidaus politiką.
J. Brunėjaus Darusalamas
Valstybę nuo 1967 m. valdo Brunėjaus Darusalamo sultonas Hassanal Bolkiah ir palaipsniui vis daugiau pareigų perima princas Billah Bolkiah. Politinio liberalizmo nėra. Sultonas išlaiko ministro pirmininko pareigas kartu su gynybos, užsienio reikalų, finansų ir ekonomikos portfeliais. 2019 m. balandžio mėn. priimtas naujas baudžiamasis kodeksas, į kurį įtrauktas šariatu pagrįstas požiūris, pagal kurį nustatytos naujos bausmės, pvz., už homoseksualius lytinius santykius ir svetimavimą numatoma mirties bausmė užmėtant akmenimis, o už vagystę – galūnių nukirtimas. Po tarptautinių protestų Brunėjus pratęsė mirties bausmės moratoriumą. 2022 m. birželio mėn. sultonas paskelbė apie ministrų postų perskyrimą anksčiau nei numatyta.
Pirmą kartą moteris buvo paskirta ministre (jai teko švietimo ministrės pareigos). ES aktyviai stiprina savo santykius su Brunėjumi, tačiau pagrindų susitarimas nesudarytas. Šiuo metu vyksta derybos dėl ES ir Brunėjaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris apims įvairias politines ir ekonomines sritis. ES ir Brunėjaus prekyba daugiausia susijusi su mašinomis, motorinėmis transporto priemonėmis ir cheminėmis medžiagomis.
ES ir Brunėjaus santykiai daugiausia palaikomi per ASEAN, kuriai Brunėjus pirmininkavo 2021 m., savo pirmininkavimui pasirinkdamas temą „Rūpinkimės, ruoškimės, klestėkime“. 2021 m. rugpjūčio mėn. Brunėjaus užsienio reikalų ministro pavaduotojas Erywan Yusof buvo paskirtas ASEAN specialiuoju pasiuntiniu Mianmare, jo užduotis – tarpininkauti santykiuose su Mianmaro chunta.
ES yra susirūpinusi dėl esamų prekybos apribojimų ir ragina Brunėjų dėti daugiau pastangų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai, stiprinti paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir toliau vykdyti savo klimato srities įsipareigojimus. 2023 m. vasario mėn. pradėta įgyvendinti ES ir Brunėjaus Darusalamo partnerystės priemonė. Pagal ją surengtas seminaras klimato kaitos tema „Regioninių pajėgumų stiprinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti“. 2024 m. lapkričio mėn. ES palankiai įvertino Brunėjaus pastangas įvairinti savo ekonomiką, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad šalis tebėra priklausoma nuo naftos ir dujų.
2022 m. padidėjo įtampa tarp Kinijos ir pretenzijas pareiškusių Pietryčių Azijos šalių su Pietų Kinijos jūra susijusiuose teritoriniuose ginčuose. Nors Brunėjus iki šiol tylėjo, 2022 m. liepos mėn. jis pirmą kartą pateikė vienašalį pareiškimą dėl Pietų Kinijos jūros, kaip konkuruojančių pretenzijų turinti šalis. Tačiau Brunėjaus politika yra vengti konfrontacijos su Kinija vykstant ginčui dėl Pietų Kinijos jūros, nes bijoma pakenkti dvišaliams ekonominiams santykiams. 2025 m. vasario mėn. bendrame pareiškime Kinija ir Brunėjus dar kartą patvirtino savo tvirtus diplomatinius santykius ir pasiryžimą stiprinti savo strateginę bendradarbiavimo partnerystę ir iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“. Brunėjus dar kartą patvirtino, kad laikosi „vienos Kinijos“ politikos. Parlamentas savo 2019 m. balandžio mėn. priimtoje rezoliucijoje griežtai pasmerkė Šariato baudžiamojo kodekso įsigaliojimą. Jis pakartojo, kad smerkia mirties bausmę, ir pabrėžė, kad Šariato baudžiamojo kodekso nuostatos pažeidžia Brunėjaus įsipareigojimus pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę.
K. Laosas
ES ir Laoso santykiai grindžiami 1997 m. bendradarbiavimo susitarimu. Laosas sėkmingai siekia iki 2026 m. atsikratyti mažiausiai išsivysčiusios šalies statuso, o jo devintasis 2021–2025 m. nacionalinis socialinės ir ekonominės plėtros planas yra suderintas su JT darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., kuria siekiama skatinti tvarų, ekologišką ir integracinį augimą.
2024 m. spalio mėn. vykusiame dvišaliame Laoso ministro pirmininko Sonexay Siphandone ir tuometinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles’io Michelio susitikime ES įsipareigojo remti Laoso socialinį ir ekonominį vystymąsi, visų pirma tokiose srityse kaip integracija, sujungiamumas, prekyba, investicijos ir aplinkos atžvilgiu tvarus augimas. ES parama Laosui gerokai padidėjo: 2021–2025 m. Laoso Liaudies Demokratinei Respublikai pagal Europos komandos strategiją skirta 550 mln. EUR įgyvendinant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP „Globali Europa“). ES įnašas į šią strategiją sudaro 98 mln. EUR dotacijų finansavimą.
2024 m. kovo mėn. padaryta didelė pažanga ES ir Laoso partnerystės srityje, po to, kai už tarptautinę partnerystę atsakinga Komisijos narė Jutta Urpilainen apsilankė šalyje. Jos vizitu siekta stiprinti bendradarbiavimą prekybos ir vystymosi srityje, pradedant vykdyti Prekybos, investicijų ir sujungiamumo žemės ūkio ir miškininkystės srityje (TICAF) programą – tai 102 mln. JAV dolerių vertės iniciatyva, kuria siekiama stiprinti tvarų žemės ūkį, miškininkystę ir infrastruktūrą. ES skatina skaitmeninį švietimą, kad būtų sustiprinta pirmaujanti Laoso e. mokymosi platforma.
Nepaisant ekonominių reformų, šalis vis dar yra skurdi ir priklausoma nuo tarptautinės pagalbos. Laosui, kaip vienai iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, taikoma ES prekybos sistema „Viskas, išskyrus ginklus“. 2023 m. ES ir Laoso prekybos vertė siekė 550 mln. EUR – ES buvo ketvirta pagal dydį Laoso prekybos partnerėpo Tailando, Kinijos ir Vietnamo ir jai teko 3 proc. visos Laoso prekybos.
Laosas yra vienpartinė valstybė. Laoso revoliucinė liaudies partija yra valdžioje nuo pilietinio karo pabaigos 1975 m. ir tvirtai valdo šalį – nėra jokios jai galinčios paprieštarauti opozicijos. 2021 m. vasario 21 d. Laose surengti parlamento rinkimai į devintąją Nacionalinę Asamblėją, turinčią 164 vietų, iš jų 158 atiteko valdančiajai Laoso revoliucinei liaudies partijai, o šešios – nepriklausomiems kandidatams. 2021 m. kovo mėn. Nacionalinės Asamblėjos atidarymo metu Laoso prezidentu išrinktas Thongloun Sisoulith, valdančiosios Laoso revoliucinės liaudies partijos generalinis sekretorius, kuris nuo 2016 m. balandžio mėn. ėjo ministro pirmininko pareigas.
Laosas, norėdamas pritraukti daugiau investicijų, stiprina savo santykius su Kinija ir ASEAN. Įvykdžius ekonomines reformas, ekonomika pradėjo tvariai augti (nuo 2014 m. ji augo daugiau nei 7 proc. kasmet).
Europos Parlamentas ypač daug dėmesio skiria žmogaus teisių padėčiai, be kita ko, žmonių, perkeltų dėl didžiulės užtvankos statybos Mekonge, padėčiai. 2021 m. gruodžio mėn. pradžioje pagal Pekino iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ buvo atidarytas naujas 414 kilometrų ilgio geležinkelis, jungiantis Kiniją su Laoso sostine Vientianu, jo kaina – beveik trečdalis Laoso metinio BVP.
Ženevoje vykusiose Tarptautinės darbo organizacijos konferencijose ES ragino Laosą spręsti seksualinio vaikų išnaudojimo problemą. 2022 m. liepos mėn. ES išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamos pažangos sprendžiant ilgalaikių žmogaus teisių pažeidimų Laose problemą ir primygtinai paragino valdžios institucijas vykdyti šalies įsipareigojimus žmogaus teisių srityje laikantis Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) ir jos narės organizacijos „Lao Movement“ nuostatų. Abi organizacijos paskelbė informacinį pranešimą, kuriame pateikiama žmogaus teisių raidos Laose santrauka. Paskutinį kartą ES ir Laoso dialogas žmogaus teisių klausimais surengtas 2024 m. liepos mėn.
Parlamentas pakartojo savo raginimą Laoso vyriausybei nutraukti žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomų žurnalistų ir socialinių aktyvistų persekiojimą, savavališką sulaikymą ir kalinimą, taip pat gerbti saviraiškos ir asociacijų laisvę ir mažumų teises, primindamas Laosui tarptautinius jo įsipareigojimus pagal ratifikuotas žmogaus teisių sutartis.
L. Malaizija
2015 m. prasidėjusių derybų kulminacija tapo 2022 m. gruodžio mėn. Briuselyje vykusiame ES ir ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime pasirašytas ES ir Malaizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas yra visa apimanti sistema, kuria siekiama stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, visų pirma prekybos ir investicijų, finansų ir energetikos srityse.
Malaizijos prašymu, po septynių derybų raundų 2012 m. balandžio mėn. buvo sustabdytos derybos dėl ES ir Malaizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. 2017 m. kovo mėn. ES ir Malaizija aptarė naujų nuostatų įtraukimą ir iš esmės susitarė dėl jų. Šio metu vyksta derybos dėl dviejų susitarimų – laisvosios prekybos susitarimo ir savanoriško partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena. 2025 m. sausio mėn. Malaizijos ministro pirmininko darbo vizito Briuselyje metu Malaizija ir ES paskelbė apie derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo atnaujinimą. Atnaujinus derybas siekiama aptarti įvairius prekybos aspektus, įskaitant tvarumo sąlygas ir viešųjų pirkimų politiką.
Malaizijos besiformuojanti rinkos ekonomika suteikia ES patrauklių prekybos galimybių. ES ir Malaizijos prekyba plečiasi ir nuo 2010 m. išaugo daugiau kaip 50 proc. ES yra ketvirta pagal dydį Malaizijos prekybos partnerė (po Kinijos, Singapūro ir JAV) – 2023 m. jai teko 9,5 proc. visos šalies prekybos prekėmis. 2023 m. dvišalės prekybos prekėmis vertė siekė 44,7 mlrd. EUR. 2023 m. iš Malaizijos į ES importuotų prekių vertė siekė 29,1 mlrd. EUR, o ES prekių eksporto į Malaiziją vertė – 15,6 mlrd. EUR. 2022 m. prekybos paslaugomis vertė siekė apie 11 mlrd. EUR.
2023 m. balandžio mėn. ES atnaujino antidempingo priemones nerūdijančio plieno jungiamosioms detalėms iš Kinijos ir Taivano dar penkeriems metams, išplėsdama priemonių taikymą Malaizijai, nes šalies bendrovės importavo pagrindines dalis, reikalingas nerūdijančio plieno jungiamosioms detalėms gaminti, iš Kinijos.
Laikydamasi savo Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos ES planuoja laipsniškai atsisakyti alyvpalmių aliejaus naudojimo transporto degaluose, todėl Indonezija ir Malaizija pateikė skundus PPO. 2021 m. Malaizija buvo įtraukta į ES mokesčių pilkąjį sąrašą, o tai dar labiau apsunkino prekybos santykius. Nors ES ir Malaizijos derybose dėl laisvosios prekybos susitarimo alyvpalmių aliejaus klausimas yra labai svarbus, jo importas sudaro mažiau nei 5 proc. ES importo iš Malaizijos. Tačiau dėl karo Ukrainoje atsiradęs pasaulinis valgomojo aliejaus trūkumas gali padidinti Malaizijos alyvpalmių aliejaus dalį ES rinkoje. 2024 m. kovo mėn. ES pasiekė pergalę PPO, nes bylą nagrinėjanti kolegija atmetė Malaizijos skundą dėl ES sprendimo, kad biodyzelinas, pagamintas iš alyvpalmių aliejaus, nebeturėtų būti laikomas atsinaujinančiųjų išteklių biodegalais.
2022 m. birželio mėn. Malaizijos vyriausybė paskelbė, kad panaikins privalomą mirties bausmę. Tai žingsnis į priekį ir pavyzdinis sprendimas regione. ES paragino šalies valdžios institucijas imtis konkrečių veiksmų, kad susitarimas būtų greitai perkeltas į teisės aktus. 2022 m. lapkričio mėn. Malaizijoje įvyko visuotiniai rinkimai, kuriuos laimėjo opozicijos lyderio Anwaro Ibrahimo vadovaujama koalicija, o vėliau – koalicija, kurioje dalyvavo šalies islamistų partija. 2024 m. sausio mėn. sultonas Ibrahimas buvo prisaikdintas naujuoju Malaizijos karaliumi penkerių metų kadencijai pagal Malaizijos rotacinės monarchijos valdymo sistemą. Sultonas Ibrahimas yra Malaizijos Johoro valstijos sultonas.
Parlamentas savo rezoliucijose pasmerkė mirties bausmę, LGBTI+ asmenų teisių nepaisymą ir visuomenės nepasitenkinimo slopinimą, taip pat taikios saviraiškos, įskaitant viešas diskusijas, stoką.
2023 m. birželio mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Malaizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, ji pridėta prie pritarimo šiam susitarimui ir joje teigiama, kad susitarimas suteikia tvirtą teisinį pagrindą siekiant skatinti demokratiją ir žmogaus teises.
2025 m. Malaizija pirmininkauja ASEAN ir AIPA.
Jorge Soutullo / Samuel Cantell